Trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas aptarė nacionalinio COVID-19 imuniteto sertifikato ir europinio žaliojo paso klausimą.
Įvairiai vadinamas dokumentas – žaliasis pasas, žaliasis pažymėjimas, imuniteto pasas, imuniteto sertifikatas – daliai gyventojų gali tapti bilietu į laisvesnį gyvenimą.
Vienas dokumentas Europai, kitas – Lietuvai
Kaip Seime pasakojo ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis, šiuo metu kuriami du imuniteto pasai. Vienas jų galiotų tarp Europos Sąjungos (ES) narių, kitas jau anksčiau galėtų būti pradėtas naudoti tik Lietuvoje.
Abiejų dokumentų principas panašus – juose pateikiama informacija apie asmens imunitetą nuo COVID-19 po vakcinos arba persirgimo, tai pat – informacija apie tyrimus dėl koronaviruso.
Skaitmeninis žaliasis pažymėjimas (imuniteto pasas ES) galės būti išduodamas skaitmeniniu ir/arba popieriniu formatu. Jis galios visose ES valstybėse. Planuojama, kad jis pradėtų veikti jau birželio viduryje. Lietuva šiam dokumentui įgyvendinti turi būti pasiruošusi ne vėliau nei birželio 1-ąją.
„Tas dokumentas turi palengvinti gyvenimą po pandemijos arba pandemijos pabaigoje“, – posėdyje kalbėjo V. Jurgutis.
Jis pažymi, kad jau dabar e.sveikatos sistemoje renkama informacija apie gyventojų skiepus, testus dėl COVID-19 arba persirgimą liga.
„Tai skaitmeninis pažymėjimas užtikrina patogų duomenų apsikeitimą. Nes oro uoste prisijungti prie e.sveikatos ir parodyti tą pažymą ilgai užtrunka, neapsaugo nuo duomenų klastojimo galimybių. Toks duomenų apsikeitimas leistų greitai patikrinti“, – teigė viceministras.
Tiesa, V. Jurgutis pažymi, kad kol kas ES narės neranda bendro sutarimo dėl vakcinos nuo COVID-19 ar imuniteto persirgus galiojimo. Taip pat dar nesusitarta, kiek laiko keliaujant tarp šalių gali galioti neigiamas COVID-19 testas.
Kol kas svarstoma, kad imunitetas po skiepo galėtų būti laikomas galiojančiu pusmetį.
„Matyt, skaitome sveikatos ekspertų įvairius vertinimus, ar tas 6 mėnesių laikotarpis liks, ar jis gali ilgėti, ar ne“, – svarstė V. Jurgutis.
Analogiškas dokumentas Lietuvoje – jau balandį
Lietuviškoji dokumento versija, kaip pasakojo V. Jurgutis, būtų supaprastintas europinis variantas. Tačiau, kol Vyriausybė nenuspręs, kaip bus galima jį panaudoti, dokumentas bus bevertis.
„Lietuviškas sertifikatas yra šiek tiek paprastesnė europinio sertifikato versija. Bet ji savaime neduoda vertybės, nes lygiai taip pat reikia priimti tiek politinius, tiek epidemiologinius sprendimus, kokias išimtis taikytume, turintiems skiepą ar antikūnus“, – pažymėjo viceministras.
Jei europinis žaliasis pasas Europoje planuojamas tik vasarą, Lietuvoje nacionalinis sertifikatas, anot V. Jurgučio, galėtų būti naudojamas jau balandžio antroje pusėje. Tiesa, su sąlyga, kad iki balandžio vidurio bus priimti reikalingi teisiniai sprendimai, įgyvendintas techninis pasirengimas.
„Reikalingas apsisprendimas dėl praktinio taikymo. Vadinasi, ar yra kažkokios veiklos, kurios nėra laisvos arba uždraustos visiems, o gali pasinaudoti tiktai tie, kas turi žalią šviesą šio sertifikato algoritmo dėka. Dėl šito turi būti priimti sprendimai, Vyriausybė turi pateikti siūlymus ir priimti sprendimus“, – sakė viceministras.
Tačiau kol kas tebėra neaišku, kokias veiklas lietuviams galėtų atverti imuniteto pasas.
„Šiuo metu yra sričių, kurios dar nėra atlaisvintos. Tai tie patys renginiai įvairūs. Mes gauname įvairius siūlymus dėl tų pačių eksperimentinių renginių, dėl kitų sričių, kur asmenys, kurie paskiepyti ar persirgę, galėtų naudotis sukurtais lietuviškais dokumentais“, – sakė Visuomenės sveikatos departamento direktorius Audrius Ščeponavičius.
Kokia informacija nuguls žaliajame pažymėjime?
Anot V. Jurgučio, europiniame žaliajame pažymėjime bus pateikiamas asmens vardas, pavardė, gimimo data, pažymėjimą išdavusi valstybė narė ir unikalus pažymėjimo identifikatorius.
