Dienos pjūvis

Valdančiosios koalicijos drama dėl Remigijaus Žemaitaičio noro tapti Seimo vicepirmininku tęsiasi toliau. Tiek Žemaitaitis, tiek ir skersai kelio jam stojantis Skvernelis kartoja, kad nei vienas nežada savo principų atsisakyti. Skvernelis sako, kad „Nemuno aušra“ gali teikti kitą kandidatą, bet Žemaitaitis atkerta, kad niekas negali jiems nurodinėti. Paluckas jau planuoja trijų partijų lyderių susitikimą ir santykių išsiaiškinimą be pašalinių akių.

Darosi vis aiškiau, kokie orai bus per didžiąsias metų šventes. Laukiantiems sniego ir šalčio teks nusivilti – šventinė savaitė bus drėgna ir ganėtinai šilta. Apie tai, kokie orai bus per šventes, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė klimatologas Arūnas Bukantis. Kokių orų galima tikėtis per artėjančias šventes?  Pastaruoju metu taip suaktyvėjo ciklonų veikla Šiaurės Atlante, kad ji nenuslops ne tik šiais metais, bet ir tęsis kitų metų pradžioje.

Lietuvos keliams toliau byrant, naujieji valdantieji pradeda pinigų paieškas jiems remontuoti. Kitąmet pinigų trūks net būtiniausiems remontams, tad valdantieji svarsto kelius apmokestinti. Naujasis susisiekimo ministras ramina, kad apmokestinti kelių skubiai neketina ir tai esą būtų paskutinė kelių finansavimo priemonė.  Apie tai, iš kur valdžia paims pinigų kelių tvarkymui, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ interviu su susisiekimo ministru Eugenijumi Sabučiu.

Gyventojus jau pasiekia sąskaitos už lapkritį gautą šilumą. Kai kurie vilniečiai šokiruoti – sąskaitos dvigubai ir daugiau didesnės nei spalį. Šilumos tinklų vadovai ragina nesistebėti, mat šildyti teko visą mėnesį, o ir jis esą buvo šalčiausias pastarąjį penkmetį.

Praėjusią savaitę darbą pradėjo naujasis Ministrų kabinetas. Ekspertų akimis, dabartinė Vyriausybė – chaotiška, kai kurie ministrai esą nejaukiai jausis posėdžiuose, kiti į savo darbą nežiūrės rimtai, o politinės patirties neturintys komunikuos taip, kaip išeina.

Įsibėgėjus žiemai klimatologas atskleidė, kokie orai bus po Naujųjų metų, sausio mėnesį. Tvirtinama, kad temperatūros svyravimai gali sukelti daug pavojingų reiškinių. Apie tai, kokie orai bus sausio mėnesį, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė klimatologas Arūnas Bukantis. Profesoriau, kokios būtų preliminarios prognozės sausio mėnesiui? Gal kažkas aiškėja? Taip, aiškėja.

Daugėja Lietuvos gyventojų, kurie Kalėdinėms dovanoms išleidžia daugiau nei 200-us eurų, rodo naujausias tyrimas. Šiemet šventinis stalas bus brangesnis nei prieš metus. Pagrindinių pigiausių maisto produktų krepšelis pabrango 6 proc. Šventiniai gėrimai taip pat pabrangę. Kitam švenčių atributui – dovanoms – iki 50 eurų šiemet planuoja išleisti 12 proc. lietuvių. Kas antras šalies gyventojas iš savo biudžeto dovanoms numatęs skirti nuo 100 iki 250 eurų.

Darosi vis aiškiau, kokie orai bus per didžiąsias metų šventes. Laukiantiems sniego ir šalčio teks nusivilti – artėjanti savaitė bus vėjuota, darganota, o audroms aprimus orai labiau primins ankstyvą pavasarį. Tačiau yra gera žinia nemėgstantiems šalčio, kad artimiausiomis dienomis laikysis šilti žiemiški orai.

