Redakcija rekomenduoja

Retas nori galvoti apie netektis ir joms pasiruošti, todėl tokie įvykiai dažnai užklumpa netikėtai. Mirus šeimos nariui ar artimam žmogui, šeimos biudžetas gali gerokai sumažėti – ne tik dėl didelių išlaidų reikalingų laidotuvėms, bet ir dėl prarastų pajamų. Tokiu metu svarbu žinoti, kokios išmokos priklauso artimiesiems ir kur dėl jų kreiptis. Mirus šeimos nariui ar artimam žmogui, paramą teikia „Sodra“, o kitą dalį – savivaldybės.

Kilus šaršalui dėl to, kada pacientas gali būti nukreipiamas nemokamiems tyrimams ir kitoms paslaugoms, ministerija išaiškino, kad mokamos konsultacijos metu gydytojo išrašytas siuntimas jau dabar neatveria kelio valstybės lėšomis kompensuojamam gydymui. Pasak medikų, toks reguliavimas baudžia tik pacientą.

Sparčiai didėjantis elektrą gaminančių vartotojų skaičius įspraudė elektros tiekėjus į kampą. Tad jau dabar dalis jų griebiasi pokyčių ir brangina paslaugas. Apie būtinybę susimokėti kiekvienam vartotojui, net ir negaminančiam elektros, užsimena ne tik elektros tiekėjai, bet ir Energetikos ministerija. Iki šiol gyventojai yra skatinami įsirengti saulės elektrines savo namuose. Vis tik dabar parama skirstoma ne tik elektrinių pirkimui, bet ir energijos kaupiklių įsirengimui.

Nors šiandien sveikatos sistema byra, daliai medikų iš esmės tai visai nerūpi, o kai kam net tampa proga daugiau pasipinigauti. Dalindamasis tokiomis „nepatogiomis“ įžvalgomis gydytojas Martynas Gedminas iškėlė būtinybę Lietuvoje pagaliau aiškiai apibrėžti krūvius gydytojams ir kokia alga už atitinkamą darbą jam būtų ori, mat jei dabar vieni uždirba 2 tūkst., kitiems ir 10 tūkst. nėra riba.

Nuo kitų metų keičiasi Nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimas. Pakeistas apmokestinimas paveiks tūkstančius gyventojų, o mokamos sumos dydį lems ne tik NT vertė, bet ir savivaldybių nustatyti mokestiniai tarifai. Po to, kai Registrų centras oficialiai paskelbė naujas NT vertes, gyventojai jau galėjo pasiskaičiuoti, kiek maždaug NT mokesčio jiems reikės mokėti.

Pirkėjai yra pasidaliję į 2 grupes: vieni nemėgsta ir niekada nesinaudoja savitarnos kasomis, kiti be jų neįsivaizduoja apsipirkimo ir prie įprastų kasų negrįžta. Tas pats yra ir su prekybos tinklais: vieni savitarnos kasų atsisako, kiti jų skaičių tik didina. Pvz.

Panaikinusi gyventojų pajamų mokesčių papildomą lengvatą dirbantiems tėvams nuo 2018 m. Lietuvoje buvo įvesti vadinamieji vaiko pinigai. Tai yra universali išmoka, kuri nepilnamečiams vaikams mokama nepriklausomai nuo jų ar jų tėvų pajamų ar turto. Tačiau vėliau atsirado visokių įstatymo pataisų ir išlygų. Dabar gi vieni vaikai išmoką gauna tol, kol jiems sueis 18 metų, o kiti – net iki 5 metų ilgiau.

5 tūkst. eurų atlyginimas atskaičius mokesčius Lietuvoje daug kam skamba lyg tolima svajonė. Vis tik įmonės, pasirodo, nuolat ieško darbuotojų, kurie būtų verti tokių pinigų. Tačiau jie tą daro ne per darbo skelbimus, o užsiimdami „galvų medžiokle“ (angl. head hunting). Antradienį nekilnojamojo turto projektų bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ tikino, kad statybos projektų vadovui siūlo 5 tūkst.

