Redakcija rekomenduoja

Nuo Vyriausybės ekspertų siūlymų pakentėti karantine bent iki kovo pradžios iki svarstymų galbūt ribojimus tęsti iki pavasario vidurio arba, priešingai, kuo greičiau juos laisvinti. Tokie svarstymai viešojoje erdvėje iš specialistų lūpų sklando pastaruoju metu.

Lietuva jau kurį laiką yra „linčiuojama“ dėl perdėm didelio stacionarinių lovų skaičiaus ir apskritai neefektyvaus ligoninių tinklo. Nors dar valstiečių užmojai jį optimizuoti subliuško po prezidentės veto, naujieji valdantieji sutinka, kad sisteminiai pokyčiai būtini.

Ne vienus metus netylant skundams dėl didžiulių eilių sveikatos įstaigose ir sunkumų registruojantis pas gydytojus imtasi kurti išankstinę pacientų registravimosi (IPR) sistemą per e.sveikatos portalą. Nors keli šimtai įstaigų prie jos jau prisijungė ir nuo balandžio įprastos buvusios platformos sergu.lt nebeliks, kol kas ir naujoji jos versija veikia ne be nesklandumų.

Praėjusių metų paskutiniais mėnesiais Lietuvoje fiksuojant dešimtmečiais neregėtas perteklinių mirčių aukštumas specialistų akys nukrypo į ne tik Covid-19, bet ir kitų ligų sąlygotą padidėjusį pacientų mirštamumą. Dėmesio centre – lietuvių gyvybes ir taip labiausiai šienaujančios kraujotakos ligos. Gydytojai su nerimu prognozuoja, jog jei bijodami viruso pacientai toliau nesikreips pagalbos, sulauksime dar didesnio mirčių šuolio.

Mažėjantys sergančiųjų Covid-19 srautai pas šeimos gydytojus tik patvirtina, kad bent kol kas pandemija šalyje slopsta. Vis dėlto, medikų teigimu, dėl koronaviruso diagnozės žmonės neretai vengia kreiptis į šeimos gydytojus, nors sužinoti, ar yra persirgę, veržiasi su entuziazmu. O tai, jų manymu, nepadeda efektyviai valdyti pandemijos.  Gydytojai pasakoja, kad jau kurį laiką mažiau nustatomų naujų koronaviruso atvejų tiesiogiai atsiliepia ir sergančiųjų asmenų srautui.

Covid-19 pandemijai į reanimacijos-intensyviosios terapijos skyrius (RITS) paguldžius daug daugiau sunkių pacientų specialistai teikia negailestingas įžvalgas. Kuo daugiau pacientų čia gydoma, tuo sudėtingiau užtikrinti kokybišką jų priežiūrą ir daugiau ligonių neišgyvena. Juo labiau didesnis mirštamumas fiksuotas tarp ventiliuojamų pacientų.

Daugelis piktinasi, kad tokių pačių maisto produktų sudėtis europiečiams Vakaruose ir Rytuose skiriasi. O bankai skirtingose Europos šalyse teikia iš esmės vienodas paslaugas. Tačiau lietuviams jos yra brangesnės nei kitiems europiečiams, kurių šalyse įvestas euras. Specialistai įžvelgia kelias priežastis, kodėl Lietuvos gyventojai už tokias pačias paslaugas bankams turi mokėti daug daugiau.

Baimė kreiptis medikų pagalbos dėl rizikos užsikrėsti COVID-19 atsigręžė kitu galu – nors į ligoninių priėmimo skyrius ir atvyksta mažiau pacientų, daug dažniau jie yra sunkūs, su užleistais susirgimais. Gydytojai apgailestauja, kad retas toks iš ligoninės gali būti išleidžiamas be detalaus ištyrimo, o ir laiku anksčiau negauta pagalba gerokai blogina gyvenimo kokybę ar net priartina mirtį.

Nors šalį kaip reikiant kaustys šaltis, gydytojai neslepia, kad pandemijai toks oras yra dėkingas – kuo temperatūra žemesnė, tuo virusams plisti sąlygos mažiau palankios. Be to, pastebima, kad sergančiųjų Covid-19 kiek sumažėjo ir į „savo vietą“ grįžta peršalimo ligos. Kaip pasakojo „MediCa klinikos“ šeimos gydytoja Izabelė Juškienė, palankiausios virusams, tarp jų – ir COVID-19, plitimui drėgnas ir vėsus oras.  „Iš esmės virusų plitimui labai palanki vėsuma ir drėgmė.

