Sodas ir daržas

Dirvinis asiūklis – įkyrus augalas, daugelio sodininkų išties nemėgstamas, tačiau retas susimąsto, kad jis gali būti labai naudingas kovoje su grybinėmis ligomis ir voratinklinėmis erkutėmis. „Facebook“ ir „Instagram“ paskyros „Namai Sode“ kūrėja Justina pasidalijo dviejų „raganiškų“ nuovirų su dirviniu asiūkliu receptais – juos verta išsisaugoti ir išbandyti.

Yra keletas priežasčių, kodėl geltonuoja pomidorų lapai. Dažniausiai tai sukelia perlaistymas, saulės trūkumas, maistinių medžiagų stygius dirvožemyje arba virusinės ligos. Dažnu atveju senesnių lapų pageltimas yra natūrali augalo gyvavimo ciklo dalis – tai įprastas reiškinys, dėl kurio nerimauti nereikia, rašo thespruce.com. Kodėl geltonuoja pomidorų lapai ir ką daryti? Tačiau kai naujai išaugę ar dar augantys lapai ima geltonuoti, tai yra kur kas rimtesnis signalas.

Naujausioje sekmadieninėje TV3 laidoje „Ūkio šefas“ Vylius ir Vitalijus parsiveš vynuogių daigus, apie kuriuos svajojo jau ilgą laiką. Prieš imantis darbų jie nuspręs, kad tam būtinai prireiks šieno ir skubės į kaimą jo parsivežti. Šį kartą Vylius nusprendžia pasitraukti į šalį ir perduoda visą vadovavimą Vitalijui. Žiūrovai galės stebėti, kaip Vitalijui sekasi, kai reikia ne tik komentuoti, bet ir pačiam organizuoti darbus bei priimti sprendimus.

Ekspertai pasidalijo naudingu patarimu sodininkams, norintiems pagerinti dirvožemio kokybę ir kartu apsaugoti augalus nuo šliužų, nenaudojant cheminių priemonių. Jei šliužai niokoja jūsų augalus ir palieka skylėtus kopūstus ar salotas, šis paprastas sprendimas padės ne tik pagerinti dirvožemį, bet ir natūraliai išvyti gleivėtus kenkėjus iš jūsų sodo, rašoma express.co.uk.

Invaziniai šliužai – tikri sodininkų priešai, kurie savo kelyje naikina visa, kas želia ir skanu. Sodininkai socialiniuose tinkluose jau kurį laiką dalijasi nuotraukomis, kaip kibirais prirenka šių kenkėjų, o taip pat ieško būdų, kaip jais atsikratyti. Apie tai, kodėl sodininkus taip erzina invaziniai šliužai bei kokių priemonių reikėtų imtis siekiant jais atsikratyti, sutiko papasakoti Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė Grita Skujienė.

Pomidorams būtinos maistinės medžiagos, kad jie užaugintų gausų ir skanų derlių, todėl jiems reikia trąšų visais augimo etapais. Tačiau ne visada būtina pirkti trąšas parduotuvėje – galite pasigaminti namines trąšas patys. Pasigaminti trąšas namuose yra paprasta, be to, jas gamindami patys galite atliepti savo dirvožemio poreikius. Tačiau būkite atsargūs – kai kuriose naminėse trąšose gali būti per daug azoto, o jo perteklius netinkamu metu gali pridaryti bėdų.

Ne paslaptis, kad daržininkai visada ieško būdų, kaip prižiūrėti agurkus, kad sulauktų gero derliaus. Gausus laistymas ir daug saulės yra būtini, tačiau kartais augalams reikia papildomos priežiūros.

Juodieji serbentai turi daug vitaminų, tad jais tiesiog privaloma mėgautis vasarą. O ką reikia žinoti apie jų auginimą? Apie juoduosius serbentus sunku pasakyti ką nors ypatingo – agrotechnika paprasta ir, atrodo, visiems žinoma. Deramai rūpinantis serbentais nuo krūmo galima priskinti kibirą uogų. Bet ar daugeliui tai pavyksta? Dalinamės keliais patyrusių agronomų patarimais. Serbentus reikia sodinti pačioje drėgniausioje, žemiausioje sklypo vietoje.

