Premjerė Ingrida Šimonytė paragino žmones per Velykas likti namuose, likti ten, kur gyvenama, ir taip šiek tiek sumažinti bruzdesio ir judėjimo.
„Jis per pastarąjį laikotarpį yra pasiekęs praėjusių metų rudens lygį maždaug. Tikrai matosi, kad žmonių gyvenimas yra gerokai aktyvesnis. Gal tame nebūtų didelės problemos, jei tai nesutaptų su sparčiai plintančia britų viruso atmaina, kuri turi tą problemą, kad ir plinta sparčiau, ir pasekmės užsikrėtusiems žmonėms gali būti sudėtingesnės“, – žurnalistams penktadienį kalbėjo ministrė pirmininkė.
Anot I. Šimonytės, tikimasi, kad apribojus gyventojų judėjimą pavyks ne tik išsaugoti palankią epidemiologinę situaciją mažiau sergančiose savivaldybėse, bet ir lokalizuoti PAR viruso atmainos plitimą.
„Bandykime lokalizuoti PAR atmainą, kuri jau buvo nustatyta. Dabar dar yra tikrinama keletas kitų įtartinų atvejų. Jeigu mums pavyktų lokalizuoti šią problemą, tai tikrai būtų tikrai labai gera žinia. (...) Labai norėčiau, kad mes išnaudotume šitą švenčių laikotarpį šiokiam tokiam stabtelėjimui ir tuo būdu padėtume patys sau sumažinti trečiosios bangos aukštį“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Sprendimas „laiku ir vietoje“
Paklaustas, kaip vertinantis naujausius sprendimus, gydytojas infektologas, LSMU profesorius Alvydas Laiškonis portalui tv3.lt teigė, kad Vyriausybė, grąžindama judėjimo ribojimus, esant dabartinei situacijai, pasirinko patį geriausią variantą.
„Visas pasaulis yra pavargęs, Lietuva nėra kažkuo išskirtinė. Bet matome, kas darosi visoje Europoje ir Lietuvoje – sergamumas koronavirusine infekcija didėja, plinta britiškoji atmaina, kuri tik didina užsikrėtimo dažnumą. Taigi kažką atleisti, turint omenyje, kad už 10 dienų yra Velykos..., mano galva, Vyriausybė priėmė teisingus apribojimus“, – sakė gydytojas.
Jo manymu, negalima dėl verslo aukoti žmonių sveikatos, mat jau Vilniuje užsidegė raudona lemputė dėl augančio COVID-19 pacientų srauto stacionare: „Jau pildomos visos lovos, kurios yra intensyvios terapijos skyriuose. Taigi visas pasirengimas yra laiku ir vietoje.“
A. Laiškonis pridūrė, jog artėjančios šventės visada kelia nerimo, nes žmonės vis tiek sutinka, bendrauja, bet visiškai laisvas važinėjimas iš karto atsilieptų ligoninių užpildymui.
Paklaustas, ar kaip tik didesnė koncentracija didžiuosiuose miestuose, neleidžiant išvažiuoti į gamtą, nedidina kontaktų rizikos, pašnekovas tikino, kad, pavyzdžiui, bent Kaune žmonės gali laisvai ir į parkus, Panemunę nuvykti, tad tame nemato problemos.
„Yra ribojami tolimesni važiavimai, ypač plūdimas į pajūrį. Natūralu, oras gerėja, žmonėms to norisi. Bet reikia pagalvoti, kad situacija paskutinėmis savaitėmis nėra gerėjanti“, – įspėjo jis.
Pavojų supranta tik arčiau susidūrę su liga
Profesorius pažymėjo, kad daugiausiai sąmoningumo žmonėms „ateina“, kai patys artimai susiduria su viruso pavojingumu.
