JAV

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį perspėjo dėl pereinamojo laikotarpio išlaidų, susijusių su jo tarifų politika.  „Bus pereinamojo laikotarpio sąnaudų ir problemų, bet galiausiai tai bus puikus dalykas“, – pareiškė JAV prezidentas.  D. Trumpas šiuo metu siekia pertvarkyti pasaulio ekonomiką ir priversti gamintojus bazuotis Jungtinėse Valstijose.

JAV padidino muitus Kinijos prekėms iki 145 proc., cituodami Baltųjų rūmų atstovą rašo CNBC. Baltųjų rūmų atstovas CNBC patvirtino, kad JAV tarifai Kinijos importui dabar sudaro 145 proc. Tai apima 125 proc. tarifą, kuris įvestas kaip „abipusiai“ muitai, ir mokesčiai, nustatyti Kinijai už atsakomuosius veiksmus prieš JAV importo mokesčius, teigiama Baltųjų rūmų pranešime. Tai taip pat apima 20 proc. tarifą, kurį D. Trumpas įvedė anksčiau šiais metais dėl prekybos fentaniliu.

Muitų ginče su Jungtinėmis Valstijomis Kinija imasi ir neįprastų priemonių. Valstybinė stotis CCTV pranešė, kad Filmų priežiūros institucija „nuosaikiai sumažins“ importuojamų amerikietiškų filmų skaičių. JAV vyriausybės sprendimas „neteisėtai“ įvesti muitus Kinijai „neišvengiamai dar labiau sumažins amerikietiškų filmų populiarumą tarp vietinės publikos“, CCTV citavo institucijos atstovą. Vietoje to bus rodoma daugiau filmų iš viso pasaulio.

Keletas JAV Senato narių pareikalavo pradėti tyrimą, siekiant išsiaiškinti, ar prezidentas Donaldas Trumpas neužsiėmė prekyba akcijomis naudojantis viešai neskelbiama informacija arba rinkos manipuliavimu, paragindamas pirkti akcijas, o po to staiga pakeisdamas sprendimą dėl visuotinių muitų įsigaliojimo.

Pirmosios apklausos po muitų pasauliui paskelbimo Donaldui Trumpui nežadėjo nieko gero. Pritariančių prezidento darbui skaičius sumažėjo. Žinoma, tai tik atskiri signalai. Tačiau ir ilgesnė tendencija rodo, kad dauguma amerikiečių D. Trumpui nepuoselėja šiltų jausmų. O viena jo kaip prezidento stiprybių – ekonomika – tampa silpnybe.   Tinklaraštis „Silver Bulletin“ pateikia visų svarbiausių apklausų vidurkį.

Prieš paskelbdamas apie importo muitų atidėjimą 90-iai dienų, kas lėmė vertybinių popierių rinkų atsigavimą, JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo sekėjus paragino pirkti akcijas, praneša „The Washington Post“. „Tai geras laikas pirkti!!! DJT“, – jis rašė savo socialiniame tinkle „Truth Social“ trečiadienį 9 val. 37 minutės Niujorko laiku. Netrukus prieš 13 val. jis toje pačioje socialinėje platformoje paskelbė stabdysiantis naujuosius muitus, o anksčiau smukusios akcijų rinkos šovė į viršų.

JAV Senatas naujuoju ambasadoriumi Izraelyje patvirtino prieštaringai vertinamą buvusį Arkanzaso gubernatorių Mike‘ą Huckabee. Jo kandidatūrą parėmė 53 senatoriai, 46 buvo prieš. Demokratai beveik vieningai balsavo prieš. Už respublikoną M. Huckabee savo balsą atidavė tik demokratų atstovas Johnas Fettermanas. Izraelio kraštutinių dešiniųjų pažiūrų finansų ministras Bezalelis Smotrichas pasveikino M. Huckabee su nauju postu Jeruzalėje. Tai nuostabi žinia Izraelio žmonėms, pareiškė jis.

Maskva paleido kalintą Jungtinių Valstijų ir Rusijos pilietybes turinčią baleriną Kseniją Kareliną, ketvirtadienį pareiškė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio. Kiek anksčiau leidinys „The Wall Street Journal“ pranešė, kad buvo susitarta dėl apsikeitimo kaliniais. „Amerikietė Ksenija Karelina lėktuvu grįžta namo į Jungtines Valstijas.

