Sveikata

Nemažėjant eilėms pas gydytojus grįžtama prie diskusijų, ar nereikėtų įvesti papildomo mokesčio lankantis pas gydytojus. Svarstoma, kad tai ne tik labiau drausmintų pacientus, bet ir įliestų papildomų pinigų į sveikatos sistemą. Pažymima, kad tai yra taikoma kitose šalyse, tarp jų – ir kaimyninėje Latvijoje. Idėja apie tai, kad iš pacientų lankantis pas gydytojus būtų reikalaujama papildomai susimokėti bent simbolinį mokestį arba net skirti baudą, kelta ne kartą.

Nors kardiovaskulinės ligos nužudo daugiausiai lietuvių, gydytojai teigia, kad vienai iš jų – širdies nepakankamumui – skiriama per mažai dėmesio. Medikai griauna įsitikinimą, kad tai – tik vyresnio amžiaus žmonių liga ir ragina visus įsidėmėti galimus pavojaus signalus. Gydytoja kardiologė, profesorė, medicinos mokslų daktarė Jolanta Laukaitienė pabrėžė, kad širdies nepakankamumas (ŠN) – labai rimta būklė, kuri dažnai atneša ankstyvą mirtį.

Plaučių vėžys – pagrindinė mirties nuo vėžio priežastis Lietuvoje. Gydytojai įspėja, kad jis yra itin klastingas, mat ilgai nerodo simptomų, o nustatomas dažniausiai jau 3 ar 4 stadijoje. Negana to, griaunamas mitas, kad plaučių vėžys gresia tik užkietėjusiems rūkaliams.  „Plaučių vėžys – vienas žiauriausių ir blogiausių onkologinių ligų.

Jei kažkada galimybė naudoti robotus medicinoje ir ypač chirurgijoje galėjo skambėti kaip scenarijus iš fantastikos srities, šiandien tai – jau ne vieno dešimtmečio realybė. Robotinę chirurgiją jau taiko ir Lietuvos gydytojai bei vardija didelius privalumus. VUL Santaros klinikų Urologijos skyriaus vedėjas gydytojas urologas doc. Albertas Čekauskas džiaugėsi, kad Santaros klinikose urologijoje robotinė chirurgija naudojama jau 1,5 metų, nors pasaulyje ji taikoma daugiau nei 20 metų.

Šaltuoju metu laiku peršalimo ar kitų oro lašeliniu būdu plintančių ligų išvengti sudėtinga. Tad gydytoja patarė, kokius namų darbus turime padaryti, jei norime sirgti nesunkiai ar net susirgimų išvengti.  Kauno klinikų gydytoja, pulmonologė, docentė Virginija Kalinauskaitė-Žukauskė įsitikinusi, kad toli gražu ne kiekvienas peršalimas, ar net ir rimtesnė liga, būtinai reiškia komplikacijas ir sudėtingą sveikimo procesą.

Klaipėdos universiteto mokslininkai pakvietė į išskirtinį eksperimentą. Jie pasiūlė žmonėms į laboratoriją atsinešti savo mėgstamus gėrimus ir patiems ištirti šių pH lygį bei išsiaiškinti, ar tas, kas skanu, yra nesveika. Atlikę tyrimus, dalyviai liko priblokšti.  Būrys klaipėdiečių uostamiesčio universitete užsiėmė tuo, ko, turbūt, niekad gyvenime negalvojo išmėginti. Laboratorijoje žmonės nustatinėjo savo mėgstamų gėrimų pH lygį bei cukringumą.

Šaltuoju metu laiku dažnam nepavyksta išvengti peršalimo ar kitų oro lašeliniu būdu plintančių ligų. Ir nors visų jų simptomai panašūs, kai kurias įprasta atpažinti iš kosulio tipo. Tiesa, gydytoja įspėja, kad kosulio priežastimi gali tapti ne tik virusas, bakterija ar grybelis. Kauno klinikų gydytoja, pulmonologė, docentė Virginija Kalinauskaitė-Žukauskė įsitikinusi, kad toli gražu ne kiekvienas peršalimas, ar net ir rimtesnė liga, būtinai reiškia komplikacijas ir sudėtingą sveikimo procesą.

