Užsienis

Didžiausia Japonijos jakudzos organizuoto nusikalstamumo grupuotė pateikė institucijoms raštišką pasižadėjimą nustoti kariauti su atskilusiomis grupuotėmis, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP pranešė policija. Sindikatas „Yamaguchi-gumi“ kariavo su kitomis jakudzos grupuotėmis, kurias suformavo 2015-aisiais atsiskyrę buvę jos nariai.

JAV ambasadorė Ukrainoje Bridget Brink ketina anksčiau laiko atsistatydinti iš pareigų, laikraščiui „Kyiv Independent“ pranešė Valstybės departamento atstovas spaudai. „Ambasadorė B. Brink atsistatydina po trejų metų darbo Ukrainoje“, – nurodė atstovas spaudai. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio iš pradžių atsisakė priimti B. Brink atsistatydinimo pareiškimą, kurį ji pateikė sausio mėn. vykdydama įprastą JAV administracijų kaitos procesą.

JAV ir Rusijos delegacijos ketvirtadienį susitiko Stambule, kad aptartų galimybes pratęsti judviejų ambasadų darbą, mat po to, kai prasidėjo Maskvos invazija Ukrainoje, ženkliai sumažėjo šių šalių atstovybių darbuotojų skaičius. Tai buvo jau antros tokio pobūdžio derybos, o surengtos jos buvo po to, kai pradėjęs savo antrąją kadenciją prezidentas Donaldas Trumpas vėl pamėgino atnaujinti santykius su Rusija, jei ši sutiks nutraukti karo veiksmus Ukrainoje.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Graikijoje kovą sulėtėjo iki 2,4 proc. nuo 2,5 proc. vasarį, skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Anot pranešimo, vartotojų kainų indekso prieaugį labiausiai tirpdė neigiamu tapęs išlaidų transportui pokytis per metus (1,6 proc.), taip pat lėtėjęs brangimas sveikatos priežiūros paslaugų (iki 1,6 proc.), drabužių ir avalynės (3,6 proc.). Stipriausias priešingas buvo spartėjusio brangimo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų (iki 2,2 proc.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ketvirtadienį išreiškė viltį, kad savaitgalį Omane vykstančios netiesioginės Vašingtono ir Teherano derybos dėl branduolinės programos gali padėti pasiekti taiką.  „Tikimės, kad tai padės pasiekti taiką – sakė M. Rubio. – Mes to tikimės.“ Šį savaitgalį Omane numatytas JAV ir Irano pareigūnų derybas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį perspėjo dėl pereinamojo laikotarpio išlaidų, susijusių su jo tarifų politika.  „Bus pereinamojo laikotarpio sąnaudų ir problemų, bet galiausiai tai bus puikus dalykas“, – pareiškė JAV prezidentas.  D. Trumpas šiuo metu siekia pertvarkyti pasaulio ekonomiką ir priversti gamintojus bazuotis Jungtinėse Valstijose.

Ukrainos karo ekspertas teigia, jog dėl rugsėjį Baltarusijoje vyksiančių karinių pratybų, kuriose dalyvaus Rusijos kariuomenė, gali išaugti puolimo prieš Lenkiją ir Baltijos šalis tikimybė. Todėl ši vasara gali tapti paskutine taikia vasara Europoje, rašoma „Unian“. Pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsargos pulkininko ir karo eksperto Sergejaus Grabskio, kalbama apie strategines pratybas, kurios lemia Rusijos karinę politiką arba strateginę grupių, pajėgų ir priemonių plėtrą.

 Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį pareiškė, kad 27 šalių blokas ir Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) susitarė pradėti derybas dėl prekybos susitarimo, Briuseliui siekiant perorientuoti prekybą nuo Jungtinių Valstijų. JAE prezidentas šeichas Mohamedas bin Zayedas al Nahyanas „ir aš ką tik nusprendėme pradėti derybas dėl ES (Europos Sąjungos) ir JAE laisvosios prekybos susitarimo“, socialiniame tinkle „X“ rašė EK vadovė.

Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Saaras pasmerkė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimą, kad Paryžius iki birželio gali pripažinti palestiniečių valstybę, teigdamas, kad tai būtų „prizas“ terorizmui. „Vienašališkas bet kurios šalies fiktyvios palestiniečių valstybės pripažinimas realybėje, kurią mes visi žinome, bus prizas terorui ir postūmis „Hamas“, – vėlai trečiadienį socialiniame tinkle „X“ sakė G. Saaras.

Ketvirtadienį Briuselyje susitikę maždaug 30 šalių gynybos ministrai aptarė „užtikrinimo pajėgų“ Ukrainai klausimą, tačiau pagrindiniai klausimai dėl jų misijos ir JAV paramos liko neatsakyti, rašoma „Reuters“. Susitikimas NATO būstinėje buvo paskutinis iš daugelio, kuriuose „norinčiųjų koalicija“ tarėsi, kaip jos galėtų įtvirtinti taiką, jei JAV tarpininkautų sustabdant kovas.

 Po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pranešė 90 dienų atidedąs pasaulinių muitų tarifų įsigaliojimą, ketvirtadienį JAV administracija paskelbė iš 15 šalių gavusi pasiūlymų derėtis dėl prekybos sąlygų. Tai nereiškia, kad kokia nors sutartis buvo sudaryta – tai reiškia, kad įvairių šalių atstovai skambina su konkrečiais pasiūlymais, duodamas interviu televizijos kanalui „Fox News“ sakė D. Trumpo nacionalinės ekonomikos tarybos direktorius Kevinas Hassettas.

Turkija ketvirtadienį paleido daugiau kaip 120 žmonių, kurie buvo sulaikyti per praėjusį mėnesį vykusius masinius antivyriausybinius protestus.  Stambulo teismas už užstatą paleido 127 sulaikytuosius, dauguma jų – studentai.  Pranešama, kad visi jie buvo sulaikyti kovo 24 dieną po to, kai dalyvavo masiniuose protestuose dėl Stambulo mero ir pagrindinio opozicijos veikėjo Ekremo Imamoglu įkalinimo.

Ukrainos kariškio teigimu, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šiuo metu derasi, tačiau ruošiasi naujam puolimui, todėl nėra prasmės planuoti, jog po mėnesio įsivyraus taika, rašoma „Unian“. Karas Ukrainoje tęsis dar visus 2025-uosius metus, o realios derybos dėl taikos prasidės ne anksčiau kaip vasaros pabaigoje. Tokią nuomonę išsakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karys Kirilas Sazonovas. K. Sazonovas pažymėjo, kad nė vienas V. Putino užsibrėžtas tikslas Ukrainos atžvilgiu nėra pasiektas.

JAV padidino muitus Kinijos prekėms iki 145 proc., cituodami Baltųjų rūmų atstovą rašo CNBC. Baltųjų rūmų atstovas CNBC patvirtino, kad JAV tarifai Kinijos importui dabar sudaro 145 proc. Tai apima 125 proc. tarifą, kuris įvestas kaip „abipusiai“ muitai, ir mokesčiai, nustatyti Kinijai už atsakomuosius veiksmus prieš JAV importo mokesčius, teigiama Baltųjų rūmų pranešime. Tai taip pat apima 20 proc. tarifą, kurį D. Trumpas įvedė anksčiau šiais metais dėl prekybos fentaniliu.

Aukšto rango Ukrainos pareigūnas teigė, kad Ukraina pareiškė JAV, kad sutikimas apriboti jos ginkluotųjų pajėgų dydį arba bendrą kariuomenės parengtį būtų „raudona linija“ sudarant susitarimą dėl Rusijos pradėto karo, praneša „Reuters“. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra sakęs, kad nori apriboti Ukrainos kariuomenės dydį.

Londono policija ketvirtadienį pranešė, kad sulaikė mažiausiai penkis asmenis po to, kai tarptautinės aplinkosaugos organizacijos „Greenpeace“ aktyvistai į tvenkinį prie JAV ambasados išpylė raudonų dažų.

