Kaip pasakojo VUL Santaros klinikų direktorė valdymui Aušra Bilotienė-Motiejūnienė, jau stebimas pacientų skaičiaus augimas, tad pradedamos plėsti lovos ne tik klinikose, bet ir kitose regiono ligoninėse. Anot jos, pacientų padidėjimas, įskaitant ir šventes, yra žymus – pastarąsias tris paras klinikose paguldoma apie 70 ir daugiau ligonių.
„Ta laukta trečioji banga, kurios vienaip ar kitaip tikėjomės, jei ji pakankamai gražiai ir lėtai augo, kadangi Vilniaus regionas nebuvo kitokios nei juodos spalvos, tai dabar daugiau nusispalvino to regiono ir, natūralu, kad per šventinį savaitgalį padidėjo didesniu, nei įprasta, pacientų skaičiumi.
Jau šiandien per parą paguldome nebe 50, bet 70, link 80 vidutinio sunkumo ir sudėtingesnių pacientų. Ir laukiame savaitgalio, kuris vėlgi ateina ir turime pasirūpinti naujomis kovidinėmis lovomis, atidarinėjame vietas Švenčionių ligoninėje, VRM medicinos centre, plečiame jas Vilniaus klinikinėje ligoninėje. Taip pat kitą savaitę, jei bus poreikis, planuojame plėsti lovas Molėtų ir kitose ligoninėse“, – pasakojo ligoninės atstovė.
Pasiekiamas pikas, kuris laikysis kelias savaites
Ji pažymėjo, kad stebimas staigus pacientų pakilimas, nebe po 10–15, bet didesniu procentu per dieną. „Ir dabar, matyt, pasiekėme tą piką, kuris išsilaikys kelias savaites, kaip prognozuoja specialistai“, – pastebėjo direktorė valdymui.
Negana to, sulaukiama sudėtingesnių ir jaunesnių pacientų. Kaip nurodė pašnekovė, dabar dominuojančios amžiaus grupės yra iki 40 m ir 50–60 m. amžiaus grupėse: „Mažiau sergančiųjų yra vyresnių nei 70 m., tai galimai specialistai sieja su vakcinacija, dalis jau yra persirgę. Dėl sunkumo – tai jauni žmonės neabejotinai arba lengvai, arba vidutiniškai serga. Pas mus esant ribotam lovų skaičiui, kuriuos galime, tokius pacientus ambulatoriškai išsiunčiam gydytis namo.“
Paklausta, ar sunkesnius atvejus galima sieti su britiškąją viruso atmaina, A. Bilotienė-Motiejūnienė teigė, kad toks ryšys galimas, tačiau akivaizdesnis jis kalbant apie užsikrėtimo mastą, mat jau daugiau nei pusė sergančiųjų yra su šia atmaina.
Visgi pašnekovė džiaugėsi, kad nė vienoje iš įstaigų planinių paslaugų mastas kol kas nėra sumažėjęs.
„Tai – gera žinia, nes pagal šios dienos išgales paslaugas teikiame pilna apimtimi. Aišku, jei didėtų pacientų srautas, daliai tektų perorientuoti srautus ir pagalbą“, – sakė ji.
Sulaukia ir visai jaunų pacientų
LSMU Kauno ligoninės atstovas Saulius Tvirbutas konstatavo, kad nors iki gruodžio situacijos dar toli, ligoninėje vėl gausėja pacientų.
„Nuo sausio iki kovo jų nuolat mažėjo – nuo 250 nukrito iki 80. Tai leido atnaujinti Vidaus ligų ir Neurologijos skyrių veiklą miesto centro padalinyje, Šilainiuose vėl ėmė veikti Odos ir venerinių ligų bei Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriai. Iš dalies atnaujintas stacionarus vaikų infekcinių ligų gydymas. Visų minėtų padalinių kolektyvai nuo rudenio iki vasario buvo perkelti į COVID-19 gydymo padalinius. Deja, šiuo metu jau turime 134 ligonius“, – aiškino vyriausiasis komunikacijos specialistas.
