Užsienio verslas

JAV padidino muitus Kinijos prekėms iki 145 proc., cituodami Baltųjų rūmų atstovą rašo CNBC. Baltųjų rūmų atstovas CNBC patvirtino, kad JAV tarifai Kinijos importui dabar sudaro 145 proc. Tai apima 125 proc. tarifą, kuris įvestas kaip „abipusiai“ muitai, ir mokesčiai, nustatyti Kinijai už atsakomuosius veiksmus prieš JAV importo mokesčius, teigiama Baltųjų rūmų pranešime. Tai taip pat apima 20 proc. tarifą, kurį D. Trumpas įvedė anksčiau šiais metais dėl prekybos fentaniliu.

Ketvirtadienio pavakarę kai kuriems vartotojams sutriko „Microsoft 365“ veikla. Tai patvirtino ir pati bendrovė, savo tinklapyje pranešdama, jog kai kurie vartotojai gali susidurti su sunkumais mėginant pasiekti vieną ar kitą programą. „Kai kurie vartotojai, turintys „Microsoft 365 Family“ prenumeratas, negali naudotis „Microsoft 365“ paslaugomis. Sprendžiame galimą problemą, dėl kurios sutriko paslauga vartotojams“, – nurodoma oficialiame „Microsoft“ puslapyje.

Italijos mados namai „Prada“ ketvirtadienį paskelbė, kad pasiekė susitarimą ir iš JAV grupės „Capri Holdings“ įsigys mados milžinę „Versace“. Sandorio vertė siekia 1,25 mlrd. eurų, o jį tikimasi užbaigti antroje šių metų pusėje. Jis bus finansuojamas 1,5 mlrd. eurų nauja skola, o jam pritarė „Prada“ ir „Capri Holdings“ direktorių valdybos. „Prada“ įsigijus šią įmonę bus sukurta prabangos prekių grupė, kurios pajamos sieks daugiau nei 6 mlrd. eurų.

Jungtinėse Valstijose labiau nei tikėtasi sumažėjo infliacija. Kovą metinė infliacija augo tik 2,4 proc., ketvirtadienį Vašingtone pranešė Darbo departamentas.  Vasarį brangimas dar siekė 2,8 proc. Ekspertai prognozavo, kad infliacija trauksis iki 2,5 proc. Lyginant su ankstesniu mėnesiu, kovą infliacija traukėsi 0,1 proc. Buvo prognozuota, kad ji 0,1 proc. ūgtels.

Estijos viešbučiai ir kitos viešojo apgyvendinimo įstaigos vasarį sulaukė 230 tūkst. klientų – 2 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų mėnesį, ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Vietinių klientų padaugėjo 2 proc. iki 120 tūkst., užsieniečių – 3 proc. iki 110 tūkstančių. Svečių iš užsienio skaičius pasiekė ikipandeminių 2019-ųjų vasario mėnesio lygį. Daugiausiai užsieniečių buvo atvykę iš Suomijos (43 proc. visų), Latvijos (17 proc.

Vokietijos pirmaujantys ekonominių tyrimų institutai ketvirtadienį sumažino šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo 2025 metais prognozę iki bemaž sąstingio, įspėdami, kad JAV importo muitai pagilins stringančios didžiausios Europoje ekonomikos problemas. Šeši analitiniai centrai savo naujausioje bendroje prognozėje dabar numato, kad 2025-aisiais BVP padidės tik 0,1 proc., palyginti su rugsėjį prognozuota 0,8 proc. plėtra.

Prieš paskelbdamas apie importo muitų atidėjimą 90-iai dienų, kas lėmė vertybinių popierių rinkų atsigavimą, JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo sekėjus paragino pirkti akcijas, praneša „The Washington Post“. „Tai geras laikas pirkti!!! DJT“, – jis rašė savo socialiniame tinkle „Truth Social“ trečiadienį 9 val. 37 minutės Niujorko laiku. Netrukus prieš 13 val. jis toje pačioje socialinėje platformoje paskelbė stabdysiantis naujuosius muitus, o anksčiau smukusios akcijų rinkos šovė į viršų.

Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen ketvirtadienį pareiškė, kad po JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimo stabdyti didžiulius muitus, blokas irgi sustabdys planuotą muitų amerikietiškoms prekėms paketą, kad „suteiktų galimybę deryboms“. Trečiadienį 27 šalių Europos Sąjunga (ES), atsakydama į muitus plieno ir aliuminio eksportui, patvirtino pirmąsias priemones, taikytinas JAV produktams.

Ketvirtadienį Azijos ir Europos akcijų biržų indeksai šoktelėjo aukštyn, JAV prezidentui Donaldui Trumpui išvakarėse pranešus apie 90 dienų pertrauką importo muitų konkrečioms šalims ar regionams galiojimui. D. Trumpas teigė tokį sprendimą priėmęs, nes investuotojai „truputį pasišokinėjo“, akcijų rinkose įvyko griūtis, o JAV iždo obligacijų rinka – laikoma saugiausiu pasirinkimu krizės metu – pademonstravo lūžio požymius.

Už kiek daugiau nei 3 mėnesių visai netoli Lietuvos koncertą surengs viena žymiausių pasaulio atlikėjų – Jennifer Lopez. Vis tik norintiems sudalyvauti pop dievaitės ture gali tekti išleisti gana nemažą sumą pinigų. Neskaičiuojant koncerto bilietų kainų, lietuviams kainuos dar ir pati kelionė į Varšuvą, o po koncerto galimai teks ten ir pernakvoti.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui pranešus apie 90 dienų pertrauką muitų konkrečioms šalims ar regionams įsigaliojimui, JAV akcijų biržų indeksai trečiadienio prekybos sesiją užbaigė pakilimu 8-12 procentų. Pramonės kompanijų „Dow Jones Industrial Average“ indekso vertė trečiadienį išaugo 7,9 proc., plataus masto „S&P 500“ – 9,5 proc., į technologijas orientuoto „Nasdaq Composite“ – 12,2 procento.

Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) vadovė trečiadienį pareiškė, kad JAV ir Kinijos tarifų karas gali 80 proc. sumažinti dviejų ekonomikos milžinių tarpusavio prekybą. „Didėjanti įtampa Jungtinių Valstijų ir Kinijos prekyboje kelia didelę riziką, kad tarpusavio prekyba smarkiai sumažės. Mūsų preliminarios prognozės rodo, kad prekyba tarp šių dviejų ekonomikų gali sumažėti iki 80 proc.“, – sakė PPO generalinė direktorė Ngozi Okonjo-Iweala.

JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas trečiadienį pareiškė, kad Kinijos ekonomika yra „labiausiai nesubalansuota“ šiuolaikinėje istorijoje ir kelia prekybos problemų Jungtinėms Valstijoms ir kitoms valstybėms.  „Kinija yra labiausiai nesubalansuota ekonomika šiuolaikinio pasaulio istorijoje ir ji yra didžiausias JAV prekybos problemų šaltinis“, – žurnalistams sakė S. Bessentas.  Pasak jo, dėl JAV tarifų Kinijos importui į Europą plūsta kiniškos prekės.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį paskelbė 90 dienų atidedąs visuotinių muitų įsigaliojimą, palikdamas galioti bazinį 10 proc. tarifą, kuris bus taikomas visoms šalims, išskyrus Kiniją, kuriai bus įvesti dar didesni muitai. „Atsižvelgdamas į nepagarbą, kurią Kinija parodė Pasaulio rinkai, aš nedelsdamas iki 125 % padidinu muitą, kurį Jungtinės Amerikos Valstijos taikys Kinijai“, – platformoje „Truth Social“ rašė D. Trumpas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį paskelbė 90 dienų atidedąs visuotinių muitų įsigaliojimą, palikdamas galioti bazinį 10 proc. tarifą, kuris bus taikomas visoms šalims, išskyrus Kiniją, kuriai bus įvesti dar didesni muitai. Iš karto nebuvo aišku, kurioms valstybėms bus taikomos muitų lengvatos. Toms, kurioms jie bus taikomi, vis tiek bus taikomas 10 proc. bazinis tarifas, įsigaliojęs šeštadienį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį paragino bendroves nedelsiant pradėti perkelti veiklą į Jungtines Valstijas ir taip išvengti muitų. Tai jis sakė praėjus kelioms valandoms po to, kai jo sukeltas prekybos karas paaštrėjo įsigaliojus dideliems muitams.

