Rusija

Kinija ketvirtadienį surengė Irano ir Rusijos gynybos ministrų susitikimą rytiniame pajūrio mieste Čingdao. Pekinas jau seniai siekia vaizduoti 10 narių turinčią Šanchajaus bendradarbiavimo organizaciją (ŠBO) kaip atsvarą Vakarų šalių vadovaujamiems blokams ir siekia stiprinti jos narių bendradarbiavimą politikos, saugumo, prekybos ir mokslo srityse.

JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio žodžiai trečiadienį nustebino NATO užsienio reikalų ministrus, rašo „Politico“. Antradienio vakarą per uždarą vakarienę, kurioje buvo aptariama Ukrainos padėtis, M. Rubio užsiminė, kad Senatas greičiausiai priims įstatymą dėl sankcijų Rusijai sugriežtinimo. Anot jo, to galima tikėtis galima tuomet, kai bus baigtas darbas dėl prezidento Donaldo Trumpo „Didžiojo gražaus įstatymo“ dėl mokesčių ir išlaidų.

Trečiadienį Hagoje vykusioje NATO spaudos konferencijoje JAV prezidentas Donaldas Trumpas sakė, kad Rusija gali imtis veiksmų ne tik prieš Ukrainą, bet ir prieš kitas šalis, rašo „The Kyiv Independent“. Paklaustas, ar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi teritorinių ambicijų už Ukrainos ribų, D. Trumpas atsakė: „Tai įmanoma.“ „Vieną dalyką žinau: jis [V. Putinas] norėtų užbaigti karą. Jis norėtų išeiti iš šios situacijos. Jam tai yra chaosas“, – sakė JAV prezidentas.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte trečiadienį pareiškė, kad Rusijos keliama grėsmė yra reali. Jo teigimu, Maskva telkia savo pajėgas, kad po trejų, penkerių ar septynerių metų galėtų užpulti Aljansą, rašo „The Guardian“. „Nebūkime naivūs Rusijos atžvilgiu.

Buvęs Rusijos prezidentas ir etatinis Kremliaus propagandistas Dmitrijus Medvedevas trečiadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) tapo Rusijos priešu, keliančiu tiesioginę grėsmę jos saugumui, rašo „Reuters“. Rusija jau seniai nepritaria Ukrainos prisijungimui prie Vakarų karinio aljanso NATO – tai viena iš priežasčių, dėl kurių ji priėmė sprendimą 2022 m. pradėti plataus masto karą prieš Ukrainą. Tačiau anksčiau Maskva ramiau vertino Kyjivo perspektyvas tapti ES nare.

Trečiadienį Kremlius pranešė, kad Vladimiras Putinas nevyks į Braziliją dalyvauti kitą mėnesį vyksiančiame BRICS viršūnių susitikime dėl Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) išduoto Rusijos prezidento arešto orderio.  „Prezidentas dalyvaus vaizdo ryšiu.

Rusija trečiadienį pareiškė, kad sulaikė du Moldovos piliečius, įtariamus esant užsienio agentais, ir apkaltino proeuropietišką šios šalies valdžią bandymu „pakenkti“ jos saugumui. Kišiniovas kol kas nekomentavo, tačiau ir pats yra apkaltinęs Maskvą šnipinėjimu. Abiejų šalių santykiai pastaraisiais metais smarkiai pablogėjo. Moldova ne kartą kaltino Rusiją bandymu destabilizuoti šią buvusią sovietinę respubliką, be kita ko, kišantis į valdžios institucijų darbą ir rinkimus.

Pareigūnams Lietuvoje tęsiant iš tranzitinio Kaliningrado traukinio pasišalinusio Rusijos piliečio paiešką, krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės vertinimu, sunku tikėtis, kad tokios situacijos nesikartos. „Sunku tikėtis, kad dabartinėmis aplinkybėmis mes neturėsime tokių sudėtingų situacijų arba netikėtų situacijų. Rusijos aktyvumas iš tiesų yra labai aukštas“, – žurnalistams Hagoje trečiadienį kalbėjo D. Šakalienė.

