Sodas ir daržas

Ruduo daugeliui atrodo ramybės metas – daržai nurimę, gėlynai sustingę, o sodininkai ruošiasi žiemos poilsiui. Vis dėlto patyrę žmonės žino: būtent dabar dedami pamatai kitų metų augalų grožiui ir derliui. „Ruduo nėra tik užbaigimas, tai ir pradžia. Jei palieki žemę tuščią, pavasarį teks dvigubai daugiau dirbti“, – šypteli sodininkas Algirdas. Jis įsitikinęs, kad rudeniniai darbai dažnai nuvertinami, nors būtent jie leidžia pavasarį sulaukti greitesnio ir gausesnio derliaus.

Vos vienas paprastas veiksmas jūsų rožėms padės kur kas lengviau atlaikyti žiemą – nepamirškite jo atlikti. Kai oras tampa šaltesnis, sodininkai raginami atlikti vieną svarbų darbą, kad jų rožės sėkmingai peržiemotų, rašoma express.co.uk. Ekspertai sako, kad ruduo yra svarbiausias metų laikas rožių priežiūrai, o jei šį paprastą darbą praleisite, augalai gali tapti silpni, supūti ar net žūti iki pavasario.

Saldžios uogos ir vaisiai – kiekvieno sodininko, auginančio vaismedžius, vaiskrūmius ar uogakrūmius, siekiamybė. Vis tik mokslų daktaras Algirdas Amšiejus sako, kad jei nesiimsime veiksmų, tai ir teliks tik siekiamybė, bet ne realybė – norint gero ir skanaus derliaus, apsaugoti augalus nuo pavasarinio pašalimo, svarbu suteikti augalams visų reikalingų maistinių medžiagų ir tai verčiausia daryti rudenį.

Sodininkystės ekspertas atskleidė, kada paskutinį kartą reikia pjauti žolę – įsidėmėkite ir žinokite tai visiems laikams. Daugelis apie paskutinį metų vejos pjovimą turi savo nuomonę, tačiau ne vienas nežino, kad šis darbas priklauso nuo temperatūros už lango. Jei pjausite veją nepalankiu laiku, veja gali užmirkti ir susilpnėti.

Anot daržininko, tinkamas sodinimo laikas ir gylis yra raktas į sėkmę, siekiant apsaugoti daržovę nuo žiemos šalčių ir užtikrinti maksimalų derlių. Česnakų sodinimas skiriasi atsižvelgiant į laiką. Kada ir kaip sodinti? Ankstyvas sodinimas (rugsėjis–spalio pradžia): jei česnaką sodinate rugsėjį ar spalio pradžioje, jį reikia sodinti giliai į žemę. Vėlyvas sodinimas (antroji spalio pusė): jei sodinimą planuojate antroje spalio pusėje, tai daryti reikėtų 7-10 centimetrų gylyje.

Rudenį krentantys medžių lapai dažnai tampa galvos skausmu – kiemai ir vejos pasidengia storu jų sluoksniu, o daugelis žmonių skuba juos sugrėbti ir išvežti. Tačiau lapai – ne atliekos, o vertinga žaliava jūsų sodui. Tinkamai panaudoti, jie gali praturtinti dirvožemį, apsaugoti augalus nuo šalčio ir sumažinti poreikį pirkti papildomas trąšas ar mulčią, rašoma pranešime spaudai.

Kai lapai pradeda kristi, o termometras vis dažniau rodo vienženklę temperatūrą, metas pagalvoti ne tik apie šiltus drabužius, bet ir apie savo kiemą. Vos keli nesudėtingi darbai, atlikti rudenį, gali nulemti, ar pavasarį džiaugsitės tvarkingu, gyvu sodu ar teks taisyti šalčio padarinius, rašoma pranešime spaudai. Kaip pasiruošti žiemai, kad sniegas ir šalčiai nesukeltų nemalonių siurprizų? 1. Sutvarkykite veją ir augalus „Vejai reikia poilsio taip pat, kaip ir žmonėms.

Atėjus rudeniui ir nuėmus derlių, atrodo, kad darbai jau baigti – dabar teliko laukti pavasario. Vis tik mokslų daktaras Algirdas Amšiejus primena, kad ruduo yra metas pasirūpinti savo augalais ir juos patręšti, taip suteikiant reikalingų medžiagų. TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ sodininkas, bitininkas, doc. dr.

