Šalyje esama beveik 920 gydymo įstaigų, kurios galėtų naudotis IPR IS, tačiau, Registrų centro duomenimis, šiuo metu sutartis dėl jos naudojimo yra sudariusios tik per 460 šalies sveikatos priežiūros įstaigų. Iš jų sistema naudojasi 270 įstaigų.
Visgi medikai konstatuoja, kad naujoji sistema nepatogi tiek jiems, tiek pacientams. Ypač vyresnio amžiaus asmenims vien bandant užsiregistruoti pas gydytoją gali tekti nueiti kryžiaus kelius. Kai kurie gydymo įstaigų vadovai kategoriški – sistemą išvis reikėtų kurti iš naujo.
Aibė problemų
Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narės, šeimos gydytojos Tomos Kundrotės teigimu, jei reiktų lyginti naująją sistemą su sergu.lt, kur irgi yra galima išankstinė registracija, IPR IS dar tikrai yra kur „pasitempti“.
„Pagrindinės problemos – sudėtinga registracija telefonu, kas net verčia kalbėti apie tam tikras saugumo spragas. Pavyzdžiui, jei nori pabaigti registraciją ir užregistruoti kitą žmogų, tai yra neįmanoma, nes sistema vis grąžina atgal į kito asmens duomenis. Apie tai jau pranešinėjau, bet sakė, neva tai tik individuali problema.
Kitas dalykas, aišku, greitaveika – vis dar šokiruoja, kiek laiko sukasi tas ratukas. Taip pat filtras tikrai nėra tobulas, dar tikrai yra kur dirbti. Pavyzdžiui, išsifiltravus pagal miestą ir specialybę, nemeta konkrečių specialistų, o absoliučiai visus gydytojus“, – aiškino medikė.
Pašnekovės įvardytas dar vienas niuansas – ne visos įstaigos yra įkėlusios laikus: vienos likusios sergu.lt, kitur galima registruotis tik telefonu, taip pat dar yra kiti privatūs portalai, kur irgi galima registruotis.
„Taigi trūksta teisinio reglamentavimo. Taip pat jau išsifiltravus reikiamą specialistą, jei šiuo metu nėra pas jį talono, apie tai niekaip neinformuojama – kad kreipkitės po savaitės ar kada bus laisvas laikas vėliau. Tiesiog paspaudi ieškoti, sukasi ratukas ir, jei nieko neranda, tai nieko ir neįvyksta. Tad sunku suprasti, ar tai kokia techninė bėda, ar išties nėra talonų“, – pastebėjo T. Kundrotė.
Atitolinama nuo vyresnių žmonių
Ypač opi problema – naujoji sistema dažnu atveju gali būti „neįkertama“ vyresnio amžiaus pacientams.
„Senyvo amžiaus žmonės neturi prisijungimo prie sistemos ir niekada neturės nei mobilaus parašo, nei elektroninės bankininkystės. O jei ir turės, nemokės tuo naudotis, turi paprastesnius telefono aparatus. Taigi labai sudėtinga tokius žmones registruoti net artimiesiems. Jie kreipiasi ir į šeimos gydytojus, prašo, kad suvestų, padarytų „ką nors“, kad galėtų, tarkime, užregistruoti mamą“, – pasakojo šeimos gydytoja.
Nors, kaip informuoja Registrų centras, vyresnio amžiaus gyventojai, kuriems informacinių sistemų naudojimas gali kelti iššūkių, turi galimybę suteikti atstovavimą savo artimiesiems arba juos pas sveikatos priežiūros specialistus užregistruoti ar kitą informaciją suteikti gali jų šeimos gydytojas, jie patys teigia, kad taip ne tik atimamas jų brangus laikas, bet ir kyla teisinių niuansų.