Izraelio kariuomenės pareigūnas ketvirtadienį pareiškė, kad atsargos lakūnai, kurie viešai ragino užtikrinti įkaitų išlaisvinimą net ir karo Gazos Ruože nutraukimo kaina, bus atleisti iš karinių oro pajėgų.

Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Johnas Healey kalbėjo Briuselyje vykstančiame 30 valstybių „norinčiųjų koalicijos“ susitikime, teigdamas, jog reikia daryti didesnį spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kad šis nutrauktų karą, rašoma „Sky News“. „Kartu mes esame pasirengę užtikrinti Ukrainos ateitį po bet kokio taikos susitarimo“, – kalbėjo Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius.

Afganistaną valdančiam talibano režimui prieš pusę metų įvedus griežtą islamo dorovės įstatymą, šalyje buvo smarkiai apribotos pilietinės laisvės, teigiama ketvirtadienį pasirodžiusioje naujoje JT tyrimo ataskaitoje. Dorovės propagavimo ir amoralaus elgesio prevencijos (DPAEP) įstatymas aukščiausiojo talibano lyderio Haibatullah Akhundzados nurodymu įsigaliojo 2024 m. rugpjūtį.

Maskva atmetė Kyjivo kaltinimus, kad Kinija yra įsitraukusi į Rusijos karą Ukrainoje. „Taip nėra. Kinija laikosi subalansuotos pozicijos. Kinija yra mūsų strateginė partnerė, draugė, bendražygė. Kinija visada užėmė labai, labai subalansuotą poziciją“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja rusų naujienų agentūros. Prieš tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kinijos piliečiai dalyvauja kare. „V. Zelenskis neteisus“, – pažymėjo D. Peskovas.

Per trejus metus nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios Ukrainos karinės oro pajėgos numušė maždaug 100 rusiškų balistinių raketų ir 40 raketų „Kinžal“, kalbėdamas per nacionalinę televiziją pranešė Karinių oro pajėgų vadavietės komunikacijos skyriaus vadovas Jurijus Ihnatas.

Dominikos Respublikoje įgriuvus naktinio klubo stogui žuvusių žmonių padaugėjo iki 218, ketvirtadienį pranešė gelbėjimo operacijų vadovas.  „Deja, pranešama, kad, preliminariais duomenimis, žuvo 218 žmonių“, – žurnalistams sakė Nepaprastųjų situacijų operacijų centro direktorius Juanas Manuelis Mendezas.

Muitų ginče su Jungtinėmis Valstijomis Kinija imasi ir neįprastų priemonių. Valstybinė stotis CCTV pranešė, kad Filmų priežiūros institucija „nuosaikiai sumažins“ importuojamų amerikietiškų filmų skaičių. JAV vyriausybės sprendimas „neteisėtai“ įvesti muitus Kinijai „neišvengiamai dar labiau sumažins amerikietiškų filmų populiarumą tarp vietinės publikos“, CCTV citavo institucijos atstovą. Vietoje to bus rodoma daugiau filmų iš viso pasaulio.

Keletas JAV Senato narių pareikalavo pradėti tyrimą, siekiant išsiaiškinti, ar prezidentas Donaldas Trumpas neužsiėmė prekyba akcijomis naudojantis viešai neskelbiama informacija arba rinkos manipuliavimu, paragindamas pirkti akcijas, o po to staiga pakeisdamas sprendimą dėl visuotinių muitų įsigaliojimo.

Pirmosios apklausos po muitų pasauliui paskelbimo Donaldui Trumpui nežadėjo nieko gero. Pritariančių prezidento darbui skaičius sumažėjo. Žinoma, tai tik atskiri signalai. Tačiau ir ilgesnė tendencija rodo, kad dauguma amerikiečių D. Trumpui nepuoselėja šiltų jausmų. O viena jo kaip prezidento stiprybių – ekonomika – tampa silpnybe.   Tinklaraštis „Silver Bulletin“ pateikia visų svarbiausių apklausų vidurkį.