Kainų kritimas Europos akcijų biržoje sustiprėjo, Kinijai trečiadienį pranešus apie atsakomąjį dar didesnių importo muitų Jungtinėms Valstijoms įvedimą nuo ketvirtadienio. „STOXX 50“ indekso vertė smuko daugiau nei 4 proc. (palyginti su trečiadienio prekybų pradžia), pasiekdama žemiausią lygį nuo praėjusių metų rugpjūčio, o platesnės apimtys indeksas „STOXX 600“ nukrito 3,8 proc. iki nuo 2023 metų lapkričio neregėtų žemumų, rodo „Trading Economics“ skelbiami duomenys.

Kinija dar kartą padidino muitus JAV produktams. Jie pakelti nuo 34 iki 84 proc., Pekine pranešė šalies Finansų ministerija. Naujieji tarifai galios nuo balandžio 10 d., informuoja agentūra „Reuters“. JAV nuo trečiadienio taiko iš viso 104 proc. muitus importui iš Liaudies Respublikos – dėl to kiniškos prekės gali smarkiai pabrangti. Kinija pareiškė ryžtingai ginsianti savo interesus. Tačiau kartu Pekinas davė suprasti, kad yra pasirengęs kalbėtis su JAV.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl sukėlė neramumus pasaulio rinkose trečiadienį, nes dešimtims šalių buvo pradėti taikyti baudžiamieji muitai, o Kinija, kuriai buvo nustatyti per 100 proc. muito vertės mokesčiai, ketina imtis atsakomųjų priemonių. Po tam tikro atokvėpio antradienį akcijų rinkose vėl įsivyravo panikos režimas: trečiadienį Tokijo biržos indeksas prekybą uždarė beveik 4 proc. žemiau, o Frankfurto, Paryžiaus ir Londono biržų iki vidurdienio buvo kritę maždaug 3 procentais.

Latvija miško pramonės produkcijos, kuri išlieka pirmoje pagrindinių šalies eksporto prekių sąrašo eilutėje, per pirmąjį šių metų mėnesį finansine išraiška eksportavo tik 0,4 proc. daugiau nei prieš metus – už 289,4 mln. eurų, pranešė Žemės ūkio ministerijos Miškų departamentas. Šių prekių importas į Latviją išaugo 16,3 proc. iki 82,8 mln. eurų. Mediena ir jos gaminiai sudarė 89,7 proc. viso eksporto ir 55,6 proc. importo. Eksportas padidėjo 0,2 proc., importas – 28 procentais. 36,3 proc.

Naudoti „Tesla“ Jungtinių Valstijų ir Jungtinės Karalystės rinkose per metus pigo sparčiau nei kiti elektromobiliai, skelbia „Financial Times“. „CarGurus“ prekyvietės duomenimis, naudotų „Teslos“ kainos JAV praėjusį mėnesį, palyginti su pernai kovu, nukrito 7 proc., tuo tarpu kitų markių elektromobiliai antrinėje rinkoje atpigo vidutiniškai tik 1,5 procento. Prekyvietės „Auto Trader“ duomenimis, Jungtinėje Karalystėje naudotų „Tesla“ vertė sumenko 15 proc., palyginti su 10 proc.

Ekonomistas, kurio atliktu darbu JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija rėmėsi, mėgindama pateisinti visuotinius tarifus, pasakė, kad oficialūs asmenys neteisingai suprato jo tyrimą, o muitų tarifai turėtų sudaryti vos ketvirtadalį to, ką paskelbė Baltieji rūmai. Brentas Neimanas, buvusio prezidento Joe Bideno administracijoje ėjęs JAV Iždo pareigūno pareigas, 2021 m. kartu su kitais autoriais parašė straipsnį apie muitų poveikį kainoms Jungtinėse Valstijose.

 Europos Komisija tikisi pateikti atsaką į naujausius JAV prezidento Donaldo Trumpo muitus jau kitą savaitę, antradienį pranešė jos atstovas spaudai. „Tikiuosi, kad tai galėtų įvykti jau kitą savaitę“, – žurnalistams sakė bloko prekybos atstovas Olofas Gillas. Tuomet Komisijos planas bus baigtas rengti konsultuojantis su 27 Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis. „Reuters“ – Europa ruošia atsakomuosius muitus JAV Europos Komisija siūlo 25 proc.

