Video

Lietuvos irkluotoją Aurimą Mockų pasiekė Australijos karališkojo karinio jūrų laivyno laivas „HMAS Choules“. Tai Lietuvos naujienų portalams DELFI ir 15min.lt pranešė keliautojo komanda. Keliautojo komanda informavo, kad gelbėjimo operacija bus pradėta išaušus, nes šiuo metu Australijoje yra beveik 4 val. ryto. Taip pat nėra informacijos, ar Aurimas bus į krantą plukdomas laivu, ar skraidinamas, o gelbėjimo darbai gali būti pradėti už maždaug poros valandų.

Paviešinti vaizdai, kaip ilgapirščiai Didžiojoje Britanijoje iš gimtųjų Winstono Churchillio rūmų pavogė iš gryno aukso pagamintą tualetą. Tualetą sukūręs italų menininkas savo šedevrui davė „America“ pavadinimą. Spėliojama, kad šio tualeto vertė gali siekti net 5 milijonus eurų, o ilgapirščiai unitazą greičiausiai suskaldė ir pardavė gabalais. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Jeigu žinotumėte, kad jūsų laukia paskutinė vakarienė, ką valgytumėte? O apie ką kalbėtumėtės? Tokius intriguojančius klausimus komikas Mantas Katleris šį sekmadienį laidoje „Paskutinė vakarienė“ užduos Lietuvos nacionalinės vyrų krepšinio rinktinės vyr. treneriui Rimui Kurtinaičiui. Laidoje treneris ne tik prisimins įsimintiniausias karjeros akimirkas ir išklos, koks yra trenerių darbas, bet ir papasakos, ką pats valgo, o ko yra atsisakęs. Laidą „Paskutinė vakarienė“ sekmadienį 19.30 val.

Pareigūnai gavo greitosios medikų pagalbos prašymą. Juos išsikvietęs vyriškis neįsileido į namus. Į vietą kartu su policijos ekipažu nuvyko laidos „Farai“ operatorius.  Atvykusius policininkus medikė informavo apie situaciją – vyras iškvietė pagalbą skųsdamasis skaudančia širdimi, tačiau atvykusios greitosios taip ir neįsileido.  Pro atitrauktą užuolaidą pareigūnai pamatė miegantį vyrą. Iš pradžių į beldimą jis nereagavo, tačiau galiausiai po kurio laiko vyriškis pakilo.

To dar nebuvo – „Pasikalbėkim“ studijoje atlikėja, laidų vedėja Irūna Puzaraitė-Čepononienė paminėjo savo 35-ąjį gimtadienį. Tiesiai iš Marijampolės į filmavimą atvykusi moteris nesitikėjo, kad laidos kūrybinė komanda lauks su dovanomis ir staigmenomis. Iš netikėtumo Irūna apsipylė ašaromis, o pūsdama žvakutes ant torto sugalvojo net du norus. Vieną jų pasiliko sau, o kitą atskleidė visiems žiūrovams.

Po karšto ginčo Baltuosiuose Rūmuose – Donaldo Trumpo komanda laukia viešo Zelenskio atsiprašymo. O Zelenskis dabar Londone, kur susirinkę Europos lyderiai galvoja, ką daryti ant plauko pakibus amerikiečių paramai. Zelenskį šiltai priėmęs britų premjeras Kiras Starmeris paskelbė, kad dabar Europa kurs savo taikos planą, kurį pasiūlys Vašingtonui. Pasaulis vis dar neatsigauna po iki šiol nematytos diplomatinės katastrofos Baltuosiuose Rūmuose, kuria dabar atvirai džiaugiasi Rusija.

JAV prezidento Donaldo Trumpo pastarojo meto pareiškimai, vienašališkos derybos su rusais kaip reikiant supykdė dalį europiečių. JAV nebenorint būti pagrindiniu saugumo garantu Europai ir Ukrainai, Paryžius jau ėmė svarstyti galimybę dislokuoti savo naikintuvus su branduolinio ginklo užtaisais Vokietijoje, taip pakeičiant JAV ir užtikrinant Europos žemyno saugumą.

Jungtinės Karalystės (JK) lyderis Keiras Starmeris sekmadienį pareiškė, kad „Europai turi tekti didžiausia našta“ užtikrinant taiką Ukrainoje, ir kartu užsiminė, jog kelios šalys yra pasiruošusios padėti apsaugoti bet kokias paliaubas. Britų ministras pirmininkas po Londono centre surengtų derybų su keliolika lyderių taip pat dar kartą paragino užtikrinti JAV paramą, kad būtų galima atgrasyti Rusijos vadovą Vladimirą Putiną nuo bet kokių paliaubų pažeidimo.