Prostatitas – viena iš dažnų ypač jaunesnių vyrų urologinių bėdų. Nors supratimo apie šią ligą medikams dar stinga, gydytojas urologas prof. Mindaugas Jievaltas griauna vis dar pasitaikantį mitą, esą šią ligą vyras gali pasigauti „sukdamas į kairę“.  Pasak gydytojo, prostatitas yra vienas dažnesnių susirgimų, dėl ko jauni vyrai apsilanko pas urologą.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) gydymo įstaigas nori įpareigoti Išankstinėje pacientų registracijos informacinėje sistemoje (IPR IS) skelbti ne mažiau kaip keturių mėnesių visų medikų darbo grafikus.   Ministerija sako, kad tvarka galiotų visoms sveikatos priežiūros įstaigoms, kurios teiks Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF“ lėšomis apmokamas paslaugas.

Sveikatos apsaugos sistema Lietuvoje nėra pasiruošusi karinėms, hibridinėms ir civilinėms grėsmėms, sako šią sritį gruodžio mėnesį kuruoti pradėjusi ministrė Marija Jakubauskienė.  „Situacija, švelniai tariant, nėra gera. Pasiruošimas nėra tinkamo lygio. Dėl to sveikatos sistemos pasirengimas civilinėms, hibridinėms ir karinėms grėsmėms yra vienas iš mūsų prioritetų.

Lietuvoje vėl didėja sergamumas tymais – praėjusiais metais nustatyta 30 šios užkrečiamos ligos atvejų, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Tuo metu 2023 metais registruoti trys susirgimai, 2022 ir 2021 metais jų nebuvo, 2020 metais – du. 2019 metais šalyje buvo kilęs tymų protrūkis, tuomet patvirtinti 834 šios ligos atvejai. NVSC duomenimis, iš pernai susirgusiųjų devyni buvo vaikai iki 17 metų. Beveik 67 proc.

Širdies ir kraujagyslių ligos kasmet nusineša daugiausia lietuvių gyvybių – Lietuvoje mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų siekia net 52,1 proc. ir gerokai viršija kitų Europos Sąjungos šalių vidurkius. Šią problemą būtų galima sumažinti stengiantis sąmoningai koreguoti rizikos veiksnius ir reguliariai atliekant prevencinius tyrimus. Trakų „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Karolina Girdvainytė pasidalino, kuriems iš jų reikėtų skirti daugiau dėmesio.

Nors epidemija dar nepaskelbta, kas savaitę sergamumas gripu ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) vis labiau kopia į viršų. Šiemet nuo gripo jau mirė tiek pat žmonių, kiek pernai – per visą sezoną.

Gimdos kaklelio vėžys – antra dažniausia onkologinė liga tarp 15–44 metų amžiaus moterų Lietuvoje ir ketvirta tarp moterų mirties nuo onkologinių ligų priežasčių pasaulyje. Gimdos kaklelio vėžio sergamumo ir mirtingumo rodikliai mūsų šalyje yra daugiau nei du kartus didesni už Europos Sąjungos vidurkį.  Skaičiuojama, kad kasmet Lietuvoje gimdos kaklelio vėžiu suserga apie 400, o nuo šios ligos miršta apie 200 moterų. Prof. dr.

2024 m. 30 Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalių iš viso pranešė apie 16 510 tymų atvejų. 42,8 procentai susirgusiųjų buvo jaunesni nei 5 metų amžiaus vaikai, 30,1 proc. – 15 metų  ir vyresni vaikai. Iš 13 296 atvejų, kurių amžius ir skiepijimo statusas buvo žinomas, net 87 proc. buvo neskiepyti. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) primena, kad vienintelė prevencinė priemonė, apsauganti nuo tymų kiekvieną žmogų ir visą visuomenę, yra skiepai.

Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) Lietuvoje išlieka didžiausiu žudiku. Mirštamumas nuo jų mūsų šalyje siekia net 56,7 proc. ir mes gerokai viršijame kitų valstybių vidurkius. Infarktų neišvengia ir labai jauni žmonės, todėl gydytojai ragina tam tikrus sveikatos rodiklius sekti nuo visiškos jaunumės. Pasak Kauno klinikų filialo Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovo, gydytojo kardiologo prof.