Daugybė ekonomistų reiškia nerimą dėl prezidento Donaldo Trumpo įvestų didelių muitų importui į Jungtines Valstijas, kurie sukėlė prekybos karą, ekspertų teigimu, daugelį šalių galintį nuvesti į recesiją. Toliau apžvelgiame kai kurių įtakingų ekonomistų ir pačiam respublikonui artimų verslininkų komentarus.

Kelionės ir taip kelia daug streso, todėl šiemet, prieš vykstant į oro uostą, reikėtų žinoti, kas keisis ir kaip reikės pateikti įlaipinimo bilietus. Nors skrydžių bendrovė „Ryanair“ garsėja pigiais skrydžiais, griežtos oro linijų bendrovės taisyklės gali greitai padidinti bilieto kainą, rašoma portale „Mirror“. Bendrovė pranešė apie pokyčius nuo rankinio bagažo apribojimų iki naujų įlaipinimo bilietų.

Europos akcijos antradienį pradėjo kilti, nutraukdamos keturių dienų nuostolių seriją, paskatintą nerimo dėl tarifų. Pasak Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen, ES pasiūlė JAV prezidentui Donaldui Trumpui derybas dėl „nulinių tarifų“ pramoninėms prekėms susitarimo. Ji pakartojo, kad blokas yra pasirengęs taikyti atsakomąsias priemones, jei derybos žlugtų. D. Trumpas Europos pasiūlymą nedelsdamas atmetė. Europos indeksas STOXX 600 antradienį pakilo 0,7 proc.

Europos Komisija siūlo 25 proc. atsakomuosius muitus kai kuriems JAV importuojamiems produktams, rašo „Reuters“. Reaguodama į prezidento Donaldo Trumpo nustatytus tarifus plienui ir aliuminiui, Europos Komisija pirmadienį pasiūlė 25 proc. atsakomuosius tarifus kai kurioms JAV prekėms, rodo dokumentas, su kuriuo susipažino „Reuters“. Tarifai kai kurioms prekėms įsigalios gegužės 16 d., o kitoms – vėliau šiais metais, gruodžio 1 d., sakoma dokumente.

Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ pajamos pernai, audituotais duomenimis, siekė 74,6 mln. eurų – 8 proc. mažiau nei 2023 metais, kai pajamos sudarė 82,2 mln. eurų. Pasak bendrovės, nežymų pajamų mažėjimą lėmė bendras mažesnis gamtinių dujų kiekis, transportuotas per „Amber Grid” valdomą dujų perdavimo sistemą. Tuo metu įmonės konsoliduotas grynasis pelnas praėjusiais metais sudarė 8,3 mln. eurų ir buvo 36 proc. mažesnis nei 2023 metais.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pagrasino didžiuliais papildomais muitais importui iš Kinijos, jei Pekinas neatšauks savo atsakomųjų priemonių planų. D. Trumpas pridūrė, kad Vašingtonas pradės derybas su kitomis šalimis, jei jos to pageidaus. „Jei Kinija iki rytojaus, 2025-ųjų balandžio 8-osios, neatšauks 34 proc. padidintų tarifų, viršijančių jau ilgą laiką vykdomus prekybos pažeidimus, Jungtinės Valstijos nuo balandžio 9-osios Kinijai pritaikys papildomus 50 proc.

Vokietijos automobilių gamintoja „Audi“ dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo įvestų muitų automobiliams įšaldo transporto priemonių tiekimą į JAV.  Įmonės atstovė pirmadienį patvirtino, kad pardavėjams išsiųstas atitinkamas laiškas, praneša agentūra „Reuters“. Anot duomenų, visi automobiliai, patekę į JAV po balandžio 2 d., kol kas turi būti sulaikomi uostuose. Platintojai esą dabar turi susitelkti į atsargų sandėliuose mažinimą.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pirmadienį pranešė, kad, siekdama išvengti visuotinio transatlantinio prekybos karo, ES pasiūlė Jungtinėms Valstijoms pramoninių prekių srautams taikyti „abipusius nulinius“ muito tarifus. „Mes toliau esame pasirengę derėtis su Jungtinėmis Valstijomis.

