Vatikanas praėjusią savaitę paskelbė, kad Katalikų Bažnyčia negali laiminti tos pačios lyties asmenų sąjungų, nes Dievas „negali laiminti nuodėmės“. Ekspertai išaiškina, kokia žinia yra siunčiama.
Popiežiui pavaldi Šventojo Sosto Tikėjimo mokymo kongregacija paskelbė oficialų atsakymą į klausimą, ar katalikų dvasininkai gali laiminti tos pačios lyties asmenų sudaromas sąjungas.
Bažnyčia homoseksualumo nelaiko nuodėme
Kunigas pranciškonas Julius Sasnauskas naujienų portalui tv3.lt aiškino, kad Vatikanas, skelbdamas, kad nelaimins nuodėmės, turėjo omenyje homoseksualių asmenų santuokas, o ne visą LGBT+ bendruomenę apskritai.
„Seniai jau buvo išsakyta ta pozicija, nematau ten nieko naujo, kas skirtųsi nuo to, kas amžiais deklaruojama“, – teigė kunigas.
Pasak J. Sasnausko, Bažnyčia nelaiko homoseksualumo liga ar nuodėme.
„O tas ryšys, tas aktas, tai jis nepripažįstamas, kadangi jis neveda į naują gyvybę, nereiškia prokreacijos. Tai toks motyvas yra“, – kalbėjo pranciškonas.
Skatina nepakantumą LGBT+ bendruomenei
Vatikano pareiškime nieko naujo neišskaitė ir Lietuvos gėjų lygos (LGL) vadovas Vladimiras Simonko.
„Bažnyčios, o ypač Lietuvos Bažnyčios pozicija, ji yra nuosekli ir neigiama dviejų tos pačios lyties asmenų partnerystei arba santuokai ir ji nesikeičia ilgus metus. Nieko iš esmės naujo nėra“, – naujienų portalui tv3.lt komentavo Vladimiras Simonko.
Jo nuomone, nors tokia Bažnyčios pozicija nėra nauja, tokie pareiškimai skatina nepakantumą LGBT+ bendruomenei.
„Pakankamai ilgai Bažnyčios pozicija yra tokia kategoriška“, – sakė V. Simonko.
Pašnekovas priminė, kad Bažnyčios atstovai gana aktyviai ir kritiškai atsiliepė į 2019 m. priimtą Konstitucinio Teismo sprendimą, kuriuo jis pripažino šeimą neutralia lyčiai sąvoka. Tai papiktino dalį katalikų bendruomenės.
„Ne daug kas sureagavo ir pastebėjo, kad Bažnyčia proaktyviai kišasi į mūsų bendruomenės gyvenimą. Aš tada keliu klausimą, kaip LGBT bendruomenės atstovas, kodėl Bažnyčia kišasi į mūsų bendruomenę taip, kad kyla klausimas, ar Lietuva sekuliari valstybė, ar ne. <...> Manau, kad tai yra nuoseklus Bažnyčios bandymas apibrėžti savo ratą, kur ji dar nori daryti įtaką“, – samprotavo V. Simonko.
Popiežius anksčiau kalbėjo kitaip
Toks Vatikano pareiškimas, kurį pasirašė popiežius Pranciškus, kiek prieštarauja paties pontifiko anksčiau išsakytiems žodžiams.
Praėjusiais metais viešojoje erdvėje pasirodė Pranciškaus pasakymas, kad jis pritaria tos pačios lyties asmenų civilinei partnerystei. Šie popiežiaus žodžiai nuskambėjo dokumentiniame filme „Francesco“.
„Homoseksualūs žmonės turi teisę būti šeimoje. Jie yra Dievo vaikai. Mums tik reikia turėti civilinės sąjungos įstatymą, kad jų santykiai būtų įteisinti“, – filme kalbėjo popiežius Pranciškus.