Taip pat jame bus nurodoma asmeniui skirta vakcina ir jos gamintojas, dozių skaičius, skiepijimo data.
Kartu, jei asmeniui buvo atliktas COVID-19 testas, pažymėjime bus nurodomi tyrimo rezultatai, tyrimo rūšis, data ir laikas, tyrimų centras. Asmeniui persirgus COVID-19, pažymėjime bus nurodyta teigiamo tyrimo rezultato data.
Taip pat dokumente bus nurodoma pažymėjimą išdavusi įstaiga, išdavimo ir galiojimo datos. Pažymėjimas bus naudojamas QR kodas ir skaitmeninis parašas.
Kyla klausimų dėl techninių sprendimų
Technine dokumentų puse bei duomenimis besirūpinantis „Registrų centras“ teigia, kad pasirengimas vyksta gerai, turimi visi reikalingi duomenys.
„Pasiruošimo situacija yra tikrai gera. Pradėkime nuo to, kad duomenis, informaciją turime tvarkingą, ji visa sukeliauja į e.sveikatą. Taip pat turime komandą, kuri jau dirba tuo klausimu“, – posėdyje sakė „Registrų centro“ direktorius Saulius Urbanavičius.
Tačiau čia pat jis priduria, kad egzistuoja tam tikros rizikos, susijusios su europiniu žaliuoju pažymėjimu.
„Ne kartą minėta, kad nėra aiškaus apsisprendimo, kokiu būdu bus keičiamasi informacija tarp ES valstybių, su trečiosiomis valstybėmis. Išspausdintų dokumentų padirbimo tikimybė labai didelė. Tai šita informacija turi būti sukelta į QR kodą“, – kalbėjo S. Urbanavičius.
Jis nuogąstauja, kad kol kas nėra techninių sprendimų, kaip užsienio valstybei reikės patikrinti keliaujančio lietuvio QR kodo duomenų tikrumą, arba analogiškai Lietuvoje patikrinti užsieniečio QR kodo duomenis.
„Būtų gerai žinoti kaip įmanoma greičiau, kokie bus techniniai sprendimai priimti“, – pridūrė jis.
Tikisi pristatyti jau kitą savaitę
Tuo metu ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė tikisi, kad jau kitą savaitę viešai pavyks pristatyti nacionalinio imuniteto sertifikato koncepciją. Vis dėlto Vyriausybei liko išdiskutuoti dar daug klausimų.
„Kokiose veiklose tai galėtų būti taikoma ir kiek tai būtų platu – apie tai dar bus diskusija Vyriausybės kanceliarijoje, tarp ministerijų ir kanceliarijos. Bet manau, kad tie sprendimai, kaip tam tikra schema, atsiras netrukus. Nežinau, ar kitą savaitę galės būti priimti sprendimai, bet kad jie galėtų būti pristatyti, kaip galimybė, tai tikėčiausi, kad kitą savaitę“, – žurnalistams ketvirtadienį kalbėjo I. Šimonytė.
Ji tvirtino, kad „dėl paso, kaip dėl techninio sprendimo, apsispręsta yra“, t.y. ekspertai yra pateikę rekomendacijas, kiek laiko turėtų būti praėję nuo vakcinavimo ar ligos diagnozavimo. Tačiau vis dar diskutuojama dėl to, ar jo koncepcija apimtų ne tik persirgimą ar vakcinaciją, bet ir neigiamą COVID-19 testą.
„Kai kam atrodo, kad tai turėtų būti ir dar valstybė už tai turėtų sumokėti. Tarkime, jei būtų kažkokia nuostata, kad su imuniteto pasu žmogus gali eiti vakarieniauti viešojo maitinimo įstaigose, tai nežinau, ar mokesčių mokėtojai būtinai norėtų sumokėti už tai, kad kažkas pasidarytų testą, kad nueitų į barą. O jei už testą reikėtų mokėti pačiam, tada eiti į kiną su testu, kai jis kainuoja galbūt brangiau nei kino bilietas, pasidaro kita problema“, – sakė I. Šimonytė.
Premjerė sako, kad yra „įvairių techninių būdų“, kaip galėtų veikti imuniteto pasas, svarstoma ir galimybė panaudoti programėlę „Korona Stop“.
„Kitas būdas yra tiesiog patikrinti užklausos būdų tiesiog e.sveikatoje, ar žmogus atitinka vieną ar kitą požymį, kuris yra aiškus – persirgimas arba vakcinacija. O testo klausimas – toks diskusinis, žinau, kad danai tą padarė, mūsų ekspertai to nerekomenduoja“, – tvirtino premjerė.
Danija antradienį tapo viena iš pirmųjų Europos valstybių, pradėjusių taikyti vadinamąjį imuniteto pasą – dokumento, kad žmogus yra paskiepytas nuo nuo COVID-19, reikalaujama lankantis kai kuriose įstaigose. Estija svarsto, jog toks elektroninis sertifikatas, liudijantis apie imunitetą, šalyje galėtų veikti jau balandžio pabaigoje.