Po prezidento Donaldo Trumpo paskelbtų muitų JAV pirkėjai pradėjo nutraukinėti užsakymus gaminiams iš Bangladešo, antrojo pagal dydį pasaulyje drabužių gamintojo. Tai pastūmėjo Dakos vyriausybę pirmadienį prašyti trijų mėnesių muitų pauzės. Tekstilės ir drabužių gamyba sudaro apie 80 proc. Bangladešo eksporto, pramonei atsitiesiant po studentų vadovaujamos revoliucijos, praėjusiais metais nuvertusios šalies vyriausybę. D. Trumpas trečiadienį Bangladešui įvedė naujus negailestingus 37 proc.

Vokietijos vyriausybė tikisi, kad vis dar galima išvengti prekybos karo eskalacijos, paskatintos JAV prezidento Donaldo Trumpo. ES prekybos ministrai susitiko Liuksemburge, kad apsvarstytų strategijas, kaip įtikinti D. Trumpą pergalvoti savo naujausius prekybos veiksmus. „Mes nenorime pradėti prekybos karo, tačiau tikslas turėtų būti toliau mažinti prekybos kliūtis“, – pirmadienį Berlyne sakė vyriausybės atstovas spaudai Steffenas Hebestreitas.

Lietuva yra suinteresuota rasti sprendimą dėl Jungtinių Valstijų (JAV) pristatytų muitų, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, ragindamas Europos Sąjungą (ES) karštligiškai nesiimti atsakomųjų priemonių. „Lietuva yra suinteresuota rasti sprendimą.

Naftos kainos tęsia praėjusios savaitės nuostolius, pirmadienį pasiekusios ketverių metų minimumą, kol JAV prezidento Donaldo Trumpo įvesti nauji muitai ir prekybos karo eskalacijos ženklai kursto nerimą dėl pasaulinės recesijos, kuri paveiktų ir naftos paklausą. Europoje „Brent“ rūšies naftos ateities sandoriai atpigo 3,8 proc. iki 63,10 dolerio už barelį, o WTI naftos ateities sandoriai smuktelėjo 4,1 proc. iki 59,47 dolerio. Abu kontraktai praėjusią savaitę smuko daugiau kaip 10 proc.

Honkongo akcijos pirmadienį išgyveno blogiausią dieną per beveik tris dešimtmečius, praradusios daugiau nei 13 proc. po to, kai Kinija paskelbė atsakomuosius tarifus Jungtinėms Valstijoms, pakurstydama prekybos karą ir nerimą dėl recesijos. Indeksas „Hang Seng“ nukrito 13,22 proc. (3 021,51 punkto) iki 19 828,30 – tai ryškiausias nuosmukis nuo 1997 m. Azijos finansų krizės. Indeksas „Shanghai Composite“ nukrito 7,34 proc.

Pirmadienį Europos akcijų ateities sandoriai smuko, reaguodami į savaitgalio naujienas: JAV prezidentas Donaldas Trumpas nesutiko atšaukti plataus masto tarifų prekybos partneriams, o Kinija ėmėsi atsakomųjų veiksmų, dar labiau pakurstydama prekybos karą.

Sekmadienį Baltieji rūmai paskelbė, kad daugiau nei 50 šalių nori derėtis su prezidentu Donaldu Trumpu, siekdamos sumažinti didžiulius muitų tarifus prekėms, eksportuojamoms į JAV. Respublikonų prezidentas, trečiadienį priblokštas valstybes užvertęs rinkliavomis, išlieka nepalenkiamas. Rinkoms regresuojant, jis teigia politikos „nekeisiantis“.  Vis dėlto, nustačius laipsnišką muitų tarifų didinimą, kai kurioms šalims atsirado erdvės deryboms.

Šią savaitę JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie įvedamus muitus (angl. tariffs) daugeliui pasaulio šalių. Rinkos iš karto sureagavo į tokias naujienas. Daugelio kompanijų akcijų kaina smarkiai smuko. Į jas daug lietuvių pinigų yra investavę pensijų fondai. Kritus akcijų kainoms, būsimų pensininkų turtų vertė susitraukė dešimtadaliu ar daugiau.

Jungtinės Karalystės (JK) prabangių automobilių gamintoja „Jaguar Land Rover“ (JLR) šeštadienį pranešė, kad balandį laikinai sustabdys savo gaminių tiekimą į Jungtines Valstijas, kol sprendžia Vašingtono muitų sukurtų „naujų prekybos sąlygų“ klausimą. „JAV yra svarbi JLR prabangių markių rinka.