Valdžios ruošiama vadinamoji sveikatos reforma toliau kelia aistras. Ministerijai tvirtinant, kad viskas daroma būtent dėl geresnio paslaugų prieinamumo pacientams, jie patys baiminasi, kad dar labiau strigs eilėse. Medikai gi gąsdina, kad išaugs emigracija ir grįš kyšiai.

„Daug žmonių nustemba sužinoję, kiek vertas jų senas žiedas“, – sako juvelyras. Šiemet aukso kaina muša naujus visų laikų rekordus. Tačiau daugelis klysta manydami, kad dėl to galima daug uždirbti pardavus žiedus ar kitus papuošalus. Šiais metais aukso kainos pasaulinėse biržose pasiekė istorines aukštumas – daugiau nei 4 tūkst.

Nemažai gyventojų jau žino, kad aklai priimti palikimo nereikėtų, kadangi vėliau gali tekti padengti velionio skolas. Tačiau gali būti ir priešingas atvejis – kai atsisakoma turto dėl savo skolų, nenorint jų grąžinti. Vis tik skolininkas gali būti priverstas priimti palikimą, kad padengtų savo skolas. Taip nutiko vilniečiams Giedrei ir Kiprui (vardai – pakeisti), kurie po mamos mirties turėjo paveldėti po pusę jos turto, t. y. butą, automobilį ir šiek tiek pinigų sąskaitoje bei grynaisiais.

Lapkričio mėnesį įsigalioja ne vienas pacientams svarbus pakeitimas – nuo atnaujintos pavėžėjimo paslaugos iki receptinių vaistų išrašymo ir pardavimo pokyčių. Portalas tv3.lt primena, kokie svarbūs pokyčiai sveikatos sistemoje įsigalioja lapkričio mėnesį.

Kadangi žmonės gyvena vis ilgiau, o pensininkų skaičius auga, Vokietija nusprendė paskatinti darbingus pensininkus neiti į pensiją, o toliau dirbti nemokant jokių mokesčių. Tuo metu Lietuva, regis, siūlo priešingą sprendimą – skatinti vyresnio amžiaus žmones nedirbti, ilgiau mokant nedarbo išmokas. Tad kuris sprendimas iš tiesų būtų geresnis? Vokietija nuo 2026 m. leis pensinio amžiaus žmonėms, uždirbantiems iki 2 tūkst. eurų, nemokėti jokių mokesčių.

Artėjant Vėlinėms gyventojai skuba tvarkyti ir puošti artimųjų kapus. Kai kurie tam ruošiasi itin rimtai ir kapą atnaujina iš esmės – užsako naują paminklą. Aiškėja, kad kai kurie lietuviai tam gali išleisti dešimtis tūkstančių eurų, o kiti net ima paskolą, kad tik įsigytų paminklą.  Kiek kainuos sutvarkyti kapą, priklauso nuo to, ko žmogus pageidauja. Pavyzdžiui, vien antkapis gali kainuoti nuo kelių šimtų iki 10 tūkst. eurų ir daugiau.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) teigiant, kad valstybinė medicina nukraujavo tiek, kad jos negelbėjant laukia krachas, dalis medikų ir privatininkai siūlomiems pokyčiams audringai prieštarauja. Jie tvirtina, kad tokiu atveju eilės tik didės, paslaugų kokybė kentės, o medikų daugiau neatsiras. Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos vadovas Laimutis Paškevičius konstatavo, kad gyventojų ir medikų laukia gana drastiški pokyčiai.

Nutikus kokiai nors nelaimei daugiabutyje, už laiptinių, liftų, stogų ar rūsių remontą gyventojams tenka mokėti tūkstančius eurų iš savo kišenės. Nors, regis, dėl tokių dalykų tenka mokėti kaupiamąsias lėšas. Negana to dabar pasigirsta siūlymų įvesti privalomą bendrų daugiabučių objektų draudimą, kad nuo to apsaugoti būtų ne tik butai, bet ir visas namas.

Meteorologiniai zondai, kurie masiškai atskrenda iš Baltarusijos pusės, Lietuvoje aktyviai aptariami jau daugiau nei savaitę. Dėl jų periodiškai sustabdomas oro uostų darbas, Lietuva uždarė sieną su Baltarusija. Baltarusių „Zerkalo“ pakalbino lietuvį Vytį apie situaciją pasienyje ir atskleidė daugelį metų trunkančią kontrabandininkų savivalę.  Lietuvis džiaugiasi tuo, kad kontrabandinių zondų situacija pagaliau sukėlė susirūpinimą aukščiausiuose valdžios sluoksniuose.

