Redakcija rekomenduoja

Prie vakcinavimo centrų pastarosiomis dienomis nutįsta eilės pasiskiepyti laukiančių gyventojų. Net jei ir būtų galima džiaugtis išaugusiu gyventojų noru skiepytis, tokie vaizdai kelia siaubą sveikatos priežiūros specialistams. Pirma, senyvo amžiaus gyventojams sunku ilgą laiką stovėti eilėje, antra, eilės susidaro tokios didelės, kad jose rizika užsikrėsti gerokai padidėja.

Specialistai su nerimu stebi kasdienius naujų nustatomų COVID-19 atvejų skaičius, mat tokių jų neregėjo nuo sausio pabaigos, o kai kurios ligoninės sunkiai talpina pacientus. Nors karantino išvarginti žmonės į ribojimus vis labiau žiūri pro pirštus, gydytojai įspėja, kad ne tik skiepijimo tempas, bet ir pačių gyventojų elgesys lems, kaip greitai sulauksime naujų laisvinimų.

Daugėjant persirgusių koronavirusu ir plečiantis vakcinacijos apimtims, vis garsiau kalbama apie imuniteto pasą. Ši priemonė Lietuvoje galėtų atsirasti jau balandžio mėnesį ir suteiktų galimybę naudotis dalimi paslaugų, kurios šiuo metu užvertos. Visgi imuniteto paso kritikai tikina, kad ši priemonė tik supriešintų visuomenę ir užsiimtų žmonių rūšiavimu.

Dar net negavus leidimo skiepyti didelių įmonių kolektyvų, darbuotojus ginančios profsąjungos sulaukė skundų apie privalomus skiepus. Skiepytis atsisakiusiems darbuotojams vienur esą grasinama nušalinimu, kitur – atleidimu. Tiesa, darbdavius vienijančios organizacijos tvirtina, kad šie atvejai tėra išpūstas burbulas. O sveikatos apsaugos ministras akcentuoja – skiepai neprivalomi niekam.

Gali susidaryti įspūdis, kad Lietuvos gyventojai jaučiasi diskriminuojami tik dėl lyties, amžiaus ar negalios, o tos diskriminacijos – ne taip jau ir daug. Nes skundų, atrodytų, nedaug. Tačiau naujoji Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė pažymi, kad ne skundų mažai, o gyventojų žinių, kas ta diskriminacija, ir tikėjimo, kad jų patiriamai diskriminacijai galima užkirsti kelią. Iš viso pernai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba dėl galimos diskriminacijos gavo 944 kreipimųsis.

Koronavirusas ir pandemija išryškino, kad neturime geros krizių valdymo sistemos, Rusijos karinis pranašumas pastaraisiais metais nuėjo į priekį, o vis didesne grėsme Lietuvai tampa už tūkstančių kilometrų esantis Azijos drakonas – Kinija. Laurynas Kasčiūnas siekia, kad per šią kadenciją atsirastų integruotas krizių valdymo centras ir atnaujinta Nacionalinio saugumo strategija ir prideda, kad vertybiniais ginčais dėl Stambulo konvencijos ar partnerystės įteisinimo netruks pasinaudoti Rusija.

COVID-19 testavimas ėminį imant „giliai iš nosies“, t. y. nosiaryklės, nuo pat pradžių kėlė nemalonias reakcijas ar net siekį jo išvengti. Šiuo metu infekcijai diagnozuoti gali užtekti tik seilių arba negiliai pakrapštyti nosies landą.

Kovo mėnesį prasidėjęs karo veiksmų okupuotoje Donbaso teritorijoje suaktyvėjimas virto į geopolitinę įtampą keliantį konfliktą ne tik tarp Ukrainos ir Rusijos, tačiau ir JAV ar kitų NATO šalių. Rusija jau pareiškė, kad jos kariuomenės dislokavimas prie sienos su Ukraina yra vertintinas kaip „tikslingas“, o JAV į tai atsakė visapusišku Kijevo palaikymu.