Buvusiam bagažo prižiūrėtojui Australijoje buvo skirta 2,4 tūkst. Australijos dolerių (apie 1,3 tūkst. eurų) bauda už tai, kad jis „TikTok“ pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame lėktuvo variklyje pozavo be marškinėlių, rašoma „The Independent“. Preslie‘is Ginoskis buvo nubausta pinigine bauda po to, kai pripažino savo kaltę dėl pavojaus saugumui sukėlimo ir diržo nenaudojimo Sidnėjaus oro uosto apsaugos zonoje. 23-ejų metų jaunuolis buvo nufilmuotas dar birželio mėnesį.

Prieš paskelbdamas apie importo muitų atidėjimą 90-iai dienų, kas lėmė vertybinių popierių rinkų atsigavimą, JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo sekėjus paragino pirkti akcijas, praneša „The Washington Post“. „Tai geras laikas pirkti!!! DJT“, – jis rašė savo socialiniame tinkle „Truth Social“ trečiadienį 9 val. 37 minutės Niujorko laiku. Netrukus prieš 13 val. jis toje pačioje socialinėje platformoje paskelbė stabdysiantis naujuosius muitus, o anksčiau smukusios akcijų rinkos šovė į viršų.

Europos Sąjungoje (ES) šiek tiek išaugo iš Ukrainos pabėgusių žmonių skaičius. Vasario pabaigoje ES gyveno apie 4,3 mln. nuo Rusijos karo iš Ukrainos pabėgusių ne ES piliečių, turinčių laikiną apsaugos statusą, rodo ketvirtadienį paskelbti Eurostato duomenys. Tai yra 0,5 proc. padidėjimas, lyginant su ankstesniu mėnesiu. Anot domenų, daugiau kaip 98 proc. minėtų asmenų yra Ukrainos piliečiai. Daugiausiai Ukrainos pabėgėlių – 1,17 mln. – priėmė Vokietija.

Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen ketvirtadienį pareiškė, kad po JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimo stabdyti didžiulius muitus, blokas irgi sustabdys planuotą muitų amerikietiškoms prekėms paketą, kad „suteiktų galimybę deryboms“. Trečiadienį 27 šalių Europos Sąjunga (ES), atsakydama į muitus plieno ir aliuminio eksportui, patvirtino pirmąsias priemones, taikytinas JAV produktams.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėja sąjungininkes – Kinijos kariai kovoja Rusijos pusėje. Pirmą kartą Ukrainos kariai į nelaisvę paėmė agresorės pusėje kovojusius kinų karius. Oficialiai neutralitetą demonstruojantis Pekinas žada aiškintis atvejį. Tačiau menka paslaptis, kad Kinija yra didžiausia Rusijos rėmėja kare: padeda agresorei apeiti sankcijas ir tiekia karui tęsti būtinas prekes.

JAV Senatas naujuoju ambasadoriumi Izraelyje patvirtino prieštaringai vertinamą buvusį Arkanzaso gubernatorių Mike‘ą Huckabee. Jo kandidatūrą parėmė 53 senatoriai, 46 buvo prieš. Demokratai beveik vieningai balsavo prieš. Už respublikoną M. Huckabee savo balsą atidavė tik demokratų atstovas Johnas Fettermanas. Izraelio kraštutinių dešiniųjų pažiūrų finansų ministras Bezalelis Smotrichas pasveikino M. Huckabee su nauju postu Jeruzalėje. Tai nuostabi žinia Izraelio žmonėms, pareiškė jis.

Maskva paleido kalintą Jungtinių Valstijų ir Rusijos pilietybes turinčią baleriną Kseniją Kareliną, ketvirtadienį pareiškė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio. Kiek anksčiau leidinys „The Wall Street Journal“ pranešė, kad buvo susitarta dėl apsikeitimo kaliniais. „Amerikietė Ksenija Karelina lėktuvu grįžta namo į Jungtines Valstijas.