Kaip nurodė jis, šiuo metu sulaukiama labai įvairaus amžiaus pacientų nuo 30 iki 70 m.
„Taigi tai jau nėra vien vyresnio mažiaus problema, kaip buvo pandemijos pradžioje. Taip pat gydome 3 vaikus. Šiuo metu vėl esame numatę formuoti komandą didesniam pacientų skaičiui", – sakė S. Tvirbutas.
Kaip pranešė COVID-19 gydymą Kauno regione organizuojanti ligoninė Kauno klinikos, didėjant ligoninėse gydomų COVID-19 pacientų skaičiui ir augant stacionaro lovų užimtumo rodikliui, nuo balandžio 8 d. regione nuspręsta didinti kovidinių lovų skaičių.
„Iš viso nuo šiandien skiriama 70 papildomų stacionaro lovų su deguonies tiekimu, skirtų COVID-19 liga sergantiems pacientams. 50 papildomų lovų įsteigiama LSMU Kauno ligoninėje, po 10 – Kėdainių ir Jurbarko ligoninėse. Kauno regione nuo šiandien COVID-19 pacientams dedikuotos 325 lovos su deguonies tiekimu ir 42 reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovos su dirbtinės plaučių ventiliacijos galimybe“, – teigiama išplatintame pranešime.
Visgi S. Tvirbutas vylėsi, kad kol kas atnaujintų paslaugų nereikės nutraukti: „Labai tikimės, kad visuotinio vakcinavimo ir pandemijos lenktynėse to daryti nereikės.“
Ligoninės atstovas pridūrė, kad jau ir taip vis dar negalėjo atnaujinti kelių terapinių padalinių veiklos, nes jie atiduoti COVID-19 ligoniams.
„Greitai ims gausėti erkinio encefalito atvejų kaip kad būna kiekvienais metais. Šiltuoju metų laiku nuolat turėdavome apie 10 sunkių erkinio encefalito ligonių. Numatėme jų gydymą ligoninės neurologinių ligų skyriuose, nes Infekcinių ligų padalinys atiduotas COVID-19 gydymui“, – sakė jis.
Be kita ko, nerimo signalas – ir pilni kitų ligų skyriai: „Tai rodo, kad COVID-19 kelia pavojų ne vien kaip pavojinga liga, bet ir tuo, kad esant dideliam sunkių ligonių skaičiui tenka nukreipti pajėgas nuo kitų medicininių paslaugų.“
Šiaulių ligoninės vadovas: situacija trapiai stabili
Ne tiek sunkią situaciją dėl COVID-19 pacientų, bet kitomis ligomis sergančiųjų gausėjantį srautą akcentavo ir Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovas Remigijus Mažeika.
Dar rudenį buvusi viena „juodžiausių“ savivaldybių jau kurį laiką gali lengviau atsipūsti – atvejų augimas šiuo metu čia nėra dramatiškas kaip kituose didžiuosiuose miestuose.
„Praeitą parą į ligoninę paguldyti 3 nauji COVID-19 atvejai – iš Šiaulių miesto ir Telšių apskrities. Iš viso turime nedaug – 20 kovidinių pacientų, 2 ligoniai reanimacijoje “, – portalui tv3.lt pasakojo jis.
Visgi ligoninės vadovas pabrėžia, kad situacija yra trapiai stabili ir viskas priklausys nuo to, kaip pavyks suvaldyti įsiplieskiančius židinius.
„Vertinant situaciją, kiek nustatyta atvejų, tai pas mus dar yra ramu, bet praeitą parą Šiaulių apskrityje buvo nustatyti 4 nauji židiniai. Tai kelia nerimą, nes iš viso jų yra virš 10, o tai – didelis skaičius.