Nors ruduo jau įsibėgėjęs, derlius nuimtas, į pabaigą darbai ir darže, tačiau jie dar nebaigti. Ekspertė ragina nepamiršti dabar pasirūpinti savo šiltnamiu – jį plauti ir dezinfekuoti, kad jis būtų ne tik švarus, bet ir apsaugotas nuo ligų bei kenkėjų.

Kai kiemus nukloja gintaro ir aukso spalvos rudeniniai lapai, vienas sodininkystės turinio kūrėjas ragina jų neišmesti – jie jums dar pravers. Nukritę lapai nėra atliekos, jie gali tapti vienu iš galingiausių natūralių išteklių jūsų sodui, padedančių pagerinti dirvos sveikatą ir derlingumą iki kitų metų, rašoma express.co.uk. Mulčio gamyba Neseniai „TikTok“ vaizdo įraše, kurį pasidalijo kūrėjas @nettlesandpetals, turintis daugiau nei 238 tūkst.

Jurginai – vienos gražiausių rudens gėlių – lauke nežiemoja. Šiandien „Sodyboje“ pasakojame apie tai, kaip juos iškasti ir tinkamai paruošti žiemai. Kai kurie sodininkai skuba iškasti jurginus, kai krūmai dar visai žali ir ant jų daug žiedų bei pumpurų. Iškasti reikia laiku Tokie gumbai nesubrendę, per žiemą sunkiau išsilaiko. Kol augalas su žaliais lapais, šaknų sistema kaupia maistingas medžiagas. Tokiu būdu augalas ruošiasi žiemai, subręsta, atitinkamai geriau laikysis per žiemą.

Ne visi daržininkai sėja burokėlius prieš žiemą, tačiau ši praktika leidžia gauti ankstyvą derlių. Kokie jos privalumai, kokia gali būti rizika, kaip ir kada sėti burokėlius prieš žiemą. Burokėlių sėja prieš žiemą – privalumai ir trūkumai Kaip ir svogūnus, česnakus ir morkas, burokėlius galima sėti prieš žiemos. Šis metodas tarp daržininkų mažiau paplitęs, tačiau tinkamai jį taikant derlių galima gauti 2-3 savaitėmis anksčiau nei sėjant burokėlius pavasarį.

Rudens laikas yra patogus siekiant pasiruošti pavasariui ir pasidaryti darbus, kuriems dažnai pritrūksta laiko. Komposto paruošimas, tinkamos dangos nuo piktžolių plitimo parinkimas, augalų patręšimas turėtų būti atliktas dar spalio mėnesį. TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ apie tai, kaip pasigaminti kokybiško komposto, papasakojo „MKDS“ Komercijos direktorė Lina Mikulskytė.

Tulpėms labai svarbu jas sodinti tinkamu laiku. Jei tulpes sodinsite, kai dar palyginti šilta, augalai gali sudygti, o jei vėlai, jie gerai neįsišaknys ir žus. Sodinimo laikas priklauso nuo klimato sąlygų ir orų. Patyrę sodininkai rekomenduoja tulpes sodinti ne anksčiau kaip likus 1,5 mėnesio iki pirmųjų numatomų šalnų.  Šis laikotarpis laikomas optimaliu, svogūnėliai turi laiko geriau įsišaknyti esant vėsiai temperatūrai, pailsėti ir sustiprėti iki pavasario.

Sode įsiveisę šliužai – tikras galvos skausmas lietuviams. Aplinkos apsaugos departamento specialistai pataria, ką dabar padaryti sode, kad kitąmet šliužų būtų mažiau.

Nėra sodybos, šalia kurios neaugtų medžiai, nes jie puošia kiemą ir suteikia pavėsį per karščius. Tačiau ne visus medžius reikėtų sodinti arti pastatų, nes jų šaknys augdamos gali sugriauti net ir tvirtus pamatus. Taip yra todėl, kad augalui trūksta drėgmės ir jis gali augti giliai po pastatu ieškodamas maisto. Kokių medžių geriau nesodinti šalia namų, kad išvengtumėte pamatų griūties ir žemės išdžiūvimo.

Lapiniai burokėliai, arba mangoldai, yra labai maistingi. Jų lapuose ir lapkočiuose gausu karoteno, ypač daug vitaminų C, B1, B2, A, kalcio, fosforo, geležies, kitų mineralinių medžiagų, baltymų, cukraus, ląstelienos. Lapinis burokėlis, Lietuvoje nuo seno žinomas kaip batvinis, mangoldas, cviklinis runkelis – iš paprastojo runkelio išveista lapinė daržovė.