Lietuvos keliams toliau byrant, naujieji valdantieji pradeda pinigų paieškas jiems remontuoti. Kitąmet pinigų trūks net būtiniausiems remontams, tad valdantieji svarsto kelius apmokestinti. Politikai užsimena, kad visi vairuotojai galėtų susimokėti už remontuojamus kelius, taip pat už pagrindines automagistrales. Tiesa, naujasis susisiekimo ministras mėgina raminti, kad apmokestinti kelių skubiai neketina ir tai esą būtų paskutinė kelių finansavimo priemonė.

Paskirtasis ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas sako, kad valstybei svarbios stambios investicijos galėtų būti reglamentuojamos panašiai kaip saugumo pramonės projektai, kurių reguliavimas atlaisvintas šiemet. Jis svarstytų panašaus kalibro kaip aukštųjų technologijų įmonės „Teltonika“ projektams reikalingus žemės sklypus parūpinti maždaug tokiu tempu, kaip ir gynybos pramonės investicijom.

Bene didžiausias smūgis šiais metais Ukrainos infrastruktūrai suduotas, kai netyla kalbos apie Maskvos ir Kyjivo taikos derybas. Be to, išrinktasis Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pageidauja, kad Ukrainoje būtų dislokuoti Europos kariai, kai šalyje bus pasiektas taikos susitarimas. Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai Europos šalis ragina prisiimti šią atsakomybę, nors iki šiol nesutarta net dėl taikos derybų.

Į viešumą iškilus skandalingai buvusio kandidato į aplinkos apsaugos ministrus Tomo Kovėros praeičiai, naujienų portalas tv3.lt susisiekė su T. Kovėra, kad šis papasakotų savo istorijos pusę. Kadaise būdamas studentu T. Kovėra įtartas smurtu, mat jo namuose jo šautuvu nusišovė tuometė jo draugė.

Beveik 100-as tūkstančių vairuotojų jau netrukus gali sulaukti policijos baudų, jei dar nepasitikrino savo sveikatos. Jei jie to nepadarys, po naujųjų įkliuvus policijai teks mokėti baudas iki 50-ies eurų dėl negaliojančio vairuotojo pažymėjimo. Tiesa, aiškėja, kad dalis Lietuvos medikų vairuotojų normaliai nepatikrina, tik kepa pažymas ir lupa už tai pinigus.

Konservatorių partijos narys įkliuvo teisėsaugai dėl šnipinėjimo Rusijai. Dvigubą Lietuvos ir Rusijos pilietybę turintis Eduardas Manovas priklausė ir tremtinių sąjungai. Jis rinko ir Rusijos karinei žvalgybai siuntė informaciją apie Lietuvos karinius pajėgumus, vidaus ir užsienio politiką. Manovas buvo vadinamasis „nelegalas“ – rusų tarnybų paruoštas ir apmokytas profesionalus agentas, jo namuose pareigūnai rado ir sudėtingą informacijos perdavimo įrangą.

Gyventojus jau pasiekia sąskaitos už lapkritį gautą šilumą. Štai kai kurie vilniečiai šokiruoti – sąskaitos dvigubai ir daugiau didesnės nei spalį. Šilumos tinklų vadovai ragina nesistebėti, mat šildyti teko visą mėnesį, o ir jis esą buvo šalčiausias pastarąjį penkmetį. Sąskaitomis skundžiasi ir panevėžiečiai, ir šiauliečiai. Tačiau šilumininkai neturi kuo paguosti – kuras brangsta, tad perspėja gyventojus jau ruoštis panašioms sąskaitoms ir už gruodį.

Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė vakar susirinko į paskutinį posėdį. Vieni ministrai į jį keliavo su palengvėjimu ir mintimis apie būsimą poilsį, kiti su kartėliu, mat norėjo ministrauti dar ilgiau. Vis tik dauguma sako nepasiilgsiantys įtampos, kuri šią Vyriausybę lydėjo visus ketverius metus. Bet galiausiai jų darbas baigtas su plojimais ir džiaugsmo šūksniais.