Pomidorai gali ilgai likti žali ant krūmų, bet taip norisi kuo greičiau mėgautis vitaminais. Tam yra tam tikri triukai, kuriuos žino patyrę daržininkai. Kad pomidorai greičiau paraudonuotų, pirmiausia reikia apriboti jų laistymą. Tai ypač svarbu padaryti antroje vasaros pusėje. Dėl drėgmės pertekliaus gali augti žalia masė, todėl augalas visą energiją skiria jai.  Pomidorai sunoks akimirksniu: padės šis triukas Vaisių nokinimui jam tiesiog nebelieka energijos.

Turbūt pavasarį sodininkai labiausiai laukia, kuomet pražys vyšnios, trešnės, slyvos, obelys, kriaušės ir visi kiti sodo augalai. Tačiau ne ką mažiau nei gražių žiedų visi laukia ir derliaus. Deja, to paties derliaus laukia ne tik jie, bet ir įvairiausi sodo kenkėjai. Kaip jų atsikratyti ir išgelbėti vaismedžius bei vaiskrūmius? Mažas ir klastingas amaras Amarus dažniausiai siejame su vyšniomis ir trešnėmis.

Kurkliai gali tapti tikrai įkyriais sodo kenkėjais, nes visur, kur tik jų atsiranda, ten augalai ir žolė nudžiūsta. Vis tik yra efektyvių kovos priemonių su jais, tad pateikiame jums kelis patarimus. Ekspertai ir sodininkai dalijasi išbandytais ir jiems suveikusiais būdais, tačiau visi sutartinai pabrėžia – kovoti su kurkliais yra be galo sunku. Kurklių gaudymas naminiais spąstais Vienas organinis kovos su kurkliais būdas yra savadarbiai spąstai su melasa.

Šiuo metu sode darbų vis daugėja, o sodininkų dėmesys vis labiau krypsta į daržus ir lysves. Nors daugelis darbų dar laukia, sodininkai jau dairosi ir į derlių – ruošiasi rauti žieminius česnakus, tačiau ne vienam kyla klausimas – kada tai geriausia daryti? Darbas atrodo paprastas – išrauti ir viskas, tačiau šio proceso subtilybės lemia, kiek ilgai jūsų česnakai išsilaikys, ar nesupus, o svarbiausia – ar turės kvapą ir skonį.

Agurkai – gaivus vasaros pasirinkimas, turtingas vitaminais ir mineralais. Šios daržovės idealiai tinka tiek šviežioms salotoms, tiek konservavimui. Tinkamomis sąlygomis agurkai gali džiuginti gausiu derliumi, tačiau neretai augintojai susiduria su viena iš dažniausių problemų – gelstančiais lapais. Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti kaip nedidelė estetinė bėda, iš tiesų tai gali būti ženklas, kad agurkui trūksta vienos ar kelių esminių sąlygų, rašoma greenmatters.com.

Pomidorus lauke sėti patariama pasibaigus šalnoms, dažniausiai gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje. Taip padarė ir TV3 laidos „Ūkio šefas“ vedėjai – Vylius Blauzdavičius ir Vitalijus Vardziukevičius, kurie prieš imdamiesi šio darbo nutarė pasikonsultuoti su ūkio „50 Arų. Darbo ir džiaugsmo“ įkūrėja Egle Valuckaite-Stašauskiene.

Norint užauginti gausų ir kokybišką derlių, neužtenka vien trąšų – svarbiausia suprasti dirvožemio gyvybingumo svarbą, taikyti tvarias priemones ir atsakingai rinktis sprendimus, kurie padeda augalams augti natūraliai bei darniai su aplinka, kartu išvengiant dažniausiai daromų klaidų ir pasinaudojant šiuolaikinėmis, bet gamtai palankiomis technologijomis.

Šylant orui vis daugiau laiko praleidžiame gamtoje ir gryname ore, o gyvenantiems greta miško ar medžių apsuptyje TV3 laidos „Vytaro ferma“ vedėjas Vytaras Radzevičius siūlo patarimą, kaip galima pasipuošti savo aplinką gėlėmis. Kad įgyvendintų savo sumanymą, žinomas žurnalistas ir keliautojas panaudojo žmonos Laisvės gėlių vazonėlius, kurie jau kurį laiką mėtėsi nereikalingi.