Užbaikalės krašte (Rusija), viename iš ginklų sandėlių, griaudėja sprogimai. Rusijos valdžios atstovų teigimu, „užsidegė žolė“, tačiau į teritoriją nėra leidžiami gaisrininkai, baiminamasi tolimesnių sprogimų serijos. Apie tai praneša RBC-Ukraina, remdamasi Chita.Ru.Pagal oficialius duomenis, preliminari gaisro priežastis – tariamai netoli poligono kilęs gaisras – degė sausa žolė, o lauke pradėjo sproginėti nedetonavę sprogmenys.

Latvijos užsienio reikalų ministerija paskelbė dviejų šalies piliečių, kurie birželio 21 d. buvo paleisti iš Baltarusijos kartu su kitais politiniais kaliniais, vardus. Vienas iš jų – Dmitrijus Michailovas, kuris Baltarusijoje buvo nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme už komentarus uždaroje verslininkų grupėje. Kalėjime jis neteko 26 kilogramų svorio ir visiškai pražilo, rašoma LSM.

Rusijos invazija į NATO gali prasidėti nuo Baltijos šalių, tačiau Rusijos smūgiai gali būti nukreipti ir į tikslus už buvusios „įtakos zonos“ teritorijos ribų. Europos išlaidos karo su Maskva atveju per pirmus metus sieks 1,3 milijardo eurų, rašoma „Bloomberg“. Agentūra sukūrė galimą šio karo eigos modelį remdamasi interviu su aukšto rango vyriausybės pareigūnais. Rusijos invazija gali prasidėti nuo surežisuoto incidento arba hibridinės atakos.

Po JAV smūgio Irano branduolinių ginklų objektams, emocijos pradeda slūgti. Vis dėlto operacija aiškiai parodė Vladimirui Putinui, kokia trapi yra Rusijos oro gynyba, rašo „The Telegraph“. Taigi JAV ataka sukrės Rusijos kariuomenės pamatus. JAV smūgis turėtų kelti paniką Rusijoje Izraelio naikintuvai jau kurį laiką laisvai skraido Irano oro erdvėje. Didžiulis JAV smūgis be jokių sunkumų pasiekė tikslą ir tiksliai atakavo taikinius.

Ukrainos paleistas dronas pataikė į daugiabutį netoli Maskvos ir sužeidė du žmones, pranešė rusų naujienų agentūra TASS, remdamasi vietos institucijomis. Dronas Krasnogorsko mieste sukėlė gaisrą 17-ajame pastato aukšte, pareiškė srities gubernatorius Andrejus Vorobjovas. Dar du bepiločiai esą numušti į vakarus nuo Maskvos. Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad prieš vidurnaktį virš Kursko ir Briansko pasienio regionų pajėgos sunaikino devynis dronus.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį griežtai kritikavo buvusio Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo pastabas, kuris socialiniuose tinkluose pareiškė, kad kelios šalys yra pasirengusios tiekti Iranui branduolines galvutes po JAV oro smūgių Irano branduoliniams objektams, rašo „The Economic Times“. „Truth Social“ socialiniame tinkle D. Trumpas parašė, kad žodis „branduolinis“ neturėtų būti vartojamas taip lengvabūdiškai.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas paskelbė apie serijinės balistinės raketos „Oreshnik“ gamybos pradžią. Tai jis pranešė pirmadienį, kalbėdamas Kremliuje aukštųjų mokyklų, susijusių su saugumo ir karinėmis institucijomis, absolventams, praneša Rusijos žiniasklaida „Pradedama serijinė naujausio vidutinio nuotolio raketų komplekso „Oreshnik“, kuris puikiai pasirodė kovos sąlygomis, gamyba“, – sakė V. Putinas.

Sachalino saloje Rusijos Tolimuosiuose Rytuose lokys netoli populiarios iškylų vietos mirtinai sudraskė du vyrus. Gyvūnas užpuolė žmones netoli Južno Sachalinsko miesto, vos už 50  metrų nuo pagrindinio kelio – ir tik už kelių merų nuo civilinės saugos posto. Vienam sunkiai sužeistam vyrui pavyko pabėgti nuo lokio, tačiau jis mirė nukraujavęs. Antrą žmogų gelbėtojai rado negyvą miške. Dar du žmonės nenukentėjo. Anot pranešimo, nusiųsti medžiotojai, kad lokį surastų ir nudobtų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pirmadienį priėmęs Irano užsienio reikalų ministrą Abbasą Araghchi Maskvoje, smūgius Teheranui pavadino „neišprovokuota agresija“. „Tai visiškai neišprovokuota agresija prieš Iraną“, – sakė V. Putinas A. Araghchi, pavadinęs smūgius nepagrįstais.