Ruduo – metas, kai daugelis suka galvą, kaip sutvarkyti aplinką taip, kad ji atrodytų gražiai, tačiau nereikalautų daug priežiūros. Ne visi turi laiko ar noro nuolat ravėti, laistyti ir genėti augalus, todėl vis populiaresnis tampa principas – „mažiau darbo, daugiau grožio“. Naujienų portalui tv3.lt sodininkystės entuziastė Inga atskleidžia, kad tinkamai parinkti augalai gali džiuginti akis visus metus ir nereikalauti nuolatinės priežiūros.

Rudenį sodininkai turi ne tik džiaugtis rudens spalvomis, bet ir ruoštis žiemos iššūkiams. Be to, hortenzijų savininkams svarbu pasirūpinti augalais, kad kitą vasarą jie žydėtų gausiai ir sveikai. Netinkama rudeninė priežiūra gali nulemti, kad kitą sezoną hortenzijos apskritai nežydės. Ekspertai pabrėžia, kad rudenį reikia atlikti dvi svarbias užduotis – mulčiavimą ir genėjimą, kad augalai sėkmingai išgyventų žiemą.

Lietuvoje vasara visuomet reiškia ne tik atostogų lengvumą, žaliuojančius laukus ir šilto vakaro malonumą, bet ir ypatingą laiką gėlių augintojams. Daugelis, kurie puoselėja kambarinį gėlyną, puikiai žino, kad augalai tarsi atgyja, kai juos vasarą išnešame į lauką. Vazonai, pastatyti terasoje, balkone ar sodo kampelyje, gauna natūralios saulės, lietaus vandens ir šilto oro tiek, kiek jiems reikia. Net ir patys gležniausi augalai įgauna gyvybės spindesio, lapai tampa sodresni, žiedai – ryškesni.

Lietuvoje ruduo visuomet reiškia ne tik spalvingų medžių lapų šokį ir ramų perėjimą į žiemos tylą, bet ir nesibaigiančius darbus kaimo sodybose. Nesvarbu, ar ta sodyba yra tik savaitgalio prieglobstis, ar gyvenamoji vieta ištisus metus, atėjus rugsėjo ir spalio mėnesiams šeimininkai vis dažniau pagalvoja apie tą patį – kaip tinkamai pasiruošti artėjančiam šalčiui, vėjams, sniegui ir drėgmei.

Klaipėdos rajone esančioje „Dituvos“ sodų bendrijoje šiemet užderėjo įspūdingi moliūgai – vienas jų toks didelis, kad net pritrūko svarstyklių jam pasverti. Juos užauginęs klaipėdietis Saulius Liekis juokiasi, jog šiemet derlius pranoko visus lūkesčius. Nesitikėjo tokio derliaus „Pavasarį nieko nesitikėdami pasodinome porą sėklų, nes anksčiau kažkaip nelabai pavykdavo užauginti.

Įpusėjus rudeniui, sodininkai vis dažniau suka galvas, kaip tinkamai paruošti savo žaliąsias erdves artėjantiems šaltiems mėnesiams. Artimiausiomis savaitėmis laukia daug darbų – nuo sėklų rinkimo iki augalų apsaugos nuo šalčio. Tačiau vienas svarbiausių klausimų, kasmet iškylantis daugybei sodininkų, lieka tas pats: kada paskutinį kartą pjauti žolę? Į šį klausimą atsakė sodininkystės legenda Monty Donas, pasidalijęs savo spalio mėnesio darbų sąrašu ir keliais ypač vertingais patarimais.

Rožės – tikros sodo karalienės, kurios žavi ne tik savo spalvų įvairove, bet ir kvapu. Tačiau daugelis sodininkų daro klaidą – rudenį rožes palieka likimo valiai, manydami, kad jų priežiūra nebereikalinga. Iš tiesų spalis yra ypač svarbus mėnuo, kai augalai tampa pažeidžiamiausi įvairioms ligoms. Dėl to rožės gali susirgti, susilpnėti ir pavasarį nebepražysti taip, kaip galėtų.

Artėjant rudeniui, daugelis sodininkų ima galvoti, kaip tinkamai paruošti savo augalus šaltesniam metų laikui. Pasak kraštovaizdžio dizainerės ir dailininkės Eurikos Urbonavičiūtės,rudens darbai yra ne mažiau svarbūs nei pavasariniai. Tinkamai pasirūpinę sodu dabar, kitą sezoną galėsime džiaugtis stipriais, gražiai žydinčiais augalais ir tvarkinga aplinka. Kraštovaizdžio dizainerė TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ pasidalijo patarimais, kurie pravers kiekvienam sodo mylėtojui.