„Štai mano visai jauni giminaičiai neseniai grįžo iš rajono, buvo nuvažiavę pas gimines. Kai pamatė, kad trys jų kaimynai, su kuriais teko bendrauti, mirė nuo koronaviruso, parvažiavo visiškai kitaip galvodami apie epidemiją, nors prieš tai buvo kiek skeptiški. Kol žmonių nepaliečia asmeniškai, jie galvoja, tarsi viskas vyksta kažkur užsienyje“, – pasakojo A. Laiškonis.
Nors dalis žmonių dėl pervargino ima ignoruoti ne tik bet kokią informaciją apie pandemiją, bet nesilaiko karantino, gydytojas teigė, kad kito kelio nėra, o šviesos tunelio gale, deja, nematyti.
„Jei atsiras dar mutacijų, neaišku, koks vakcinų veiksmingumas prieš jas, jau ir gamintojai kalba apie jų modifikavimą, tai mes atsiduriame kaip kare. Juk Antrasis pasaulis karas truko 4 metus ir žmonės pragyveno ir maisto neturėdami, ir krentant bomboms. O dabar esame ir sotūs, fiziologiniai poreikiai patenkinti, saugu į gatvę išeiti“, – pastebėjo jis.
Žmonėms tik atneš daugiau pasiutimo
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Aurelijus Veryga tuo metu stebėjosi, kodėl vėl grįžtama prie uždarymo jau nuo rytojaus.
„Eilinį kartą nieko nebeišgirdau nei apie asmens apsaugos priemones, nei atsakomybę, nei laikymąsi kažkokių atstumų ar kaukių dėvėjimo, programėlės naudojimo, bet vėl grįžtama prie uždarymo. Nelabai suprantu, kodėl viską reikia uždaryti nuo šio šeštadienio. Ar bijoma, kad žmonės pradės Velykas švęsti anksčiau, ką turima galvoje kalbant apie tą „bruzdesį“?
Juk Vilniuje, didžiausiame mieste, žmonės galės judėti, Kaune taip pat, o kad jie nevažiuos kažkur kitur, tai turbūt kažkaip esmingai problemos neišspręs. O savivaldybės, kurios yra didelės įsivaizduokite, visas Vilnius, kuriam nebus taip paprasta atšilus orams nusėdėti namuose. Visi po žiemos užsisėdėję namuose išlįs lauk, tai jie negalės niekur išvažiuoti, pasivaikščioti, tai jie judės mieste. Ar tai sustabdys viruso plitimą? Man atrodo, kad ne, tai kaip tik daugiau pasiutimo žmonėms atneš“, – svarstė Seimo narys.
Jis sutiko, kad ribojimai per patį Velykų savaitgalį būtų pateisinami, nes tuo metu išties juda daug žmonių, bet logikos tą daryti savaitę prieš teigė nesuprantantis.
Anot A. Verygos, siūlymai dar „šiek tiek“ pasėdėti namuose atrodo savotiškai: „Žmonės „šiek tiek“ sėdi labai ilgai ir jau kai kam, matyt, kantrybė nebelaiko. Aišku, pamatysim, kas čia darysis.“
Parlamentaro teigimu, pats karantino pratęsimas savaime dar nieko nereiškia, svarbu, kokiomis sąlygomis tai daroma.
„Jei liks galioti dabartiniai ribojimai, tai juk atšilus orams žmonės norėsis važiuoti kažkur į sodybas, tvarkytis, paprasčiausiai važiuoti į gamtą. Jos žmonėms reikia, ir taip gyvename platumose, kur stinga vitamino D, o dar užsisėdėjus dėl hipodinamijos dar kyla kiek bėdų. Jau ir taip depresiški buvom, o dabar, nežinau, isteriški pasidarysim“, – pastebėjo A. Veryga.
Judėjimo ribojimai – be mokslinio pagrindimo
Apie tai, kad karantino priemonės jau seniai išsisėmė ne kartą pabrėžė ir užkrečiamųjų ligų specialistas, prof. Saulius Čaplinskas.
„Karantino priemonės jau seniai yra išsemtos, vėlgi pandeminis nuovargis ir net žmonių pyktis ir nenoras laikytis tų draudimų, tų ribojimų, ypač kai buvo ir iki šiol lieka daug moksliškai nepagrįstų ribojimų“, – portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo jis.
