Bandymų trasa

Sportiškų hečbekų žanras paklojo labai tvirtus idealaus kasdieninio automobilio pamatus. Visgi, retas automobilis sugeba pasiūlyti tokį platų spektrą naudingų savybių, labai stipriai nesiveliant į komforto, degalų sąnaudų ir remonto kaštų kompromisus.  Bręstanti elektrinių automobilių aušra, tradicinių sportiškų hečbekų gyvenimą kaip reikiant apsunkino.

Patikimumas – esminė savybė, kuri Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse labai lengvai apibūdina iš Japonijos kilusius gamintojus. Vis dėlto, žvelgiant į elementarią statistiką, tik vienas iš Japonijos automobilių pramonės atstovų sugebėjo prasimušti, kuomet likusieji visuomet lieka už tam tikros, nematomos ribos.

„Mercedes-Benz“ priklausančiame „AMG“ automobilių padalinyje konstruojami tik patys įspūdingiausi, pajėgiausi ir greičiausi šios markės automobiliai. Vieną iš jų šį kartą išbandė TV6 laidos „Gazas Dugnas“ laidos autoriai. „Gazas Dugnas“ bandymų poligone „AMG“ meistrų suprojektuoti automobiliai nėra retas reiškinys.

Tolimos, bent kelis šimtus kilometrų siekiančios kelionės elektromobiliu daugeliui vairuotojų atrodo kaip sunkiai suvokiamas procesas. Visgi, elektromobiliai su viena įkrova nuvažiuoja mažiau, įkrovimo procesas trunka ilgiau, tačiau svaidytis šiais argumentais yra daug lengviau to nepatyrus savo kailiu. Vargu ar save galėčiau pavadinti elektromobilių šalininku.

Ar pamenate pirmuosius masinius šių laikų elektromobilius? Kaip keistai jie tuomet atrodė prie tradicinių vokiškų dyzelinių ar japoniškų benzininių modelių įpratusioms akims? Kiek nedaug tuomet dar nuriedėdavo viena įkrova ir baugindavo, kai galimų įveikti kilometrų skaičiukai prietaisų skydelyje imdavo tiesiog tirpti? O stovėjimas prie tų keleto įkrovimo stotelių kamuodavo pirmuosius entuziastus dvejonėmis: ir ką aš čia veikiu tiek laiko? Kaip kardinaliai viskas pasikeitė, regis, vos per dešimt...

„Gazas Dugnas“ laidoje laukia tikra automobilių entuziastų šventė. Laidos vedėjai sėdo už ikona tapusio „Mercedes-Benz CL 63 AMG“ vairo. CL serija visuomet buvo „Mercedes-Benz“ gamos flagmanas, atspindintis technologines inovacijas ir bekompromisę prabangą. Tačiau „CL 63 AMG“ versija kartelę užkėlė dar labiau. Po variklio dangčiu slypėjo 6,2 litro V8 variklis, išvystantis net 525 arklio galias.

Naujo automobilio pirkimas savotiškai panašus į namų įrengimą: iš plataus asortimento reikia išsirinkti norimą galios sistemą, pavarų dėžės tipą, patinkančias apdailos detales, tuomet jas sumaniai suderinti su įvairiausia įranga, o galutinio rezultato dar tenka palūkėti bent keletą mėnesių.

Plačiuose automobilių pasaulio horizontuose „Porsche“ emblema pažymėti modeliai turi ypatingą vietą. Kaip ir bet kuris kitas gamintojas, oponuojantis į jautrias entuziastų širdis, jis gamina svajonių automobilius, o jų receptas ištisus dešimtmečius buvo labai panašus. Vis dėlto, horizonte matoma elektromobilių aušra skatina gamintoją imtis priemonių, kurios visiems laikams gali pakeisti tipinio „Porsche“ supratimą.

Nors elektrinės pavaros pirmiausia buvo kuriamos kaip ekologiška alternatyva vidaus degimo varikliams, pastebėję puikias jų užtikrinamas dinamines savybes bei galimybę santykinai nesunkiai pasiekti didelį galingumą, gamintojai sumanė tai pritaikyti sportiškiems modeliams. Tačiau, nepaisant įspūdingų galios ir dinamikos rodiklių, netrukus euforija priblėso, nes entuziastams pritrūko kitų savybių, kuriomis pasižymi įprasti sportiniai automobiliai.

