Karas Ukrainoje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad pasaulis turėtų siekti „režimo pasikeitimo“ Rusijoje, argumentuodamas, jog antraip prezidentas Vladimiras Putinas ir toliau destabilizuos savo kaimynus. „Manau, kad Rusija gali būti pastūmėta nutraukti šį karą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirinko gerą laiką paskelbti ultimatumą Rusijos ržeimo lyderiui Vladimirui Putinui, sako „The Telegraph“ žurnalistas Con Coughlin. Maskvai liko mažiau nei dvi savaitės sutikti su paliaubomis arba susidurti su pasekmėmis. „Donaldas Trumpas negalėjo pasirinkti tinkamesnio laiko, kad paskelbtų naują terminą, iki kurio Rusija turi sutikti nutraukti ugnį ir užbaigti vadinamąją „specialiąją karinę operaciją“ Ukrainoje.

JAV prezidento Donaldo Trumpo specialiojo pasiuntinio Ukrainai Keitho Kelloggo dukra Megan Mobbz pakomentavo dar vieną masinį Rusijos puolimą prieš Kyjivą, skelbia „Ukrainska Pravda“. Ji pažymi, kad tokiomis atakomis Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas „tikrina Amerikos ryžtą ir stiprybę“. „Kyjivą masiškai atakuoja dronai. Neabejokite, tai yra Putino atsakas į prezidento Trumpo terminą. Jis tikrina Amerikos ryžtą ir stiprybę. Neturime pasijusti bejėgiai“, – socialiniuose tinkluose teigia ji.

Per Rusijos dronų ir raketų ataką Kyjive žuvo aštuoni žmonės, įskaitant šešerių metų berniuką, ketvirtadienį pranešė ukrainiečių pareigūnai....

Ukraina pakoreguos prieštaringai vertinamą antikorupcinį įstatymą, dėl kurio praėjusią savaitę kilo protestai, trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė ukrainiečių užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha. Ketvirtadienį parlamente planuojamas balsavimas dėl šių pataisų.  „Tikimės, kad balsavimas įvyks rytoj. Atitinkamas parlamento komitetas jau davė sutikimą. Mes tai sutvarkysime“, – duodamas interviu AFP nurodė ministras.

Oficialūs Kremliaus asmenys ryžtingai atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlytą naują terminą, iki kurio Rusija turėtų susitarti dėl karo su Ukraina nutraukimo, ir pakartojo, kad Maskva suinteresuota tęsti karą, teigiama naujame Karo tyrimų instituto (ISW) straipsnyje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pranešė, kad jo šalis beveik pasiekė finansavimo susitarimą su Nyderlandais dėl bepiločių orlaivių gamybos Ukrainoje. Savo vakariniame kreipimesi į tautą V. Zelenskis sakė, kad tikisi, jog susitarimas bus sudarytas šią savaitę. „Šią savaitę Ukrainos gamintojų sąskaitose atsiras papildomi 400 mln. eurų Ukrainos bendrovėms, Ukrainos bepiločių orlaivių gamintojams“, – teigė jis.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas antradienį, nustatęs konkretų 10 dienų terminą Vladimirui Putinui nutraukti karą Ukrainoje, teigė kol kas negavęs rusų vadovo reakcijos į šį grasinimą. „Nesulaukiu jokio atsakymo. Gaila“, – sakė jis. Trumpas grasina Putinui Antradienį jis teigė, kad Rusija susidurs su naujomis sankcijomis, jei nesustabdys karo veiksmų Ukrainoje per 10 dienų. Visgi D. Trumpas išreiškė abejonių dėl savo planuojamų veiksmų poveikio.

Rusija pareiškė turinti imunitetą Vakarų sankcijoms, tačiau tai taikoma tik seniems apribojimams, o naujosios Donaldo Trumpo sankcijos bus daug veiksmingesnės. Tai pareiškė respublikonų senatorius Lindsey Grahamas, kuris yra vienas artimiausių JAV prezidento sąjungininkų.