Skundų dėl gerai neveikiančios sveikatos sistemos Lietuvoje – apstu. Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktoriaus Gyčio Bendoriaus teigimu, situacija išties paradoksali – nors gydytojų turime gerokai daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis, siuntimų išrašome tuntais, pagal išgyvenamumo rodiklius Lietuva atrodo prastai. Pasak jo, lietuvis per metus pas kokį nors gydytoją nueina 10 kartų, kai vidutinis europietis – 7, estas – 6, o švedas – 3 kartus.

Dalis vairuojančių yra bent kartą pagalvoję, kad 1–2 alaus nieko blogo. Galbūt papūtus į alkotesterį iš pradžių rodys daugiau nei 0,4 promilės dėl burnoje užsilikusio kvapo, ar dėl to, kad išgerta buvo neseniai. Tačiau realus girtumas bus beveik lygus nuliui. Vis tik neseniai Lietuvos teismai išaiškino, kad 0 promilių kraujyje nepaneigia alkotesterio duomenų.

Vairuotojams specialistai siunčia žinią – dyzelino ir benzino brangimas – neišvengiamas. O susimokėti reikės daugiau ne tik dėl keliamų akcizų, bet ir naujų pakeitimų Europos Sąjungos (ES) mastu. Dabartinė valdžia žadėjo nuo kitų metų pristabdyti dyzelino akcizo didinimą. Vis tik Finansų ministerija parengė naują Akcizų įstatymo pakeitimo projektą, pagal kurį akcizas dyzelinui vis tiek būtų didinamas.

Baigiantis spaliui, daugeliui įdomu, kokie orai bus lapkričio mėnesį ir kada sulauksime sniego. Klimatologas Arūnas Bukantis apžvelgė, kaip pagal tendencijas Lietuvoje baigiasi ruduo ir paaiškino, kiek europiečiams pavojingas uraganas „Melissa“. Apie lapkričio mėnesio orus, numatomą žiemą ir Karibų jūros regioną talžantį uraganą „Melissa“ – naujienų portalo tv3.lt interviu su klimatologu A. Bukančiu. Baigiasi spalis, artėja lapkritis.

Lietuvoje žmonių pensija priklauso ne tik nuo legalaus atlyginio dydžio ir nuo jo sumokėtų įmokų „Sodrai“, bet ir pradirbtų metų. Pensinis amžius kasmet ilginamas dar nuo 2012-ųjų, o būtinasis stažas senatvės pensijai – nuo 2018-ųjų. Ne išimtis bus ir 2026 m. Tad kiek ilgiau dėl visos ar išankstinės pensijos teks dirbti kitais metais ir kaip nuo stažo priklauso pensijos dydis? Kaip didinamas pensinis amžius ir stažas 2011 m. Lietuvoje vyrų pensinis amžius buvo 62,5 metų, o moterų – 60 metų.

Didesnės galios automobiliai lietuviams nėra būtinybė. Dėl to už juos turėtų būti mokamas papildomas mokestis, kurio dydis priklausytų nuo pačios automobilių galios ir jų vertės. Tuo yra įsitikinęs Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos narys Karolis Neimantas. Jis oficialiai registravo Motorinių transporto priemonių prabangos mokesčio įstatymo projektą. Seimui jį priėmus, tūkstančiams gyventojų už automobilius tektų mokėti papildomai.

Šiais laikais net kelios valandos be elektros atrodo kaip nemenkas išbandymas: neveikia kompiuteriai, nėra interneto, šviesos, neišeina pasikrauti telefono ar paprasčiausiai išsivirti kavos.

Artėjant 2026 m. pradžiai, kai bus leista atsiimti II-oje pensijų pakopoje sukauptus pinigus, Seime oficialiai registruotos naujos įstatymo pataisos. Jomis siūloma leisti atsiimti ne tik paties žmogaus mokėtus pinigus, bet ir tas sumas, kurias už jį buvo mokėtos iš valstybės biudžeto ar „Sodros“ (pagal dabartinę tvarką, ši dalis pinigų nebus grąžinta). Tiesa, tik tuo atveju, jeigu pinigus atsiims jaunas žmogus ir tik jeigu tuos pinigus jis panaudos pirmam būstui įsigyti.