Daugelis sodininkų susiduria su problema: katės, voverės, triušiai ar net elniai graužia ir išrausia pasodintus svogūnėlius. Laimei, yra paprastas, natūralus ir saugus būdas apsaugoti savo pavasario svogūnėlius. Šiuo patarimu dalijasi sodininkystės ekspertai ir jis nereikalauja jokių cheminių priemonių ar specialių įrankių, rašoma express.co.uk.

Lietuviai – tikri pomidorų mylėtojai, o pasiteisinusių pomidorų veislių jie niekuomet nepraleidžia pro akis. Tad dalijamės su jumis keliomis pasiteisinusiomis pomidorų veislėmis, kurias norėsite užsirašyti kitiems metams. Su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais savo šių metų naujomis mėgstamiausiomis pomidorų veislėmis pasidalijo Didžiasalyje gyvenanti Birutė Šatalina, kuri per savo gyvenimą yra išbandžiusi daugiau nei 1 000 pomidorų veislių.

Ruduo sode – tikras gamtos šou: medžių lapai krinta ir nukloja veją spalvotomis rudeninių lapų juostomis. Tačiau kartu su grožiu kyla klausimas, ar nukritusius lapus būtina grėbti, ar galima palikti natūraliai, kad jie suirtų patys. Sodų ekspertai sako, kad teisingas lapų tvarkymas padeda išlaikyti veją sveiką, mažina grybelinių ligų riziką ir palaiko estetinę sodo tvarką, rašoma rhs.org.uk.com.

Jei neturite rūsio, daržoves vis tiek galima išlaikyti iki kito sezono. Bet kokias daržoves, įskaitant morkas ir burokėlius, reikia tinkamai paruošti laikymui. Jei to nepadaryti, šakniavaisiai jau žiemą ims pūti, pasidengs pelėsiu ir sugestų. Paprastai žmonės derlių deda į rūsį, tačiau jei jo nėra, egzistuoja kiti būdai, kaip išsaugoti morkas namų sąlygomis ir ką daryti su burokėliais.

Norint mėgautis obuoliais žiemą, reikia tinkamai juos nurinkti ir laikyti. Pateikiame svarbiausias taisykles, kurių laikantis galėsite mėgautis obuoliais iki pat balandžio mėnesio. Kada nuimamas derlius? Rudeniniai obuoliai nuskinami, kai obuolio žievelė įgyja veislei būdingą spalvą, o sėklos paruduoja. Kitas požymis – obuolys lengvai atsiskiria nuo kotelio, nebereikia jo plėšti. Palankiausia skinti prieš šalnas, nors iki 5 laipsnių šalnos obuoliams nepakenkia.

Rudenį rožėms reikia ypatingos priežiūros, jas reikia gerai paruošti šaltajam sezonui. Tuomet gėlės puikiai ištvers žiemą ir gausiai žydės kitą sezoną. Papasakosime, ką reikia daryti rudenį, kad rožių krūmai nesusirgtų ir kitais metais džiugintų savo sodria spalva. Kaip tinkamai prižiūrėti rožių krūmus rudenį: ką daryti? Sustabdykite augimo sezoną Rudenį reikia sumažinti laistymą, nes krūmai gali toliau vystytis ir leisti žalius lapus bei pumpurus.

Jeigu svajojate apie nuosavą uogų plantaciją, dabar tinkamiausias metas imtis kastuvo. Šiuo metu prasideda braškių sodinimas. Pirktinės braškės Rinktis daigus būtina labai kruopščiai. Ir geriau su uždara šaknų sistema (vazonėliuose) – tokie daug lengviau prigyja ir sparčiau vystosi. Kaip atpažinti sveikus braškių daigus? Pirmiausia iš lapų – jie ryškiai žali, blizgūs, standūs, charakteringai išgaubti.

Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija socialiniame tinkle „Facebook“ atkreipia dėmesį į vieną invazinį augalą – bitinę sprigę, keliantį grėsmę mūsų gamtai. Nors iš pirmo žvilgsnio jis atrodo dekoratyvus ir patrauklus, iš tiesų – tai agresyvi rūšis, galinti išstumti vietinius augalus. Specialistai pabrėžia, kad augalas plinta itin greitai, jo sėklos ilgai išlieka dirvoje, o jas išnaikinti nėra paprasta.