JAV ir Rusijos delegacijos ketvirtadienį Rusijos konsulate Stambule pradėjo dar vieną pokalbių dėl ambasadų darbo ratą. Tai pranešė rusų naujienų agentūra TASS.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen palankiai įvertino JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą laikinai stabdyti muitų taikymą daugumai pasaulio šalių. Tai svarbus žingsnis stabilizuojant ekonomiką, sakė ji. „Aiškios, nuspėjamos sąlygos yra būtinos prekybos ir tiekimo grandinių funkcionavimui“, – pažymėjo Komisijos vadovė. Europos Sąjunga, pasak jos, ir toliau yra už konstruktyvias derybas su JAV, kurių tikslas – susitarti dėl sklandžios ir abiem pusėms naudingos prekybos.

Stambule prasidėjo Rusijos ir Amerikos konsultacijos, skelbiama TASS. Delegacijų derybos truks kelias valandas, tačiau nebus tokios ilgos kaip ankstesniame raunde, sakė agentūros šaltinis. Pirmasis tokio formato JAV ir Rusijos derybų raundas įvyko vasario 27 d. Stambule. Kaip ir pirmą kartą, Rusijai konsultacijose atstovauja diplomatas Aleksandras Darčiovas, neseniai paskirtas Rusijos ambasadoriumi Jungtinėse Valstijose, o JAV – valstybės sekretoriaus padėjėjo pavaduotoja Sonata Coulter.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui pranešus apie 90 dienų pertrauką muitų konkrečioms šalims ar regionams įsigaliojimui, JAV akcijų biržų indeksai trečiadienio prekybos sesiją užbaigė pakilimu 8-12 procentų. Pramonės kompanijų „Dow Jones Industrial Average“ indekso vertė trečiadienį išaugo 7,9 proc., plataus masto „S&P 500“ – 9,5 proc., į technologijas orientuoto „Nasdaq Composite“ – 12,2 procento.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė įsaką, kuriuo panaikinami vandens slėgio apribojimai dušo galvutėms – Baltųjų rūmų teigimų, šis žingsnis „padarys Amerikos dušus vėl didžiais“. D. Trumpas jau seniai skundžiasi nepakankamu vandens slėgiu amerikiečių vonios kambariuose, dėl kurio jis kaltina federalines vandens taupymo taisykles.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2025 m. balandžio 9 d. paskelbė skambų pareiškimą, kad Jungtinės Valstijos turi ginklų, kurie pranoksta visus pasaulyje egzistuojančius analogus ir apie kuriuos „niekas neturi nė menkiausio supratimo“. Tai jis pasakė sakydamas kalbą per metinę Respublikonų nacionalinio komiteto (NRCC) vakarienę Vašingtone, praneša agentūra „Bloomberg“. „Mes turime ginklą, apie kurį niekas net nenutuokia.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui paskelbus apie 90 dienų muitų tarifo taikymo visoms šalims, išskyrus Kiniją, sustabdymą, trečiadienį Volstrito akcijos staiga šoktelėjo aukštyn. Netrukus po to, kai D. Trumpas paskelbė apie naujausią savo sprendimą socialinėje platformoje „Truth Social“, akcijų indeksas S&P 500 pakilo 6,0 proc., nutraukdamas žiaurią nuostolių virtinę, prasidėjusią nuo D. Trumpo „Išlaisvinimo dienos“, jam prieš savaitę paskelbus apie tarifus.

Ukrainos ekonomikos ministro pavaduotojo ir prekybos atstovo Taraso Kačkos teigimu, šalis yra pasirengusi derėtis su JAV dėl muito mokesčių JAV produktams panaikinimo. Šią mintį T. Kačka išsakė duodamas interviu dienraščiui „Ekonomična pravda“. Pareigūno teigimu, iš JAV į Ukrainą įvežama prekių už 3–4 mlrd. JAV dolerių, o tokiai produkcijai yra taikomi arba labai maži muito mokesčiai, arba jų visai nėra. „Mes esame pasirengę atšaukti muitą amerikietiškiems produktams.