JAV Valstybės departamento spaudos sekretorė Tammy Bruce pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas artimiausiu metu paskelbs tolesnius žingsnius Rusijos atžvilgiu, siekdamas priversti Kremliaus prezidentą Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo su Ukraina. Tokį pareiškimą ji padarė „Fox News“ eteryje. T. Bruce patvirtino, kad D. Trumpas ketina sutrumpinti Rusijai nustatytą terminą nuo 50 iki 10–12 dienų – per šį laikotarpį Maskva turės sudaryti taikos sutartį su Ukraina.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir jo administracija šiuo metu gąsdina bei šantažuoja Kremliaus diktatorių Vladimirą Putiną ir visą Rusiją. Nors kol kas dar negalima kalbėti apie aiškią proukrainietišką JAV lyderio poziciją, Ukraina turėtų pasinaudoti susiklosčiusia situacija. Tokią nuomonę išsakė buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Volodymyras Ogryzko, rašo „Unian“. Jis buvo paklaustas, ko siekia Donaldo Trumpo administracija spręsdama Rusijos ir Ukrainos karo klausimą.

Didžiausias Rusijos oro vežėjas „Aeroflot“ antrą dieną atšaukia skrydžius po programišių atakos, skelbia „Moscow Times“. Per ataką galėjo būti sunaikinta 7 000 bendrovės serverių ir nutekinta 20 terabaitų duomenų. Antradienį bendrovė paskelbė atšaukianti 22 skrydžius iš Šeremetjevo ir 31 skrydį į Maskvą. Tarp atšauktų skrydžių buvo ir „Aeroflot“ skrydžiai, ir skrydžiai, vykdomi kartu su bendrove „Rossiya Airlines“. Bendrovės atstovas spaudai sakė, kad iki 10 val.

Rusija sako pastebėjusi „sulėtėjimą“ pastangose atkurti ryšius su Jungtinėmis Valstijomis. Toks Kremliaus pareiškimas nuskambėjo kitą dieną po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas išreiškė naują nusivylimą Maskva dėl jos puolimo Ukrainoje. „Iš tiesų esama sulėtėjimo“, – žurnalistams atsakydamas į klausimą apie Maskvos ryšius su Vašingtonu, sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. „Norėtume matyti daugiau dinamikos. Esame tuo suinteresuoti.

Atsargos generolas Davidas Petraeusas, vadovavęs koalicinėms JAV pajėgoms Irake ir Afganistane, pirmadienį pasakė, kad jokių paliaubų Ukrainoje greičiausiai nebus, kol Vakarų pagalba padės Kyjivui iš esmės pakeisti dinamiką mūšio lauke, praneša „Kyiv Post“. Jo komentarai pasirodė tuo metu, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė drastiškai trumpinantis terminą, per kurį Rusija turi susitarti dėl paliaubų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Rusijos oro smūgis kalėjimui Ukrainoje pirmadienį nebuvo atsitiktinis ir kad Rusija „turi būti priversta nutraukti žudymą ir sudaryti taiką“. Ukrainos pietrytinėje Zaporižios srityje per Rusijos aviacijos smūgį Bilenkės pataisos kolonijoje žuvo mažiausiai 17 kalinių, o dar daugiau kaip 80 buvo sužeista, anksčiau pranešė Ukrainos pareigūnai. „Tai buvo sąmoningas smūgis, tyčinis, o ne atsitiktinis.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas nedarys nuolaidų savo karinių tikslų sąskaita, sako JAV Karo studijų institutas (ISW), rašo UNIAN. Nebent tai priverstų padaryti rimtos Ukrainos pergalės mūšio lauke. Analitikai sako, kad Kremlius toliau sąmoningai stumia konfrontacijos su Vakarais idėją, siekia užsitikrinti savo visuomenės paramą karui prieš Ukrainą ir būsimai Rusijos agresijai prieš NATO.

Vladimirui Putinui pagaliau ima trūkti laiko, rašo „The Telegraph“. Naujas Donaldo Trumpo ultimatumas V. Putinui griauna visą Kremliaus strategiją Ukrainoje. Pirmadienį D. Trumpas paskelbė paskelbė naują ultimatumą Rusijai. Išreiškęs abejonių dėl V. Putino noro pasiekti paliaubas Ukrainoje, D. Trumpas paskelbė, kad savo 50 dienų terminą sutrumpins iki vos 10–12 dienų. Jei Rusija nepasikeis taikos link, gali įsigalioti antriniai muitai ir sankcijos.