JAV prezidento Donaldo Trumpo pastarojo meto pareiškimai, vienašališkos derybos su rusais kaip reikiant supykdė dalį europiečių. Tačiau kai kuriuos tai privertė susimąstyti. Austrijos paneuropinio judėjimo vadovas Rainhardas Kloucekas pabrėžia, kad europiečiai ilgą laiką per daug koncentravosi į gerovės valstybės kūrimą ir džiaugėsi, kad amerikiečiai į gynybą investuoja už juos.  Pokalbis su R. Klouceku – išskirtiniame naujienų portalo tv3.lt interviu.

Vištyčio miestelyje žmonės gyvena vos keliolika metrų nuo rusiško pasaulio. Valstybių siena eina ir per ežerą, ir per gyvenvietę. Nors dalis gyventojų ramūs, kai kurie prisipažįsta, kad gyventi šalia agresoriaus – nei smagu, nei labai ramu.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Mažai kam matytas vaizdas – Vištyčio ežere skriejantis rusų pasieniečių laivas su oro pagalve. Tai – netipinis pasienis.

Dvi moteris susiejo vaikai – viena pagimdė tris atžalas, o kita jas augina. Šiandien biologinė mama Brigita (vardas pakeistas) prašo pagalbos – ji nori susitikti su savo vaikais ir sako, kad globėja uždraudė bet kokius pasimatymus. „TV Pagalba“ surengė dviejų moterų akistatą.  Danguolė (vardas pakeistas) tapo trijų Brigitos vaikų globėja.

Vyriausybė nutarė, kad reikia padidinti vienkartinę išmoką gimus vaikui – nuo 770 iki 980 eurų. Pinigai esą ne tik padėtų finansiškai, bet ir būtų didesnė paskata šeimoms susilaukti vaikų. Tačiau tiek jaunos šeimos, tiek opozicija abejoja, ar tokia suma gali šeimas paskatinti turėti daugiau vaikų, mat šie pinigai tiesiog per menki. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Lietuvos valdžia, o tiksliau – vyriausybė, susizgribo taisyti šalies demografinę padėtį.

Medikai įspėja – vis daugiau nerūkančių žmonių suserga plaučių vėžiu. Ekspertai prognozuoja, kad per artimiausius 20–30 metų didžioji dalis šia onkologine liga sergančių žmonių bus nerūkantys. Pasak medikų, tam įtakos turi klimato kaita bei oro tarša – kietosios dalelės, kurias sukelia statybų darbai, automobiliai, prasiskverbia giliai į kvėpavimo takus, pažeidžia ląsteles ir gali sukelti plaučių vėžį. O oro kokybė Lietuvoje prastėja.

Preliminarūs Vokietijos rinkimų rezultatai patvirtino, kad juos laimėjo pagrindinės srovės konservatoriai, vadovaujami Friedricho Merzo, o į antrą vietą iškilo kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD). Rinkimus laimėjęs F. Merzas pareiškė, kad būdamas vyriausybėje Europos gynybos stiprinimą laikys „absoliučiu prioritetu“. Apie tai, ar naujoji Vokietijos vyriausybė išgelbės nusivylusius vokiečius bei ką tai reiškia Lietuvai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis...

Adenoidai – vis didėjanti vaikų problema ir galvos skausmas tėvams. Šios ryklinės tonzilės neretai tampa dažno vaikų sirgimo priežastimi ir yra susijusios su peršalimo ligų komplikacijomis, todėl vis dažniau jas rekomenduojama vaikams išoperuoti. Operacijos kelią teko pasirinkti ir Ivetos Bakanauskės, projekto „Auganti šeima“ įkūrėjos, šeimai. Lankydamasi tinklalaidėje „Tėvai paprastai“ I. Bakanauskė pasakojo, kad po adenoidų operacijos jos dukros gyvenimo kokybė iškart pagerėjo.

Visi vaikai garsėja savo atvirumu, o dar, kai tavo vaikai atvirauja televizijos eteryje, tai raudonuoti gali tekti ne tik prieš artimuosius, bet ir prieš visą Lietuvą. Vaikai ne tik nevynioja žodžių į vatą, bet ir pasakoja viską taip atvirai, kaip iš tikrųjų ir yra.