Atsakymas būtų labai paprastas: vairuotojui ir jo darbdaviui, nes užtikrina geresnes darbo sąlygas. Tačiau tiesa ta, kad komercinius automobilius dažniausiai perka ne vairuotojai, o įmonių buhalteriai. Automobiliai su automatinėmis pavarų dėžėmis yra brangesni už modelius, turinčius mechanines dėžes. Be to, komerciniai automobiliai skirti darbui, tad patogumas toli gražu nėra svarbiausias kriterijus.

Rėminės konstrukcijos visureigius šiandien galima drąsiai įrašyti į automobilizmo raudonąją knygą. Visgi, visuotinė urbanizacija, patogaus gyvenimo troškimas bei kiti veiksniai lėmė, jog tvirti kaip akmuo visureigiai privalėjo prisitaikyti prie naujų rinkos standartų, nes kitu atveju jiems grėsė išnykimas.

„Gazas-Dugnas“ laidoje vedėjai įjungė laiko mašiną ir sugrįžo į 2006-uosius. Į bandymų poligoną atvyko Lietuvoje retai sutinkamas „Audi S8“ sedanas. Šiandien retas „Audi“ automobilis gali pasiūlyti tai, ką bendrovės flagmanas galėjo pademonstruoti prieš 18 metų. „Nežinau kas yra su tais senais automobiliais, bet jie yra mieli“, – sako „Gazas-Dugnas“ laidos vedėjas. Šį komentarą išgirdęs kolega netrukus suskubo jam pritarti ir atsakyti: „Aš žinau kodėl taip yra.

Iki menkiausio varžtelio stilingi, automobilių gamintojų suvestinėse pirmaujantys kompaktiški krosoveriai visiems laikams į užribį išstūmė kadaise populiarius hečbekus. „Ford Puma“ sėkmingai užėmė „Ford Fiesta“ vietą, o štai „Volkswagen Polo“ turėjo pripažinti „Volkswagen T-Cross“ pranašumą.  Miesčioniškiems iššūkiams paruošti krosoveriai praėjusiais metais Europoje sugebėjo sudominti daugiau nei 2 mln. vairuotojų.

TV6 eteryje rodoma „Gazas-Dugnas“ kviečia prisijungti prie laidos vedėjų ir kartu išbandyti tikrą žvėrį – „Mercedes-Benz-AMG GTR“. Automobilį, kuris sugeba sukurti milžinišką adrenalino antplūdį.  Šis sportiškas kupė „Gazas-Dugnas“ laidos vedėjams jau yra pažįstamas. Anksčiau jie turėjo garbės išbandyti standartinę „AMG GT“ modelio versiją ir jau tada jiems jis paliko nepamirštamą įspūdį: „Tai buvo vienas įspūdingiausių automobilių“, – sako laidos vedėjai.

Komercinėms reikmėms skirtos priemonės yra skirtos tik uždirbti pinigus ir nieko daugiau. Tai – įrankis, kurių pirkėjams didesnę svarbą turi pradinė kaina, o ne žaisliukai, kurių juos vairuojantys darbuotojai niekada gyvenime nematys. Vis dėlto, jeigu tokius automobilius perkančios įmonės būtų 100 proc. teisios, vargu ar gilias tradicijas komercinių automobilių kūrime turinti „Renault“ būtų skyrusi tiek daug laiko, pastangų ir lėšų, jog sukurtų visiškai naują „Master“ modelių gamą.

„Range Rover Sport“ yra vienas iš tų automobilių, kurį dažniau galima sutikti didmiesčių gatvėse, o ne tankiuose miškuose. Nepaisant savo galimybių bekelėje, „Range Rover Sport“ yra prabangos simbolis, leidžiantis pasimėgauti išskirtiniu dizainu ir komfortu. Vis dėlto, ar šios savybės sužavės „E-Gazas Dugnas“ laidos vedėjus?  „Turime silpnybę „Range Rover“ markei“, – sako „E-Gazas Dugnas“ laidos vedėjai.

