Sveikata

Šaltajam sezonui įsibėgėjant „iš rikiuotės“ iškrenta vis daugiau žmonių. Kas pasigauna „paprastą peršalimą“, kas koronavirusą, kas gripą. Ne mažiau pavojinga ir neretai liekanti nediagnozuota – respiracinio sincitinio viruso (RSV) infekcija. Nors, kaip konstatuoja gydytojai, RSV sezonas dar tik laukia, ši infekcija neretai nėra identifikuojama, tačiau daliai žmonių gali būti ne mažiau pavojinga nei gripas ar COVID-19 liga.

Eilė pas gydytoją specialistą – keli mėnesiai, tačiau susimokėjęs gali patekti kad ir tą pačią savaitę. Tokiomis istorijomis, kai turint pinigų eilę galima „apeiti“, pacientai dalinasi ir iš valstybinių įstaigų. Nors valdžia užsimojo uždrausti neteisėtai imamas priemokas, kas dažniausiai pasitaiko privačiose įstaigose, tokios mokamos paslaugos niekur nedings.

Nutukimas jau pasiekė epidemijos mastą – nuo jo kenčia net apie 43 proc. pasaulio gyventojų. Nors visuomenėje ši liga vis dar klaidingai laikoma apsileidimu, pasak gydytojų, taip teigti negalima. Jie pabrėžia, kad nutukimą gydyti būtina, vienas iš būdų – operacija, kuri šiemet tapo prieinama nemokamai. Kauno klinikų abdominalinės chirurgijos gydytojo prof. Almanto Malecko teigimu, pacientams prieinamos iš ligonių kasų visiškai apmokamos chirurginės nutukimo gydymo operacijos – didžiulė pažanga.

Lietuvoje spalio 27 d.–lapkričio 2 d. (44-ąją metų savaitę) bendras sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga buvo kiek mažesnis nei ankstesnę savaitę, kai sergamumo rodiklis siekė 949,1 atv. 100 tūkst. gyventojų, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).      Spalio 20–26 d. (43-ąją savaitę) jis buvo šiek tiek didesnis – 1039,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Ilgaamžiškumas vis dažniau siejamas ne su atsitiktinumu ar genetika, o su kasdieniais žmonių pasirinkimais. Infektologas profesorius Arvydas Ambrozaitis pabrėžia, kad gyvenimo trukmė ir kokybė yra mūsų įpročių rezultatas – sąmoningai pasirenkant, ką valgome, kaip judame, kaip ilsimės ir kokias profilaktikos priemones taikome, galima užsitikrinti sveikesnius bei aktyvesnius gyvenimo metus.

2025 metais Santaros klinikos išsikėlė tikslą subalansuoti biudžetą ir stiprinti įstaigos finansinį tvarumą. Nors metų rezultatas vis dar planuojamas deficitinis, ligoninė fiksuoja aiškią teigiamą dinamiką – auga paslaugų apimtys ir pajamos, trumpėja pacientų eilės, didėja veiklos efektyvumas. Pastaraisiais metais įstaiga nuosekliai investavo į darbuotojų atlyginimus ir darbo sąlygas, siekdama užtikrinti konkurencingumą ir kvalifikuotų specialistų pritraukimą.

Pastaruoju metu Turkijoje atostogaujantys tautiečiai socialiniuose tinkluose dalijasi susirgę neaiškia infekcija. Nors neretai tokio pobūdžio susirgimai praeina savaime, specialistė įspėjo, kada tai gali tapti grėsminga. Plačiau apie tai pakomentavusi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus specialistė Aušra Bartulienė pasakojo, kad dažniausiai keliautojai užsikrečia žarnyno infekcinėmis ligomis.

Kaišiadorių rajono savivaldybės sveikatos centre pirmadienį atidarytas gyvybės langelis. Gyvybės langelį nuspręsta įrengti, siekiant išvengti atvejų, kuomet nesaugioje aplinkoje yra paliekami naujagimiai. Atidarymo ceremonijoje dalyvavęs Kaišiadorių rajono meras Šarūnas Čėsna tikino, jog langelį nuspręsta įrengti po to, kai rugpjūtį prie Kaišiadorių ligoninės durų rastas paliktas kūdikis. „Šis langelis – tai mūsų bendras įsipareigojimas gyvybei.