Smurto aukas ginantys nevyriausybininkai pratrūko – kiek gali tęstis netvarka su teismo psichiatrų ekspertizėmis? Seksualinę prievartą ar smurtą patyrę vaikai teismo psichiatro ekspertizės laukia nuo kelių mėnesių iki metų. Per tą laiką ir svarbias detales pamiršta, ir apgijusias dvasios žaizdas po metų atėję pas ekspertą iš naujo turi draskyti. Ekspertizes atliekančios tarnybos vadovas teisinasi – trūksta darbuotojų, o jiems samdytis nėra pinigų.

Australija sulaikiusi kvapą stebi, kuom baigsis Lietuvos irkluotojo Aurimo Mockaus odisėja audringame Ramiajame vandenyne, o mūsų šalies keliautojo gelbėjimui metamos vis didesnės pajėgos. Naujausia informacija sekmadienio rytą pasidalino ir klaipėdiečio kranto komanda, kuri teigia, kad komentarą irkluotojas pateiks tuomet, kai bus pasiruošęs.

Prieš kelias savaites Lietuvai kartu su Baltijos šalimis prisijungus prie kontinentinės Europos elektros tinklų, pradėtos ardyti elektros perdavimo linijos su Kaliningradu ir Baltarusija. Du stulpai nuversti Vilkaviškio rajone, o visas elektros linijas su Rusija ir Baltarusija Lietuva planuoja išardyti per maždaug pusantrų metų. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Šveicarijoje turistai gaudo žiemą už uodegos ir skuba savo akimis pamatyti Alpių ledynų urvus. Ekstremalai su susižavėjimu sako, kad toks apsilankymas prilygsta kelionei į paralelinę realybę, o mokslininkai perspėja – tokių gamtos šedevrų kasmet išlieka vis mažiau. Daugiau apie tai TV3 žinių reportaže. Per apsnigtą Šveicarijos ledyną vienas paskui kitą žingsniuoja turistų grupė. Smalsumas skatina ekstremalus žengti į ledyno urvą.

Nepaisydami šalto oro ir ledinio vandens, Trakuose, Galvės ežere, šimtai grūdinimosi entuziastų nėrė į eketę. Sveikuoliai plaukdami įveikė distanciją nuo keliasdešimt iki kelių šimtų metrų. O ar nors vienam iš jų išlipus iš vandens buvo šalta – žiūrėkite reportaže. Šiose neįprastose plaukimo varžybose gali dalyvauti visi norintys. Patys dalyviai renkasi ir rungtis pagal norus ir galimybes – plaukti 25, 50, 100 ar daugiau metrų.

Sostinėje antrą kartą prieš valdžios planus drastiškai kelti viešojo transporto bilietų kainas protestavo vilniečiai. Nors Vilniaus meras ir kiti valdantieji protestuotojų neišvydo, šįkart žmonių susirinko daugiau. Žmonės klausia: kaip pakėlus kainas daugiau žmonių persės į viešajį transportą, kuris ir taip vėluoja ar net iš viso neatvažiuoja. Vilniečiai į protestą dėl bilietų kainų renkasi jau antrą kartą.

Patruliuodami miesto gatvėse, pareigūnai patikrinimui sustabdė mikroautobusą. Transporto priemonės vairuotojas vykdė reikalavimus, tačiau šalia sėdinčiam keleiviui iškart užėjo noras kabinėtis prie savo pareigą atliekančios policininkės. Konfliktą užfiksavo laidos „Farai“ operatorius.  Vairuotojas neslėpė neseniai gėręs alaus. Patikrinus jo blaivumą, nustatytas lengvas girtumo laipsnis.

Seimas siūlo apmokestinti savivaldybių kolumbariumus. Prieš porą metų parlamentarai nurodė, kad vietą savivaldybių kolumbariumuose, kaip ir kapinėse, žmonės turi gauti nemokamai. Tačiau savivaldybės ėmė skųstis, kad neturi pinigų statyti kolumbariumus, o vietose senuose baigiasi. Tad, jei parlamentarai pritars, už vietą kolumbariume gali tekti mokėti ir 900 eurų. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Susitikimas, virtęs katastrofa – į Baltuosius rūmus susitarimo su Trumpu pasirašyti atvykęs Zelenskis išvyko išprašytas anksčiau laiko, be susitarimo, ir apšauktas. JAV prezidentas ir viceprezidentas apkaltino Zelenskį nedėkingumu ir nepagarba. Rūmų šeimininkams nepatiko Zelenskio bandymas paaiškinti, kad Putinu negalima pasitikėti. Kai kurie ekspertai mano, kad Zelenskis pakliuvo į Trumpo ir jo komandos spąstus.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako besitikintis, jog dėl emocinio fono Jungtinių Valstijų (JAV) ir Ukrainos derybos nenutrūks. „Dabar svarbiausia, kad derybos nenutrūktų, kad tie kontaktai, kurie buvo užmegzti gerokai anksčiau, kad jų neuždominuotų kažkoks papildomas emocinis fonas, nes abi šalys, abi pusės yra suinteresuotos pasiekti susitarimą“, – šeštadienį žurnalistams kalbėjo šalies vadovas.