Miesto poliklinikoje neteikiamos LOR gydytojo, oftalmologo paslaugos, nes ligonių kasos sutartį joms sudariusios su privačiu kabinetu. Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė tikina, kad būtent panašioms keistoms situacijoms spręsti ir ruošiami nauji teisės aktų pakeitimai. Opozicija gi atkerta, kad privačios medicinos išstūmimas gyvenimą pacientams tik pablogins.

Siekdama sustiprinti viešąjį sektorių Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) parengė ne vienų teisės aktų pakeitimus. Siūloma ne tik uždrausti priemokas ir viešosioms įstaigoms skirti prioritetą paslaugoms teikti. Tarp svarstomų idėjų – ir ribojimas gauti valstybės apmokamas paslaugas, jei pirmiausia kreipeisi konsultacijos už savo lėšas.

Kai kuriems darbuotojams maksimalus išbandymo laikotarpis netrukus gali pailgėti dvigubai – nuo dabartinių 3 mėnesių iki 6 mėnesių. Jiems negalios įprastos taisyklės dėl atleidimo iš darbo, taip pat – dėl minimalios algos. Reikalauti dirbti nuotoliu taip pat gali būti sunkiau. Be to, kai kuriais atvejais sukauptos atostogos pradės dingti ne po 3 metų, kaip dabar, o po 2 metų – t. y. gerokai greičiau.

Arti dviejų tūkstančių moterų Lietuvoje kasmet išgirsta žemę iš po kojų priverčiančią slysti diagnozę – krūties vėžys. Nors stigmų dėl šio vėžio diagnostikos ir gydymo vis dar apstu, gydytojai skubina išsitirti nelaukiant simptomų.  Medikai perspėja, kad krūties vėžys neturi amžiaus ribų – juo gali susirgti tiek jaunos, tiek vyresnės moterys. Manoma, kad šiuo metu daugiau nei 21 tūkst. moterų gyvena su šia diagnoze, o kasmet nustatoma apie 1700 naujų atvejų.

Pristatant kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą Seimo narius šokiravo žinia dėl mažinamo finansavimo prevencinėms programoms. „Į kokius viduramžius čia grįžtame“ – gana griežtai sureagavo ir prezidento patarėja.

Nors ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) sezonas tik prasidėjo ir gripo pakilimo dar laukiama, medikai ragina nesnausti. Jie primena ne tik iki kaulo smegenų žinomas prevencijos priemones, bet ir rekomenduoja pasiskiepyti. Pasak šeimos gydytojos Elenos Šukės, nebūtina sunkiai sirgti gripu, tačiau sulaukusiems 40 metų amžiaus rizika patirti infarktą ar insultą per pirmas ligos dienas nepasiskiepijus gerokai išauga.

Pirmasis sniegas Lietuvoje gali pasirodyti jau artimiausiomis dienomis, praneša žinoma sinoptikė Elvyra Latvėnaitė. Nors rimtų audrų neprognozuojama, anot jo, orus keis ciklonai – vietomis griaudės perkūnija, kai kur pasirodys ledo kruopos ar šlapios snaigės. Tačiau po šio rudeninio neramumo savaitės pabaigoje laukia atšilimas ir netikėtai švelni spalio pabaiga. „Orai, su ciklonų pagalba, bandė tikrą rudenį vaidinti. Kol kas sėkmingai.

Protarpinį ir ilgalaikį, kelias dienas trunkantį, badavimą propaguojantis gydytojas, LSMU lektorius Voldemaras Giedrimas to nauda neabejoja. Jo teigimu, kurį laiką nevartojant jokio maisto atsigauna ne tik kūnas, bet ir protas. Vis tik jis skuba pridurti, kad tai jokiu būdu nėra panacėja nuo lėtinių ligų ir kai kuriems net pavojinga praktika. Pašnekovas pasakoja su žmona ne tik 2 kartus per metus propaguojantis ilgalaikį, bent 5–6 dienas trunkantį, badavimą.