Lapkričio mėnesį įsigalioja ne vienas pacientams svarbus pakeitimas – nuo atnaujintos pavėžėjimo paslaugos iki receptinių vaistų išrašymo ir pardavimo pokyčių. Portalas tv3.lt primena, kokie svarbūs pokyčiai sveikatos sistemoje įsigalioja lapkričio mėnesį.

Eksperimentavimas su dietomis, produktų vartojimo mažinimas ar net griežtas jų atsisakymas gali sukelti sveikatos problemų. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ Santaros klinikų gydytoja dietologė Edita Gavelienė atskleidžia, kokių maisto produktų ir jų sudėtyje esančių elementų reikėtų vengti bei kokių produktų atsisakę keliame sau grėsmę. Gydytoja teigia, kad 5 maisto grupės ir jose esantys elementai yra itin svarbūs žmogaus organizmui ir gerai savijautai.

Pastaruoju metu susidurdami su itin didelėmis eilėmis pas nemažai gydytojų gyventojai karčiai atsidūsta, kad apie nemokamą mediciną Lietuvoje galima tik pasvajoti. Vis tik įstatymais aiškiai numatyta, kokias gydymo paslaugas žmogus turi gauti su ligonių kasų apmokėjimu, o už ką turėtų susimokėti pats. Jei asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), už jo gydymą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) moka ligonių kasa.

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, plinta lieknėjimo vaistų mada. Anksčiau išpopuliarėjusį preparatą, skirtą griežtai diabetikams, pakeitė tirzepatidas, kuris jau sukurtas būtent nutukimo gydymui. Medikai perspėja – vaistas nėra panacėja ir turi būti perkamas tik su receptu. Kitu atveju žmonės prisidaro žalos sveikatai – nuo pykinimo, galvos svaigimo, iki anafilaksinės reakcijos, hipoglikemijos, sąmonės praradimo.

Nuo šeštadienio pavežėjimo paslauga galės pradėti naudotis daugiau pacientų, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Skelbiama, jog nuo šiol paslauga bus prieinama ne tik transplantacijos laukiantiems, gulintiems pacientams, bet ir kitoms ligonių grupėms.  „Iki metų pabaigos paslaugos bus teikiamos tokia pat apimtimi, kaip ir anksčiau“, – pranešime cituojama sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė.

Skundų dėl gerai neveikiančios sveikatos sistemos Lietuvoje – apstu. Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktoriaus Gyčio Bendoriaus teigimu, situacija išties paradoksali – nors gydytojų turime gerokai daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis, siuntimų išrašome tuntais, pagal išgyvenamumo rodiklius Lietuva atrodo prastai. Pasak jo, lietuvis per metus pas kokį nors gydytoją nueina 10 kartų, kai vidutinis europietis – 7, estas – 6, o švedas – 3 kartus.

Kiekvienas negaluojantis žmogus nori kuo greičiau pasijusti geriau. Kai kuriuos tai paskatina griebtis namuose turimų vaistų, kurie ne visada tinka konkrečiu atveju, arba pasikliauti seniai girdėtais pažįstamų patarimais. „Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė įspėja, kad tokia savigyda gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Ji pasakoja, su kokiomis dažniausiomis savigydos klaidomis tenka susidurti.

Rinkdamiesi sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvoje pacientai tampa vis labiau sąmoningesni. Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas, gyventojų sprendimus lemia kompleksiniai kriterijai – nors svarbiausia yra nurodoma gydytojo kompetencija (79 proc.), taip pat aukštai vertinami paslaugų prieinamumas (70 proc.) bei jų kokybė (62 proc.