Analitikų teigimu, padidėjusios gynybos išlaidos ir naujas Rusijos šauktinių įstatymas rodo, kad Kremlius laikosi vis agresyvesnės pozicijos ir rengiasi būsimam konfliktui su Europa bei NATO valstybėmis, rašo „Kyiv Independent“....

Nuo 2024 m. pabaigos Rusijos pusėje kariaujantys Šiaurės Korėjos kariai gali tapti vis reikšmingesne jėga kare prieš Ukrainą. Pasak ekspertų, jų skaičius sparčiai auga, o bendradarbiavimas tarp Maskvos ir Pchenjano kelia nerimą tiek Ukrainos, tiek Vakarų pareigūnams. Tuo metu Rusija, regis, naudojasi šia sąjunga norėdama daryti spaudimą Vakarams ir ruoštis ilgam karui. Šiaurės Korėjos kariai kartu su Rusijos pajėgomis kovojo nuo 2024 m. pabaigos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nustatys naują „10 arba 12“ dienų terminą karui Ukrainoje užbaigti. Kalbėdamas apie ankstesnį 50 dienų terminą, JAV prezidentas teigė, jog norėjo būti „dosnus“. „Nustatysiu naują maždaug 10 arba 12 dienų terminą nuo šiandien. Nėra jokios priežasties laukti, tiesiog nematome jokios pažangos“, – žurnalistams sakė D. Trumpas po susitikimo su JK ministru pirmininku Keiru Starmeriu.

Nebombarduojami Rytų Europos ūkininkai nori apsaugos nuo Ukrainos, tačiau būtent Ukraina juos nuolat gina nuo Rusijos, naujienų agentūros „Politico“ publikuotame straipsnyje teigia buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, užsimindamas, kad vienintelis būdas išspręsti šį, jo nuomone, nelogišką prieštaravimą yra nedelsiant priimti Ukrainą į Europos Sąjungą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad sutrumpins Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nustatytą 50 dienų terminą karui Ukrainoje užbaigti. Jis patikslino, kad naujasis terminas gali būti 10-12 dienų. „Esu nusivylęs prezidentu Putinu, labai juo nusivylęs.

Kinija pareikalavo panaikinti Ukrainos sankcijas, taikomas 53 asmenims ir organizacijoms, kaltinamoms Rusijos karo veiksmų Ukrainoje rėmimu, ir pavadino šį žingsnį klaida, liepos 28 d. spaudos konferencijoje pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Guo Jiakun, rašo „Kyiv Independent“. Šis pareiškimas buvo paskelbtas po to, kai liepos 27 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė dekretą, kuriuo įvedamos sankcijos Rusijos ir jos sąjungininkių asmenims bei organizacijom...

Bepiločių kūrėjas, „Belyj oriol“ atakos dronų pajėgų vadas Valerijus Borovikas „Ukrainos radijui“ komentavo kovos su dronais ypatybes, bei atkreipė dėmesį, kad visiškai apsiginti nuo dronų išpuolių Rusijos kare prieš Ukrainą yra faktiškai neįmanoma. Anot jo, „pasaulis nebuvo pasirengęs tokiam dronų kiekiui“.  „Pabandykite numušti skraidantį droną, jei neturite tikslios fiksavimo ir sekimo sistemos.

Rusijai pirmadienį surengus dar vieną ataką prieš Ukrainą, kaimyninės Lenkijos kariškiai paskelbė, kad buvo pakelta aviacija. Apie tai skelbia Lenkijos radijas. Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Operacinė vadovybė pareiškime teigė, kad buvo pradėtos visos būtinos procedūros, siekiant užtikrinti Lenkijos oro erdvės saugumą. Ji pridūrė, kad nuolat stebi situaciją. Apie Lenkijos oro erdvės pažeidimus nepranešama. Rusijos pajėgos smogė sostinei Kyjivui, per ataką nukentėjo apie dešimt žmonių.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka artimiausiu metu planuoja susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir „aptarti svarbiausius klausimus akis į akį“, pranešė Rusijos naujienų agentūra TASS, remdamasi Baltarusijos prezidento atstove spaudai Natalija Eismont.