Bazilikas yra populiarus prieskoninis augalas, kuriam nereikia daug priežiūros, kad užaugintų kvapnius ir skanius lapus, tačiau dabar nepamirškite jų patręšti, jei norite šviežiais bazilikais mėgautis daug ilgiau. Rugsėjis dažnai žymi bazilikų auginimo sezono pabaigą, nes temperatūrai ilgesniam laikui nukritus žemiau 10 laipsnių, jų augimas pradeda lėtėti.

Įspūdingo grožio krūmai, daug, didelės ir saldutėlės prisirpusios uogos – kiekvieno šilauogių augintojo siekiamybė. Tačiau kelios padarytos klaidos lemia, kad šilauogės ima nykti, krūmai vargsta, džiūsta, o uogos – visai mažytės ar rūgščios. TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ laidos konsultantė, mokslų daktarė Ingė Auželienė atsakė į laidos žiūrovės Laimos klausimus, kodėl jau trejus metus kieme augančios šilauogės vargsta.

Didžialapės hortenzijos, garsėjančios savo mėlynais, violetiniais ir rožiniais žiedais, sodui suteikia nuostabaus grožio spalvų. Pradėjus auginti vos kelis krūmus, jų norisi kuo daugiau – tam yra paprasta išeitis, kaip pasidauginti hortenzijų neišleidžiant nė cento. Kiekvienas sodininkas nori, kad hortenzijos žydėtų kuo ilgiau ir jų būtų kuo daugiau. Čia į pagalbą atskuba Anya Lautenbach, internete geriau žinoma kaip „Sodo fėja“ (angl.

Ruduo – metas, kai dauguma sodininkų atsikvepia po intensyvių vasaros darbų, tačiau būtent šiuo laikotarpiu veja reikalauja ypatingo dėmesio. Po karštų dienų žolė dažnai atrodo nusilpusi, vietomis pakeitusi spalvą ar net būna su dėmėmis. Jeigu tinkamai neprižiūrėsime dabar, pavasarį gali laukti nemalonios staigmeno.

Daugelis įpratę sodinimo darbais užsiimti pavasarį, tačiau šilauoges galima sodinti ir rudenį. Svarbu atminti, kad tinkamas augalo pasodinimas gali lemti uogų kiekį vasaros metu. Naujienų portalui tv3.lt apie rudeninį šilauogių sodinimą papasakojo „Stučkų medelyno“ atstovas Vilius Stučka. Pasak jo, nors ne vienas sodininkas nerimauja, kaip augalas ištvers atšiaurią žiemą, dėl šilauogių jaudintis nereikėtų.

Prieš žiemą pasėtos daržovės ir prieskoninės žolės gali duoti ankstyvą ir kokybišką derlių, apie tai rašo UNIAN. Tokia sėja turi daug privalumų, iš kurių pagrindinis – sėklų grūdinimasis. Pasėtos rudenį, pavasarį jos greičiau sudygsta, todėl derliaus sulauksite dviem-trimis savaitėmis anksčiau. Tačiau yra ir rizikos, ypač ilgai trunkantys šilti orai gali sukelti ankstyvą dygimą, todėl augalams gresia šalnos.

Kai vasara pamažu išsiskleidžia į auksinį rudens ramumą, sodininko rankose vėl atsiranda kastuvai, genėjimo žirklės ir kibirai su šaknų puošmenomis. Ruduo – tai laikas, kai žemė dar šilta, kai dangus dažnai dovanoja lietų, o saulė glosto nebe degindama, bet švelniai palytėdama. Tai metas, kuomet sodinamos šaknys tampa pavasario pažadu, kuomet kiekvienas vaismedžio daigas kaip kūdikis tyliai prigula į dirvą, kad netrukus iš jos kiltų nauja gyvybė.

Panevėžio rajone, Šilagalyje gyvena jaunatviška moteris Diana Petraitienė, kurios sode dera hortenzijos, rožės ir kitokios įvairiaspalvės gėles. Diana suskaičiavo, kad jos sode auga 106 kelmai hortenzijų, o šių gėlių veislių ji turi daugiau negu 30. Paveldėjo meilę gėlėms D.Petraitienė svarsto, kad gėles išmokė mylėti ir auginti jos močiutė, kuri turėjo tobulą sodybą. Be to, sesuo jaučia pomėgį gėlėms, todėl Diana mano, kad meilę gėlėms ji paveldėjo genetiškai. „Hortenzijos – mano liga.