Spinalinė raumenų atrofija dar visai neseniai daugeliui šeimų reiškė gyvenimą nuolatinėje baimėje dėl vaiko ateities. Tačiau pradėjus naujagimių patikrą ir atsiradus galimybei taikyti inovatyvų gydymą, vis dažniau pavyksta sustabdyti ligą dar iki pirmųjų simptomų, o vaikai turi galimybę augti be šios retos genetinės ligos padarinių.

Pandemijos metu skonio ir uoslės praradimas buvo laikomi klasikiniais COVID-19 simptomais, tačiau ar ir šiemet koronavirusas pasireiškia taip pat? O gal vyrauja visai kiti požymiai, kuriuos nesunku sumaišyti su sezoniniu gripu? Specialistės papasakojo, kokie simptomai šiemet būdingi gripui ir COVID-19, kokiems pacientams susirgti yra rizikingiausia, kaip stiprinti imunitetą rudenį ir malšinti jau pasireiškusius simptomus, bei atskleidė, kada iš tiesų yra tinkamiausias laikas skiepytis.

Dažniau žiūrėti vienas kitam į akis turime daugiau priežasčių, nei manėme. Mokslininkai vis tiksliau nustato, kokie žmonės turi didesnę tikimybę susirgti viena klastingiausių odos vėžio formų – melanoma. Pasirodo, nemažai šios informacijos užkoduota akyse. Naujausi tyrimai rodo, kad didesnė rizika susirgti melanoma būdinga šviesių akių savininkams, taip pat tiems, kurių rainelėje matyti tam tikri pigmentiniai raštai. „Mūsų akys – tai unikalus genetinės informacijos atspindys.

Kauno klinikų skubios pagalbos skyriaus specialistai, atlikę pacientui rentgenogramą, reagavo nedelsdami – pastebėjus laisvo oro pilve požymius jie primena, kad tai rodo tuščiavidurio organo prakiurimą. Tokiais atvejais būtina skubi operacija. Savo „Facebook“ paskyroje rentgenogramos nuotrauka pasidaliję Kauno klinikų skubios pagalbos skyriaus specialistai primena, kada dėl pilvo skausmo būtina kreiptis į skubios pagalbos skyrių, o kada – į šeimos gydytoją.

Kiekvienais metais spalį minint Pasaulinę poliomielito dieną specialistai primena apie šios sunkių pasekmių sukeliančios ligos pavojus ir skiepijimo svarbą. Poliomielitas, dar žinomas kaip „vaikų paralyžius“, gali sukelti rimtus judėjimo sutrikimus ir net mirtį, ypač vaikams. Nors ši liga daugelyje pasaulio šalių suvaldyta ir praktiškai išnyko, ji vis dar aptinkama aplinkoje kai kuriuose regionuose – šiuo metu poliomielito atvejai fiksuojami Afganistane ir Pakistane.

Planuodami išvykas į užsienį dažnai nė nepagalvojame apie savo sveikatą. Vis dėlto kelionės metu gali nenumatytai prireikti būtinosios medicinos pagalbos. Jei tokios pagalbos prireikė Europoje, o Europos sveikatos draudimo kortelės neturite – išeitis paprasta: privalomąjį sveikatos draudimą įrodantį sertifikatą galima susiformuoti sau ar savo nepilnamečiam vaikui vos per kelias minutes ir turėti po ranka savo mobiliajame įrenginyje.

Viešojoje erdvėje pasirodžius svarstymams apie galimus teisės aktų pakeitimus, kad pradėjęs mokamą gydymą pacientas nebeturėtų galimybės jo tęsti nemokamai, kilo didelis sujudimas tarp pacientų ir medikų. Sveikatos apsaugos viceministras gi teigia, kad jokių aktyvių svarstymų dėl to nėra. Sveikatos apsaugos viceministras Skirmantas Krunkaitis tvirtino, kad paskleista informacija esą šiuo metu nėra svarstoma ar juo labiau ketinama įgyvendinti.