Nors burokėliai yra kultūra, kuri visiškai subręsta tik rudenį, tačiau vasarą būtina tinkamai ir kruopščiai prižiūrėti augalą, kad gautumėte didelį derlių. Pavyzdžiui, birželio mėnesį ekspertai pataria padaryti dvi svarbias trąšas. Humusas (mėšlas) Šio komponento nereikėtų įterpti grynu pavidalu, nes taip jis tik pakenks. Pirmiausia mėšlas turėtų būti perpuvęs. Be to, jį reikėtų praskiesti vandeniu (vienai daliai humuso imti 10 dalių vandens), tada gerai išmaišyti.

Prienų rajone gyvenančios Vilijos Juškevičienės sodyba – tikra pomidorų karalystė. Šimtai išbandytų veislių, skirtingi skoniai ir auginimo subtilybės – visa tai jau eilę metų lydi Vilijos kasdienybę. Pati Vilija atvira – kuomet žmogui patinka tai, ką jis daro, visa kita tampa visai nesunku. Pašnekovės pasiteiravus, kiek laiko ji augina pomidorus, pašnekovė pasakojo, kad net sunku suskaičiuoti šį laiką. Pasak jos, viskas prasidėjo nuo pomidorų auginimo šeimos poreikiams.

Levandas lengva auginti, tačiau būtent šis paprastumas gali lemti sodininkų padaromas klaidas. Visgi, yra vienas paprastas būdas, kaip palaikyti įspūdingą levandų žydėjimą visą vasarą. Levandos – tai gražūs augalai, garsėjantys kvapniais violetiniais žiedais, o tinkamai prižiūrimi jie gali atrodyti nuostabiai daug ilgiau. Ar reikia tręšti levandas vasarą? Nors gali atrodyti natūralu tręšti augalus, siekiant ryškesnio ir gausesnio žydėjimo, vasaros mėnesiais tai gali levandoms pakenkti.

Šilauogės – skanios ir labai maistingos uogos. Be to, jas lengva auginti sode – svarbiausia nepamiršti, kad jos mėgsta rūgštų dirvožemį. Norint užsiauginti gausų šilauogių derlių, svarbu nepamiršti kelių jų priežiūros taisyklių, o sodininkystės ekspertai pataria palaistyti jas naminiu mišiniu – rezultatas jus maloniai nustebins. Natūrali šilauogių trąša Norintiems padidinti dirvožemio rūgštingumą, sodininkų duetas Jamesas ir Courtney iš „Instagram“ paskyros @collins.

Vasaros metas ne vieną paskatina susimąstyti apie savo sodo pagražinimą. Neretai tam pasirenkami augalai, kurie manoma, kad suteiks gyvybės ir pilnatvės erdvei, tačiau ne visus iš jų rekomenduojama sodinti savo sode. Nors augalai yra tikra puošmena sodo erdvėje, vis tik kai kurių sodinti šalia savo namų nepatariama dėl tokių priežasčių kaip saugumas ar sveikatos problemos. Šia tema naujienų portalo tv3.lt skaitytojams sutiko pakomentuoti medeinos.

Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialistai Kėdainiuose užkardė nelegalią prekybą augalų apsaugos ir tręšiamaisiais produktais. Informacija apie šią nelegalią prekybą buvo gauta iš asociacijos „CropLife Lietuva“, rašoma Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pranešime. Sodo prekių parduotuvėje vykdyta nelegali prekyba Nustatyti pažeidimai – rimti ir keliantys grėsmę.

Nė vienas nemėgsta, kai kieme ar sode katės ima šlapintis – tai gali pridaryti žalos vejai ir augalams. Vis dėlto, yra paprastų būdų jas atbaidyti ir daugumą reikalingų daiktų jūs jau turite, tad nereikės niekuo rūpintis papildomai. Ponios Hinch gerbėjai pasidalijo penkiais paprastais, nebrangiais ir saugiais būdais, kaip kartą ir visiems laikams išprašyti kates iš jūsų sodo ar kiemo, rašo mirror.co.uk.

Yra puikus receptas tam, kad pomidorų derlius išties pradžiugintų. Kas svarbiausia – populiarių ir ganėtinai brangių mikrobiologinių trąšų „Baikal EM 1“ alternatyvą galima pasigaminti patiems. Anksčiau su valstietis.lt pomidorų trąšų receptu pasidalijo Antanina Vedeckienė. Pomidorų trąšų receptas Receptas išties paprastas: į trijų litrų indą įpilkite apie 2,5 litro distiliuoto (būtinai!) šilto vandens.