Pasauliui išgyvenant didžiausią pastarojo šimtmečio infekcinės ligos protrūkį, specialistai neturi ramių prognozių ir artimai ateičiai. Profesorius Saulius Čaplinskas įspėjo, kad jei koronavirusas ir dėmesys jam užgoš kitas ligas, tarp jų – ir gripą, kai po dviejų trejų metų gali laukti ne ką mažesni šio viruso protrūkiai. Medikai jau kuris laikas pabrėžia, kad kova su Covid-19 padarė gerą darbą visų infekcinių ligų atžvilgiu, tačiau svarbu, kad tai nepadarytų meškos paslaugos.

Žinia apie COVID-19 susirgusius ką tik paskiepytus Santaros klinikų medikus vėl paskatino kalbas apie vakcinų nepatikimumą. Visgi specialistai kategoriškai neigia jokias galimas skiepo ir užfiksuoto teigiamo PGR tyrimo sąsajas, mat vakcinose nėra jokių viruso dalių, kad tam būtų net teorinė galimybė. Ketvirtadienį pranešta apie 79 koronavirusu susirgusius medikus, kurie buvo paskiepyti pirmąja vakcinos doze.  VU Gyvybės mokslų centro prof.

Daugelis darbuotojų antrosios pakopos pensijų fonduose kaupia turtą senatvei. Ne visi jos sulaukia, tad ir sukauptomis lėšomis nepasinaudoja. Užuot atitekęs gyventojams ar valstybei, turtas už nustatytą mokestį lieka fondų valdytojams, jeigu šiems niekas nepraneša apie kaupusiojo mirtį. Šių metų pradžioje buvo apie 1,37 mln. gyventojų, kurie kaupė pensiją antrosios pakopos fonduose – tai yra apie 80 proc.

Diskusijas dėl imuniteto ilgalaikiškumo skatinantys pakartotiniai užsikrėtimai koronavirusu nors ir nėra naujiena, vis dar ne itin dažnas atvejis. Visgi kol mokslininkai dar stokoja aiškumo, kiek gi laiko tiek persirgus Covid-19, tiek gavus vakciną išlieka imunitetas, aišku viena, kad kol kas tokie žmonės nebus visiškai laisvi nuo infekcijos prevencijos priemonių. Lietuvoje jau buvo fiksuoti atvejai, kai Covid-19 užsikrėsta antrą kartą.

Svarstantiems apie šeimos pagausėjimą šiemet teks gerokai pagalvoti, kuris laikas tam bus pats naudingiausias. Nuo to, kada bus priimti ir įsigalios jau rengiami įstatymai, priklausys, kokio dydžio ir kiek laiko vaiko priežiūros išmokas gaus mamos, tėčiai ar seneliai. Specialistai siūlo radikaliai keisti dabartinę išmokų tvarką. Pavyzdžiui, mokėti skirtingą sumą pinigų neatsižvelgiant į sukauptą stažą, kaip reikalaujama dabar, arba iš viso – visiems skirti fiksuoto dydžio išmoką.

Būtų naivu tikėtis, kad centro-dešinės valdančiąją koaliciją sukūrusios partijos visą kadenciją dirbs vieningai ir išvengs pykčių. Jau partijoms pristačius programas buvo aišku, kad dėl kai kurių vertybinių ir ekonominių klausimų net ir bendrapartiečiams teks suremti ietis. Kol kas ekspertai pripažįsta, kad koaliciją vienija Covid-19 pandemijos iššūkiai. Tačiau jai nuslūgus galime pamatyti visko. Apie netrukus laukiančius barnius pripažįsta ir patys partijų atstovai.

Viena artimiausių Lietuvos sąjungininkių Lenkija jau gerą penketą metų svaidosi žaibais su Europos Sąjunga. Mūsų kaimynės valdantieji tikina, kad nepasiduos Briuselio diktatui ir gins Lenkijos interesus, o Europos Sąjungos vadovai beda pirštu į galimus žmogaus teisių ir teisės viršenybės pažeidimus šalyje.

Prieš metus Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas nustatė diagnozę NATO – karinį aljansą ištiko smegenų mirtis. Pats aljansas suskubo stengtis įrodyti, kad gandai apie mirtį yra gerokai perdėti.