Pastarnokai karštyje gali sukelti rimtus nudegimus. Esant +25 °C temperatūrai ir tiesioginiams saulės spinduliams, jų lapai išskiria eterinius aliejus, kurie, susimaišę su prakaitu ir drėgme, sukelia stiprų odos sudirginimą.  Ypač jautrūs yra šviesios odos žmonės. Po sąlyčio su pastarnokais ant kūno gali atsirasti paraudimai, pūslės ir net nudegimai, kaip nuo Sosnovskio barščių.

Ruduo – pats metas planuoti spalvingą ir kvepiantį pavasarinį sodą. Dabar dar džiaugiamės žaluma, tačiau po žiemos būsime ištroškę žiedų. Ir savas gėlynas jais netruks apsipilti vos prašilus orams, jei vienu paprastu ir nebrangiu darbu pasirūpinsite jau dabar. Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė pastebi, kad rudenį sodinti skirti gėlių svogūnėliai yra populiarus pasirinkimas tiek tarp patyrusių, tiek tarp pradedančių sodininkų, rašoma pranešime spaudai.

Atėjęs ruduo su savimi atsineša ir vėsesnius, drėgnesnius orus, tačiau darbai sode ir kieme nesibaigia. Vienas jų – žolės pjovimas, kurių, greičiausiai, dar laukia ne vienas. Tačiau ne vienam kyla klausimas: kada paskutinį kartą pjauti žolę?  Lapų grėbimas ir augalų, nuo kurių jau nuimtas derlius, rovimas ir kompostavimas – vieni iš pagrindinių rudens darbų, tačiau jau metas pagalvoti ir apie kitą svarbų klausimą – kada nustoti pjauti žolę, rašo express.co.uk.

Ruduo – pats tinkamiausias metas pasiruošti kitiems metams. Dauguma daržininkų šiuo metu ne tik nuima derlių, bet ir galvoja, kaip pagerinti dirvą, kad kitą sezoną augalai augtų sveikesni ir derėtų gausiau. Tinkamai paruošta dirva yra vienas svarbiausių veiksnių, užtikrinančių sėkmingą sėją, o kai kurie augalai gali patys praturtinti žemę naudingomis medžiagomis.

Gamta šiemet dovanoja šiltą rudenį. Naktimis šilta, tad ir medžių lapai dar mažai pašalę, krenta palengva, auksu nuklodami takus į mūsų sodybas, namus. Romantika, bet lapus būtina sugrėbti, nes jie tuojau ištiš ir takai ne tik atrodys negražiai, netvarkingai, bet ir taps slidūs, tad pavojingi. Kiekvienas panaudoja savaip Nukritusius medžių lapus būtina sutvarkyti – sugrėbti, išvežti ar sukompostuoti, o gal versti tiesiai ant dirvos, kad ilgainiui taptų trąša.

Viduržemio jūros žavesiu gali dvelkti ir Lietuvoje. Puikus to įrodymas – kraštovaizdžio, želdynų dizainerė Reda Kazokevičienė, savo kieme susikūrusi Viduržemio jūros stilistikos sodą, kuriame vyrauja šiam regionui būdingi augalai, spalvos ir dangos. TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ savo susikurtą akį traukiantį sodą parodžiusi dizainerė pasidalijo ir naudingais patarimais, kaip tokį grožį susikurti patiems savo kieme.

Ruduo sodininkams – metas ne tik džiaugtis užaugusiu derliumi, bet ir pasirūpinti augalais, kad jie kitą sezoną būtų sveiki ir derlingi. Po uogų nuėmimo serbentų krūmai jau baigę savo „darbą“, tačiau jų priežiūros darbai dar nesibaigia. Tinkama priežiūra rudenį užtikrina, kad krūmai peržiemotų be nuostolių, o kitą vasarą vėl džiugintų gausiu derliumi.

Ruduo – metas, kai sodai pamažu rimsta, o spalvingi hortenzijų žiedai ima džiūti ir ruduoti. Daugelis sodininkų tuomet susimąsto: ar reikėtų genėti hortenzijas iškart po žydėjimo, ar geriau palikti jas ramybėje iki pavasario?  Atsakymas nėra vienareikšmis – viskas priklauso nuo to, kokias hortenzijas auginate. Netinkamai atliktas genėjimas gali sumažinti kitų metų žiedų skaičių, todėl svarbu žinoti, kada ir kaip genėti skirtingas hortenzijų veisles, rašoma thespruce.com.