Nuo pavasario dažniausiai pušynuose pastebimi gausiai geltonai žydintys krūmai. Tai šluotinis sausakrūmis (lot. Sarothamnus scoparius). Dzūkai juos dažnai vadina zuikiakrūmiais. Vietiniai žmonės Iš jų riša net šluotas. Raginame skinti šiuos augalus, nes tai yra invazinis augalas. Į Invazinių rūšių Lietuvos Respublikos teritorijoje sąrašą įrašytas 2012 m., rašoma Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos pranešime.

Bijūnai – vienos gražiausių daugiamečių sodo gėlių, vertinamos dėl išskirtinio žydėjimo. Specialistė dalijasi patarimais, kada ir kaip sodinti bijūnus, kokių klaidų vengti ir kaip juos prižiūrėti, kad kasmet džiugintų gausiais žiedais. Bijūnai nuo seno žinomi kaip įspūdingo grožio, elegantiški ir kvapnūs augalai, stulbinantys įvairiomis spalvomis, didžiuliais žiedais, o auginančius juos sode – ir ilgaamžiškumu.

Vasarą daugelis pastebi, kad į vidų veržiasi nepageidaujami svečiai – skruzdės. Tačiau yra natūralus būdas sustabdyti jų patekimą į namus, tereikia pasisodinti šiuos augalus. Skruzdėlės dažnai patenka į žmonių namus, nes ieško maisto. Laimei, egzistuoja stebėtinai paprastas, daug pastangų nereikalaujantis būdas, padedantis jas atbaidyti, rašoma express.co.uk.

Pomidorai užaugs didesni ir sunoks greičiau, jei laikysitės vienos paprastos sodininkų taisyklės. Sodininkai raginami laikytis vienos svarbios taisyklės, jei nori, kad pomidorai užaugintų didesnius vaisius, rašoma express.co.uk. Pomidorų augintojai dažnai susiduria su tomis pačiomis problemomis: lėtai nokstančiais vaisiais, nedideliu derliumi ir augalus puolančių kenkėjų ir ligų. Nors laistymas ir tręšimas yra būtini, daugelis pamiršta paprastą būdą, galintį gerokai pagerinti derlių.

Palikti ar nukirsti senus medžius? TV3 laidoje „Ūkio šefas“ – vedėjų ginčai dėl senų obelų, medžių ir krūmynų. Seną sodybą vienkiemyje gaivinantys Vylius Blauzdavičius ir jo kolega Vardžiukevičius šiuo klausimu buvo skirtingų nuomonių, tad į pagalbą pasikvietė savo srities profesionalą – arboristą Arną Švelniką. Jei Vitalijus buvo pasiryžęs visus senus medžius ir krūmus išpjauti, tai Vylius manė, kad galima ir būtina prikelti juos naujam gyvenimui.

Įsibėgėjanti vasara – pats darbymetis sodininkams ir daržininkams. Kad įdėtas darbas atsipirktų ir pavyktų sulaukti gausaus derliaus, mokslų daktarė Ingė Auželienė pataria, kaip prižiūrėti uogas ir daržoves. Laidoje „Svajonių sodai“ mokslų daktarė išvardijo, kokių maisto medžiagų dažniausiai trūksta augalams ir kaip papildyti jų atsargas. Taip pat ji patarė, ką daryti, kad braškės augtų ne tik gražios, bet ir skanios, bei atskleidė, kokį augalą verta pasisodinti šiltnamyje.

Sodininkai dažnai pamiršta vieną virtuvėje randamą daiktą, kuris gali padėti augalams ilgą laiką turėti pakankamai drėgmės ir maistinių medžiagų – tereikia jį įdėti į vazoną. Yra labai gera priežastis, kodėl virtuvės kempinės gali padėti jūsų sodo augalams augti kur kas geriau, rašoma express.co.uk. Kodėl verta į vazoną įdėti kempinę? Lengvas būdas greitai pagyvinti sodą ir suteikti jam spalvų – pasistatyti gėlių vazonų.

Gražus ir klestintis sodas – tikslas, dėl kurio daugelis sodininkų sunkiai dirba. Tačiau šį darbą dažnai gali sugadinti maži įsibrovėliai, kurie graužia ir naikina augalus bei gėles, todėl sodininkai raginami sode palikti nedidelį dubenėlį, pripildytą alumi. Nors tai gali pasirodyti kaip keistas pasiūlymas, ši sodininkystės gudrybė daro stebuklus ir apsaugo augalus nuo dviejų dažnai sodus puolančių kenkėjų, rašoma express.co.uk.