Trečiadienį prie Kapitolijaus įvyko tai, ką viešojoje erdvėje ne vienas vadino „juoda diena Amerikos demokratijai“. Prezidento Donaldo Trumpo šalininkai įsiveržė į Kapitolijų prieštaraudami rinkimų rezultatams ir taip sukėlė smurto protrūkį, kuris pareikalavo ir aukų. Mūsų šalies ekspertai teigė, kad nors neramumų Vašingtone galima buvo tikėtis, jų rezultatas nustebino, o D. Trumpo veiksmai ir šalies ateitis kelia nemažai klaustukų.

Antrasis karantinas šalyje įvestas dar lapkričio pradžioje, o griežtesnių ribojimų ritmu gyvename nuo gruodžio vidurio. Visgi kol kas specialistai nemato daug prielaidų tikėtis greito „atšilimo“ ir karantino atšaukimo baigiantis sausiui. Anot jų, tam kol kas trukdo tiek šventinių dienų „iškreipta“ statistika, tiek toks skandalingas aplaidumas dėl „pražiūrėtų“ mirčių, tiek dar nuo vasaros neparuošti namų darbai.

Pasiūlymas visiems tėvams suvienodinti vaiko priežiūros išmokas džiaugsmą kelia ne visiems. Paprasčiausi skaičiavimai rodo, kad nuo tokio žingsnio nukentėtų toli gražu ne turtingiausi šalies gyventojai, o tie, kurie uždirba minimalius ar vidutinius atlyginimus. Ir ekonomistai, ir tėvai pasisako prieš sistemos pokyčius ir pažymi, kad, skiriant visiems vienodai mažas išmokas, mažiau žmonių norės kurti šeimas.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis tikina, kad išlaikyti Jungtinių Valstijų dėmesį Lietuvai ir jos interesams bus labai sunku. Dėl to, anot politiko, reikia dėti daug pastangų stiprinant transatlantinius ryšius, nors tam Lietuva ir turi ribotus resursus.

Klimato kaitos poveikis dažniausiai prognozuojamas dešimtmečiais į priekį, bet ekspertai perspėja, kad pasaulis nenumaldomai šyla jau dabar. 2020-2021 metais visi būsime susikoncentravę į kovą su koronaviruso pandemija, tačiau ne mažesnis prioritetas turės būti skiriamas ir vis labiau nerimą keliančioms globalinio atšilimo problemoms. Pagrindinis klimato kaitos veikimo mechanizmas yra paprastas: atmosferoje susikaupęs anglies dioksidas sulaiko šilumą.

Dar prieš kurį laiką tiek ligoninių vadovai, tiek ministras skaičiavo, kad skaičiams nemažėjant sveikatos apsaugos sistemai iki „sprogimo“ liko tik kelios savaitės. Panašu, kad praėjus šventėms juodžiausias scenarijus nepasitvirtino ir persilaužimas siekiant išvengti sistemos kolapso, įvyko. Nors įtampos išlieka, saugikliu nuo sistemos perdegimo taps ir nedideliais kiekiais atkeliaujanti vakcina.

Istorinė diena jau išaušo – dar antrąją Kalėdų dieną Lietuvą pasiekė COVID-19 vakcina ir paskiepyti pirmieji medikai. Visgi nors skiepų daug kas laukia kaip „išsigelbėjimo“ ir grįžimo prie įprasto gyvenimo, specialistai įspėja, kad to tikėtis artimiausiais metais neverta.  Nepaisant džiugesio dėl toliau keliaujančių pirmųjų vakcinos dozių, masinio plačios visuomenės skiepijimo per pirmąjį kitų metų ketvirtį Sveikatos apsaugos ministerija tikėtis nesiūlo.

Vilniaus universiteto ekonomikos profesorius Romas Lazutka siūlo, kaip pensijos Lietuvoje galėtų augti daugiau nei 70 eurų. Jis pateikia du scenarijus, tačiau tik vienas iš jų užtikintų reikšmingas augančias pensijas. Tiesa, šia variantas taip pat būtų ir žymiai brangesnis visiems mokesčių mokėtojams. R. Lazutka mano, kad būtų tikslinga bendrajai pensijos daliai pripažinti minimalių pajamų senatvėje užtikrinimo funkciją.