Ketvirtadienį Lenkijoje minimos 15-osios Smolensko aviakatastrofos metinės. 2010 m. balandžio 10 d. prie Rusijos Smolensko miesto sudužus keleiviniam lėktuvui „Tu-154M“ žuvo 96 žmonės, Lenkijos delegacijos nariai, kurie vyko į Rusiją minėti 70-ųjų Katynės žudynių metinių.

Ukrainos kariai iš rusų apšaudomo mūšio lauko išgabeno 20-mečio lietuvio kario savanorio Tomo Valentėlio kūną. Jaunuolis prieš kelias savaites, kovodamas su Rusijos pajėgomis, žuvo Ukrainos rytuose. Sudėtingą kūno išgabenimo operaciją ukrainiečiams organizuoti padėjęs lietuvis karys Vygintas Ušinskas susisiekė su jaunuolio tėvu. Sako – jis iš nuotraukos sūnų atpažino. Valdžia žada žuvusį didvyrį pagerbti kaip kiekvieną Lietuvos karį.

JAV ir Rusijos delegacijos ketvirtadienį Rusijos konsulate Stambule pradėjo dar vieną pokalbių dėl ambasadų darbo ratą. Tai pranešė rusų naujienų agentūra TASS.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen palankiai įvertino JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą laikinai stabdyti muitų taikymą daugumai pasaulio šalių. Tai svarbus žingsnis stabilizuojant ekonomiką, sakė ji. „Aiškios, nuspėjamos sąlygos yra būtinos prekybos ir tiekimo grandinių funkcionavimui“, – pažymėjo Komisijos vadovė. Europos Sąjunga, pasak jos, ir toliau yra už konstruktyvias derybas su JAV, kurių tikslas – susitarti dėl sklandžios ir abiem pusėms naudingos prekybos.

Meksikos narkotikų baronas Ernesto Fonseca Carrillo paleistas iš kalėjimo, atlikęs 40 metų bausmę už slapto JAV agento nužudymą, trečiadienį pranešė šaltinis Meksikos teisingumo sistemoje.  E. Carrillo, žinomas kaip „Don Neto“, buvo nuteistas už Enrique‘s „Kiki“ Camarenos, JAV Narkotikų kontrolės administracijos (DEA) agento, nužudymą 1985 metais. Dėl šio nusikaltimo kilo įtampa JAV ir Meksikos santykiuose.

 Kinija ketvirtadienį perspėjo Kyjivą nedaryti „neatsakingų pastabų“, ukrainiečių prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pareiškus, kad Pekinas žino, jog Rusija verbuoja savo piliečius kovoti kare Ukrainoje.

Vokietijoje, vykstant diskusijoms apie užsiregistravusius, bet neatvykusius pacientus, kai kurios klinikos pradėjo bausti už neatvykimą – taiko baudas iki 100 eurų, rašoma „Bild“. Vokietijos gydytojų specialistų asociacijos pirmininko daktaro Uwe‘as Kraffelio teigimu, dažniausiai į vizitus neatvyksta žmonės, „kurie mažai linkę paisyti punktualumą ir turi daug laisvo laiko“. „Dažnai tai žmonės, neturintys nuolatinio darbo. Jie tiesiog pamiršta.

Kinija ketvirtadienį paragino Jungtines Valstijas „susitikti pusiaukelėje“ dėl tarp abiejų šalių kylančio prekybos karo ir pažadėjo „kovoti iki galo“, jei nepavyks pasiekti kompromiso. „Durys dialogui atviros, tačiau jis turi būti grindžiamas abipuse pagarba ir vedamas lygiai“, – sakė Prekybos ministerijos atstovė spaudai He Yongqian. Ji taip pat įspėjo Jungtines Valstijas, kad muitai, taikomi jos tarptautiniams prekybos partneriams, smarkiai paveiks pasaulio ekonomikos stabilumą.

Stambule prasidėjo Rusijos ir Amerikos konsultacijos, skelbiama TASS. Delegacijų derybos truks kelias valandas, tačiau nebus tokios ilgos kaip ankstesniame raunde, sakė agentūros šaltinis. Pirmasis tokio formato JAV ir Rusijos derybų raundas įvyko vasario 27 d. Stambule. Kaip ir pirmą kartą, Rusijai konsultacijose atstovauja diplomatas Aleksandras Darčiovas, neseniai paskirtas Rusijos ambasadoriumi Jungtinėse Valstijose, o JAV – valstybės sekretoriaus padėjėjo pavaduotoja Sonata Coulter.

 Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį palankiai įvertino JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą sustabdyti muitų didinimą kaip „svarbų žingsnį siekiant stabilizuoti pasaulio ekonomiką“. „Aiškios ir nuspėjamos sąlygos yra būtinos, kad prekyba ir tiekimo grandinės veiktų“, – pareiškime sakė U. von der Leyen. „Europos Sąjunga tebėra pasiryžusi konstruktyviai derėtis su Jungtinėmis Valstijomis“, – pridūrė ji.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad Izraelis vadovautų galimam kariniam smūgiui prieš Iraną, jei Teheranas neatsisakys savo branduolinių ginklų programos. Šiuos komentarus D. Trumpas išsakė prieš šį savaitgalį Omane numatytas JAV ir Irano pareigūnų derybas. Anksčiau šią savaitę D. Trumpas sakė, kad derybos bus tiesioginės, o Iranas šiuos žingsnius apibūdino kaip netiesiogines derybas su JAV.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui pranešus apie 90 dienų pertrauką muitų konkrečioms šalims ar regionams įsigaliojimui, JAV akcijų biržų indeksai trečiadienio prekybos sesiją užbaigė pakilimu 8-12 procentų. Pramonės kompanijų „Dow Jones Industrial Average“ indekso vertė trečiadienį išaugo 7,9 proc., plataus masto „S&P 500“ – 9,5 proc., į technologijas orientuoto „Nasdaq Composite“ – 12,2 procento.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė įsaką, kuriuo panaikinami vandens slėgio apribojimai dušo galvutėms – Baltųjų rūmų teigimų, šis žingsnis „padarys Amerikos dušus vėl didžiais“. D. Trumpas jau seniai skundžiasi nepakankamu vandens slėgiu amerikiečių vonios kambariuose, dėl kurio jis kaltina federalines vandens taupymo taisykles.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2025 m. balandžio 9 d. paskelbė skambų pareiškimą, kad Jungtinės Valstijos turi ginklų, kurie pranoksta visus pasaulyje egzistuojančius analogus ir apie kuriuos „niekas neturi nė menkiausio supratimo“. Tai jis pasakė sakydamas kalbą per metinę Respublikonų nacionalinio komiteto (NRCC) vakarienę Vašingtone, praneša agentūra „Bloomberg“. „Mes turime ginklą, apie kurį niekas net nenutuokia.

Ketvirtadienį įsigaliojo 84 proc. tarifai visoms į Kiniją importuojamoms amerikiečių prekėms, taip dar labiau pagilindami Pekino ir Vašingtono prekybos karą, kuris sukrėtė pasaulio rinkas ir sukėlė recesijos baimę. Muitai bus taikomi visiems JAV produktams, įvežamiems į antrąją pagal dydį pasaulio ekonomiką. JAV prekybos atstovo biuro duomenimis, 2024-aisiais jų vertė sudarė 143,5 mlrd. dolerių (130,64 mlrd.

Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhijus Tykhijus po to, kai buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip rusų okupantai vykdo egzekuciją Ukrainos gynėjams, pažymėjo, kad tokios egzekucijos tapo sisteminės, tačiau kiekviena iš jų šokiruoja savo žiaurumu.

Naujasis Jungtinių Valstijų požiūris į Europą dar niekada nebuvo išreikštas taip brutaliai kaip prezidento Donaldo Trumpo administracijos pokalbyje programėlėje „Signal“, kuriuo netyčia buvo pasidalinta su „The Atlantic“ vyriausiuoju redaktoriumi. „Man tiesiog nepatinka vėl gelbėti Europą“, – rašė JAV viceprezidentas J. D. Vance'as, turėdamas omenyje planuojamus oro smūgius prieš husius Jemene.