Rusijai sekmadienį apšaudžius Šyroka Balkos kaimą Chersono srityje, žuvo kaimo gyventojas. Apie tai pranešė Charkovo regiono prokuratūra „Telegram“ tinkle, kaip praneša „Ukrinform“. Remiantis tyrimu, liepos 27 d. apie 11:30 val. Rusijos kariai apšaudė Šyroka Balką Chersono srityje. Apšaudymo metu žuvo 54 metų vyras tuo metu buvęs lauke“, – pranešė agentūra. Kaip pranešta, liepos 27 d. Rusijos kariai apšaudė Chersono centrinį rajoną, sužeisdami moterį.

Ukrainos mobilioji priešlėktuvinės gynybos sistema, kovojanti su Rusijos bepiločiais orlaiviais, netrukus bus gerokai pakeista. Kovoje su šahedais ir žvalgybiniais dronais Ukrainos gynėjai naudoja stambaus kalibro kulkosvaidžius ir priešlėktuvinius pabūklus. Tačiau, jų manymu, ateitis priklauso dronams perėmėjams – tokiems, kurie gali sėkmingai kovoti su grėsmėmis ore. Kaip atrodo priešlėktuvinė gynyba Ukrainoje – naktiniame mūsų kolegų ukrainiečių reportaže.

Po JAV prezidento Donaldo Trumpo ultimatyvaus perspėjimo Maskvai baigti karą Ukrainoje per 50 dienų, ekspertai perspėja: Rusija nesitraukia, o priešingai – stiprina puolimą ir gali užimti strategiškai svarbias teritorijas dar iki rudens. JAV prezidentas Rusijai paskelbė 50 dienų ultimatumą nutraukti karą Ukrainoje, pagrasindamas priešingu atveju įvesti griežtas sankcijas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie karinių jūrų pajėgų pertvarkymą ir tolesnį jų apginklavimą. Dar iki metų pabaigos dvi jūrų pėstininkų brigados bus performuotos į divizijas, o netrukus – dar trys, sakė V. Putinas sekmadienį Sankt Peterburge. „Tai labai padidins laivyno smogiamąją galią ir kovinius pajėgumus“, – kalbėjo jis. Sekmadienį, Rusijai minint Karinių jūrų pajėgų dieną, baigėsi penkias dienas trukusios didelės karinio laivyno pratybos.

Rusija sekmadienį dėl saugumo priežasčių atšaukė svarbų metinį karinio jūrų laivyno paradą, pranešė Kremlius, konkrečiai nenurodydamas grėsmių ar susirūpinimą keliančių dalykų. „Tai susiję su bendra padėtimi. Saugumo argumentai yra patys svarbiausi“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Ji citavo Rusijos naujienų agentūros. Paradas turėjo būti pagrindinis Rusijos karinio jūrų laivyno dienos, kuri minima paskutinį liepos sekmadienį, akcentas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas praranda kantrybę su Rusijos valdžios institucijomis, sako JAV valstybės sekretorius Marco Rubio. Apie tai jis kalbėjo „Fox News“, skelbia UNIAN. Anot jo, D. Trumpas suirzęs dėl to, nes tempiasi derybos dėl karo Ukrainoje užbaigimo. M. Rubio pažymi, kad D. Trumpas nori pasiekti taikos susitarimą ir pagaliau užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą.

Europa ir Lenkija turėtų būti pasirengusios galimai didelei konfrontacijai su Rusija iki 2027 m., šeštadienį pareiškė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. Jis sakė, kad jo vyriausybė maksimaliai išnaudos ateinančius dvejus metus, kad stabilizuotų padėtį Lenkijoje ir užtikrintų saugumą. Ministras pirmininkas rėmėsi panašiu naujojo NATO vyriausiojo vado Alexuso Grynkewicho, su kuriuo neseniai kalbėjosi, vertinimu.