Irano aukščiausiasis lyderis Ali Khamenei prašo Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino pagalbos, rašo „Sky news“. Irano užsienio reikalų ministras paėmė laišką iš A. Khamenei, kurį jis perduos V. Putinui per jo vizitą Maskvoje pirmadienį. Laišku prašoma V. Putino paramos. Apie tai „Reuters“ patvirtino aukštas šaltinis.

Iraniečių užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi pirmadienį, praėjus 48 valandoms po didelės JAV atakos prieš svarbiausius Irano branduolinius objektus, turi surengti svarbias derybas su vienu pagrindinių savo sąjungininkų Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Rusijos saugumo pajėgos vis dažniau prievarta mobilizuoja migrantus iš Vidurio Azijos šalių ir iš jų sudaro atskirus dalinius, kuriuos naudoja pavojingiausiose fronto zonose, praneša „Ukrinform“. Apie šią rusų taktiką socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos gynybos ministerijos pagrindinė žvalgybos direkcija. Rusijos kariuomenės atstovai klaidina užsieniečius, ypač Uzbekistano ir Tadžikistano piliečius, žadėdami greitą uždarbį pagal trumpalaikes sutartis.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino dukra, gimusi ne santuokoje su buvusia rusų valytoja Svetlana Krivonogich, buvo rasta gyvenanti Prancūzijoje. 22 metų Jelizaveta Krivonogich, žinoma kaip Luiza Rozova, slepiasi Prancūzijoje, naudodama pasą, išduotą vardu Rudnova Jelizaveta Olegovna. Tai – mirusio V. Putino bendražygio Olego Rudnovo pavardė.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas Sankt Peterburge vykstančio forumo metu sulaukė klausimo, ar pasaulis artėja prie Trečiojo pasaulinio karo, rašo „Sky news“. Jis atsakė, kad yra susirūpinęs. Pirmiausia V. Putinas kalbėjo apie Rusijos karą prieš Ukrainą, o toliau perėjo prie Irano ir Izraelio konflikto. „Tai nerimą kelia. Kalbu be jokios ironijos, be jokios ironijos“, – sako jis.

Rusijos Valstybės Dūmos vicepirmininkas Vladislavas Davankovas pareiškė, kad milijardierius Elonas Muskas neva pasiprašė politinio prieglobsčio Rusijoje, rašo „RBC Ukraine“. Apie tai leidinio „Youtube“ kanale komentavo politologas Igoris Reiterovičius. Ekspertas įvertino šias kalbas V. Davankovas apie E. Musko prieglobsčio prašymą prakalbo penktadienį Sankt Peterburge, ekonomikos forume. Anot jo, Rusijos užsienio reikalų ministerija neva gavo prašymą suteikti politinį prieglobstį E. Muskui.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad „neatmeta galimybės“, jog jo pajėgos užims Ukrainos šiaurės rytinį Sumų miestą, turint tikslą sukurti buferinę zoną palei sieną. „Neturime tikslo užimti Sumus, bet iš principo neatmetu to galimybės... Jie kelia mums nuolatinę grėsmę, nuolat apšaudo pasienio rajonus", – sakė V. Putinas Sankt Peterburge vykstančio Rusijos ekonomikos forumo dalyviams.

Merginos iš Afrikos tikėjosi profesinio mokymo ir uždarbio Rusijoje, bet atsidūrė karinėse gamyklose. Apie jų istorijas rašo „Zerkalo“. „Man patinka Rusija, jos kalba ir kultūra“, – pasakojo 20-metė Aminata. Ji paliko savo tėvynę Siera Leonę tam  kad galėtų įgyti profesinį išsilavinimą Rusijoje. Aminatos atvejis nėra vienintelis. Dešimtys merginų, atrodo, svajojo apie gerą uždarbį ir profesinį augimą, tačiau viskas žlugo po atvykimo į Elabugą – didelį pramonės miestą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį sakė žinantis, kad ekspertai įspėja dėl Rusijos ekonomikos nuosmukio, ir pareigūnams pasakė, kad to negalima leisti jokiomis aplinkybėmis.  „Kai kurie specialistai ir ekspertai nurodo stagnacijos ir net recesijos riziką. To jokiomis aplinkybėmis negalima leisti“, – sakė V. Putinas svarbiausio Rusijos ekonomikos forumo Sankt Peterburge dalyviams.