Vienišas žmogus buvo visiškai sveikas, bet vieną dieną, netikėtai jam galvoje trūko kraujagyslė. Petro kaimynai pakraupę – jie pasakoja, kad gydytojai iš ligoninės paleido visiškai silpną ligonį, kuriam reikalinga nuolatinė globa. Sukrečianti istorija – „TV Pagalbos“ siužete. Petras savo sveikata niekada nesiskundė, jis net baisiausiame sapne nebūtų susapnavęs to, kas jam nutiko – vyras tapo neįgalus. Važiuodamas dviračiu Petras nukrito ir prasiskėlė galvą.

Kaunas kyla į kovą su vairuotojais, automobilius statančiais draudžiamose vietose ir taip trukdančiais kitų žmonių eismui. Tokias mašinas tiesiog priverstinai nuveža į saugomą aikštelę, tad norintiems jas atsiimti pažeidėjams tenka gerokai paploninti pinigines. Vairuotojai pyksta, mat dažnai mašiną pastatyti tvarkingai arti reikiamos įstaigos yra neįmanoma, o grįžęs gali jos neberasti.  Kruopščiai įtvirtintas „Volkswagen Passat“ pakyla į orą ir keliauja ant automobilvežio.

Preliminarūs Vokietijos rinkimų rezultatai patvirtino, kad juos laimėjo pagrindinės srovės konservatoriai, vadovaujami Friedricho Merzo, o į antrą vietą iškilo kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD). Per rinkimų kampaniją dominavo susirūpinimas didžiausios Europos ekonomikos stagnacija ir spaudimas apriboti migraciją. F. Merzas pastarosiomis savaitėmis ragino laikytis griežtesnės pozicijos imigracijos klausimu.

Jaunieji medikai skelbia gąsdinančią žinią, kad didžioji dalis medicinos darbuotojų nėra pasirengę dirbti karo sąlygomis. Trūksta elementarių praktinių mokymų bei įgūdžių tobulinimo. Kas šeštas medikas net nežino, kad jis yra karo prievolininkas ir kur jam reiktų atvykti atėjus dienai X. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Gydytojas rezidentas Paulius Blažauskas primena kolegoms, kaip teisingai uždėti turniketą, žmogui patyrus sunkią traumą, kai kraujas gausiai plūsta iš žaizdos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį Baltuosiuose rūmuose stipriai susiginčijo su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu, todėl pastangos užbaigti karą su Rusija pakibo ant plauko. Baltieji rūmai pranešė, kad spaudos konferencija atšaukta, o susitarimas dėl Ukrainos naudingųjų iškasenų nepasirašytas.

Plungės rajone už 20 tūkstančių eurų įrengtas lajų takas neįgaliesiems. Tai pirmas toks takas, pastatytas pageidaujant gyventojams už savivaldybės biudžeto pinigus. Objektas iškilęs vos porą metrų virš žemės ir apjuostas tinklu, kad judėjimo negalią turintys lankytojai galėtų pasižvalgyti. Vis tik ne visiems naujas takas patinka. Plungės politikai sako, kad ne už tokį objektą balsavo – projekto vizualizacijose takas atrodė visai kitaip.

TV3 laidoje „Kotrynos burtai“ kulinarė Kotryna Starkienė parodė kaip pasigaminti pikantišką plėšomą duoną su sūriu. Receptas aiškus ir paprastas, o skonis – tikrai vertas dėmesio.

Visi vaikai garsėja savo atvirumu, o dar, kai tavo vaikai atvirauja televizijos eteryje, tai raudonuoti gali tekti ne tik prieš artimuosius, bet ir prieš visą Lietuvą. Vaikai ne tik nevynioja žodžių į vatą, bet ir pasakoja viską taip atvirai, kaip iš tikrųjų ir yra.