Nuo šiandien Amerikos jūrų uostuose, oro uostuose ir muitinės sandėliuose įsigalioja prezidento Donaldo Trumpo paskelbti nauji baziniai 10-ies procentų tarifai prekybos partneriams. O dalis didesnių tarifų įsigalios jau kitą savaitę.

Didinami pasaulinės prekybos muitai pakenks pažeidžiamiausiems ir neturtingiausiems žmonėms, penktadienį pareiškė Jungtinių Tautų prekybos ir vystymosi agentūra. Kylantys neramumai prekybos srityje „kenkia pažeidžiamiems ir skurstantiems asmenims“, pareiškime teigė JT prekybos ir plėtros agentūros (UNCTAD) generalinė sekretorė Rebeca Grynspan. „Prekyba neturi tapti dar vienu nestabilumo šaltiniu. Ji turėtų tarnauti vystymuisi ir pasauliniam augimui“, – sakė R. Grynspan.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį prailgino terminą, per kurį socialinė platforma „TikTok“ turi rasti pirkėją ne iš Kinijos, arba ji bus uždrausta Jungtinėse Valstijose. Jis pirkėjo paieškoms suteikė dar 75 dienas. „Mano administracija labai sunkiai dirba, kad išgelbėtų „TikTok“ ir mes padarėme nuostabią pažangą.

Šeštadienį įsigaliojo dalis JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbtų importo muitų, galinčių sukelti kitų šalių atsaką ir paveikti pasaulinę prekybą. Dešimties procentų „bazinis“ tarifas įsigaliojo vidurnaktį iš penktadienio į šeštadienį. Jis taikomas daugeliui į JAV importuojančių šalių, išskyrus Meksiką ir Kanadą. D. Trumpas prisiėmė nepaprastąsias ekonomines galias siekdamas spręsti tariamas problemas su JAV prekybos deficitu.

Dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo neseniai įvestų muitų padidėjo didesnio nedarbo rizika ir šis jo sprendimas tikriausiai paskatins infliacijos augimą bei ūkio plėtros lėtėjimą, penktadienį pareiškė Federalinio rezervo sistemos (FRS) vadovas Jerome'as Powellas. „Dabar darosi aišku, kad muitų padidinimas bus gerokai didesnis negu buvo manyta“, – sakė J. Powellas renginyje Virdžinijos valstijoje.

Izraelis veda derybas su savo pagrindinėmis sąjungininkėmis Jungtinėmis Valstijomis dėl galimybės sumažinti muitus, kuriuos kaip pasaulinės salvės dalį įvedė prezidentas Donaldas Trumpas, pranešė žydų valstybės finansų ministras Bezalelis Smotrichas. D. Trumpas šią savaitę tiek draugams, tiek priešams pritaikė didžiulius „Išlaisvinimo dienos“ muitus ir apie juos paskelbė praėjus vos dienai po to, kai Izraelis panaikino visus likusius muitus JAV importui.

Prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį užsipuolė Kiniją, pareiškęs, kad ši JAV varžovė, kuri, atsakydama į jo pasaulinį prekybos karą, paskelbė atsakomuosius muitus, „supanikavo“. „Kinija sužaidė neteisingai, ji supanikavo – vienintelis dalykas, kurio ji negali sau leisti!“ – parašė D. Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“.  Visą žinutę jis parašė didžiosiomis raidėmis.

Naujiems JAV muitams sukėlus smarkius nuosmukius pasaulio akcijų rinkose, prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pažadėjo toliau vykdyti savo politiką ir kartu nurodė, kad šalies investuotojai gaus naudos. „Daugybei investuotojų, ateinančių į Jungtines Valstijas ir investuojančių didžiules pinigų sumas, – mano politika niekada nesikeis“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ teigė D. Trumpas. „Tai puikus metas praturtėti labiau nei bet kada anksčiau“, – pridūrė jis.

JAV prezidento Donaldo Trumpo trečiadienį paskelbti naujausi pasauliniai muitai sulaukė pašaipų, nes tarifų kliuvo ir vienai atokiai, tik pingvinų gyvenamai salai.