Kinija trečiadienį perspėjo turistus „visapusiškai įvertinti riziką“ prieš keliaujant į Jungtines Valstijas po to, kai Pekinas padidino tarifus amerikietiškam importui, keršydamas už panašius muitus, kuriuos įvedė JAV prezidentas Donaldas Trumpas. „Dėl pablogėjusių Kinijos ir JAV prekybos santykių ir saugumo padėties Jungtinėse Valstijose patariame Kinijos turistams prieš vykstant į JAV visapusiškai įvertinti riziką“, – pareiškime sakė Kinijos kultūros ir turizmo ministerija.

NASA teiks prioritetą pasiųsti astronautus į Marsą, trečiadienį paskelbė prezidento Donaldo Trumpo paskirtas JAV kosmoso agentūros vadovas, pasėdamas abejonių dėl to, ar bus įgyvendinti nuo seno puoselėjami planai sugrįžti į Mėnulį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusią savaitę paleido pirmuosius šūvius pasauliniame prekybos kare, sukeldamas chaosą akcijų biržoje bei padarydamas žalos įvairiems žmonėms, įskaitant save, rašo „Forbes“. Balandžio 2 d., tą dieną, kai D. Trumpas pristatė savo planą dėl plataus masto tarifų, „Forbes“ jo grynąją vertę įvertino 4,7 mlrd. dolerių. Nepraėjus nė savaitei, jo turtas sumažėjo iki 4,2 mlrd.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį paprašė laikytis ramiai – po to, kai Kinija ir Europos Sąjunga (ES) ėmėsi atsakomųjų veiksmų dėl jo įvestų muitų ir dar labiau paaštrėjo pasaulio rinkas drebinantis prekybos karas. „RAMIAI!  Viskas bus gerai.

Jungtinės Valstijos „nesiekia kariauti su Kinija“, tačiau imsis veiksmų, kad atremtų kinų „grėsmes“ Šiaurės ir Pietų Amerikoje, trečiadienį lankydamasis Panamoje perspėjo JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas. „Mes nesiekiame kariauti su Kinija... Tačiau visi kartu turime užkirsti kelią karui, tvirtai ir aktyviai atremdami Kinijos grėsmes šiame pusrutulyje“, – antrąją vizito Panamoje dieną pasakė P. Hegsethas.

Rytoj vyksiančiose derybose Rusija kels klausimą dėl tiesioginių skrydžių su JAV atnaujinimo, rašo „Sky News“. Rytoj Stambule vyksiančiose Rusijos ir JAV derybose Rusija kels klausimą dėl tiesioginių skrydžių su JAV atnaujinimo ir diplomatinio turto grąžinimo, pareiškė Rusijos ambasadorius JAV. Tiesioginiai skrydžiai tarp JAV ir Rusijos, kartu su skrydžiais į daugelį kitų šalių, buvo sustabdyti po to, kai Maskva 2022 m. vasario mėn. pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Europos pareigūnai, prašę neviešinti jų pavardžių, sutiko, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija beveik neabejotinai išves dalį iš maždaug 80 tūkst.

Didžiausias Volstrito bankininkas padėtį po JAV prezidento Donaldo Trumpo įvestų muitų apibūdino kaip „pavojingiausią nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“ ir mano, jog JAV padėčiai pasaulyje iškilo grėsmė, rašoma „Bild“. Jamesas Dimonas, „JPMorgan Chase“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas, mano, kad JAV ekonominei stiprybei ir padėčiai pasaulyje yra iškilęs pavojus. Nors jis retai pasisako viešai, tačiau šiuo metu perspėja apie D. Trumpo muitų politikos pasekmes.

Kinija į Donaldo Trumpo muitus gali atsakyti galinga rinkų perėmimo banga: užtvindys pasaulį pigiomis prekėmis, skelbiama amerikiečių „New York Times“ straipsnyje. Donaldo Trumpo muitų karai gali nulemti milžiniškas pasekmes pačiai Amerikai – „mūsų link artėja cunamis, kuris formuojasi Kinijoje“. Pekinas siekia užvaldyti pasaulio rinkas. Kinijos centrinis bankas per valstybės kontroliuojamus bankus išdavė 1,7 trilijono eurų vertės paskolų pramonės šakoms.