Į aplinkos ministrus Žemaitaičio ir Palucko pasirinktas kandidatas Tomas Kovėra atsisakė siekti posto, mat dėl jo praeities skandalingos istorijos kilo didžiulis ažiotažas. Kadaise būdamas studentu Kovėra įtartas smurtu, mat jo namuose jo šautuvu nusišovė tuometė jo draugė.

Į aplinkos ministrus Žemaitaičio ir Palucko pasirinktas kandidatas Tomas Kovėra atsisakė siekti posto, mat dėl jo praeities skandalingos istorijos kilo didžiulis ažiotažas. Kadaise būdamas studentu Kovėra įtartas smurtu, mat jo namuose jo šautuvu nusišovė tuometė jo draugė.

Konservatorių partijos narys įkliuvo teisėsaugai dėl šnipinėjimo Rusijai. Dvigubą Lietuvos ir Rusijos pilietybę turintis Eduardas Manovas priklausė ir konservatorių partijai, ir tremtinių sąjungai. Jis rinko ir Rusijos karinei žvalgybai siuntė informaciją apie Lietuvos karinius pajėgumus, vidaus ir užsienio politiką. Manovas buvo vadinamasis „nelegalas“ – rusų tarnybų paruoštas ir apmokytas profesionalus agentas, jo namuose pareigūnai rado ir sudėtingą informacijos perdavimo įrangą.

Beveik 100-as tūkstančių vairuotojų jau netrukus gali sulaukti policijos baudų. Jei dar nepasitikrino savo sveikatos. Jei jie to nepadarys, po naujųjų įkliuvus policijai teks mokėti baudas iki 50-ies eurų dėl negaliojančio vairuotojo pažymėjimo. Tiesa, aiškėja, kad dalis Lietuvos medikų vairuotojų normaliai nepatikrina, tik kepa pažymas ir lupa už tai pinigus.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmą kartą per pustrečių metų atvyko į Kyjivą derybų su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, jo vizitas saugumo sumetimais iš anksto nebuvo paskelbtas. Atvykęs Vokietijos vadovas paskelbė apie papildomą ginklų pristatymą Ukrainos gynybai nuo Rusijos iki gruodžio pabaigos už 650 mln. eurų.

Prezidentas Gitanas Nausėda atmetė 2 „Nemuno aušros“ kandidatūras į Vyriausybę. Filtro nepraėjo Aplinkos ministru pretendavęs tapti Sigitas Podėnas ir į Teisingumo ministro kėdę sėstis norėjęs Virginijus Kulikauskas. Virgio Valentinavičiaus teigimu, yra dar 2 kandidatai į ministrųs, kuriems trūksta kompetencijų eiti pareigas, tai – finansų ministras Rimantas Šadžius ir užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.

Baigus tyrimą dėl Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio galimai antisemitinių pareiškimų, prokuratūra pranešė, kad politikas įtariamas neapykantos prieš žydų tautybės žmonių grupę skatinimu, viešu pritarimu nacistinės Vokietijos nusikaltimams. Dėl pareikštų kaltinimų naujai išrinktas Seimas apsisprendė dėl „Nemuno aušros“ lyderio R. Žemaitaičio neliečiamybės panaikinimo – teisinė neliečiamybė vieningu balsavimu politikui panaikinta.

Lietuvos premjeras Gintautas Paluckas pateikė Seimui Vyriausybės programą, kuri nemažai daliai žmonių sukėlė klausimų, neva ji nėra labai konkreti. Kaip sugebės Vyriausybė laikytis savo pažadų ir kokie klausimai yra aktualiausi visuomenei? Apie tai, kaip seksis dirbti premjero Gintauto Palucko Vyriausybei, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo kandidatė į Socialinės apsaugos ir darbo ministres, socialdemokratė Inga Ruginienė ir Seimo narys, konservatorių frakcijos seniūnas Min...