„Cupra Formentor“ galima pavadinti netikėtu, bet maloniu naujų automobilių rinkos fenomenu. Prieš keletą metų it žaibas iš giedro dangaus pasirodęs modelis akimirksniu užpildė iki tol buvojusią nišą. Sportiškas, dinamiškas, praktiškas ir svarbiausia masėms įkandamas SUV parodė, jog kainos ir gaunamos naudos iš automobilio santykis visada turi didesnę reikšmę negu marketingo skyriaus lozungai reklaminiuose skydeliuose.

Bendrovės „DataCenter“ duomenys rodo, jog praėjusiais metais kas antras Lietuvoje nupirktas naujas automobilis buvo su krosoverio kėbulu. Ant populiarumo bangos skriejantys miesto visureigiais vadinami modeliai pavergė ne tik lietuvių, bet ir visų europiečių širdis, tad nepanašu, kad ši aistra greitai nusloptų. Patogesni vairuoti, suteikiantys didesnį saugumo jausmą, stilingesni – tokius pagrindinius jų privalumus dažniausiai įvardija vairuotojai.

Svarstant įsigyti automobilį lizingu, patariama nepamiršti įvertinti ir automobilio aptarnavimo kaštų: kasko draudimo, kuro, remonto bei periodinės priežiūros. Skaičiuojama, kad prabangios klasės automobilio metinis draudimas gali sudaryti net 10 proc. automobilio vertės. „Citadele Leasing“ Lietuvos filialo duomenys atskleidžia, kiek galėtų kainuoti trijų segmentų – ekonominio, prabangaus ir elektromobilių – vidutinės metinės kasko draudimo kainos.

Elektromobilio viena baterijos įkrova įveikiamas atstumas – vienas esminių aspektų, į kurį dėmesį kreipia ne tik potencialūs pirkėjai, bet ir patys gamintojai. Pastariesiems dar projektavimo stadijoje tenka išspręsti dilemą, kaip užtikrinti maksimalų elektros pavaros našumą, ženkliai neišpučiant kainos. Tam neretai pasitelkiamos įvairios aerodinaminės subtilybės.

Pastarąjį dešimtmetį automobilių pramonėje į akis krinta kiek neįprastas reiškinys: į rinką žengiantys nauji gamintojai drąsiai, nė kiek nesibaimindami senųjų grandų sėda prie žaidimo stalo. Tokio sujudimo nebuvo jau labai seniai. Tačiau daugeliu atvejų nauji vardai ateina rankose laikydami tą patį kozirį – elektra varomus modelius. Būtent elektrinės pavaros atvėrė naujas galimybes ir leido permaišyti kortas: galima suskaičiuoti ne vieną sėkmingai sužaistą partiją.

Nors daugumai žmonių pakanka penkiaviečių automobilių, yra šeimų, kurioms reikia sutalpinti ir daugiau asmenų į transporto priemonę. Septynviečių pasiūla naujų automobilių rinkoje – ganėtinai didelė, tačiau jie nėra pigūs. O ar yra racionaliai įkainotų septynių vietų automobilių poreikis? Septynviečių daug.

Dažnas vairuotojas prisipažįsta, kad nuo elektromobilio įsigijimo jį atbaido didesnė tokių transporto priemonių kaina. Bet ar tikrai? Rinkoje po truputį pasirodo ir nebrangių, įperkamų elektromobilių, kurie savo kainomis nedaug lenkia analogus su vidaus degimo varikliais.

Jeigu ieškote naujo, smagiai vairuojamo, gerai skambančio ir į vairavimą įtraukiančio automobilio, bet nesate milijonieriai, galite nusivilti: pasirinkimas Europoje, ypač Lietuvoje, sumažėjo iki minimumo. Seno kirpimo modeliai su dideliais varikliais ir mechaninėmis pavarų dėžėmis nyksta.