Lietuvoje šiandien buvo apsiniaukę, vietomis su lietumi orai. Artimiausią naktį lietaus debesys apims visą šalį ir kurį laiką lis visur iš karto, maža to, vietomis lis smarkiai. Dieną lietaus debesys pamažu plauks į šiaurę; šalies pietuose liausis lyti dar ryte, o šiaurėje lis iki pat vakaro, praneša sinoptikas Naglis Šulija. Šiandien Lietuvoje buvo labai šilta.

Krašto apsaugos ministrės pareigų netekusi Dovilė Šakalienė dar visai neseniai viešumoje demonstravo artimą bendravimą su premjere Inga Ruginiene. Tiesa, psichologas atkreipė dėmesį į šį neverbalinės komunikacijos gestą ir pabrėžė, kad tokia palankumo išraiška politikoje gali būti tik išorinė kaukė, neatskleidžianti tikrosios santykių dinamikos. Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė buvo atstatydinta iš pareigų.

Spalio 24-oji – Tarptautinė klimato kaitos diena. Lietuvoje klimato kaitą geriausiai atspindi žiemos, mat pasikeitė ir jų trukmė, ir vidutinė temperatūra. Apžvelgdami, kaip klimato kaita pakeitė lietuvišką žiemą, meteorologai dalijasi prognoze, ko laukti šiemet. „Kartais tenka išgirsti žmones sakant, kad vienų ar kitų metų žiema buvo šalta, tačiau žiemos šaltumo įspūdį neretai gali sukurti vos 2–3 labai šaltos savaitės, nors visa kita žiemos dalis galėjo būti šilta.

Svarstant naują Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą pasigirdo nuogąstavimų, kokia ateitis laukia regione esančių ligoninių. Valstybinės ligonių kasų vadovas įspėjo, kad jei nebus didinamas finansavimas, kils realus klausimas dėl tam tikrų paslaugų „uždarymo“. Trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitete (SRK) svarstant kitų metų PSDF biudžetą keltas klausimas ir dėl rajoninių bei regioninių ligoninių padėties.

Lietuvoje šiandien pamažu įsivyravo debesuoti su pragiedruliais orai, kai kur palijo. Artimiausią naktį vyraus jau debesuotas dangus, daug kur palis, tik ne visur iš karto. Rytoj irgi debesuota, kurį laiką lis visur. Vakarop ims giedrytis pietuose ir pietvakariuose, praneša sinoptikas Naglis Šulija. Anot jo, vėsūs orai ir šalnos jau pasitraukė, dabar orai bus šiltesni.

Gyvybės langelyje Šiauliuose antradienį rasta palikta geros būklės 4 dienų naujagimė – vaikas rastas su dokumentais ir būtinais daiktais. Kaip pranešė Policijos departamentas, kūdikis buvo rastas apie 13.35 val. Architektų gatvėje esančiame Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikoje įrengtame gyvybės langelyje.

Žinoma Lietuvos sinoptikė Elvyra Latvėnaitė socialiniuose tinkluose dalijasi naujausia prognoze – pasak jos, auksinio rudens ramybė netrukus baigsis. Į mūsų regioną artėja audringesnių ir drėgnesnių ciklonų sistema, o kartu su ja – vis dažnesni lietūs, stiprėjantys vėjai ir net pirmosios šlapios snaigės. Sinoptikė aiškina, kad šiuo metu Lietuva vis dar yra rytiniame audrų sistemos pakraštyje, todėl orai kol kas išlieka gana švelnūs, tačiau ilgai tai netruks.

Dar visai neseniai prie Baltijos jūros pakrantės iškilo kūgio formos statiniai, sukėlę daugybę diskusijų ir įvairių nuomonių. Dalis žmonių nesupranta jų paskirties, kiti piktinasi jų kaina, o treti abejoja jų veiksmingumu. Šie kūgio formos statiniai yra inžinerinės kliūtys, dar kitaip vadinamos „drakono dantimis“.  Lietuvos kariuomenė nurodo, kad šios kliūtys yra Karinių jūrų pajėgų organizuojamų pratybų „Audros smūgis 2025“ vienas iš elementų.