Vos tik iš žemės išeina pašalas, požeminiuose labirintuose gyvenantys kurmiai pabunda ir pradeda savo triūsą – rausia gilius urvus, o žemę išstumia į dirvos paviršių. Išrausti daigai ir kauburėliai taip piktina žmones, kad kiekvieną pavasarį kurmiams paskelbiamas karas. Išrasta daugybė kurmių baidymo gudrybių, naikinimo prietaisų ir medžiagų. Tačiau neskubėkite kurmių varyti iš savo daržo ar pievos, nes jie puikūs sąjungininkai kovoje su žemės ūkio kenkėjais.

„Kiekvienais metais visi, kurie augina kopūstus, susiduria su tokiu kenkėju kaip baltasparnis. Jis suėda kopūstus, jie tampa negražūs, apgraužti“, – apie problemą pasakojo daržininkas. „Išbandžiau daug metodų ir radau tą, kuris man padeda jau trečius metus. Viskas labai paprasta“. Pasak jo, apdorodamas juos šiuo specialiu tirpalu gelbsti kopūstų derlių nuo baltasparnių.

Hortenzijos yra žinomos kaip gana nereiklus augalas, tačiau birželį joms reikia daugiau maistinių medžiagų, nes visą energiją jos sunaudoja žiedams auginti. Todėl dabar pats metas pradėti rūpintis hortenzijų tręšimu. Paprastai joms reikia daug daugiau kalio, maistinės medžiagos, atsakingos už žiedų vystymąsi, nes ji stiprina žiedus ir pagerina pigmentaciją, rašo express.co.uk.

Kuo maitinti agurkus birželį, kad sulauktumėte gausaus derliaus? Pasak sodininkų, tręšimui geriausia naudoti tirpalą, pagamintą iš vištų išmatų.  Atskleidė, kai pasigaminti gerą trąšą agurkams Agurkams laistyti rekomenduojama trečdalį 0,5 l stiklainio vištienos mėšlo koncentrato ištirpinti 10 l vandens. Šis maitinimas dar vadinamas apsauginiu, aišku, galima apsieiti ir be jo, tačiau geriau skirti laiko ir pasigaminti šių organinių trąšų. Šiose trąšose yra visų maistinių elementų.

Vasara – metas, kai kiemas tampa ne tik žaliu fonu kasdienybės akimirkoms, bet ir visaverte poilsio, susitikimų bei įkvėpimo erdve. Tam, kad šiltasis sezonas būtų sklandus ir nevaržomas papildomų rūpesčių, svarbu iš anksto pasirūpinti pagrindiniais kiemo priežiūros darbais. Žemiau – penki žingsniai, kurie padės užtikrinti, kad kiekvienas vasaros savaitgalis būtų skirtas ne priežiūrai, o poilsiui.

Lietuvoje pastebėtas naujas kenkėjas, liaudyje vadinamas straubliuku – Otiorhynchus pseudonothus. Jis jau aptinkamas didžiuosiuose Lietuvos miestuose, o jei jų paplitimo ribos didės, gali laukti liūdnos pasekmės, todėl mokslininkai ragina pastebėjus šį vabalą nedelsiant apie tai pranešti.  Apie šį kenkėją „Žinių radijo“ laidos „Kas po mūsų?“ vedėja Eglė Gabrytė kalbino Gamtos tyrimų centro Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijos profesorių Vincą Būdą.

Pelargonijos – populiarios gėlės, auginamos ir namuose, ir balkonuose, atrandančios savo vietą ir įvairiose augalų kompozicijose. Jos mėgstamos ne tik dėl savo grožio, bet ir lengvos priežiūros, o norintiems šiemet sulaukti dar įspūdingesnių žiedų, ekspertai pataria jas palieti naminiu pačių pasigamintu mišiniu. Pelargonijos puikiai auga vazonuose, bet vasarą jas taip pat galima sodinti tiesiai į dirvą sode.

Pomidorai – daržo karaliai, kurių gausaus derliaus laukia visi. Tačiau dažna problema, su kuria susiduria juos auginantys, kad susisuka pomidorų lapai. Pradėjus suktis pomidorų lapams, daugelis ima nerimauti, tačiau gera žinia ta, kad tai dar nebūtinai reiškia, kad augalai pasmerkti. Pomidorų lapai gali suktis dėl įvairių priežasčių ir daugelį jų galima ištaisyti, rašo gardendesign.com.