Ekonomikos profesorius Romas Lazutka siūlo reformuoti vaiko priežiūros išmokas ir steigti universalią išmoką šeimoms už vaikų priežiūrą. Ji, profesoriaus siūlymu, kiekvienam tėvui ar motinai būtų mokama vienoda iš valstybės biudžeto, iki vaikui sueis treji metai. Taip pat išmoka nepriklausytų nuo tėvų užimtumo ar uždarbio. Tokias rekomendacijas Vilniaus universiteto ekonomikos profesorius R. Lazutka antradienį teikia valdžios atstovams.

Covid-19 pandemija sudavė reikšmingą smūgį Lietuvos darbo rinkai. Nors darbdaviai teigia, kad dešimtmečio rekordą sumušęs nedarbo lygis Lietuvoje dirbtinai išpūstas, vis tiek matyti, kad rinkoje reikšmingai mažėjo darbo pasiūlymų. Be to, darbuotojai netenka optimizmo ir juos kamuoja nežinia. Klausimas, kada situacija darbo rinkoje grįš į senas vėžes. Net įžvalgiausi analitikai praėjusių metų pradžioje negalėjo prognozuoti, kad 2020 m. nedarbo lygis Lietuvoje pasieks nedžiaugsmingas aukštumas.

Metai iš metų tarp centrinės valdžios ir savivaldos politikų vyksta aršus virvės traukimas. Vieni bando „optimizuoti“ mokyklų tinklą, ragindami jas uždaryti, kiti gi – išsaugoti vietines, kad ir labai mažas, mokyklėles. Tačiau problema tebėra opi – Lietuvoje esama mokyklų, kur mokytojų daugiau nei mokinių. Politikai suka galvas, kaip spręsti šią dilemą, nes aišku viena – viskas vis tiek kristų ant savivaldos pečių, o jos rankose sprendimai gali labai nutolti nuo pirminių ketinimų.

Po mažiau nei mėnesio Joe Bidenas užims Ovalųjį kabinetą ir taps Jungtinių Valstijų prezidentu. Tarp daugybės vidaus ir užsienio politikos iššūkių, kurie guls ant 78 metų politiko pečių, bene daugiausiai dėmesio iš Lietuvos sulauks tai, kaip J. Bidenas elgsis su Rusija ir kokį dėmesį skirs Baltijos šalims. Nerimaujančių atsirasti gali, ypač prisimenant, kaip prieš daugiau nei dešimtmetį tas pats J. Bidenas ieškojo kelių, kaip būtų galima santykius su Kremliumi perkrauti ir pagerinti.

Plaučių uždegimas – nuo seniausių laikų žinomas susirgimas. Visgi jei ankstesniais laikais į jį žiūrėta kiek ramiau, Covid-19 pandemijos kontekste esant bet kokiems kvėpavimo sutrikimams daugeliui kyla padidintas nerimas. Ar visiems, susirgusiems Covid-19, gresia plaučių uždegimas, kaip atpažinti jo sunkumą ir kada kreiptis į gydytojus, pasakoja Santaros klinikų gydytojai. VUL Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas prof.

Mokslininkai neslepia, kad naujoji Didžiojoje Britanijoje fiksuojama koronaviruso atmaina jau gali būti pasiekusi Lietuvą. Visgi nors šis virusas gali plisti iki 70 proc. greičiau, dar trūksta duomenų, kiek ši viruso atmaina pavojingesnė ir ar galėtų turėti įtakos skiepų efektyvumui. Kol kas žinios optimistinės, tačiau specialistai įspėja, kad tokiu atveju lauktų dar griežtesnės karantino priemonės.

Kaip šviesos tunelio gale skiepų nuo Covid-19 laukia ne tik medikų bendruomenė, bet ir didelė žmonijos dalis. Visgi daug kam naujai kuriama vakcina kelia nerimą dėl jos saugumo. Mokslininkai sutinka, kad nežinomųjų dar daug, tačiau konstatuoja, kad apskritai nesukūrus vakcinos optimizmo bandant suvaldyti šio viruso plitimą būtų kur kas mažiau.  Nors skelbiama, kad oficialus skiepijimo „Pfizer–BioNTech“ vakcina Europoje startas – jau gruodžio 27 d., mokslininkė prof.