Atvėsus orams daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose, todėl virusai plinta greičiau. Tam, kad mūsų organizmas su jais galėtų tinkamai susidoroti, svarbu jį aprūpinti būtiniausiais vitaminais ir mineralais. Alytaus ligoninės gydytoja kardiologė Julija Jurgaitytė įspėja, kad tam tikrų maisto medžiagų trūkumas ar perteklius gali neigiamai paveikti ne tik savijautą ar energijos lygį, bet ir širdies bei kraujagyslių sveikatą.

Statistiniai duomenys rodo, kad širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi Lietuvoje – dėl jų kasmet netenkama apie 54 proc. gyvybių. Nors medicinos pažanga suteikia vis daugiau galimybių šias ligas suvaldyti, gydytojai pabrėžia, jog lemiamą reikšmę turi laiku taikomos prevencinės priemonės. Vis dėlto, nepaisant gerėjančių gydymo sąlygų, prevencinėse programose dalyvauja mažiau nei pusė rizikos grupės pacientų. Net 80 proc.

Seimo Žmogaus teisių komitetas su Savižudybių ir smurto prevencijos komisija siūlo Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) ištirti, koks yra sveikatos paslaugų prieinamumas LGBTIQ+ bendruomenės asmenimis. Tokį siūlymą parlamentarai pateikė rezoliucijoje, priimtoje po bendro posėdžio.

Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos tęsia informacinį projektą Gyvenimas po ligos, kuriame dalijamasi žmonių patirtimis po sunkių sveikatos išbandymų. Pasakojame ne tik apie pasveikimą – bet ir apie tai, kaip pacientai jaučiasi sugrįžę į kasdienį gyvenimą, su kokiais fiziniais, emociniais ar socialiniais iššūkiais jie susiduria. Šie pasakojimai padeda geriau suprasti, kad gyvenimas po ligos tęsiasi, tačiau dažnai reikalauja naujų žinių, paramos ir nuolatinio dėmesio sveikatai.

Miesto poliklinikoje neteikiamos LOR gydytojo, oftalmologo paslaugos, nes ligonių kasos sutartį joms sudariusios su privačiu kabinetu. Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė tikina, kad būtent panašioms keistoms situacijoms spręsti ir ruošiami nauji teisės aktų pakeitimai. Opozicija gi atkerta, kad privačios medicinos išstūmimas gyvenimą pacientams tik pablogins.

Sveikatos apsaugos ministerija  nuo lapkričio 1 d. atnaujina pacientų pavėžėjimo paslaugų teikimą tokia pat apimtimi, kokia jos buvo teikiamos iki šių metų birželio 1 d. Tai reiškia, kad paslauga galės pasinaudoti ne tik transplantacijos laukiantys ir gulintys pacientai, bet ir kitos pacientų grupės.

Siekdama sustiprinti viešąjį sektorių Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) parengė ne vienų teisės aktų pakeitimus. Siūloma ne tik uždrausti priemokas ir viešosioms įstaigoms skirti prioritetą paslaugoms teikti. Tarp svarstomų idėjų – ir ribojimas gauti valstybės apmokamas paslaugas, jei pirmiausia kreipeisi konsultacijos už savo lėšas.

Nors įstatymo pataisos dėl viešųjų gydymo įstaigų prioritetizavimo jau pasiekė Seimą, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) vis dar aiškinasi, koks galėtų būti jų siūlomos reformos poveikis. „Visos analizės buvo atliktos prieš teikiant įstatymų paketus ir projektus ir remiantis mūsų atliktomis analizėmis, aiškinamieji raštai buvo parengti ir pateikti kartu su tais dokumentais“, – antradienį susitikime su Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija sakė sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.

Klausimų apie viešojo medicinos paslaugų sektoriaus stiprinimą sulaukusi sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė susiginčijo su Liberalų sąjūdžio atstovais – Vyriausybės narė pareiškė, esą šios politinės jėgos nariai atstovauja privačių gydymo įstaigų interesus. Opozicinės partijos atstovai atmetė tokius kaltinimus ir pabrėžė, jog tokiais pasisakymais ministrė nepagrįstai įžeidinėja parlamentarus.