Vakar – saugomi, šiandien – jau patariama juos naikinti. Taip galima pasakyti apie tam tikrus pajūrio invazinius augalus, kurie prieš daugelį metų iš gerų paskatų buvo sodinami Lietuvos pajūryje ar kitose šalies vietovėse, tačiau šiandien jie jau tapę didžiule problema visai vietinei augalijai ar net ekosistemai.

Agurkai – viena populiariausių daržovių, tačiau jų lapai ar vaisiai kartais ima gelsti. Tai gali rodyti rimtas problemas: netinkamą laistymą, maistinių medžiagų trūkumą ar ligas. Jei jūsų auginami agurkai gelsta, būtina nustatyti priežastį. Dėl to gali būti kaltos laistymo klaidos, maistinių medžiagų trūkumas ar ligos.

Ispaninis arionas (lot. Arion vulgaris) dar vadinamas luzitaniniu arionu. Jis yra viena iš labiausiai paplitusių ir žalingiausių invazinių rūšių Lietuvoje. Šis stambus 7–15 cm ilgio šliužas, dažniausiai rudos ar gelsvos spalvos. Suaugusių individų kūno viršutinė pusė būna vienspalvė, o jauniklių kūno šonuose gali būti tamsios juostos. Pirmą kartą Lietuvoje buvo aptiktas 2008 metais, o nuo tada sparčiai išplito visoje šalies teritorijoje.

Atvykus pasisvečiuoti į Biržų rajone esančią Almos Bačiulienės sodybą ne vienas jaustųsi taip, tarsi jau nukeliavęs į rojų. Įvairiaspalvė žiedų jūra, nematyti augalai ir iki tobulumo nupjauta veja – pirmasis vaizdas, pasitinkantis Almos sode. „Čia mano gyvenimas“, – trumpai sodą pristatė pašnekovė. Turbūt ne vienas žino, kad Lietuvoje galima aptikti ne vieną išpuoselėtą ir išmylėtą sodybą, o lietuviai pasižymi tikrai puikiais sodininkystės gebėjimais.

Prasidėjus kalendorinei vasarai lietuviai noriai plūsta į sodybas, tvarkosi aplinką bei kapstosi daržuose. Vis tik kartais sode randama ne tik džiuginančių radinių, o taip pat ir kenkėjų, kurie tampa tikru siaubu.

Nepaprastai malonu užsiauginti savo pačių derlių, pomidorai – vieni dažniausiai auginamų augalų. Jie yra lengvai auginami ir duoda gausų derlių, tačiau jei norite, kad derlius padvigubėtų, ant pomidorų pabarstykite kavos tirščių. Pasak Karališkosios sodininkystės draugijos (RHS), pomidorams reikia gerai drenuojamos, drėgnos ir maistingų medžiagų gausios dirvos, daug saulės šviesos ir vandens, kad derlius būtų geras.

Piktžolės trinkelėse – viena didžiausių kliūčių norintiems turėti gražų kiemą. Net puikiai profesionalų suklotos trinkelės nėra apsaugotos nuo piktžolių, vis tik yra paprastų natūralių būdų, kaip jas pašalinti. Express.co.uk žurnalistės išbandė tris skirtingus natūralius piktžolių trinkelėse naikinimo būdus ir įvertino, ar jie tikrai veiksmingi.

Rožėms reikia daug daugiau priežiūros, kai temperatūra pakyla, nei vien laistymo, todėl svarbu jas tinkamai prižiūrėti dabar, jei norite, kad jos šią vasarą pražystų. Dėl to sodininkams dabar pats metas atlikti vieną darbą, jei jo dar nepadarė, kad apsaugotų augalus nuo išdžiūvimo. Kai oras sušyla, rožės greitai praranda drėgmę, nes ji garuoja, o išdžiūvus dirvožemiui gali greitai nuvysti žiedlapiai.

Vasaros metu daržininkai dažnai susiduria su nematomais, tačiau itin žalingais dirvos gyventojais – kurkliais. Šie stambūs vabzdžiai yra vieni iš nemaloniausių ir sunkiai suvaldytinų daržo kenkėjų. Jie puola šaknis, džiovina augalus, o kovoti su jais ne taip paprasta. Naujienų portalui tv3.lt apie tai, kur šie vabzdžiai gyvena, kaip dauginasi ir kaip efektyviausiai jų atsikratyti, pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos docentas dr. Evaldas Klimas.