2020 m. lapkritį Vatikanas pareiškė, kad pontifiko Pranciškaus komentarai apie tos pačios lyties asmenų civilines sąjungas buvo ištraukti iš konteksto, dokumentinėje juostoje sujungus atskiras seno interviu ištraukas, tačiau visgi patvirtino, jog popiežius laikosi nuomonės, kad tos pačios lyties asmenų poroms turi būti užtikrinta teisinė apsauga.
Lietuvos katalikai konservatyvesni už patį popiežių?
Seimo narys, Laisvės frakcijos atstovas Marius Matijošaitis, vertindamas Bažnyčios požiūrį į homoseksualų sąjungas, teigė, kad jį pasiekė būtent anksčiau išsakyta popiežiaus Pranciškaus žinutė.
„Aš manau, kad pačios diskusijos savaime yra geras dalykas, dėmesio atkreipimas į žmogaus teisių klausimus yra žingsnis į priekį, o ne atgal mūsų visuomenėje. <...> Kiek mane pasiekė popiežiaus Pranciškaus žinutė, kad jis pasisako už tos pačios lyties asmenų civilinę partnerystę, kad visi yra Dievo vaikai.
<...> Man džiugu, kad jis tą principinę nuomonę išlaiko ir pasisako, kad homoseksualūs žmonės gali būti šeimoje, ne santuokoje, bet civilinėje partnerystėje. Labai natūrali modernios bažnyčios reakcija. Tik Lietuvos katalikų bendruomenė yra konservatyvesnė nei pats popiežius“, – teigė M. Matijošaitis.
Politikas teigė, kad dabartinis Vatikano pareiškimas nepaneigia anksčiau pasakytų popiežiaus žodžių, nes nuodėme Šventasis Sostas įvardijo ne partnerystę, o santuoką.
„Jeigu neva nuodėmė būti santuokoje, tai Bažnyčia turi teisę išreikšti tą poziciją“, – teigė Seimo narys.
Kuriasi homoseksualų maldos grupės
Kunigas J. Sasnauskas pastebi, kad Bažnyčia nėra nusisukusi nuo LGBT+ bendruomenės asmenų, kuriamos LGBT+ bendruomenės maldos grupelės, tokia yra ir Vilniuje.
„Bažnyčia negali tuokti, bet gali labai artimai bendrauti be jokio ten išskirtinumo“, – kalbėjo pranciškonas.
J. Sasnausko teigimu, tokių pavyzdžių yra ne vienoje katalikiškoje šalyje, visgi tai dažniausiai priklauso nuo vietinio bendruomenės ganytojo.
Kunigas pasakojo, kad dalis protestantiškų bažnyčių pripažįsta vienalytes sąjungas, tačiau nemano, kad artimiausiu metu šiuo keliu pasuks ir katalikai.
„Katalikų Bažnyčia to nedaro ir nemanau, kad artimiausiu metu tą darys“, – sakė jis.
Bažnyčia ir LGBT bendruomenė – skirtingose pusėse?
V. Simonko teigė, kad pokyčius Bažnyčioje, kalbant apie požiūrį į homoseksualumą, jis pastebi.
„Bet aš matau, kad yra ir tam tikras pasipriešinimas Bažnyčioje tiems progresyviems pokyčiams. Taip reaguočiau, kad yra vienas žingsnis į priekį, o tada du žingsniai atgal. Norėčiau tikėtis, kad laikui bėgant pokyčiai bus į progresyvesnę pusę“, – sakė LGL vadovas.
Visgi Lietuvos religinės bendruomenės didelio prielankumo LGBT+ bendruomenei nerodo. Šį mėnesį Romos katalikų, ortodoksų, sentikių, liuteronų, reformatų ir graikų apeigų katalikų bendruomenių vadovai pasirašė bendrą kreipimąsi, kuriuo išreiškia nepritarimą daugybę diskusijų keliančiai Stambulo konvencijai ir partnerystės įteisinimui.