Rudens ir žiemos laikotarpiu mūsų organizmui tenka prisitaikyti prie sezono pokyčių: žemesnės temperatūros, trumpesnių dienų, mažesnio saulės spindulių poveikio ir dažnesnių virusinių kvėpavimo takų infekcijų. Šiuo metu ypač svarbu palaikyti stiprią imuninę sistemą, kuriai būtinas įvairių vitaminų balansas. Vienas svarbiausių šiuo laikotarpiu yra vitaminas D, tačiau svarbus toli gražu ne jis vienas, rašoma pranešime spaudai.

Valstybinė ligonių kasa (VLK) primena, kad senatvės pensijos amžiaus sulaukę gyventojai gali gauti valstybės kompensuojamas dantų protezavimo paslaugas. Šia galimybe kasmet pasinaudoja dešimtys tūkstančių senjorų, o iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo tam skiriama dešimtys milijonų eurų. „Sveiki dantys – tai ne tik graži šypsena, bet ir galimybė nevaržomai džiaugtis kasdieniu gyvenimu: valgyti mėgstamą maistą, bendrauti be diskomforto.

Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė sako sulaukusi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kvietimo tapti politinės jėgos nare. „Aš esu sulaukusi kvietimo tapti Lietuvos socialdemokratų partijos nare ir komanda taip pat yra sulaukusi kvietimo ir mes esam dėkingi už tai“, – antradienį susitikime su Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija sakė M. Jakubauskienė. „Spaudimo tikrai nepatiriu“, – pridūrė ji.

Nepakankama mityba gali susargdinti sveiką žmogų, o ką jau kalbėti apie poveikį sergančiam ar po ligos atsigaunančiam žmogui. Ką naudinga žinoti, kad tinkama mityba padėtų sveikti, ne tik gerai jaustis, bet ir atrodyti? Apie tai naujienų portalo laidoje „Sveikatos DNR“ kalba Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė.

Lietuvoje spalio 20–26 d. (43-ąją metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis buvo 1039,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Spalio 13–19 d. (42-ąją savaitę) jis buvo šiek tiek didesnis – 1055,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Mažiausias sergamumo rodiklis šių metų 43-ąją savaitę vis dar išliko Telšių apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje.

Lapkričio 14-ąją, minint Pasaulinę diabeto dieną, Vilniaus miesto klinikinės ligoninės kraujagyslių chirurgai kviečia sergančius cukriniu diabetu nemokamai ir be gydytojo siuntimo pasitikrinti dėl vienos pavojingiausių šios ligos komplikacijų – diabetinės pėdos. Ši būklė neretai prasideda nepastebimai, tačiau gali baigtis itin skaudžiai – ilgalaikiu gydymu, neįgalumu ar net galūnės netekimu. Ši profilaktinė akcija Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje organizuojama jau trečius metus iš eilės.

Staigūs, aštrūs sąnario skausmai, dažniausiai naktį ar anksti ryte – taip dažnai prasideda podagros priepuolis. Nors ši liga ilgą laiką buvo siejama su vyresnio amžiaus žmonėmis, vis dažniau ji diagnozuojama ir jaunesniems pacientams. Statistika rodo, kad pasaulyje podagra paliečia daugiau kaip 50 mln. gyventojų, o Lietuvoje sergančių šia sąnarius paveikiančia liga yra daugiau nei 50 tūkst.

Nacionalinis kraujo centras (NKC) pirmadienį pranešė, kad šiuo metu susiduria su kraujo atsargų stygiumi. „Rudens mokslo atostogų metu, kai daugelis šeimų su vaikais išvyksta ilsėtis ir atitrūksta nuo kasdienybės, pastebimai sumažėja kraujo donorų aktyvumas ir surenkamo kraujo kiekis. Tuo metu kraujo komponentų poreikis šalies ligoninėse išlieka toks pat didelis.