Naujų lengvųjų komercinių automobilių (iki 3,5 t bendrosios masės) rinkoje daugybę metų dominuoja dyzelinu varomi modeliai. Tačiau šios pozicijos pamažu ima klibėti – elektriniai, įskaitant įkraunamuosius hibridus, ir benzininiai modeliai lėtai, bet užtikrintai siaurina dyzelinio transporto rinką. 2018-aisiais dyzelinu varomi automobiliai šiame rinkos segmente sudarė 92,9 proc., o praėjusiais metais – 82,6 proc.

Ilgesnės kelionės elektromobiliu jau nebėra retenybė, tačiau dalis vairuotojų vis dar svarsto ar patogu būtų leistis į tolimesnes keliones po Lietuvą. „Elektrum Lietuva“ elektromobilių produktų vystymo vadovė Laura Doraitė-Gudavičienė pasidalino įžvalgomis apie patogiausias kryptis Lietuvoje vasarą bei aptarė galimus kelionių elektromobiliu privalumus ir iššūkius.

Renkantis asmeninį automobilį, didžiulę įtaką turi emocijos, o įmonės, pirkdamos automobilius darbuotojams važinėti, atidžiai skaičiuoja. Dėl to jų automobilių parkuose didesnio pravažumo stilingų krosoverių ar SUV buvo aptinkama retai, tačiau dabar laikai keičiasi.

Kinijos automobilių gamintojai pelnyti europiečių palankumą stengėsi ne vieną ir ne du kartus, tačiau kiekvienas jų bandymas baigdavosi didžiule nesėkme. Vis dėlto, savo pamokas išmokę ir patirties įgavę gamintojai europiečiams sieks pasiūlyti tai, ko negali pasiūlyti vietiniai – pigų, racionalų ir modernų elektromobilį. Mažiau nei 30 000 eurų kainuojančių elektromobilių gretos šiandien yra kaip niekada labai retos.

Lietuvos vairuotojai per lėtai persėdinėja į elektromobilius. Valstybės kontrolė išrašė pylos valdžiai: esą Lietuvos keliais važinėja per mažai elektromobilių, o ir jiems reikalingų įkrovos stotelių keturis kartus mažiau nei turėjo būti pastatyta.

Elektros pavara išsiskiria visame variklio sūkių diapazone prieinama maksimalia galia ir sukimo momentu. Dėl to galingi elektromobiliai yra dinamiškesni ir galingesni už vidaus degimo varikliais varomus konkurentus. Taip pat dėl modernių technologijų sunkias baterijas turintys smarkuoliai gali būti vikrūs ir gerai valdomi. Tačiau vairavimo entuziastai dar nenori persėsti prie tik elektros pavarą turinčių modelių vairo.

Per pastaruosius metus „Renault“ savo modelių gamą papildė keliais, visapusiškai naujais modeliais, tačiau vienas perkamiausių bendrovės modelių dar tik laukia savo eilės. Lenkijoje „Renault“ atstovai surengė atnaujintos „Captur“ modelių gamos pristatymą. „Renault Captur“ rinkoje pasirodė dar 2013 metais. Tuomet tai buvo vienas iš nedaugelio itin kompaktiškų krosoverių, dėl kurių europiečiai per pastarąjį dešimtmetį tiesiog pamišo.

Kompaktinės klasės krosoverių pardavimų apimtys Europoje siekia rekordines aukštumas. Šiame automobilių segmente gamintojai pešasi dėl kiekvieno pirkėjo, tačiau kuomet pasiūla yra tokia didelė, gamintojams reikia išspręsti dar vieną sudėtingą rebusą, kuris leistų jų kūriniui išsiskirti iš kitų. Priemonių tai padaryti yra daugiau nei pakankamai.

Atsibodo, sugedo, sudaužė – tai gali būti pačios dažniausios priežastys, dėl kurių vairuotojai ieško kito automobilio. Emocinis elementas visada buvo neatsiejama automobilio įsigijimo ir pardavimo dalis, tačiau galbūt į šį procesą reikėtų įtraukti ir akivaizdžiai tiesmuką statistiką? Juk būtent ji gali nulemti kada yra pats geriausias metas įsigyti arba parduoti turimą automobilį.