Nyderlandų gynybos ministras Rubenas Brekelmansas pareiškė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino imperinės ambicijos peržengs Ukrainos sienas – jis siekia atkurti Sovietų Sąjungos įtakos zoną, ypač Baltijos šalyse, rašoma „Ukrinform“. „Manau, kad nors Rusija iš tiesų pasiekė tik ribotą sėkmę, grėsmė, kurią ji kelia, yra labai rimta. Matome, kad Rusija toliau stiprina savo karinį potencialą – gamina daugiau ginklų, verbuoja daugiau karių.

Susirašinėjimo programėlės „Telegram“ įkūrėjas milijardierius Pavelas Durovas teigia, kad yra daugiau nei 100 vaikų tėvas, pranešė transliuotojas BBC. „Klinikoje, kurioje prieš 15 metų pradėjau duoti spermą, kad padėčiau draugui, man pasakė, kad tokiu būdu 12-oje šalių buvo pradėta daugiau nei 100 kūdikių“, – duodamas interviu prancūzų žurnalui „Le Point“ sakė P. Durovas.

Leningrado srities vicegubernatorius Igoris Petrovas rastas savo sodyboje su šautine žaizda. Pirminė mirties priežastis – „netyčia nusišovė valydamas ginklą“. Igorio Petrovo kūnas šiandien rastas Vsevoložsko rajone esančiame kaime su šautine žaizda. Ekspertai apžiūrėjo įvykio vietą, įsilaužimo ir kovos pėdsakų nerasta.  Pasak „The Moscow Times“ cituojamų šaltinių, I. Petrovo namuose įsilaužimo pėdsakų nerasta, o mirtinas sužalojimas galėjo būti padarytas „atsitiktinai“ – valant ginklą.

 Šiaurės Korėja svarsto galimybę siųsti 25 000 savo piliečių į Rusiją mokytis gaminti ir valdyti dronus, atvykę darbuotojai galėtų padėti didinti gamybą ir įgytų patirties, kuri praverstų grįžus į tėvynę. Apie tai pranešė Japonijos transliuotojas NHK, remdamasis savo diplomatiniais šaltiniais Vakaruose ir Rusijoje. Minėta gamykla yra Alabugos specialiojoje ekonominėje zonoje Rusijos Tatarstano respublikoje.

Rusija ketvirtadienį perspėjo Jungtines Valstijas nesiimti karinių veiksmų prieš Iraną, kilus spėlionėms, ar Vašingtonas įsitrauks į karą kartu su Izraeliu. Praėjusią savaitę Izraelis pradėjo beprecedentę smūgių Iranui bangą, į kurią Teheranas atsakė raketų ir dronų atakomis. Maskva yra viena svarbiausių Irano sąjungininkių; Rusija su Iranu gilina karinį bendradarbiavimą ir vos prieš kelis mėnesius pasirašė susitarimą dėl strateginės partnerystės.

Izraelio ir Irano karas gali pastatyti Rusiją į sudėtingą padėtį, tačiau Kremlius į situaciją žiūri ir kaip į galimybę pasipelnyti, sako Jungtinės Karalystės žvalgyba, rašo „Ukrainska Pravda“. Rusija neturi oficialių įsipareigojimų teikti Iranui karinę pagalbą. 2025 m. sausio mėnesį pasirašytas visapusiškos strateginės partnerystės susitarimas tarp Rusijos ir Irano apima bendradarbiavimą įvairiose srityse, įskaitant gynybą ir saugumą, tačiau jame nėra nuostatų dėl savitarpio gynybos.

Rusijos ir Kinijos prezidentai Vladimiras Putinas ir Xi Jinpingas ketvirtadienį kalbėjosi telefonu ir griežtai pasmerkė Izraelio atakas prieš Iraną, pranešė Kremlius ir Kinijos valstybinė žiniasklaida, abu lyderiai ragina ieškoti diplomatinio konflikto sprendimo.