Ką tik pristačiusi atnaujintą Skubios pagalbos skyrių Respublikinė Vilniaus universiteto ligoninė skelbia apie tolesnius pokyčius – bus renovuojamas seniausiai statytas korpusas. Dėl to keičiasi patekimo į ligoninę tvarka. Žinia apie tai įstaiga pasidalino socialinio tinklo paskyroje. „DĖMESIO! RVUL prasideda naujas didelis įstaigos infrastruktūros modernizavimo projektas – seniausiojo, dar 1991 m. pastatyto, C korpuso renovacija.

Ilgalaikėse klimatologų prognozėse teigiama, kad visoje Europoje mus gali pasiekti šalto oro bangos. Visgi Lietuvos hidrometeorologijos klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas Donatas Valiukas pažymi, kad tai nebūtinai reiškia, kad tokie orai bus ir Lietuvoje. Klimatologas taip pat pasidalino ir dabartinėmis žiemos prognozėmis.  Naujienų portale „Bloomberg“ pranešama, kad artėjanti žiema gali gerokai padidinti energijos kainas, dėl galimų šalčio bangų Europoje.

Išaugus elektrą gaminančių vartotojui skaičiui, dažnai pasitaiko situacijų, kai jos didmeninė kaina biržoje būna neigiama. O tai kelia papildomų iššūkių elektros pardavėjams. Vis tik ministerija jau parengė naują planą, kaip spręsti tokią problemą. Dėl to, panašu, teks papildomai susimokėti ne tik gaminantiems, bet ir visiems kitiems elektros vartotojams. Dėl padidėjusios elektros gamybos dažnėja situacijos, kai biržoje kainos už ją būna neigiamos.

Jau netrukus įsigalios atnaujinta receptų rašymo ir vaistų, kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių (MPP) pardavimo tvarka. Pokyčių iniciatoriai viliasi, kad bus patogiau ne tik gydytojams, farmacininkams, bet ir pacientams. Nuo lapkričio 7 dienos įsigalioja pokyčiai dėl receptinių vaistų išrašymo ir pardavimo.

Dantų problemos ir apsilankymai pas odontologus retam kelia daug džiaugsmo. Ypač jei procedūra sudėtingesnė, vargu ar po jos tą dieną jaučiamės darbingi. Nors nedarbingumo pažymėjimą įmanoma gauti ir po dantų gydymo, vis tik realybė tokia, kad lankantis privačiose įstaigose tokios praktikos laikomasi retai.  Ko gero, retas gali pasigirti patiriantis malonumą lankydamasis pas odontologus.

Žinoma Lietuvos sinoptikė Elvyra Latvėnaitė feisbuke praneša, kad į Lietuvą atėjo ciklonas Henning III-iasis. Tad artimiausiomis dienomis sulauksime gana lietingų ir vėsių orų, o vietomis oro temperatūra gali nukristi ir iki -4 laipsnių.  E. Latvėnaitė skelbia, kad jau šiandien Lietuvą pasiekė ciklonas Henning III-iasis tad vietomis sulauksime gana gausaus lietaus.

Lietuvoje per pirmąjį rudens mėnesį fiksuota mirtis nuo pavojingos infekcijos – listeriozės. Tai šiemet – jau antroji mirtis nuo šios ligos. Nors Lietuvoje listeriozės atvejų skaičius nėra dramatiškai didelis, Europoje stebima nerimą kelianti tendencija. Naujausiais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, per rugsėjo mėnesį Lietuvoje buvo užregistruoti 6 listeriozės atvejai, iš jų vienas pasibaigė mirtimi.

Mįslinga dviejų žmonių žūtis prie Šiaulių. Po mišką visureigiais važinėję žmonės rado purvo baloje gulinčią sušalusią ir leisgyvę moterį, už kelių metrų ant žolės gulėjo pusnuogis vyro lavonas. Atvažiavę medikai bandė gaivinti moterį, nuvežė ją į ligoninę, tačiau netrukus ji ten mirė. Ekspertai aiškinasi, kas nutiko neasocialiai porai, kodėl jie atsidūrė miške ir ką ten veikė.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.