Aukštaitijos sostinė Panevėžys atsidūrė tarp labiausiai pagal gyventojų skaičių per pastaruosius 25 metus sumažėjusių gyvenamųjų vietovių Lietuvoje. Registrų centro duomenimis, per ketvirtį amžiaus Panevėžys „nukraujavo“ maždaug 15 tūkstančių gyventojų, užsidarė net 4 mokyklos. Jaunimas atvirauja, kad Panevėžys per mažas ir ten trūksta veiklos, todėl ir kelia sparnus į didmiesčius. Panevėžys – penktas pagal dydį šalies miestas Šiaurės Lietuvoje.

Vidutinė alga Lietuvoje praėjusiais metais augo dešimtadaliu, arba 130-čia eurų į rankas. Sparčiausiai – net penktadaliu – algos kilo švietimo ir sveikatos priežiūros sektorių darbuotojams, kuriuose daugiausiai dirba vyresnio amžiaus žmonės. Tačiau, nors atlyginimai kyla sparčiai, kad gyvenimas gerėja pajaučia toli gražu ne visi. Praraja tarp turtingųjų ir skurdžiausių išlieka milžiniška. O moterys kai kuriuose sektoriuose gauna ir 700 eurų mažiau nei vyrai.

Panašu, kad legendinio mokslinės fantastikos filmo „Atgal į ateitį“ scenarijus, kuriame vaizduojamos skraidančios riedlentės, savaime užsivedantys sportiniai bateliai ir skraidantys automobiliai, ima po truputį virsti realybe. Kalifornijoje įsikūrusi automobilių ir aviacijos įmonė pristatė pirmąjį elektrinį skraidantį automobilį ir sako, kad ši priemonė greita, tyli ir labai patogi, pritaikoma ir kelionėms, ir gelbėjimo operacijoms. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Ar prie šeimos gydytojų bei specialistų kabinetų nusidriekusias ilgas eiles išgelbės nuotolinės pacientų konsultacijos ir gydytojo skambučiai? Naujoji sveikatos apsaugos ministrė, sako, kad telemedicina sumažintų eiles iki 70 procentų. Opozicija atsikerta, jog vyresnio amžiaus žmonėms sudėtinga naudotis technologijomis, o telemedicina neatstos gyvo kontakto su pacientu. Marijampolės poliklinikoje šurmuliuoja pacientai, laukia savo eilės pas gydytojus specialistus ir šeimos gydytojus.

Šeštadienio naktį per avariją Alytaus rajone žuvo du vyrai. Kaip pranešė Policijos departamentas, eismo nelaimė įvyko apie 1 val. 26 min. Miroslavo seniūnijoje, Peršėkininkų kaime. Automobilis BMW 530 D, vairuojamas 26 metų vyriškio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į gelžbetoninio stulpo atramą, ją nulaužė ir dar trenkėsi į medį.  Pranešėjas tarnyboms pranešė, kad mato tris prispaustus žmones. Į nelaimės vietą skubėjo policija, ugniagesiai ir medikai.

Po pusantrų metų pertraukos Vilniuje pradėjo veikti pakuočių rūšiavimo gamykla „Ecoservice“, kurios darbą buvo sustabdęs gaisras. Už 18 milijonų eurų įmonė susipirko naują įrangą, įdarbino dirbtinį intelektą ir dabar galės rūšiuoti visos Lietuvos pakuotes. Pusantrų metų Vilniuje esanti pakuočių rūšiavimo gamykla „Ecoservice“ neveikė. Gaisras, kuris, anot ekspertų, kilo savaime, suniokojo įrangą ir pridarė daugiau nei 13 milijonų žalos. Dabar įrenginiai vėl paleisti.

Vašingtone susitikę JAV ir Ukrainos prezidentai po įnirtingo ginčo anksčiau laiko baigė derybas, o Volodymyras Zelenskis jau išvyko iš Baltųjų rūmų. Donaldas Trumpas pareiškė, kad V. Zelenskis parodė nepagarbą JAV, nėra suinteresuotas taika ir „gali sugrįžti, kai bus pasiruošęs taikai“. Baltieji rūmai pranešė, kad penktadienį spaudos konferencija, planuota po D. Trumpo ir V. Zelenskio susitikimo, atšaukta, o susitarimas dėl Ukrainos naudingųjų iškasenų nepasirašytas.