JAV gynybos departamentas, anot žiniasklaidos, svarsto atitraukti iš Rytų Europos 10 tūkst. karių. Apie tai pranešė stotis NBC, remdamasi keliais neįvardytais JAV ir ES pareigūnais. Tai esą būtų dalis karių, kurie prezidentaujant Joe Bidenui 2022 m. buvo nusiųsti į Europą kaip pastiprinimas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pasirašė vykdomuosius įsakus padidinti anglių gavybą šalyje ir daugiau nei dvigubai padidinti elektros energijos gamybą, kad ji neatsiliktų nuo daug energijos reikalaujančių dirbtinio intelekto (DI) technologijų. Vykdomaisiais įsakais, kuriuos D. Trumpas pasirašė apsuptas šalmuotų kalnakasių, bus panaikintos reguliacinės kliūtys anglių kasybai ir sustabdytas planuojamas daugelio anglimis kūrenamų elektrinių uždarymas.

Šiaurės rytų Virdžinijos valstijoje antradienio vakarą per šaudymą žuvo trys žmonės ir dar trys buvo sužeisti, pranešė pareigūnai. Apie 17 val. 30 min. vietos (trečiadienį 0 val. 30 min. Lietuvos) laiku pagalbos telefonu 911 gautas pranešimas apie šaudymą viename iš miesto namų kompleksų Spotsilveinijos apygardoje, esančioje netoli Frederiksburgo ir maždaug 105 km į pietvakarius nuo Vašingtono, sakė šerifo biuro atstovė spaudai majorė Elizabeth Scott.

Trečiadienį įsigaliojo nauja JAV muitų banga dešimtims prekybos partnerių, o prezidentas Donaldas Trumpas ėmėsi konkrečių veiksmų prieš Kiniją ir paspartino prekybos karą. JAV prezidentas, nepaisant trilijonus siekiančių rinkos nuostolių, yra itin patenkintas savo veiksmais. „Šios šalys man skambina, bučiuoja man užpakalį. Jie trokšta susitarti. Bučiuoja man į užpakalį ir sako: prašau, prašau, prašau, pone, susitariam, aš padarysiu viską, pone“, – aiškino jis.

Jungtinės Valstijos  ir Rusija ketvirtadienį Stambule surengs derybas dėl galimybės atkurti kai kurią jų ambasadų veiklą, kuri po Maskvos invazijos į Ukrainą buvo drastiškai apribota, pranešė JAV Valstybės departamentas. Šios derybos, kurios yra jau antrosios tokio pobūdžio, rengiamos po to, kai prasidėjus antrajai prezidento Donaldo Trumpo kadencijai jis inicijavo kontaktą su Rusija ir pasiūlė pagerinti santykius, jei ši nutrauks kovas Ukrainoje.

Trečiadienį įsigaliojo nauja JAV muitų banga dešimtims prekybos partnerių, o prezidentas Donaldas Trumpas ėmėsi konkrečių veiksmų prieš Kiniją ir paspartino prekybos karą. Beveik 60-čiai šalių pritaikyti tarifai iš esmės svyruoja nuo 10 iki 50 procentų, tačiau dėl Pekino atsakomųjų veiksmų šiais metais Kinijai įvesti JAV muitai padidės iki 104 procentų. Praėjusią savaitę įsigaliojo pasaulio ekonomiką sukrėtęs 10 proc. „bazinis“ muitas, kuris taikomas daugumai JAV importuojamų prekių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad jo vyriausybė sudarinėja „specialiai pritaikytus susitarimus“ su prekybos partneriais, Vašingtonui įvedus muitus, kuriuos jis aiškina prekybos disbalansu su viso pasaulio šalimis. „Mums sekasi labai gerai ir mes sudarinėjame tai, ką aš vadinu specialiai pritaikytais sandoriais, ne iš piršto laužtais, tai yra pritaikyti, labai pritaikyti sandoriai“, – sakė D. Trumpas, kalbėdamas renginyje apie JAV energetikos politiką.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijai nerimą kelia tai, kad Rusija karui prieš Ukrainą į savo kariuomenę priima karius iš Šiaurės Korėjos ir Kinijos piliečius. Tai pareiškė JAV valstybės departamento atstovė Tammy Bruce, kuri antradienį kalbėjo spaudos konferencijoje, praneša „Ukrinform“ korespondentas. „Nerimą kelia tai, kad dalyvauja Šiaurės Korėja, nerimą kelia tai, jog į nelaisvę buvo paimti Kinijos kariai“, – pažymėjo T. Bruce.

JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas vėliau šią savaitę virtualiai dalyvaus tarptautinių Ukrainos rėmėjų susitikime, antradienį pranešė JAV gynybos pareigūnas.  Ukrainos gynybos kontaktinės grupės (UDCG) susitikimus pradėjo P. Hegsetho pirmtakas Lloydas Austinas po to, kai Rusija 2022-ųjų vasarį pradėjo plataus masto invaziją į šią šalį.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį paragino savo JAV kolegą Donaldą Trumpą persvarstyti prekybos partneriams įvestus plataus masto tarifus, kurie sukėlė pasaulinės recesijos grėsmę. „Tikslas – pasiekti, kad prezidentas D. Trumpas persvarstytų savo sprendimą“, – per vizitą Egipte sakė E. Macronas. „Jei tai reiškia, kad turime pereiti etapą, kuriame paaiškinsime, kad esame pasirengę reaguoti, tebūnie“, – teigė jis.

Rusija ir Jungtinės Valstijos ketvirtadienį Stambule ketina pratęsti derybas dėl jau kuris laikas įtemptų diplomatinių santykių normalizavimo, antradienį paskelbė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurio žodžius citavo valstybinė naujienų agentūra „Interfax“. Rusijos Užsienio reikalų ministerijos teigimu, Rusijos delegacijos vadovu bus ambasadorius Vašingtone Aleksandras Darčievas, tuo tarpu JAV delegacijai vadovaus Sonata Coulter.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija, anot žiniasklaidos, svarsto vykdyti dronų atakas prieš narkotikų kartelius Meksikoje. Taip siekiama pažaboti narkotikų kontrabandą per pietinę JAV sieną, pranešė stotis „NBC News“, remdamasi šešiais buvusiais ir esamais kariuomenės, teisėsaugos institucijų ir žvalgybos pareigūnais, susipažinusiais su šiuo klausimu.

JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas antradienį lankydamasis Panamoje įspėjo, kad Jungtinės Valstijos neleis Kinijai daryti įtakos Panamos kanalui. „Šiandien Panamos kanalas susiduria su nuolatinėmis grėsmėmis“, – kalbėdamas policijos nuovadoje, esančioje prie įplaukos į kanalą, sakė P. Hegsethas. „Jungtinės Amerikos Valstijos neleis komunistinei Kinijai ar bet kuriai kitai šaliai kelti grėsmės kanalo veikimui ar vientisumui“, – pridūrė jis.

Papildomi JAV tarifai Kinijos importui sieks 104 proc., antradienį naujienų agentūrai AFP pranešė Baltieji rūmai.  Padidėjus įtampai tarp Vašingtono ir Kinijos Pekinas pažadėjo „kovoti iki galo“, jei JAV toliau taikys šaliai griežtus muitus. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino įvesti papildomą 50 proc. tarifą importui iš Kinijos, jei Pekinas neatšauks savo atsakomųjų priemonių planų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigia, kad Kinija siekia susitarti su JAV dėl būdo išeiti iš muitų aklavietės. „Kinija taip pat labai nori susitarti, bet jie nežino, nuo ko pradėti“, – ketvirtadienį savo platformoje „Truth Social“ parašė D. Trumpas. Jis pridūrė: „Mes laukiame jų skambučio. Tai įvyks!“ Pirmadienį Kinija paskelbė planus nuo ketvirtadienio įvesti 34 proc. importo tarifą prekėms iš JAV, tiesiogiai atsakydama į praėjusią savaitę JAV prezidento įvestą 34 proc.