Ir dabar viskas priklausys nuo to, kaip pavyks tuos židinius suvaldyti. Jei žmonės, pačios įmonės bus sąmoningi, testuosis, kurie turėjo kontaktus, izoliuosis. Jei nepavyks to padaryti, gali būti, turėsime augimą kaip ir kiti regionai. Nes virusas visgi yra čia pat, Panevėžyje yra daug sudėtingesnė situacija, o mes esame čia pat“, – kalbėjo R. Mažeika.
Pašnekovas kartu pasidžiaugė, kad bendrai testavimo apimtys džiugina – praėjusią parą vien mieste atlikta 700 PGR testų, išaiškinimo procentas nėra didelis – vos 2,5 proc.
Pilni skyriai ne COVID-19 pacientų
Įstaigos vadovas pasakojo, kad jei situacija dėl COVID-19 pacientų nėra dramatiška, ligoninė pilna kitų ligonių.
„Tradiciškai balandį (kaip ir kovą, gegužę) yra didžiausias sergamumas ir didžiausias apkrovimas gydymo įstaigoms. Guldome 40 pacientų per parą, tiek pat ir išrašome, taigi vyksta intensyvus kitų pacientų gydymas.
Tai būtų labai gerai, kad išvengtume tokios situacijos, kad reiktų riboti dalį paslaugų. Būtų didžiulė bėda, jei vėl turėtume užsidaryti ir nukreipti darbuotojus į infekcijos skyrių“, – sakė R. Mažeika.
Nors visi skyriai – Chirurgijos, Terapijos, Kardiologijos – perpildyti pacientų, visgi nestebima, kad jie būtų sunkesni dėl delsimo kreiptis į gydytojus.
„Tačiau nauji pacientai, kurie patenka į ligonines, jie yra ir socialiai apsileidę, turintys gretutinių ligų – nutukimą, cukrinį diabetą ir kt. Taigi jų prognozės dažniausiai nieko gero nežada. Bet pastebėti, kad turėtume kažkokį piktesnį virusą ir jaunų žmonių, negalime“, – sakė Šiaulių ligoninės direktorius.
Koją pakišti gali britiškoji atmaina?
Paklaustas, ar šiomis dienomis fiksuojami didesni keturženkliai naujų COVID-19 atvejų skaičiai automatiškai numato ir didesnį ligoninių užkišimą bei mirtingumą, LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas sakė, kad koją pakišti čia gali britiškosios atmainos plitimas.
„Jeigu būtų pas mus tas įprastas viruso štamas, atmaina, kuri dominavo gruodžio mėnesį, galėčiau labiau užtikrintai sakyti, kad tokio ligoninių užimtumo ir mirštamumo neturėsime. Ir kad dauguma tų atvejų praeis lengva arba vidutine forma. Bet kas pristabdo, tai studijos iš Anglijos rodo, kad britiškoji atmaina turi ir didesnį mirštamumą. Ar tai pas mus suveiks, dar sunku pasakyti. Todėl labai svarbu kaip įmanoma daugiau vakcinuoti vyresnio amžiaus žmonių“, – komentavo Nepriklausomos ekspertų tarybos narys prie Vyriausybės.
Kartu jis pridūrė, kad nors dabar matomas atvejų kilimas, tai gali būti šventinių dienų pasekmė, kai ir mažiau žmonių tyrėsi.
„Ką mes dabar matome – atvejų kilimą, tai kalbama apie buvusius laikus, žmonės jau užsikrėtė prieš 4–5 dienas, tie, kurie turi simptomus, prieš dar daugiau dienų. Tad dar reikia palaukti kelias dienas ir žiūrėti, kokias ta situacija“, – pastebėjo M. Stankūnas.
Portalas tv3.lt primena rašę, kad pagal vieną rodiklį Lietuva jau įžengė į „juodąją zoną“. Apie tai, kad į ją šalis netrukus pateks ir pagal 14 d. sergamumą, yra įspėjęs ir sveikatos apsaugos ministras.