Pramonininkai šį rudenį gerokai optimistiškesni: tai gali būti susiję su JAV prezidento rinkimais ir Donaldo Trumpo pažadu įvesti muitus užsienio šalių prekėms. Veikiausia Lietuvos pramonininkai, gamindami komponentus, jau dabar jaučia augančius užsakymus, nes Europos verslai stengiasi iki muitų įsigaliojimo JAV pripildyti savo produkcija ten esančius sandėlius.

Prezidentas Gitanas Nausėda atmetė 2 „Nemuno aušros“ kandidatūras į Vyriausybę. Filtro nepraėjo Aplinkos ministru pretendavęs tapti Sigitas Podėnas ir į Teisingumo ministro kėdę sėstis norėjęs Virginijus Kulikauskas. Patvirtino nepilną vyriausybę su dvylika likusių kandidatų. Žemaitaitis stebisi tokiu sprendimu, o Nausėda sako, kad atmestieji nesugebėjo atsakyti į svarbų klausimą.

Progresyvesni mokesčiai, biurokratizmo mažinimas, atlyginimų kėlimas viešojo sektoriaus darbuotojams ir spartesnis pensijų didinimas, tinkamas krašto apsaugos ir kelių finansavimas, visokeriopas Ukrainos rėmimas – šie ir kiti prioritetai nurodomi 19-osios Gintauto Palucko vadovaujamos Vyriausybės programos projekte.

Antradienį posėdžiausiantis Seimas apsisprendė dėl „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio neliečiamybės panaikinimo. Teisinė neliečiamybė vieningu balsavimu politikui panaikinta. R. Žemaitaitis tvirtino, nors sutikęs, kad dėl jo imuniteto naikinimo būtų sprendžiama supaprastinta tvarka, jis nesutinka su prokurorų kaltinimais.

Vilniaus oro uosto atstovai pirmadienio rytą patvirtino, kad iš Vokietijos į Vilniaus oro uostą skridęs krovinis DHL orlaivis apie 5 valandą 30 minučių nukrito Liepkalnyje. Paaiškėjo, kad lėktuvu skrido keturi asmenys. Per avariją žuvo pilotas, kuris buvo ispanijos pilietis, dar trys lėktuve buvę keleiviai – sužaloti.

Po aviakatastrofos, kai lėktuvas Vilniuje rėžėsi į žemę, taip ir nepasiekęs oro uosto, policija pagaliau rado orlaivio juodąsias dėžes, kurios gali atskleisti katastrofos priežastis ir kaltininkus. Generalinės prokuratūros prokuroras aiškina, kad tiria visas galimas versijas, tačiau teroro ar sabotažo tikimybė – esą maža.

Nuo karo Ukrainoje pradžios praėjo virš 1000 dienų, tačiau karas pamažu krypsta Ukrainai nenaudinga linkme. Nors Jungtinės Valstijos leido Ukrainai atakuoti Rusiją jos teritorijoje, rusai smogė atgal tarpžemynine raketa. Tačiau JAV prezidentu tapus Donaldui Trumpui yra tikimasi, kad bus bandoma kuo greičiau užbaigti beveik trejus metus trunkantį karą.

Tiek Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), tiek koalicijos partnerė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ prieš rinkimus žadėjo teisingesnius mokesčius, vienodą visų rūšių pajamų apmokestinimą.  Apie tai, ar kitąmet didės mokesčiai ir iš kur paimsime daugiau pinigų, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Šiaulių banko vyr. ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir buvęs premjeras Algirdas Butkevičius.

Vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2024 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 2 237,9 euro ir, palyginti su 2024 m. antruoju ketvirčiu, išaugo 1,9 proc. Per metus bruto darbo užmokestis šalies ūkyje išaugo 10,9 proc.