Meteorologai įspėja, kad artėjantį savaitgalį Lietuvoje atmosferos slėgis pasieks itin aukštas ribas. Dėl to artėjančiomis dienomis gali labiau varginti galvos skausmas, svaigimas ir bendras silpnumas. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė dalijasi patarimais, kaip šiomis dienomis pasirūpinti savo sveikata, rašoma pranešime spaudai. Kas gali pajusti pakitusį atmosferos slėgį? Staigūs ir ryškūs atmosferos slėgio pokyčiai gali sukelti įvairių sveikatos sutrikimų.

Atvėsus orams ir padažnėjus temperatūros svyravimams, žmonės vis dažniau suserga viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Tarp jų – bronchitas ir plaučių uždegimas, kurių simptomai gana panašūs, tačiau jų painioti nereikėtų, mat plaučių uždegimas – pavojingesnis ir negydomas gali sukelti rimtų komplikacijų. Kaip atpažinti šias ligas ir ką daryti, kad pavyktų jų išvengti? „Šaltuoju metų laiku, kai vyrauja virusinės infekcijos, pastebimas bronchito ir plaučių uždegimo suaktyvėjimas.

Vasario pradžioje minint Pasaulinę kovos su vėžiu dieną Europos Komisija paskelbė naujausius visų valstybių narių, Norvegijos ir Islandijos kovos su vėžiu duomenis. Pasak EK atstovų, Europoje kiekvieną minutę 5 žmonės išgirsta vėžio diagnozę ir du žmonės miršta nuo vėžio. 2020 m. Europos Sąjungos valstybėse su vėžio diagnoze gyveno apie 22 milijonai žmonių. Per pastaruosius dešimt metų šis skaičius didėjo 24 proc., kartu didėjo vėžio našta ES sveikatos sistemai ir ekonomikai.

Kas savaitę sergamumui gripu ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) vis labiau kopiant į viršų ne tik kai kurios ligoninės imasi dalies ribojimų, bet ir ugdymo įstaigos. Be to, šiemet nuo gripo jau mirė tiek pat žmonių, kiek pernai – per visą sezoną.

Peršalimo simptomus lengvinančių vaistų pasirinkimas vaistinėse itin platus, tačiau Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) specialistai pabrėžia, kad nereceptinius vaistus netinkamai vartojant galima ne tik nepasiekti laukiamo efekto, bet ir pakenkti sveikatai.

Kasdien Lietuvoje apie 50 žmonių išgirsta vėžio diagnozę, o bendras sergančiųjų vėžiu skaičius Lietuvoje siekia 110 tūkstančių. Nors šalyje įdiegta nauja prevencinė sistema, skirta ankstyvajai diagnostikai, vos 45 procentai gyventojų dalyvauja prevencinės patikros programose.   Specialistai pastebi, kad žmonės dažnai pasimeta ir nesupranta, kaip veikia naujoji sistema – nežino, ar kreiptis į šeimos gydytoją, ar laukti kvietimo.

Daugybė žmonių jaučia gėdą, kalbėdami apie savo tuštinimosi įpročius, tačiau tai – labai svarbi kasdienybės dalis, leidžianti sužinoti ar pakankamai rūpinamės savo sveikata. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Judita Voverė paaiškina, ką galime padaryti patys, kad virškinimo sistema dirbtų sklandžiau ir kaip atskirti, kada dėl pakitusio tuštinimosi reikėtų sunerimti.

Nuo 2025 m. vasario 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis pacientams pradėti kompensuoti trys brangieji genetiniai tyrimai, kurie padės tiksliau diagnozuoti onkologines ligas ir parinkti kiekvienam pacientui geriausiai jam tinkantį gydymą.

Lietuvos širdies ir kraujagyslių sveikatos rodikliai pastebimai atsilieka nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio. Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro vadovės pareigas laikinai einanti gydytoja intervencinė kardiologė Aušra Dambrauskaitė akcentuoja, kad ligoninės kardiologai pasirengę keisti šią situaciją ir aktyviai prisideda prie šalyje vykdomos Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos.