Tomas Tomilinas savo liberaliomis pažiūromis, atrodytų, kiek iškrenta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos konteksto. Seimo narys atmeta bet kokiųs gąsdinimus apie tariamą globalų sąmokslą prieš Lietuvos šeimą, vertybes ar tradicijas ir LGBT bendruomenės esą keliamas grėsmes, kaip kartais tvirtina homoseksualių asmenų priešininkai. Atvirkščiai, tai homoseksualūs asmenys, kaip pažymi politikas, Lietuvoje patiria daug diskriminacijos, patyčių ir neteisybės.

2020-ųjų gruodį pasaulis sužinojo apie naujas, pavojingesnes COVID-19 atmainas. Viena jų, „britiškoji“ arba „Kento“ atmaina staiga įsivyravo daugelyje pasaulio šalių, įskaitant JAV ar Estiją. Pastarojo mėnesio tyrimai rodo, kad šios, mirtingesnės ir lengviau užkrečiamos, atmainos atvejų sparčiai gausėja ir Lietuvoje. Masinio vakcinavimo esmė nuo praėjusių metų pakito.

Kasmet pensinis amžius Lietuvoje ilgėja, o gyventojams tenka dirbti ilgiau, kad galėtų išeiti į pensiją. Vis tik ne visi sukaupia reikiamą pensinį amžių. Tokie gyventojai gauna dvigubai mažesnę pensiją nei tie, kurie turi sukaupę reikiamą darbo stažą.

Lietuva ir Europos Sąjunga pamažu juda į priekį, kurdamos dokumentus, kurie leistų gyventojams ne tik savo šalies viduje, bet ir kitose valstybėse įrodyti turint imunitetą nuo COVID-19. Planuojama, kad dar balandį lietuviai galėtų pradėti naudotis tokiu imuniteto pasu. Tiesa, kol kas neaišku, kokių laisvių gyventojai su tokiais dokumentais turėtų daugiau.

Specialistams įspėjant apie trečiąją koronaviruso bangą ir didėjant naujų fiksuojamų susirgimų skaičiui įspėjamuosius ženklus siunčia didžiosios šalies ligoninės. Čia toliau augant COVID-19 pacientų srautui daugėja ir jaunų ligonių. Be kita ko, nerimą kelia ir nuogąstavimai, ar pavyks išlaikyti kitų sveikatos paslaugų lygį.

Jau daugiau nei metus trunkant COVID-19 pandemijai ir gyvenant griežtų ribojimų ritmu vis garsiau svarstoma ne tik apie išsisėmusias karantino priemones, bet ir tai, kad koronavirusas ilgainiui greičiausiai taps į gripą panašia sezonine liga. Visgi ekspertai įspėja, kad iki to dar – nemažas kelias ir didelį vaidmenį čia turės pačios visuomenės elgesys.

Neilgai trukus didžiausia ir seniausia Lietuvos politinė partija – socialdemokratai – rinks savo naują lyderį. Tarp keturių kandidatų į pirmininkus – įvairaus kalibro ir šilto, ir šalto matę politikai. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su lyderio kėdės siekiančias politikais, kurių biografijose – ne tik įspūdingi pasiekimai, bet ir primiršti skandalai.

Vietoj nuolat besitęsiančio karantino – dvi savaitės ribojimų, o tuomet trys mėnesiai laisvės. Būtent tokia kovos su COVID-19 pandemija idėja šovė Seimo nariui Gintautui Paluckui, siūlančiam peržiūrėti karantino ribojimus ir trukmę. Socialdemokratas G. Paluckas Vyriausybei siūlo apsvarstyti dabartinio karantino alternatyvą. Politiko manymu, būtų protinga karantiną įvesti ir atšaukti cikliškai, t. y., 14 dienų gyventume karantine, po to tris mėnesius laisvėje, ir taip toliau.

Nors dauguma naujienų pastaraisiais mėnesiais sukasi aplink koronavirusą ir jo valdymą, itin didelę dalį informacinio lauko užima ir Laisvės partija bei jos pasiūlymai. Pirmą kartą į Seimą patekusios politinės jėgos idėjos sulaukia daugybės prieštaringų diskusijų viešojoje erdvėje. Ekspertai teigia, kad Laisvės partijos veikloje matomas lengvas chaosas, o nesantaikos kibirkščių gali kilti ne tik su koalicijos partneriais, bet ir partijos viduje.