„Lietuvos tradicinės krikščioniškosios bendrijos nepritaria partnerystei ar kitiems teisiniams institutams, kurie leidžia įgyti šeimos statusą toms bendro gyvenimo formoms, kurios neturi šeimos esmei būdingų prigimtinių savybių“, – rašoma jų kreipimesi.
„Ši pozicija pakankamai kritiška, kuri tik įpila žibalo į šito klausimo sprendimą. Tenka tik apgailestauti, kad Bažnyčia nesurado savyje tos kantrybės tą procesą stebėti iš šalies. Iš šio pareiškimo aš suprantu, kad mūsų bendruomenė ir Bažnyčia yra skirtingose pusėse“, – dėstė V. Simonko.
Siūlo Bažnyčiai įsiklausyti į LGBT+ bendruomenės poreikius
J. Sasnauskas teigė, kad visų karštų diskusijų dėl šeimos sampratos fone jam vilties suteikia pastaruoju metu dažnai popiežiaus Pranciškaus kartojama mintis apie tai, kad būtina atsižvelgti į žmonių poreikius. Pasak jo, įvairios visuomenės grupės turi skirtingus poreikius, į kuriuos Bažnyčia turi atsižvelgti, todėl, kunigo teigimu, Bažnyčia turi įsiklausyti ir į LGBT+ bendruomenės narių poreikius.
„LGBT reikia empatijos, o ne kažkokios šaltos pagarbos, maždaug, gyvuokite, būkite, tik nesirodykite akyse. Tikrai netgi tie paradai yra geriau nei pabėgėlių minios einančios. Tai yra geriau pasauliui, didesnis džiaugsmas ir didesnė viltis nei matyti tūkstantines pabėgėlių minias, kuriose eina alkstantys vaikai.
<...> Bažnyčioje yra visokių jėgų, visaip mąstančių žmonių. Vieni katalikybės jėgą suvokia tik kaip išsaugotus kelis principus, kurios reikia apginti, nepaisant to, realūs tie pavojai ar ne“, – kalbėjo kunigas.
Kalbėdamas apie vyraujančias karštas diskusijas dėl partnerystės, šeimos sampratos, Seimo narys M. Matijošaitis tvirtina, kad mūsų visuomenė dar mokosi diskutuoti tokiais jautriais klausimais.
„Jie sukelia tų emocijų, bet turėtume nuo jų atsiriboti ir stengtis dėti tuos žingsnius, kad kiekvieną Lietuvos pilietį, nepaisant savo įvairių savybių, tiek fizinių, tiek socialinių, priimtume. Kadangi esame maži, mums tikrai reikia vienytis, o ne skaldyti“, – įsitikinęs M. Matijošaitis.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad išplatintame dokumente Vatikanas laikosi pozicijos, kad su homoseksualiais asmenimis turi būti elgiamasi oriai ir pagarbiai, tačiau homoseksualūs aktai yra „netvarkingi pačia savo prigimtimi“. Pagal krikščioniškąjį mokymą santuoka tarp vyro ir moters yra dieviško plano dalis ir skirta naujai gyvybei sukurti.
Anot dokumento, tos pačios lyties asmenų sąjungos nėra dieviško plano dalis, todėl negali būti laiminamos Bažnyčios.
„Pozityvių elementų, kurie patys savaime yra vertintini ir sveikintini, egzistavimas tokiuose santykiuose negali pateisinti šių santykių ir paversti jų legitimiu bažnytinio palaiminimo subjektu, nes šie pozityvūs elementai neatsiejami nuo sąjungos, nenustatytos pagal Kūrėjo planą, konteksto“, – rašoma aiškinamajame dokumente.
Dievas „nelaimina ir negali laiminti nuodėmės: jis laimina nuodėmingą žmogų, kad šis pripažintų, jog yra jo meilės plano dalis, ir leistųsi jo pakeičiamas“, priduriama jame.