Nors vis dar yra manančių, kad vėjaraupiai – tik „vaikiška liga“, gydytojai pabrėžia, kad taip anaiptol nėra. Nors dažniau ja išties serga vaikai, nuo sudėtingų komplikacijų neapsaugoti ir suaugusieji. Vienam šalies gyventojui vėjaraupiai baigiantis metams pasibaigė tragiškai – išsivysčius meningitui jis mirė. Lietuvoje – retai pasitaikantis atvejis: Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, paskutinį praėjusių metų mėnesį nuo vėjaraupių mirė žmogus.

Naktys, praleistos ne miegant, o būdraujant, rytai, kai jautiesi tarsi sulaužytas, o akyse – lyg žvyro pripilta, ilgainiui išsekina organizmą, atsiliepia ne tik darbo kokybei ir produktyvumui, bet gali sukelti ir kur kas rimtesnių sveikatos problemų. Specialistės papasakojo, kaip atskirti nemigą nuo paprastų miego sutrikimų, kokie preparatai bei įpročiai padės sugrąžinti kokybišką miegą ir kada dėl užsitęsusios nemigos reikėtų sunerimti ir kreiptis į specialistus.

Onkologinės ligos išlieka antra mirčių priežastis Lietuvoje. Nors gyventojai nuolat raginami pasitikrinti prevenciškai, gydytojai apgailestauja, kad vis dar nemažai aptinkama užleisto vėžio. Siekiant mažinti šių ligų skaičių ir mirtingumą nuo jų pacientų laukia naujovės.  Šiuo metu Lietuvoje vėžiu serga apie 110 tūkst. žmonių. Per metus šios ligos diagnozę išgirsta apie 18 tūkst. asmenų – maždaug po 50 kasdien.

Ribų tarp metų laikų trynimasis ir šiltos žiemos turi savo kainą. Viena jų – ir besikeičiantis žmonėms pavojingų kraujasiurbių elgesys. Kaip pastebi specialistai, nieko jau nestebina, kad erkių sukeliami susirgimai, taip pat – ir mirtys nuo jų, registruojami kiaurus metus. Naujausiais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, pirmąjį žiemos mėnesį, kuris iš esmės tikros žiemos pagal oro sąlygas ne tiek daug ir priminė, nuo erkinio encefalito mirė dar du žmonės.

Ar žinojote, kad onkologinės ligos Lietuvoje yra antra dažniausia mirties priežastis po širdies ir kraujagyslių ligų? Ypač didelį nerimą kelia tai, kad didžiausias mirtingumas nuo vėžio fiksuojamas darbingo amžiaus – 45–64 metų – žmonių grupėje.  Minėdamos Pasaulinę kovos su vėžiu dieną, ligonių kasos primena, kaip svarbu rūpintis savo sveikata, dalyvauti prevencijos programose ir reguliariai tikrintis, rašoma pranešime spaudai.

Šaltuoju metu laiku dažnas peršąla, o gal ir suserga gripu, kovidu ar kokia kita oro lašeliniu būdu plintančia viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Kauno klinikų gydytoja, pulmonologė, docentė Virginija Kalinauskaitė – Žukauskė sako, kad toli gražu ne kiekvienas peršalimas, ar net ir rimtesnė liga, būtinai reiškia komplikacijas ir sudėtingą sveikimo procesą.

Lietuvoje sausio 27 d.– vasario 2 d. (5-ąją savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis dar padidėjo ir siekė 1910,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę jis buvo mažesnis – 1848,6 atvejo 100 tūkst.

Namų vaistinėlėje įprastai saugomi pirmajai pagalbai reikalingi vaistai bei medicininės priemonės, tačiau žiemą šį arsenalą gali papildyti ir sezoninėms ligoms skirti vaistiniai preparatai. Vaistininkė įvardijo, ką reikėtų turėti savo vaistinėlėje, kad šiuo metu galintys kilti negalavimai neužkluptų netikėtai.

Liūdna žinia – mirė pacientų mylimas ir gerbiamas gydytojas oftalmologas Algirdas Šidlauskas (1952-2025), tūkstančiams grąžinęs akių šviesą. Žinią apie netektį socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Lietuvos akių gydytojų draugija. Nusipelniusį gydytoją prisimena šiltais žodžiais Bendražygiai velionį prisiminė šiltais žodžiais ir reiškė užuojautą šeimai skaudžios netekties akimirką.