Dyzelinis variklis daugelį metų buvo pozicionuojamas kaip tinkamiausias pasirinkimas, kuris leistų sumažinti išlaidas degalams. Vis dėlto, šiandien dyzelinių variklių vietą vis dažniau užima hibridinės alternatyvos, kurios ne tik pasižymi mažesne tarša, bet ir džiuginančiu efektyvumu. Ypač mieste, kur įprasti varikliai pasižymi didžiausiu apetitu.  Hibridinių automobilių naudą įžvelgę Lietuvos vairuotojai netrukus suskubo jiems skirti didžiausią prioritetą.

Keletą dešimtmečių automobilių gamyba užsiimančios markės šiandien gana retai susiduria su užduotimis, kurias jiems reikia išspręsti pirmąjį kartą. Varikliai, pakabos sistemos, pavarų dėžės ir kiti svarbūs agregatai šiandien yra daugiau negu pakankamai ištobulinti, tačiau net ir pasiekę pavydėtiną pažangą, kuri, palyginus su 20-30 metų senumo automobiliu, retkarčiais priverčia aiktelėti, kai kurie gamintojai šiame „aš jau viską išbandžiau“ pasaulyje sugeba įžengti į jiems dar nežinomą teritoriją...

Tradicinių elektromobilių varžybų „Ignitis ON: pažink Lietuvą“ organizatoriai nusprendė pakartoti 2020 metais atliktą eksperimentą, kuriame buvo siekiama patikrinti kaip patogu su elektromobiliu nuvykti į Lietuvos pajūrį.  Pirmą kartą šis eksperimentas buvo surengtas 2020 metų pabaigoje. Gali pasirodyti keista, tačiau tuomet galioję karantino reikalavimai kaip reikiant palietė keliaujančius su elektromobiliais.

Nuo pat naujo tūkstantmečio pradžios, dideli prancūziški automobiliai niekaip nesugebėdavo surasti reikiamų priešnuodžių segmento populiariausiems, o bandymų būta tikrai įvairių. Nuo žiovuliškai nuobodaus „C5“ iki elegantiško „C6“ – nei vienam iš jų nepavyko sulaukti didesnio visuomenės susidomėjimo ir susižavėjimo. Iš tiesų, reikėtų pabrėžti, jog su dėmesio stoka susidūrė ne tik „Citroën“, bet ir kitos automobilių markės.

Gyventojai, atsisakę taršaus automobilio ir įsigiję mažiau taršią transporto priemonę ar visuomeninio transporto metinius bilietus, dalijimosi paslaugas, dviračius, triračius, keturračius ar paspirtukus, gali kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą (toliau – APVA) ir pasinaudoti finansine parama. Tam iš viso numatyta skirti 15 mln. eurų.

Verslo klasės „Volkswagen“ – apibrėžimas, kuris kiekvienam iš jūsų turi leisti suprasti kas tai per automobilis, kurios pirkėjų grupės poreikius jis stengiasi atliepti. Vis dėlto, kad ir kaip stipriai „Volkswagen“ norėtų naujos kartos „Passat“ sieti su verslo klasės automobiliais, daugeliui lietuvių jis siejasi su nepriklausomybę iškovojusios Lietuvos simboliu.

Lietuvos ralio lenktynininkas Benediktas Vanagas dalyvavo Škotijos šiaurėje vykusiuose naujojo „Toyota Land Cruiser 250“ bandomuosiuose visureigių važiavimuose, kur tapo pirmuoju lietuviu, išbandžiusiu naujo modelio kultinį visureigį unikalios gamtos bekelėje. „Toyota Land Cruiser“ gimė prieš 72 metus bei per laiką tapo patikimiausio visureigio sinonimu. Europos rinkoje „Land Cruiser 250“ pakeitė 15 metų, nuo 2009-ųjų, tarnavusią „150“ seriją.