Jei kur regione išsikvietę greitąją medicinos pagalbą (GMP) jos sulauksite po kelių valandų, o gal ir kitą dieną – nenustebkite. Tokie kiek makabriški apibendrinimai taikomi dabartinei realybei apibūdinti: tiek merai, tiek GMP stočių atstovai konstatuoja, kad greitoji pagalba dėl neproporcingo finansavimo rajonuose tik tolsta nuo žmonių. Jau dešimtmetį vis labiau kaistanti „raudona lemputė“ dėl GMP tinklo optimizavimo, panašu, pasiekia apogėjų.

Po muzikinių apdovanojimų kilus šaršalui ir klausimui, ar neigiamo COVID-19 testo išties pakanka, kad susibūrusieji iš skirtingų šeimų jaustųsi saugūs, specialistai teikia skirtingas nuomones. Visgi ministras Arūnas Dulkys konstatavo, kad neigiamas testo atsakymas ir galvojant apie imuniteto pasus dar „pakabintas ant daug klaustukų.

Balandžio pirmoji, ne tik pradeda šventinį Velykų savaitgalį, bet ir atneša pasikeitimų į Lietuvos kelius. Vienas tokių – didesnis leistinas greitis, tačiau vairavimo instruktorius perspėja: didesnis leistinas greitis nebūtinai bus saugus. Vairavimo mokyklos „Rigveda“ vyriausiasis vairavimo instruktorius Darius Zakarauskas pasakoja, kad važiuoti nuo šiandien galėsime greičiau.

Sveikatos apsaugos ministro atnaujinta prioritetinės skiepijimo eilės tvarka toliau kelia nesutarimų. Audrina ne tik pykčiai, kad keliaujančiuosius į „Euroviziją“ skiepijama pirmiau nei policijos pareigūnus. Savo skiepo eilės sulaukia ir ne visi į didesnę rizikos grupę patenkantys onkologiniai pacientai. Dar sausio mėnesį pradėję kilti į kovą dėl to, kad būtų skiepijami prioriteto tvarka, onkologiniai pacientai šiandien jau švenčia mažą pergalę.

Kol Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) prašo išaiškinimo, ar persirgusiems COVID-19 asmenims gali užtekti vieno skiepo, kai kurie šalies infektologai šiuo metu siūlo užsiimti daug aktualesniais klausimais. Anot profesoriaus Arvydo Ambrozaičio, tokios diskusijos visiškai neracionalios, kai penktadalis pakviestųjų skiepytis tiesiog neatvyksta.

Dar mėnesiui pratęstą karantiną Lietuvos gyventojai pasitiko nevienareikšmiškai. Vieni stojo į kilometrines automobilių eiles, bandydami sprukti iš miestų. Kiti gerą orą masiškai pasitiko miestų centruose, veidų nebedengdami kaukėmis. Politikos ir komunikacijos žinovai pripažįsta, kad žmonės nebegirdi Vyriausybės, todėl nebeklauso ir draudimų.

Pensininkai skundžiasi, kad jiems patiems reikia stebėti, sekti informaciją ir prašyti „Sodros“, kad jų pensijos būtų perskaičiuotos. Viena pensininkė pasakoja, kad po perskaičiavimo jos pensija padidėjo 30 eurų. „Sodra“ aiškina, kad senatvės ir neįgalumo pensijos didinamos skirtingai. O žmogus gali gauti tik vieną iš jų, tą kurią pasirenka. O renkasi dažniausia tą, kuri yra didesnė. Vėliau jeigu nori keisti pensiją, reikia ją perskaičiuoti.

Nepajėgiant pažaboti COVID-19 pandemijos vis didesnį nerimą specialistai išsako dėl naujų viruso atmainų plitimo. Kol skiepų gamintojai skuba lygintis, kieno vakcina turėtų efektyviau su jomis kovoti, imunologė Aurelija Žvirblienė pasakoja, kad daryti tokias išvadas dar per ankstyva. Kartu ji priduria, kad kovoje su virusais ne mažiau svarbus ir proveržį žadantis gydymas dirbtinai sukurtais antikūnais.