„Tai vėlgi yra papildoma biurokratija, kad net trūksta žodžių. Kitas dalykas, tokiu atveju prie paciento „pririštas“ gali būti tik vienas žmogus. O galbūt užrašius, pavyzdžiui, sūnų prižiūrėti mamą, atėjusi dukra gali reikšti pretenzijas, kodėl ne ji įrašyta, nes tas sūnus gal blogai prižiūri ir panašiai.
Yra numatyta, kad vaikams galima atstovauti įstatymų tvarka, o suaugusį žmogų – realiai tik teismo sprendimu. Taigi negali būti taip, kad šeimos gydytojo valiai palikta nuspręsti ir suvesti, kas ką labiau prižiūri. Mes neturime būti tokių dalykų sprendėjai, nes tai pastato į dviprasmiškas situacijas“, – pabrėžė T. Kundrotė.
Kaip alternatyvą registracijai per IPR IS atsakingos institucijos nurodo įprastus būdus: skambinti telefonu ar vykti į pačią gydymo įstaigą. Visgi, gydytojos pastebėjimu, negera prisiminti, kai jau dabar pasitaikydavo išvysti nuo ryto gyvas eilės prie poliklinikų bandant gauti talonėlį.
„Tai jau buvo siaubas, o dabar yra siaubas, kad sistema irgi neveikia kaip reikiant“, – sakė ji.
Siūlytų perkurti išvis
Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos pirmininko, Pakruojo ligoninės vadovo Vyganto Sudario teigimu, nors ši sistema buvo labai išgirta, panašu, kad daugiau buvo išpūsta pompa nei matomas realus rezultatas.
„Gal idėja ir gera, bet realiai šią sistemą reiktų išvis perkurti iš naujo. Vienas dalykas, didžiausi trukdžiai yra iš sistemos valdytojų, nėra tokios programinės įrangos, kuri veiktų teisingai. Išties pradedant gilintis atsiranda labai daug problemų“, – negailėjo kritikos pašnekovas.
Jo pastebėjimu, deklaruojama, kad žmonės nestovės eilėse, registruosis internetu. Bet kas gali patikrinti, ar jis tikrai turi siuntimą, ar tikrai neužsiregistruoja pas kelis gydytojus?
„Užsiregistruoti įstaigoje mes užsiregistruojame – duodame vieną taloną kažkam, jau esame toje sistemoje pajungti. Ir kas iš to? Ji neveikia. Pavyzdžiui, žmogus registruojasi pas kardiologą, užsiregistruojate, o, pasirodo, tie laikai nesutampa – įstaigoje skelbiamas vienas laikas, o pacientui metamas kitas.
Tai čia yra kazusinių situacijų jūra, tai tik vienas iš pavyzdžių. Jei norime, kad sistema būtų draugiška ne tik valdžios atstovams kaip jų koks darbo vaisius, bet ir gydymo įstaigai, gydytojui ir pačiam pacientui, ją reikėtų perdaryti“, – pabrėžė V. Sudaris.
Ligoninės vadovui antrindama T. Kundrotė irgi pastebėjo nenuoseklumų dėl siuntimų išrašymo.
„Realiai toliau galime registruoti žmones neturėdami siuntimų, nes žmonės užsiregistruoja ir tada kreipiasi į šeimos gydytoją ir prašo parašyti siuntimą, nes laiką jau turi pasiėmęs. Mano manymu, tai nėra normali praktika. Turėtų pacientas pirmiausia kreiptis į šeimos gydytoją ir siuntimą gauti, nes tada jis ir kokybiškai būtų parašytas ir būtų daugiau susišnekėjimo“, – pastebėjo ji.
Bandymas registruotis – lyg iš siaubo filmo
Pašnekovė pasakojo pati būdama medikė ir kasdien dirbdama su sistema gebėjusi registruoti tiek save, tiek vaiką. Tačiau kolegė susidūrė su problemomis.