Nuo lėktuvo „Boeing 737“ sudužimo Vilniuje praėjus daugiau laiko, atsiranda aviakatasatrofos liudininkų, kurie teigia, kad prieš lėktuvui sudūžtant, matė dar ore neva liepsnojančias jo dalis, o greta oro uosto gyvenantys vilniečiai išsigando, kad gyvena ne tokioje jau ir saugioje  miesto dalyje. Aiškėja ir dar viena detalė: namo, į kurį įsirėžė avariją patyręs orlaivis, gyventojai nebuvo apsidraudę savo butų.

Po aviakatastrofos, kai lėktuvas Vilniuje rėžėsi į žemę, taip ir nepasiekęs oro uosto, policija pagaliau rado orlaivio juodąsias dežes, kurios gali atskleisti katastrofos priežastis ir kaltininkus. Generalinis prokuratūros prokuroras aiškina, kad tiria visas galimas versijas, tačiau teroro ar sabotažo tikimybė – esą maža. Praėjus kelioms valandoms po aviakatastrofos, įvykio vietoje šmirinėjo įvairūs praeiviai, kurie kilnojo nukritusio lėktuvo detales ar krovinio likučius.

Ukrainiečių dronai naktį sėkmingai atakavo už 300 km nutolusią naftos perdirbimo gamyklą Kalugoje – joje kilo didžiulis gaisras. Sprogimai griaudėjo ir Briansko, ir Kursko srityse – maskoliai skundžiasi, kad į pastarąją vėl atskriejo amerikietiškos raketos ATACMS. Maskoliai taip pat nesnaudžia – naktį jie visoje Ukrainoje surengė dronų terorą. Tiesa, teroras jiems pamažu atsirūgsta – sankcijų suluošintas Rusijos aviacijos sektorius.

Vilniaus oro uosto atstovai pirmadienio rytą patvirtino, kad iš Vokietijos į Vilniaus oro uostą skridęs krovinis DHL orlaivis apie 5 valandą 30 minučių nukrito Liepkalnyje. Naujienų portalo tv3.lt žiniomis, lėktuve buvo keturi žmonės. Šiuo metu yra žinoma apie vieną žuvusį asmenį. Generalinis komisaras Arūnas Paulauskas teigia, kad viena iš nelaimės versijų – teroristinis aktas. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą, tiriama galima netinkama priežiūra ar remontas.

Kilometrinės automobilių spūstys, lėtai slenkantis laikas ir nuolatos minkomas automobilio pedalas – tai yra Lietuvos didžiųjų miestų realybė, su kuria kone kiekvieną dieną susiduria visi į darbą ar mokslus keliaujantys automobiliu.

Nauja valdžia – nauji mokesčiai. Ekonomistai ragina naujuosius valdančiuosius atsargiai elgtis su šalies finansų politika. Esą persistengus Lietuva gali pasekti Estijos keliu, kuri per neprotingus politikų sprendimus įpuolė į gilų ekonominį nuosmukį.  Apie tai, kaip keisis mokesčiai ir išlaidos kitąmet, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo socialdemokratų atstovas Algirdas Sysas ir ekonomistas Marius Dubnikovas.

Skandalinga situacija – technologijos gigantės „Teltonikos“ įkūrėjas Arvydas Paukštys pareiškė, kad dėl biurokratinių kliūčių stabdo pusketvirto milijardo eurų investicijas į technologijų parką Vilniuje. Liepkalnyje parkas su 6000 tūkstančiais naujų darbo vietų ir 10 tūkstančių eurų siekiančiais vidutiniais atlyginimais turėjo iškilti po keletos metų. Pasak Paukščio, nueinanti valdžia ilgą laiką vilkino verslininko prašymus užtikrinti didelės galios elektrą ir sklandžias statybas.