Saulius Skvernelis tikisi, kad susivieniję valstiečiai ir darbiečiai geriau atstovaus opozicijos interesus, o durys lieka atviros ir susitarimo nepasirašiusiems socialdemokratams. Buvęs premjeras kol kas skeptiškai vertina R. Karbauskio vadovaujamą šešėlinę Vyriausybę, o Ingridos Šimonytės vadovaujamo ministrų kabineto darbe mato ir pliusų, ir minusų. Po valstiečių ir darbiečių pasirašyto opozicinių frakcijų susitarimo opozicijos lyderiu tapo buvęs premjeras Saulius Skvernelis.

Griežti JAV pareiškimai Rusijos ir Kinijos atžvilgiu paskatino kalbas apie galimą šių valstybių suartėjimą. Dvi autoritarinės galios valstybės jau ir pačios neslepia, kad „yra poreikis  mobilizuoti vienminčius“, tačiau ekspertai atkreipia dėmesį ir į galimą interesų konfliktą tarp Pekino bei Maskvos. Praėjusią savaitę įvykęs JAV ir Kinijos aukščiausio lygio diplomatų susitikimas Aliaskoje turėjo vienintelę pozityvią reikšmę – faktą, kad jis apskritai įvyko.

Karantinas pratęstas dar mėnesiui. Tačiau ne visų „juodųjų“ – labiausiai sergančių – savivaldybių merai sutinka, kad ilgesnis visuotinis karantinas reikš geriau valdomą situaciją. Anaiptol, kai kurių savivaldybių vadovų teigimu, gyventojai nebesistengia laikytis apribojimų, mat nuo jų pavargo. Penktadienį ministrų kabinetas karantiną pratęsė iki balandžio pabaigos, o judėjimo ribojimus visoje Lietuvoje – iki balandžio 6 dienos imtinai.

Dar mėnesiui pratęsusi karantiną penktadienį Vyriausybė iki balandžio 7 d. vėl grąžino ir judėjimo tarp savivaldybių ribojimus. Nors šalies premjerė siūlė „mažiau bruzdesio“ per Velykas ir priešventiniu laikotarpiu, kiti stebėjosi, kodėl grįžtama prie jau išsisėmusių priemonių ir tik bandoma gyventojų kantrybė. Premjerė Ingrida Šimonytė paragino žmones per Velykas likti namuose, likti ten, kur gyvenama, ir taip šiek tiek sumažinti bruzdesio ir judėjimo.

Vieninteliame Lietuvoje Kėdainiuose veikiančiame krematoriume pernai buvo sudegintas kas septintas mūsų šalyje miręs žmogus. Jam vadovaujantis Bernardas Vilkelis neslepia, kad per pandemiją kremuojama gerokai daugiau palaikų, tačiau, anot jo, vien tuo skaičiuoti verslo sėkmę būtų neteisinga. Per praėjusius metus Lietuvoje buvo kremuota 7,3 tūkst. žmonių – 50 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Krematoriumą valdančios bendrovės K2 LT pajamos padidėjo 43 proc., pelnas – 50 proc.

Kitą mėnesį, kaip žadama, Lietuvą turėtų pasiekti ketvirtoji – „Johnson & Johnson“ gamintojo – vakcina nuo COVID-19. Nors kai kurie ją jau lygina su kitais skiepais ir svarsto dėl pastarosios vakcinos pakankamo efektyvumo, kiti pabrėžia jos privalumus.

Jau metus laiko ieškome būdų, kaip pažaboti pavojingo viruso plitimą ir braižome pandemijos valdymo planus, tačiau elementariausiai stokojame tam būtinų specialistų. Šiuos įspėjamuosius signalus jau kurį laiką siunčia patyrę šalies infektologai. O statistika nedžiugina – per metus paruošiamas vos vienas kitas infekcinių ligų gydytojas, o kas penktas visuomenės sveikatos specialistas renkasi dirbti ne visuomenės sveikatos institucijose.

Valdantieji užsimojo keisti valstiečių alkoholio draudimus. Laisvėtų pardavimo laikas, amžiaus cenzas ir reklamos ribojimai. Idėjos autoriai tikina, kad taip mažės šešėlis ir bus galima daugiau pinigų skirti visuomenės sveikatai ir jaunimui. Vienas iš draudimų „krikštatėvių“ Aurelijus Veryga tokias valdančiųjų idėjas vadina nelogiškomis ir tikina, kad praėjusios Vyriausybės priimtos priemonės veikia puikiai bei sulaukia tarptautinio pripažinimo.

Prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis neslepia, kad verslas yra verslas, tad atsiradus geram pasiūlymui, su ilgai kurtu prekybos tinklu atsisveikinti jam nebūtų liūdna. Tačiau kol kas jis to nežada daryti, bet ruošiasi pokyčiams ir iššūkiams. Anot verslininko, į Lietuvą ateinant naujam prekybos tinklui, visi konkurentai turės kažko imtis, tikėtina, kad daugelis mažins kainas.

Valdžia užsimojo keisti Kelių eismo taisykles. Pakeitimai numato atskiras gatves dviratininkams, atskirus šviesoforus viešajam transportui, planuojama panaikinti ir kai kuriuos dabar egzistuojančius kelio ženklus. Naujienų portalas tv3.lt apžvelgia svarbiausius Susisiekimo ministerijos siūlomus Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimus.

Konstitucijoje numatyta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Tačiau norėdamas sužinoti, kiek tiksliai pinigų jam priklauso, žmogus turi pasistengti, kad valdininkai iš tiesų imtų tarnauti. Jei nepaprašysite, „Sodra“ ir neperskaičiuos pensijos, nors galbūt jums priklausytų ir didesnė išmoka. Per trisdešimtmetį Lietuvoje pasikeitė ne tik kelios valiutų, bet ir pensijų dydžiai. Pensininkė Valerija tikina, kad jos pensija per daugelį metų realiai sumažėjo.

„Dviejų greičių Lietuva“ – šis apibūdinimas labiausiai tinka dabartinėms koronaviruso plitimo tendencijoms šalyje apibūdinti. Duomenų mokslininkas konstatuoja, kad ateinančios savaitės nulems, teks susidurti su trečiąja banga ar toliau gyvensime svyruojant sergamumui. Apie tai, kad artimiausiomis savaitėmis laukia išbandymas, užsiminė ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Pradinukai į klases jau sugrįžo, kitas žingsnis – abiturientai. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė patikina, kad visi Lietuvos abiturientai į klases grįš vienu metu. Toks sprendimas priimtas, kad visų sąlygos pasiruošti egzaminams būtų vienodos. Be to, ministrė neatmeta galimybės abiturientus skiepyti nuo koronaviruso. Lietuvos abiturientai nerimauja, kaip jiems reikės pasiruošti valstybiniams brandos egzaminams nuotoliniu būdu.

Vatikanas paskelbė, kad nelaimins tos pačios lyties asmenų sąjungos, nes negali pritarti nuodėmei. Šį Šventojo Sosto pareiškimą patvirtino ir popiežius Pranciškus. Visgi kalbinti ekspertai tikina, kad šis Vatikano pareiškimas neprieštarauja praėjusiais metais išsakytai pontifiko paramai homoseksualų partnerystei, o Bažnyčia nelaiko homoseksualumo nuodėme.

Nors šiuo metu psichologais gali dirbti ir tam reikiamo išsilavinimo neturintys žmonės, siekis įteisinti psichologų praktinės veiklos licencijavimą Seime buksuoja daugiau nei dešimtmetį. Psichologų savivaldai raginant politikus imtis lyderystės, šie sako, kad sprendimas sunkiai įmanomas, jei pati specialistų bendruomenė negeba susitarti.

Nerimas dėl galimo trumpalaikio ar ilgalaikio nepageidaujamo šalutinio vakcinos poveikio dalį gyventojų pristabdo ar išvis atbaido nuo minties skiepytis. Tačiau ar esama atvejų, kai vakcinuotis apskritai negalima ar bent kažkuriam laikui nerekomenduojama? To pasiteiravus gydytojo infektologo prof. Arvydo Ambrozaičio, šis sakė, kad situacijos, kai skiepytis nėra rekomenduojama, yra žinomos ir vienodos visų skiepų atvejais.