Specialistas pažymėjo, kad tokių mokslu nepagrįstų ribojimų buvo ne vienas: „Jų buvo apstu. Tai ir kaukės lauke, žmonių vaikymas nuo kalniukų, draudimas važiuoti prie tos pačios jūros, negalima į gamtą eiti ir panašiai. Dideli prekybos centrai – kažkas sugalvojo pagal plotą riboti, 300 kv. metrų iš kažkur atsirado.“
Jo manymu, viena vertus, viskas dabar daugiau priklausys nuo to, kaip sparčiai žmonės skiepysis. Kita vertus, nuo to, kaip supras ir kaip aktyviai testuosis patys ir kaip patys valdys savo rizikas.
„Ne premjerė, ne ministras, ne policija, ne dar kas nors, ten ribojimo priemonės ir panašiai, o kaip kiekvienas iš mūsų vertinsime ir valdysime savo riziką“, – sakė jis.
S. Čaplinsko teigimu, jeigu ir toliau bus galvojama, kad reikia tik griežtinti priemones, bet matoma, kad žmonės jau pavargo ir ypač neracionalių priemonių nesilaiko, tai jas reikėtų kuo greičiau ne varžyti, o priešingai – laisvinti:
„Ir laisvinti racionaliai, kad žmonės galėtų saugiai ir bendrauti, ir keliauti, ir vykdyti kažkokius tai verslus, teikti kažkokias paslaugas ir panašiai. O dabar žmonės patys juokiasi, kad į Kanarus gali nuvažiuoti, o į Palangą nuvažiuoti negali. Ne tame esmė, kur tu važiuosi, o kaip tu elgsiesi nuvažiavęs į vieną ar į kitą vietą.“
Galėtų grįžti ir 3000 susirgimų per dieną
Portalas tv3.lt primena, kad praėjusią savaitę Sveikatos ekspertų taryba apskaičiavo tris scenarijus, pagal vieną kurių po Velykų grėstų susidurti su tokia pačia situacija, kurią turėjome ir gruodžio mėnesį.
LSMU prof. Mindaugas Stankūnas tuo metu įvardijo optimistinį, vidurinį ir pesimistinį scenarijus.
„Pagal optimistinį scenarijų artimiausiu metu stebėsime nedidelį naujų atvejų augimą, jau dabar tai matome ir jis greičiausiai išliks. Kalbėdami apie vidutinišką atvejų skaičių mes galėtume tikėtis apie 500–600 atvejų per dieną ir balandžio viduryje turėtume pereiti į mažėjimą.
Tačiau, kad ir kaip norėtųsi, tokio mažėjimo, kokį stebėjome sausio, vasario mėnesį, tikrai nesitikime. Mūsų manymu, šis scenarijus labai norimas, bet mažai tikėtinas, nebent bus įvedamos kažkokios papildomos karantino priemonės“, – pažymėjo jis.
Vidutinis scenarijus rodo atvejų augimą Lietuvoje, kuris balandžio mėnesio viduryje gali perkopti ir 1000 atvejų ribą per dieną.
„Šis scenarijus labiausiai tikėtinas, jei išliks dabartinė situacija. Nors tai atrodytų kaip padidėjimas, tai dar būtų neblogas variantas įvertinus visas aplinkybes, vertinant situaciją kitose šalyse“, – sakė M. Stankūnas.
Pagal pesimistinį scenarijų matoma trečioji koronaviruso banga.
„Ji gali būti tikrai didelė, kuri savo dydžiu gali prilygti gruodžio mėnesio situacijai. Preliminariais skaičiavimais, galėtų siekti net po 3000 naujų atvejų per dieną. Šis scenarijus yra tikėtinas, jei britiškoji atmaina taps absoliučiai dominuojanti, pasitvirtins, kad ji gerokai labiau užkrečiama“, – sakė jis.