Arti dviejų tūkstančių moterų Lietuvoje kasmet išgirsta žemę iš po kojų priverčiančią slysti diagnozę – krūties vėžys. Nors stigmų dėl šio vėžio diagnostikos ir gydymo vis dar apstu, gydytojai skubina išsitirti nelaukiant simptomų.  Medikai perspėja, kad krūties vėžys neturi amžiaus ribų – juo gali susirgti tiek jaunos, tiek vyresnės moterys. Manoma, kad šiuo metu daugiau nei 21 tūkst. moterų gyvena su šia diagnoze, o kasmet nustatoma apie 1700 naujų atvejų.

Pristatant kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą Seimo narius šokiravo žinia dėl mažinamo finansavimo prevencinėms programoms. „Į kokius viduramžius čia grįžtame“ – gana griežtai sureagavo ir prezidento patarėja.

Nors ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) sezonas tik prasidėjo ir gripo pakilimo dar laukiama, medikai ragina nesnausti. Jie primena ne tik iki kaulo smegenų žinomas prevencijos priemones, bet ir rekomenduoja pasiskiepyti. Pasak šeimos gydytojos Elenos Šukės, nebūtina sunkiai sirgti gripu, tačiau sulaukusiems 40 metų amžiaus rizika patirti infarktą ar insultą per pirmas ligos dienas nepasiskiepijus gerokai išauga.

Gerybinis gimdos auglys mioma, dar kitaip vadinamas gimdos fibromioma, moterims, norinčioms pastoti, neretai sukelia šoką ir didelį stresą. Jauno amžiaus moterys, sužinojusios tokią diagnozę bijo prarasti gimdą, taip pat susiduria su psichologinėmis problemomis ir smunkančia saviverte santykiuose.

Protarpinį ir ilgalaikį, kelias dienas trunkantį, badavimą propaguojantis gydytojas, LSMU lektorius Voldemaras Giedrimas to nauda neabejoja. Jo teigimu, kurį laiką nevartojant jokio maisto atsigauna ne tik kūnas, bet ir protas. Vis tik jis skuba pridurti, kad tai jokiu būdu nėra panacėja nuo lėtinių ligų ir kai kuriems net pavojinga praktika. Pašnekovas pasakoja su žmona ne tik 2 kartus per metus propaguojantis ilgalaikį, bent 5–6 dienas trunkantį, badavimą.

Neurochirurgas, kuris per savo gyvenimą tūkstančiams pacientų ne tik sugrąžino sveikatą, bet ir sušildė nuoširdumu grįstu bendravimu. Gydytojas, kuriam techninis tobulumas – tik dalis profesijos, o tikroji esmė glūdi gebėjime jausti ir atvirame pokalbyje.

Šiemet Vakarų Nilo karštligės sezonas Europoje yra aktyvesnis nei įprasta – iki spalio pradžios iš 13 šalių pranešta apie 989 vietoje įgytus žmogaus infekcijos atvejus, skelbia Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ELPKC). Daugiausia susirgimų fiksuota Italijoje, Graikijoje ir Serbijoje.

Kauno klinikose keturis mėnesius gydyta vos 22 savaičių ir 6 dienų, 390 gramų svėrusi mergaitė Klaudija – antra pagal mažumą išgyvenusi naujagimė Lietuvoje. Tai – itin retas atvejis. Prieš šešerius metus Kauno klinikose pasaulį išvydo ir išgyveno mažiausias naujagimis – vos 350 gramų svėrusi mergaitė, gimusi 22 nėštumo savaitę, rašoma pranešime spaudai.

Paskutinį spalio savaitgalį – iš šeštadienio į sekmadienį – suksime laikrodžius viena valanda atgal. Nors teigiama, kad rudenį laiko sukimas yra lengvesnis negu pavasarį, visgi žmonėms tokios pasekmės kaip sutrikęs miegas, nuovargis ir dirglumas gali justis ir savaitę, o jautresniems – netgi tris savaites. „Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė dalijasi patarimais, kaip pasirūpinti savo savijauta ateinančiomis dienomis, rašoma pranešime spaudai.