Gydytojai neslepia – kasdien tenka susidurti ne tik su nepatenkintais, sveikatos problemų išvargintais pacientais, bet ir jų artimaisiais bei neretai pasipilančiomis pretenzijomis. Vis tik kartu apgailestaujama, kad pačių gydytojų emocinės sveikatos klausimas dar lieka paraštėse. Kartais nepasitenkinimas ir pretenzijos kyla dėl pačių pacientų išsigalvojimo ar sąmoningumo stokos, perdėtų lūkesčių. Dalimi atvejų tai nulemia ir patys gydytojai arba sveikatos sistemos problemos.

Su neeiliniu sutrikimu susidūrusi marijampolietė Beata Valungevičienė pasakoja 3 metus gyvenusi lyg košmare – kiekvienas staigesnis judesys galėjo baigtis sąmonės praradimu, vargino nuolatinis pykinimas ir nuovargis. Po ilgų ligos paieškų šiandien moteris jaučiasi lyg naujai gimusi ir garsiai kalba, kad padėtų kitiems. Viešai savo istorija pasidalinusi moteris pasakojo, kad nepastebėti pirmųjų sutrikimo požymių nebuvo neįmanoma. „Turėjau visą puokštę įvairių simptomų.

Pašėlęs gyvenimo ritmas ne vieną įsuka į pavojingą ratą – bėgant be sustojimo pamirštamas dėmesys sau, o tada laukti bėdos ilgai netenka. Gydytojai gi pažymi, kad būtent gyvensenos pokyčiai atneša daugiausiai naudos. Kauno klinikų filialo Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovas, gydytojas kardiologas prof. Raimondas Kubilius konstatavo, kad per bėgimą šiandien žmonėsi išties daug ką praranda.

Per visą skiepijimo laikotarpį, nuo 2023-iųjų kovo iki praėjusių metų gruodžio, nuo beždžionių raupų dviem vakcinos dozėmis paskiepyta 70 asmenų, bent viena vakcinos doze – 81 asmuo, BNS pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Ministerijos teigimu, turimas 2,5 tūkst. „Jynneos“ vakcinų dozių rezervas, kurį 2022 metais Europos Sąjungos (ES) šalims paskirstė Europos Komisija, sumažėjo nežymiai, kadangi per visą skiepijimo laikotarpį sunaudota 151 vakcinos dozė.

Gerai žinomas posakis – esame tai, ką valgome. Profesorius Rimantas Stukas patikina, kad tame yra daug tiesos, todėl maitintis reikėtų įvairiai, bet nuosaikiai. Specialistas kartu išsklaidė populiarius mitybos mitus bei patarė, kaip maitintis, kad energijos netrūktų. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto direktorius pasakojo, kad tai, ką suvalgome, iš esmės tampa mūsų kūno sudėtine dalimi.

Šlapimo takų ligų gydytoją urologą Stasį Auškalnį neramina tai, kad tik kas penktas vyras, kuris turėtų dalyvauti prevencinėje ankstyvos prostatos vėžio diagnostikos programoje, sveikatą vis dėlto pasitikrina. Tad gydytojas ragina rizikos grupėje esančių artimuosius, o ypač moteris, neprarasti budrumo ir skatinti tikrintis sveikatą.

Santaros klinikų Akių ligų centro gydytoja oftalmologė Jurgita Kolesnikovė pasakojo, kad tinklainės atšoka gali susiformuoti dėl kelių priežasčių, bet viena pagrindinių, kuri laikoma ekstrine būkle oftalmologijoje, yra tinklainės atšoka dėl jos plyšimo.  „Svarbu žinoti, kad patį akies obuolį sudaro kapsulė, kuri yra sudaryta iš trijų dangalų, ir akies branduolys. Jis yra sudarytas iš akies kamerų, lęšiuko ir stiklakūnio, kuris užpildo pagrindinį akies obuolio tūrį.