Nors ir baigė ministro karjerą, Aurelijus Veryga sakosi negalintis atsikratyti per kadenciją įsisenėjusių įpročių. O ir dirbdamas Seime nuo esminių sveikatos politikos problemų jis nenutolo. Dabar, atsidūręs kitoje barikadų pusėje – opozicijoje, – jis nenutyli valdančiųjų sprendimų, kurie jam atrodo keisti. Teisybės dėlei, A. Veryga nedangsto ir atvirai pripažįsta savo paties padarytas klaidas.

Nors vienas pirmųjų koronaviruso simptomų galėtų būti uoslės netekimas, visgi „tekanti sloga“ greičiausiai nėra signalas, kad pasigavote šį virusą. Bet kuriuo atveju nosis – vieni pagrindinių vartų bet kokiais peršalimo ligai patekti į organizmą. Taigi kaip galima būti sustiprinti šį barjerą prieš virusus? Jei nei iš šio, nei iš to dingo uoslė, tikimybė, kad tai yra Covid-19, labai didžiulė. Visgi daugeliu kitų atvejų tai tegali būti paprastas peršalimas.

Net menkiausios užuominos apie vaiko pinigus audrina visuomenę. Garbinami juos didinti žadantys politikai, o minintys galimus sistemos pokyčius – linčiuojami. Būtent tokioje nepavydėtinoje situacijoje kadencijos pradžioje atidūrė valdantieji, užsiminę apie norą keisti universalių išmokų vaikams mokėjimą. Ir nors politikai ramina, kad 2021-iesiems vaiko pinigai suplanuoti ir pinigų biudžete jiems yra, atsakyti, kokia šių išmokų ateitis, – sudėtinga.

Nepaisant įvestų naujų ribojimų, susirgimų koronavirusu skaičiai iš inercijos toliau auga, o medikai su nerimu laukia švenčių. Vis tik vieno karštųjų Covid-19 taškų – VUL Santaros klinikų – vadovas prof. Feliksas Jankevičius sako, kad ir kokia įtempta situacija būtų, besitikintis geriausio. Jo teigimu, didžiausią viltį teikia tai, kad jau sausį galėtų prasidėti medikų vakcinavimas.

Nepaprastoji padėtis, apie kurią vis dažniau užsimenama viešai, – ypatingas teisinis režimas. Tačiau nedaugelis žino, ką jis reikštų Lietuvos gyventojams ir kokių teisių ir laisvių tektų laikinai atsisakyti. Politikai vis garsiau kalba apie galimybę įvesti šį teisinį režimą, tačiau teisės ekspertai tokį variantą atmeta. Konstitucija numato, kad Seimas gali įvesti nepraprastąją padėtį visoje valstybės teritorijoje ar jos dalyje, jeigu valstybėje iškyla grėsmė konstitucinei santvarkai.

Kaip tarė, taip padarė – Seimo narys Antanas Guoga Seime ieško paramos savo žadėtam įstatymui, kuriuo už kiekvieną gimusį vaiką Lietuvoje šeimai būtų mokama po 10 tūkst. eurų. Savo ruožtu ekonomikos profesorius Romas Lazutka A. Guogos idėją tiesiai šviesiai vadina idiotiška. Dar lapkritį Darbo partijos frakcijos narys A. Guoga piktinosi neišgirdęs konkrečių premjerės Ingridos Šimonytės pasiūlymų, kaip Vyriausybė planuoja skatinti gimstamumą Lietuvoje.

Realybė šokiruoja – kaip reikiant siautėjant Covid-19 pandemijai pastarosios savaitės muša rekordus ir pagal „perteklinių“ mirčių skaičių. Anot specialistų, jei visas lauktas istorinės mirtis laikytume 100 proc., tai mirčių perviršis siektų net 60 proc.  Trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitete diskutuota apie išaugusį mirtingumą šalyje, Konstatuota, kad situacija yra tragiška ir ją nedelsiant reikia imtis spręsti atsakingoms institucijoms.

Nežinia, kada atsidursime ant to slenksčio, kai žmogus negaus lovos ar gyvybiškai svarbios įrangos. Tokiai tiesai į akis siūlo žiūrėti Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubiosios pagalbos skyriaus gydytojas Martynas Gedminas. Medikas neslepia, kad žmonių energija senka, akys liūdnėja, o laiku nepriimamos priemonės gali vesti prie visai katastrofiškų padarinių. Medikas konstatuoja, kad darbų karuselė tik sukasi, tačiau viskam yra savo ribos.