Vladimiro Putino amžino derėjimosi su JAV laikai, panašu, eina į pabaigą. J. Bidenas, atviru tekstu pavadinęs Rusijos prezidentą žudiku, neberodo jokio noro su juo bendrauti. Baltieji rūmai tvirtina, kad yra paruošę ne tik diplomatines sankcijas, bet ir „nematomas priemones“, o ekspertai neatmeta ir kibernetinių išpuolių. Naujų sankcijų Rusijai įvedimas yra iš esmės laiko klausimas.

Baigėsi simbolinė kritikos pauzė valdantiesiems. Praėjus 100 naujosios Vyriausybės dienų valdžioje, krikšto, kuriuo ministrams tapo Covid-19 pandemija, nepalinkėtų joks konkurentas. Politologai santūriai giria Ingridą Šimonytę ir ministrų kabinetą už pirmuosius jų darbus valdžioje, tačiau įspėja, kad sunkiausia kliūtis – susidorojimas su ilgalaikėmis pandemijos pasekmėmis – jau visai ne už kalnų. Nuo to priklauso tolimesnis visų valdančiųjų likimas.

Ministerijos ilgai laukta įdiegti išankstinė pacientų registravimo informacinė sistema (IPR IS), panašu, kol kas palengvėjimo dėl mažesnių eilių neatnešė. Atvirkščiai – vyresnio amžiaus pacientams tik padidino naštą. Nors gydytojai vieną po kitos vardija naujosios sistemos spragas, prie jos iki balandžio turėtų prisijungti dauguma gydymo įstaigų, nes senosios sergu.lt svetainės nebeliks.

„Sputnik V“ gamintojai iš „Gamalei“ mokslinių tyrimų centro pareiškė, kad po vakcinacijos nemirė nė vienas žmogus. Tačiau pačioje žinutėje kalbama ne apie visus po vakcinavimo pasitaikančius ligų atvejus, o apie vakcinos efektyvumą nuo COVID-19. Tuo metu, kai Europos šalys viena po kitos skelbia apie „AstraZeneca“ vakcinos stabdymą dėl situacijos su pranešimais apie kraujo krešulių susidarymą kelioms dešimtims iš milijonų paskiepytųjų, Rusija trimituoja naujieną apie „nulinį mirtingumą paskiepi...

Jeigu tik žmogui suteikiama teisė be didesnių pastangų gauti papildomų pinigų, jis ja pasinaudos. Ypač koronaviruso pandemijos ir karantino metu, kai daugelis nerimauja dėl ateities. Gėdyti ar smerkti gyventojus, kad jie naudojasi tokiomis galimybėmis, yra bergždžias reikalas, įsitikinusi „Sodros“ vadovė socialinių mokslų daktarė Julita Varanauskienė.

Kiekviena šalis koronaviruso pandemijos ekonomines problemas sprendžia skirtingai. Vienos šalys tiesiog dalija pinigus gyventojams, kitos kuria sudėtingesnius paramos projektus. Ekonomistai pastebėjo, kad pernai Lietuvos valdžia irgi dalijo pinigus, jų gavo pensininkai. Toks sprendimas esą nudžiugino gyventojus ir paskatino vartojimą. Tačiau pinigai nebuvo skirti, tiems, kas iš tikrųjų nukentėjo nuo pandemijos.

Kaip pernai, taip ir šiemet, lietuviai kovo 16 dieną pasitiks karantine. Kai prieš metus Sauliaus Skvernelio Vyriausybė įvedė karantino režimą, niekas nesitikėjo, kad jis truks beveik metus. Daugeliui karantinas iš esmės pristabdė gyvenimo tempą ir įnešė daug nelauktų pokyčių. Klausimas, ar visi pokyčiai geri ir ilgalaikiai.

Jau metus kasdien girdime apie skelbiamus nustatytus naujus COVID-19 atvejus, kurių dauguma patvirtinami atlikus PGR tyrimą. Teigiamą jo atsakymą neturėtų stebėtis gavę ir jokių simptomų nejaučiantys žmonės, mat dalis gali būti besimptomiai nešiotojai. Tačiau specialistai sutaria, kad ne visais atvejais gautas teigiamas PGR rezultatas reiškia, kad žmogus serga ir yra užkrečiamas.