Luninece (Baltarusija) įvyko neįprastas nelaimingas atsitikimas – 51 metų vyras patyrė gyvybei pavojingų sužalojimų ant jo užkritus paukščių inkilo. Nelaimė įvyko per audrą: stiprus vėjas nuplėšė inkilą nuo medžio tuo metu, kai nukentėjusysis pasilenkė, norėdamas susirišti batų raištelį. Paukščių namelis nukrito jam ant nugaros ir sukėlė sunkius sužalojimus, skelbiama „Naša Niva“.  Medicininė apžiūra nustatė šonkaulio lūžį ir dešiniojo plaučio sužalojimą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Irano ir Izraelio susitarimas dėl kovų nutraukimo yra įmanomas, ir pridūrė, kad žydų valstybės smūgiai esą privertė iraniečius susitelkti aplink savo vadovybę.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį Sankt Peterburge agentūrai „dpa“ pasakė, kad yra pasirengęs kalbėtis su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu, jei šis pats jam paskambins. Jei F. Merzas paskambintų ir norėtų pasikalbėti, V. Putinas sakė, kad į skambutį atsilieptų. „Mes visada esame tam atviri“, – naujienų agentūrai „dpa“ sakė jis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį perspėjo Vokietiją dėl „labai rimtos žalos“ santykiams su Rusija, jei Berlynas nusiųs į Ukrainą kruizinių raketų „Taurus“. Kadangi sistema „Taurus“ priklauso nuo Bundesvero karininkų ir palydovinių duomenų, jos panaudojimas reikštų tiesioginį Vokietijos įsitraukimą į karą Ukrainoje, sakė V. Putinas per susitikimą su didžiųjų naujienų agentūrų atstovais Sankt Peterburgo tarptautinio ekonomikos forumo (SPIEF) užkulisiuose.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį, likus kelioms dienoms iki to, kai NATO turėtų pasirašyti planą visoje Europoje didinti savo karinius pajėgumus, pareiškė, kad aljanso siekis didinti išlaidas gynybai nekelia „grėsmės“ Rusijai. Vėlai vakare surengtoje spaudos konferencijoje Rusijos lyderis taip pat sakė, kad jo kariai nenustos veržtis į priekį Ukrainoje, o savo kolegą ukrainietį Volodymyrą Zelenskį stengėsi piešti kuo tamsesnėmis spalvomis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad yra pasirengęs susitikti su Ukrainos kolega Volodymyru Zelenskiu, bet tik derybų dėl trejus metus trunkančio konflikto užbaigimo „galutiniame etape“. Jis taip pat užsiminė, kad V. Zelenskis neturi teisės pasirašyti taikos susitarimo, nes, kol tęsėsi karo padėtis, baigėsi jo penkerių metų kadencija, nors Kijevas šią mintį atmeta kaip nepagrįstą propagandą.

Rusijos teismas nusprendė perduoti valstybei privačią Maskvos Domodedovo oro uosto nuosavybę – tai naujausias plataus masto nacionalizavimo faktas. Nuo 2022-ųjų, kai Kremlius nurodė pradėti plataus masto karą Ukrainoje, Rusijos teismai perėmė dešimtis privačių įmonių – tai dalis to, ką kritikai vadina Kremliaus pastangomis sustiprinti ekonomikos kontrolę.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį Sankt Peterburgo tarptautinio ekonomikos forumo kuluaruose ketina atsakyti į užsienio žurnalistų klausimus. V. Putinas planuoja surengti apskritojo stalo sesiją su tarptautinių naujienų agentūrų vadovais. Be kitų klausimų, tikimasi, kad jis išdėstys Maskvos poziciją dėl Izraelio ir Irano konflikto, kuriam savaitgalį vykusiame pokalbyje su JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu) pasisiūlė tarpininkauti.