Baltieji rūmai pirmadienį paneigė pranešimus, kad birželio 14-ąją, per JAV kariuomenės įkūrimo 250-ąsias metines ir Donaldo Trumpo 79-ąjį gimtadienį, Vašingtone planuojamas karinis paradas. Apie planus surengti neįprastą JAV karinės galios demonstravimą šalies sostinės gatvėse pirmasis pranešė laikraštis „Washington City Paper“. Jis teigė, kad paradas galėtų nusidriekti 6 km – nuo Pentagono Arlingtone, Virdžinijos valstijoje, iki Baltųjų rūmų.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni, pasak dienraščio „La Repubblica“, Didįjį ketvirtadienį Vašingtone susitiks su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Susitikime Baltuosiuose rūmuose pirmiausiai bus kalbama apie ginčą dėl muitų tarp JAV ir Europos, rašo laikraštis. Apie tokį susitikimą dar prieš Velykas spėliojama jau kelias dienas. Oficialiai G. Meloni vizitas į JAV kol kas nepatvirtintas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pranešė, kad penktadienį vienoje karinėje ligoninėje netoli Vašingtono jam bus atliktas „ilgai planuotas kasmetinis medicininis patikrinimas“. „Dar niekada nesijaučiau geriau, bet vis dėlto šiuos dalykus reikia daryti!“ – rašė jis savo socialiniame tinkle „Truth Social“. 78 metų D. Trumpas yra aktyvus golfo žaidėjas, susilaikantis nuo alkoholio ir cigarečių, tačiau jis yra žinomas kaip mėgėjas pasimėgauti greituoju maistu ir gerai iškeptais kepsniais...

Kinija antradienį pasmerkė JAV viceprezidentą J. D. Vance'ą kaip „nemokšą ir nemandagų“, šiam pareiškus, kad Vašingtonas skolinasi pinigus iš „kinų valstiečių“.  „Kinijos pozicija dėl Kinijos ir JAV ekonominių ir prekybos santykių yra labai aiški“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas. „Stebina ir liūdina girdėti tokius nemokšiškus ir nemandagius šio viceprezidento žodžius“, – pridūrė jis.

JAV prezidento patarėjas milijardierius Elonas Muskas antradienį Baltųjų rūmų patarėją prekybos ir gamybos klausimais Peterį Navarro pavadino „tikru mulkiu“ ir „bukesniu už plytų krūvą“, didėjant nesutarimams dėl Donaldo Trumpo  muitų politikos. E. Muskas išreiškė nepritarimą JAV tarifams. Elektromobilių bendrovės „Tesla“ vadovą, panašu, supykdė P. Navarro pastabos, kai jis jį pavadino ne automobilių gamintoju, o surinkėju.

Elono Musko technologijų komanda DOGE naudoja dirbtinį intelektą (DI), kad stebėtų vienos federalinės agentūros – Aplinkos apsaugos agentūros (EPA) – vidinę komunikaciją, siekdama nustatyti JAV prezidentui Donaldui Trumpui nelojalius ir jo politiką kritikuojančius darbuotojus, praneša „Reuters“. Nors didžiąją dalį E. Musko Vyriausybės efektyvumo departamento (DOGE) veiklos vis dar gaubia paslaptys, stebėjimas reikštų neįprastą technologijų naudojimą siekiant nustatyti tariamo nelojalu...

Pentagonas antradienį patvirtino, kad Donaldo Trumpo administracija atleido JAV karinių jūrų pajėgų viceadmirolę Shoshaną Chatfield, vienintelę moterį NATO kariniame komitete. Gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas „atleido JAV karinių jūrų pajėgų viceadmirolę Shoshaną Chatfield iš JAV atstovės NATO kariniame komitete pareigų dėl prarasto pasitikėjimo jos gebėjimais vadovauti“, sakoma Pentagono atstovo spaudai Seano Parnello pareiškime.

Aukšto rango Gynybos departamento pareigūnai svarsto pasiūlymą išvesti iki 10 tūkst. karių iš Rytų Europos, o tai kelia susirūpinimą abiejuose žemynuose, kad tai padrąsintų Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, teigia šeši JAV ir Europos pareigūnai, kurie buvo informuoti šiuo klausimu, rašoma „NBC News“. Svarstomi daliniai yra dalis 20 tūkst. karių, kuriuos J. Bideno administracija dislokavo 2022 m., kad sustiprintų su Ukraina besiribojančių šalių gynybą po Rusijos invazijos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas panaikino beveik šimtmetį galiojusią mokesčių spragą, kuri gelbėjo įmones nuo itin didelių mokesčių už pigų importą, kurio didžioji dalis atkeliauja iš Kinijos. Šis žingsnis, žengtas trečiadienį, po to, kai D. Trumpas paskelbė plačius muitus daugumai JAV prekybos partnerių. Vyriausybės ataskaitoje teigiama, kad 2022 m. fiskaliniais metais 83 proc. viso JAV el. prekybos importo pasinaudojo šia spraga, vadinama „de minimis“. Iš pradžių D. Trumpas vasario mėn.