Daugelį metų naujų ir naudotų automobilių pirkėjai galėjo rinktis iš dviejų, labai gerai žinomų pasirinkimų. Vienas iš jų galėjo turėti benzininį variklį, o kitas – dyzelinį. Vis dėlto, dabar pasirinkimų gretos yra kaip niekada plačios, mat vairuotojų susidomėjimą kelia elektrifikuotos opcijos.

Pastaraisiais metais ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvos keliuose elektromobilių skaičius nuosekliai auga. Nepaisant šių rinkos tendencijų, dalis vairuotojų tokių automobilių vis dar vengia. Dažniausiai girdimas pasiteisinimas – mažas viena akumuliatoriaus įkrova nuvažiuojamas atstumas, sunku rasti įkrovimo stotelių, jų per mažai arba pastarosios įrengtos nepatogiose vietose.

Nors šiandien didelę dalį naudojamo transporto vis dar sudaro benzininiai ar dyzeliniai automobiliai, perėjimas prie aplinką tausojančių elektromobilių įgauna vis didesnį pagreitį. Lietuvoje grynųjų elektromobilių skaičius, „Regitros“ duomenimis, perkopė 11 tūkstančių, o „S&P Global Mobility“ prognozuoja, kad 2026-ieji metai bus lūžio metais transporto sektoriaus masinei elektrifikacijai. Tai reiškia, kad vis daugiau vairuotojų persės į elektromobilius.

Pardavimų statistika – tai gali būti vienas rimčiausių argumentų, galinčių padėti automobilių gamintojui apibrėžti konkretaus modelio gerumą. Visgi, jeigu jis nuolatos vaidenasi geriausiai parduodamų modelių suvestinėse, bendrovės vadovai gali suprasti, jog jų sumanymus atitinkamai įvertino ir automobilių pirkėjai.

Apie „Alfa Romeo“ logotipu pažymėtus automobilius galima papasakoti eilę skirtingų romanų, paminėti spalvingą ir neeilinę gamintojo istoriją, ir apskritai – ieškoti būdų kaip pateisinti retkarčiais nelogiškus sprendimus priimančią kompaniją.

„Volkswagen Golf“ – vienas seniausių kompaktinės automobilių klasės atstovų. Nuo pat aštunto dešimtmečio vidurio vykstanti „Golf“ gamyba leido šiam modeliui sulaukti pasaulinio pripažinimo ir tokiu būdu sukurti įspūdį, jog šioje automobilių klasėje tiesiog nebėra kredibilių alternatyvų.

Įsivaizduokite: išsileidžiate į ilgą kelionę elektromobiliu ir nenorite iš anksto sukti galvos, kada trūks plyš turėsite sustoti papildyti baterijos energijos atsargų. Tiesiog važiuojate ir kelionės pertraukas darote tuomet, kai ateina laikas pramankštinti stingstančius raumenis, nusipirkti kavos, gaiviojo gėrimo arba ko nors užkąsti. Kitaip sakant, elgiatės taip pat, kaip vairuodami vidaus degimo varikliu varomą automobilį. Ar tai įmanoma? Patyręs keliautojas tvirtina, jog įmanoma.

1 000 kilometrų – distancija, kuri vairuojant automobilį su įprastu vidaus degimo varikliu nėra baisi, tačiau ar tą patį būtų galima pasakyti apie elektromobilius? Automobilių ir jiems skirtų komponentų bandymus atliekanti įmonių grupė „UTAC“ surengė elektromobiliams skirtą testą, kuriame buvo siekiama išsiaiškinti kiek laiko su elektra varomais automobiliais trunka 1 000 kilometrų kelionė.

Atrodytų – naudoti automobiliai Lietuvoje kainuoja pigiau nei Vakarų Europoje. Stebint Belgijoje, Vokietijoje ar Olandijoje parduodamų transporto priemonių kainas, galima susidaryti įspūdį, kad toje Europos dalyje automobiliai yra gerokai brangesni. Tačiau ar taip yra iš tiesų? Ar gali lygiai tų pačių metų, ridos ir komplektacijos transporto priemonė mūsų šalyje kainuoti gerokai pigiau nei Vokietijoje? Ekspertai sako, kad tai naivių pirkėjų sukurtas mitas.