Praėjus maždaug dvejiems metams nuo Suomijos įstojimo į NATO, Rusija, anot žiniasklaidos, rengiasi didinti savo karinį buvimą netoli Rusijos ir Suomijos sienos. Suomių radijo stotis „Yle“, remdamasi iš palydovų darytomis nuotraukomis, pranešė, kad Rusija Kandalakšoje Murmansko srityje pradėjo statyti garnizoną artilerijos brigadai. Tai yra pirmasis konkretus ženklas, kad netoli sienos nuolatiniam buvimui bus didinamas karių skaičius, teigė radijo stotis.

Rusija perspėjo Jungtines Valstijas neįsitraukti į konfliktą su Iranu Izraelio pusėje. „Tai būtų žingsnis, kuris radikaliai destabilizuotų visą situaciją“, – Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume sakė užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas, pranešė Rusijos naujienų agentūra „Interfax“. Netgi svarstymai apie JAV dalyvavimą yra pavojingi, sakė diplomatas.

Vyras, kuris antradienį iššoko iš traukinio Adleris–Kaliningradas, pasirodė esąs 21 metų Baškortostano gyventojas Daniilas M., skelbia „Agentstvo“. Pasak tėvo, vaikinas „ieško vietos, kur gera gyventi“. Daniilas yra kilęs iš Baškortostano, tačiau, remiantis nutekėjusia informacija, bent nuo 2021 m. gyveno Domodedovo priemiestyje, Maskvos srityje. Tuo pačiu adresu, kaip manoma, yra registruotas ir jo tėvas.

Europos Sąjungos delegacijos atstovė buvo užpulta komandiruotės metu Tolimuosiuose Rytuose, Rusijoje. Moteris buvo sumušta, kai išėjo iš viešbučio pasivaikščioti, skelbiama Vokietijos leidinyje „Spiegel“. Žurnalistų duomenimis, diplomatės (jos vardas straipsnyje nenurodytas) užpuolimas įvyko ankstyvą gegužės 26 d. rytą Vladivostoke. Incidento faktą leidiniui patvirtino Europos Komisijos spaudos sekretorė Anitta Hipper. Skelbiama, kad moteris išėjo iš viešbučio apie 7 val.

Konfliktui tarp Izraelio ir Irano įgaunant pagreitį, Rusijai nėra ko jaudintis, nes, nepriklausomai nuo „nugalėtojo“, Kremliui konfliktas Artimuosiuose Rytuose yra palankus, rašo CNN. Kremliaus sudėtingų santykių su Artimaisiais Rytais centre jau seniai tvyrojo keista įtampa. Viena vertus, Rusijos ekonominė įtaka ten visada buvo stipri.

Pats save Baltarusijos diktatoriumi vadinantis Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad jaunimas nesupranta iš kur atsiranda bulvės ir paragino daugiau dirbti laukuose. Vakaruose nepripažintas ir nuo Kremliaus malonės priklausomas Baltarusijos prezidentas kvietė jaunimą skatinti dirbti, „kad jie suprastų, jog bulvės lauke auga, o ne internete“, skelbiama „BelTA“. A. Lukašenka, atrodo, nusivylė naująją Baltarusijos karta.

Naftos tanklaivis „Adalynn“, plaukiojantis su Antigvos ir Barbudos vėliava, kuriam Ukraina įvedė sankcijas už priklausymą Rusijos šešėlinei laivynui, dega Omano įlankoje po susidūrimo su kitu tanklaiviu „Front Eagle“, plaukiojančiu su Liberijos vėliava. Kaip praneša „Bloomberg“, tanklaiviai susidūrė Omano įlankoje, 44 km nuo Haur Fakkan uosto JAE, po to abiejuose laivuose kilo gaisras. JAE pakrančių apsaugos tarnybos duomenimis, pavyko išgelbėti 24 „Adalynn“ įgulos narius.

Šiaurės Korėja siunčia 1 000 išminavimo specialistų ir 5 000 karių į Rusijos Kursko sritį netoli Ukrainos sienos, teigia aukščiausio rango Rusijos pareigūnas. Rusijos saugumo tarybos sekretorius Sergejus Šoigu apie karių siuntimą pranešė antradienį po naujausio susitikimo su Šiaurės Korėjos vadovu Kim Jong Unu. Praėjusių metų rugpjūtį Ukrainos kariai surengė netikėtą puolimą į Kursko sritį ir kelis mėnesius kontroliavo nedidelę jos teritoriją.