Norėdami gauti skubią gydytojo pagalbą nuo šių metų gyventojai susiduria su pokyčiais. Jei anksčiau per daug negalvoję vakarais ar nedarbo dienomis dėl ūmių, bet ne gyvybei pavojingų sveikatos būklių jie skubėdavo į ligonės priimamąjį, nuo šiol jie turės kreiptis į naujai įsteigtus skubios pagalbos kabinetus.

Nuo šeštadienio įsigalioja tvarka, kuria profesionali burnos higiena valstybės lėšomis kompensuojama ir jaunesniems vaikams. Nuo vasario 1-osios įsigalioja sveikatos apsaugos ministrės įsakymas, kuriuo Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis vieną kartą per metus bus kompensuojama profesionali burnos higiena 3–17 metų amžiaus vaikams. Anksčiau ši procedūra kartą per metus buvo kompensuojama 13–18 metų jaunuoliams.

Susirgimai gripu ir kitais virusais kaip reikiant kopia į viršų. Ir nors epidemija dar neskelbiama, jau skaičiuojama, kad šiemet mirčių nuo gripo ir COVID-19 fiksuojama daugiau nei pernai. Negana to, nors pasaulį dar ką tik purtė koronaviruso pandemija, mokslininkai neatmeta, kad kažkada galime neišvengti ir didesnės gripo pandemijos.

Šią savaitę sostinės taryba pritarė Vilniaus Šv. Roko ligoninės prijungimui prie miesto Klinikinės ligoninės. Visgi, konkrečias proceso sąlygas dar žadama derinti iki balandžio mėnesio pabaigos. Už tokį siūlymą trečiadienį vykusio posėdžio metu pasisakė 30 Vilniaus savivaldybės tarybos narių, 5 buvo prieš, 9 – susilaikė. Šiuo sprendimu minėtų gydymo įstaigų vadovai iki balandžio 30-osios įpareigoti parengti ir su savivaldybės administracija suderinti Šv.

Blakės įprastai siejamos su prasta higiena ir nešvara, tačiau iš tiesų jos gali apsigyventi visur, kur pakankamai šilta ir yra tamsių vietų. Dėl spartaus jų plitimo, niežtinčių įkandimų bei sunkumų jas išnaikinant, blakės laikomos vienu iš labiausiai erzinančių vabzdžių. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Ieva Sauserytė pastebi, kad kai kurie žmonės nesupranta, kaip blakės galėjo patekti į jų namus, o dalis – vis dar neatpažįsta šių vabzdžių įkandimų, rašoma pranešime spaudai.

Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) jau gali džiaugtis įveiktu sėkmingu permainų etapu ir pasiektais reikšmingais rezultatais. Pastaruosius keletą mėnesių skaičiuojamas teigiamas įstaigos finansinis balansas, mažėja skolos, plečiasi teikiamų paslaugų apimtys ir spektras. Visa tai lėmė įgyvendintas antrasis pertvarkos etapas ir modernus požiūris į vadybą bei visos komandos susitelkimas. „2023 metais KUL metinis balansas buvo minus 12 mln. eurų. 2024-aisias metus baigėme su minus 5,8 mln eurų.

Sergamumas gripu ir kitomis respiracinėmis infekcijomis sparčiai auga – jau perliptas ne vienas kriterijus gripo epidemijai skelbti. Specialistai ramina, kad situacija dar nėra tokia dramatiška, tačiau konstatuoja, kad sulaukti dar galima visko. Juolab dar daugiau nežinomųjų – ir dėl permainingų bei visai nežiemiškų orų. „Dar net vasaris neprasidėjo, tad viskas prieš akis, galime visko turėti. Nežinia, kada ir šalčiai gal bus, tad situacija neaiški.

Nuo peršalimo ligos (ūminės kvėpavimo takų infekcijos) skiepų nėra, gripo didesnė dalis pasiskiepijusių išvengia, bet nuo šių virusinių ligų ir galimų komplikacijų neapsaugotas nė vienas. Vaistininkė pataria, ką daryti, pajutus pirmuosius ligų simptomus, ir ko verčiau nesiimti, norint kuo greičiau pakilti iš ligos patalo. „Duokite ko nors nuo peršalimo“ – šį sakinį vaistininkai kasdien išgirsta daugybę kartų ne tik žiemą, bet ir vasarą.