Covid-19 pandemija jau netrumpą laiką yra visuomenės dėmesio centre, visgi plaučių ligų gydytojai pasakoja, kad šis virusas savaime nėra pavojingesnis už kitus. Visa bėda – jo plitimo intensyvumas ir mastas, tačiau bet kuriuo atveju su tuo žmogaus organizmui teks išmokti gyventi.

Dėl karantino pratęsimo ir griežtinimo Vyriausybė priėmė sprendimus nelaukusi įprasto trečiadienio posėdžio. Visgi neilgai trukus kritikos strėlės dėl per švelnių ribojimų nueinančiai valdžiai skriejo tiek iš prezidentūros, tiek ekspertų pusės. Tačiau dalis jų akcentuoja, kad ne tiek svarbūs patys draudimai, bet adekvatus jų pateikimas visuomenei.

Ilgamečiam Seimo nariui Kęstučiui Glaveckui sunku stebėti naujojo parlamento darbą, kurį, panašu, pasiglemžė chaosas. Valdančiųjų gretas palikęs politikas negaili kritikos ir valdančiajai koalicijai, ir opozicijai, ir net savo buvusiai frakcijai. Vieni, sako jis, niekaip nesugeba pradėti darbo, kiti parsidavė už postus, o treti nenori girdėti kritikos. Visa tai Seimo nariui kelia slogias mintis.

Nuo pat pačios COVID-19 pandemijos pradžios iki dabar nestinga teigiančių, kad naujasis koronavirusas yra tas pats, kas gripas, todėl ir gyvenimas uždarytiems karantine nėra adekvatus. Specialistai pabrėžia, kad taip teigti būtų klaidinga, tačiau kartu primena, kad šaltuoju metų laiku visada padaugėja mirčių, nes tam turi įtakos mus supantys virusai. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovo, prof.

Gydytojas otorinolaringolos Darius Rauba, vienas pirmųjų dar pavasarį prasirgęs Covid-19 infekcija, šiandien džiaugiasi, kad pavyko „išsisukti“ be didesnių pasekmių organizmui. Visgi gautas antikūnų testas jaustis ramiai nesileidžia, tad medikas siūlo visais įmanomais būdais stiprinti imuninę sistemą.

Covid-19 pandemijos užkluptas verslas išgyvena ne lengviausius laikus. Todėl dalis smulkesnių verslininkų, bijodami, kad jų įmonėms teks užsidaryti, prašo darbuotojų slėpti savo Covid-19 atvejus ir epidemiologams nepranešti, kad šie užsikrėtė darbo vietoje. Stambusis verslas tokius darbdavius smerkia ir siūlo, kad jiems nebebūtų taikoma valstybės parama.

Trečiadienį Vyriausybė turėtų skirti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją buvusiai Seimo pirmininkei konservatorei Irenai Degutienei. Ji ne vienintelė, kuri gaus bent dvi pensijas – tokių asmenų Lietuvoje skaičiuojama tūkstančiais. Specialistai dabartinę valstybinių pensijų sistemą vadina apsileidimu, tačiau valdžia neskuba jos keisti. Kaip jau skelbta, kartu su sutuoktiniu valdanti beveik milijono eurų vertės turtą, I. Degutienė paprašė skirti jai pirmojo laipsnio valstybinę pensiją.

Ramūnas Karbauskis nebedirba Seime, tačiau iš politikos nepasitraukė ir to neplanuoja. Siūbuojantį Seimo laivelį palikęs R. Karbauskis atidžiai stebi procesus politiniame lauke ir užtikrintai tvirtina, kad valdančioji koalicija neišbus vieninga visą kadenciją. Ją, jo teigimu, išdraskys esminiai vertybiniai klausimai dėl narkotikų ir homoseksualių asmenų partnerystės.  Lapkričio pabaigoje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas R. Karbauskis patikino atsisakysiąs Seimo mandato.

Bet kokie planuojami pokyčiai dėl vaiko pinigų ar net užuominos apie juos audrina daugelį vaikus auginančių šalies darbuotojų. Daliai šeimų ši universali išmoka reikšmingai prisideda prie pajamų, tačiau politikai vis užsimena, kad galbūt vaiko pinigus reikėtų mokėti ne visiems. Ekonomistai tarpusavyje nesutaria – vieni teigia, kad skirti išmokas visiems paprasčiau, nei bandyti apskaičiuoti, kam jų nereikia, kiti – kad šios išmokos dydis jau pasiekė lubas.