Beveik metus tam priešinęsis, savo kadencijos pabaigoje Joe Bidenas suteikė leidimą Ukrainai ilgojo nuotolio raketomis smogti Rusijos teritorijoje. Ekspertai sako, kad tai karo eigos nepakeis, nes sprendimas esą pavėluotas. Dabar karo ekspertai beda pirštus į vis glaudesnius Rusijos santykius su Kinija ir Šiaurės Korėja, kuri jau siunčia savo karius į frontą Ukrainoje.

Tiek Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), tiek koalicijos partnerė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ prieš rinkimus žadėjo teisingesnius mokesčius, vienodą visų rūšių pajamų apmokestinimą. „Užtikrinsime socialiai teisingą apmokestinimą visoms gyventojų gaunamoms pajamoms nepriklausomai nuo pajamų kilmės šaltinio“, – taip buvo rašoma LSDP rinkiminėje programoje.

Kilometrinės automobilių eilės, lėtai slenkantis laikas ir nuolatos minkomas automobilio pedalas, tai yra Lietuvos didžiųjų miestų realybė, su kuria kone kiekvieną dieną susiduria visi į darbą ar mokslus keliaujantys automobiliu.

Nauja valdžia – nauji mokesčiai. Ekonomistai ragina naujuosius valdančiuosius atsargiai elgtis su šalies finansų politika. Esą persistengus Lietuva gali pasekti Estijos keliu, kuri per neprotingus politikų sprendimus įpuolė į gilų ekonominį nuosmukį. Naujieji valdantieji vardija galimus pirmuosius darbus: didins NPD, įves PVM lengvatą daržovėms ir vaisiams, daugiau uždirbantys mokės daugiau mokesčių, galbūt klibins ir nekilnojamojo turto mokestį.

Beveik metus tam priešinęsis, savo kadencijos pabaigoje Joe Bidenas visgi suteikė leidimą Ukrainai ilgojo nuotolio raketomis smogti Rusijos teritorijoje. Tiesa, ne visoje Rusijoje, tik Kursko srityje, kurią Ukraina kontroliuoja. Ekspertai sako, kad karo eigos tai nepakeis, nes sprendimas esą pavėluotas, tačiau naują okupantų puolimą tikrai pristabdys. Savo ruožtu Putinas ir toliau žudo ukrainiečius. Per raketų atakas Odesoje ir Sumuose rusai pražudė 20 ukrainiečių, dešimtis sužalojo.

Ketvirtadienį, lapkričio 14 d., darbą pradėjo XIV Lietuvos Seimas. Naujai išrinktą Seimą pasveikino prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovo teigimu, neatsakinga būtų, jei ateinančius ketverius metus Lietuvą atstovaujantys parlamentarai išvaistytų pasitikėjimą ir savo pareikšimais kiršintų visuomenę.

Skandalinga situacija – technologijos gigantės „Teltonikos“ įkūrėjas Arvydas Paukštys pareiškė, kad dėl biurokratinių kliūčių stabdo pusketvirto milijardo eurų investicijas į technologijų parką Vilniuje. Liepkalnyje parkas su 6000 tūkstančiais naujų darbo vietų ir 10 tūkstančių eurų siekiančiais vidutiniais atlyginimais turėjo iškilti po keletos metų. Pasak Paukščio, nueinanti valdžia ilgą laiką vilkino verslininko prašymus užtikrinti didelės galios elektrą ir sklandžias statybas.

Nepaisant užsienio parterių kritikos, valdančiąją daugumą formuojanti Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pirmadienį pasirašė koalicinę sutartį su „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Rinkimus laimėjusių socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė džiaugėsi suformuota valdančiąja dauguma.

Naujuoju Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu tapus respublikonui Donaldui Trumpui, NATO narėms kilo klausimas, ar greitai užsiplieskiantis prezidentas nesugalvos stabdyti šalies narystės NATO aljanse. Taip pat pasaulis įdėmiai stebi, kokių veiksmų Trumpas imsis dėl karo Ukrainoje, mat tuoj po pokalbio su Zelenskiu D. Trumpas kalbėjo su Putinu ir neva perspėjo jį neeskaluoti karo.