Lietuvoje siautėja automobilių vagys ir plėšia ne tik automobilių detales, bet ir pačius automobilius. Policija skaičiuoja, kad sausį vagys į automobilius laužėsi du kartus dažniau, nei prieš metus. Pernai vagys pavogė beveik keturis šimtus automobilių, o tai 40 procentų daugiau, nei užpernai.  Vilnietis Lukas kaip ir įprastai kiekvieną rytą automobiliu vyksta į darbą.  „Atėjau ryte važiuoti į darbą ir žiūriu, kad veidrodėliai atlankstyti į kitą pusę.

Pensijų fondai griebiasi paskutinio šiaudo – Vyriausybei svarstant leisti žmonėms atsiimti pinigus iš antros pakopos, fondų valdytojai bando Vyriausybę savotiškai papirkti ir perkalbėti nuo šio žingsnio. Mainais siūlo savotišką sandėrį – žmonių pinigus jie investuos ne ten, kur ekonomiškai naudingiausia, o į Lietuvos įmones ir gynybos infrastruktūrą. Valdžia aiškina, kad ir dabar fondų valdytojai laisvai galėjo ir gali investuoti į Lietuvos įmones, tačiau to nedarė.

Didžiosioms Europos valstybėms svarstant apie karių siuntimą į Ukrainą, Lietuvai taip pat teks apsispręsti – siųsime savo karius, ar ne. Premjeras Gintautas Paluckas į kalbas apie lietuvių karių siuntimą nesileidžia, bet krašto apsaugos ministrė tikina, kad svarstyti yra ką.  Europos šalių kariai netrukus iš poligonų gali persikelti arčiau realaus karo – į Ukrainą. Apie tai vis dažniau kalba didžiųjų Europos šalių lyderiai, tą patį jiems kartoja ir Jungtinių Valstijų prezidentas.

Nauji mokesčiai lietuviams – jau greitai. Socialdemokratai nori kartoti įstrigusį konservatorių žygį ir bandys daugiau žmonių apmokestinti nekilnojamojo turto (NT) mokesčiu. Tiesa, premjeras Gintautas Paluckas visus kolegų teiginius vadina nepagrįstais gandais, kartu su Seimo pirmininku Sauliumi Skverneliu aiškina, kad sprendimai dar nepriimti, ir pasakoja, kad konkretūs mokesčių projektai gims naujoje darbo grupėje. Šiuo metu NT apmokestinamas nuo 150 tūkst. eurų ribos.

Pasiduoti rusams ir baltarusiams dar net neprasidėjus karui – tokį tikslą, anot Lietuvos kariuomenės analitikų, vykdo rusų ir baltarusių propagandistai. Šie bando ieško temų, kurios suskaldytų visuomenę ir skatintų nusivylimą valstybe. Nors tokie pasakojimai dažniausiai skirti Rusijos ir Baltarusijos žmonėms, tačiau jie pasiekia ir lietuvius. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Rusai ir baltarusiai dedasi susirūpinę dėl elektros kainų Baltijos šalyse.

Prancūzijoje du benamiai už vogtus pinigus nusipirkę loterijos bilietą laimėjo pusę milijono eurų. Tad atėjus pasiimti laimėjimo jiems gręsia baudžiamoji atsakomybė. Kortelės savininkas, sužinojęs apie laimėtus pinigus, ant vagių pykčio jau nebelaiko ir siūlo jiems aukso puodą pasidalinti. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Vienoje tabako gaminių parduotuvėje du benamiai apsipirko labai sėkmingai.

Laidoje „Pasikalbėkim“ vieši buvęs Rusijos pilietis, verslininkas Viktor Voroncov. Jo gyvenimo istorija – lyg romanas ar filmo scenarijus, kai palikus viską – šeimą, namus, verslą – teko bėgti iš gimtosios šalies, kad išsaugotų savo gyvybę. Šiandien Viktor yra Lietuvos pilietis, gyvenantis netoli Vilniaus ir visomis išgalėmis remiantis Ukrainos kovą. Jis puikiai kalba lietuviškai ir yra nuoširdus Lietuvos patriotas, tačiau Viktor prisipažįsta iki šiol jaučiantis didelę gėdą.

Ukrainos kare šviečiasi paliaubos, bet per trejus karo metus Lietuvos politikai ir valdininkai taip ir nesugebėjo deramai pasiruošti galimam pavojui. Dar prieš keletą mėnesių valdžią turėję konservatoriai šiandien ant kilimo išsikvietė naująjį vidaus reikalų ministrą ir jam papriekaištavo, kad priedangų įrengimas Lietuvoje vyksta per lėtai, o žmonės iki šiol nežino, ką daryti atėjus dienai X. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.