„Kai ji registravo vaiką pirmą kartą per tą sistemą, tai vis „stovėjo“ iššokusi perspėjimo informacinė lentelė, o jos uždarymo mygtukas praktiškai nematomas. Taigi realiai medikė, dirbanti su e.sveikata, nerado, kaip vaiką užregistruoti ir tik po savaitė susigaudė, kaip tą padaryti. Taigi ką kalbėti apie kitus žmones“, – svarstė ji.
Gydytoja konstatavo, kad kaip ir e.sveikata, taip ir ši sistema nėra patogi. Be kita ko, įdiegus IPR IS gerokai išaugo apkrovos ir įstaigų registratūroms.
„Kol kas nė iš vieno gydytojo negirdėjau, kuris būtų patenkintas sistema. Kai kiti prašo paaiškinti, kaip registruotis, tiesiog sakai, kad registruotųsi telefonu“, – pridūrė pašnekovė.
Eilės gydymo įstaigose – ir socialinis reiškinys
Šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė apgailestavo, kad laikas eina, bet problemos išlieka tos pačios: „Gydytojui norisi į pacientą žiūrėti, o ne į ekraną, aiškinantis, kur ką paspausti, ką išsiųsti ar el. parašais pasirašyti.“
Kita vertus, kalbėdamas apie eiles V. Sudaris atkreipė dėmesį ir į iš dalies socialinę jų funkciją.
„Įsivaizduokime situaciją, šeimos gydytojas išrašė siuntimą pas kardiologą pirminio lygio centre. Rajone įstaigos paprastai yra viena šalia kitos, tad dabar žmogui reiktų eiti namo, ieškoti kompiuterio, jungtis ir registruotis, kai realybėje jis pereina per gatvę, parodo siuntimą ir užsiregistruoja.
Taip gi daug paprasčiau. Tad nereikėtų pamiršti ir to, kad tos eilės yra iš dalies ir žmonių bendravimo priemonė, ypač pirminiuose centruose. Tai yra jau socialinis reiškinys, tad tą turime suprasti ir suvokti, kad to kartais ir reikia“, – pridūrė Pakruojo ligoninės direktorius.
Užkirs kelią registruotis kelis kartus
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), paklausta, ar dėl dar ne visiškai sklandžiai veikiančios naujosios sistemos nėra planuojama nukelti sergu.lt uždarymą, tam reikalo nematė.
„Sprendimas nesikeičia, didžioji dalis sveikatos priežiūros įstaigų, kurios buvo senosios versijos sergu.lt naudotojos, jau naudoja IPR IS. Ši modernizuota sistema yra integruota su Elektronine sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacine sistema (ESPBI IS).
Tai leidžia susieti pacientų registracijas su galiojančiais elektroniniais siuntimais, sudarant sąlygas mažinti dirbtinai susidarančias eiles dėl pacientų, kurie registruojasi paslaugoms, neturėdami gydytojo siuntimo (toms, kurioms jis reikalingas) arba registruojasi iš karto keliose gydymo įstaigose, į kurias neatvyksta ir neinformuoja apie neatvykimą“, – rašoma portalui tv3.lt atsiųstame atsakyme.
Pažymima, kad IPR IS tampa saugi, nes naudotojai jungiasi per Elektroninių valdžios vartų sistemą ir vienoje vietoje mato savo elektroninę sveikatos istoriją bei gali registruotis pas gydytojus.
„Anksčiau buvo planuota, kad visos sveikatos priežiūros įstaigos, kurios naudojosi sergu.lt, nuo sausio mėnesio pereis į IPR IS, tačiau kelioms didelius pacientų srautus aptarnaujančioms sveikatos priežiūros įstaigoms nespėjus pasiruošti, šis terminas buvo pratęstas iki balandžio mėn. Šiuo metu visos techninės sąlygos yra sudarytos asmens sveikatos priežiūros įstaigoms naudotis tiek IPR IS portalu, tiek teikti duomenis per integracines sąsajas, principu „sistema-sistema“, – aiškino SAM atstovas Julijanas Gališanskis.