Vakarų Rusijoje per dujų sprogimą daugiabutyje penktadienį žuvo šeši žmonės, gelbėtojai ieško keturių dingusiųjų, pranešė vietos pareigūnai. Srities gubernatorius Romanas Busarginas sakė, kad sprogimas Saratovo mieste, kuris driokstelėjo apie vidurdienį vietos laiku, sunaikino daugiau nei 30 butų. Jis paskelbė gedulo dieną. „Žuvusiųjų Saratove skaičius padidėjo iki 6-ių“, – platformoje „Telegram“ pranešė Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) bepiločiais orlaiviais smogė Stavropolio radijo gamyklai „Signal“, vienai didžiausių radijo elektronikos gamintojų Rusijoje. Apie tai „Ukrinform“ pranešė šaltinis SBU. „Praėjusią naktį tolimojo nuotolio SBU bepiločiai orlaiviai smogė Stavropolio radijo gamyklos „Signal“ gamybinėms patalpoms.

Rusija šeštadienį pareiškė, kad užėmė antrą kaimą Dnipropetrovsko srityje. Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad jos kariai užėmė Malijivkos vietovę Dnipropetrovsko srityje. Anksčiau liepą Rusija paskelbė, kad užėmė pirmą kaimą šioje Ukrainos centrinėje srityje. Dnipropetrovsko sritį, ypač jo sostinę Dniprą, Rusija nuolat apšaudo nuo 2022-ųjų vasario, kai pradėjo plataus masto invaziją.

Lenkijos užsienio reikalų ministro skambutis specialiajam JAV pasiuntiniui Ukrainoje Keithui Kelloggui paskatino prezidentą Donaldą Trumpą pakeisti poziciją dėl Ukrainos, rašo britų laikraštis „The Telegraph“ Pasak dienraščio, liepos 4 dieną per telefoninį pokalbį ministras Radoslawas Sikorskis papasakojo K. Kelloggui apie Lenkijos konsulato pastato Kyjive apgadinimus, padarytus ankstesnę naktį Rusijos apšaudymo metu.

Naktį Rusija ir Ukraina apsikeitė ugnimi, Maskvai atakavus kelias Ukrainos sritis, žuvo mažiausiai vienas žmogus, o šeštadienį Rusijos pareigūnai pranešė, kad per dronų smūgį Rostovo srityje žuvo dar du žmonės. Dnipro meras Borysas Filatovas teigė, kad apšaudžius daugiaaukštį gyvenamąjį namą žuvo vienas žmogus. Laikinai Rostovo gubernatoriaus pareigas einantis pareigūnas sakė, kad po ukrainiečių drono smūgio užsidegė automobilis.

Per naujus Rusijos dronų ir raketų smūgius Ukrainos rytiniame Charkivo mieste buvo sužeisti keli žmonės, ankstyvą šeštadienio rytą pranešė vietos valdžios pareigūnai. Charkivo meras Ihoris Terechovas per „Telegram“ pranešė apie sužeistuosius, tačiau daugiau informacijos nepateikė. Keliomis valandomis anksčiau jis informavo apie gyvenamiesiems pastatams, sandėliams ir transporto priemonėms padarytą žalą.

Kol kas nėra jokių ženklų, kad Rusijos pajėgos galėtų pralaužti ar įveikti Ukrainos gynybą, sako JAV sausumos pajėgų Europoje vadas generolas Benas Hodgesas. Apie tai jis kalbėjo „Studio West“, rašo UNIAN. Pasak jo, Ukraina jau įrodė, kad gali sulaikyti Rusiją – po 11 su puse metų trukusio karo Rusija kontroliuoja tik 19 proc. Ukrainos teritorijos. „Rusijos oro pajėgos vengia skraidyti Ukrainos oro erdvėje, o Rusijos Juodosios jūros laivynas praktiškai dingo iš operatyvinės arenos.

Per Rusijos atakas Ukrainos Donecko ir Zaporižios srityse žuvo mažiausiai trys civiliai, penktadienį pranešė pareigūnai. Rusijos bepiločių orlaivių smūgiai Pokrovsko ir Myrnohrado miestuose pražudė du vyrus, platformoje „Telegram“ parašė Donecko gubernatorius Vadymas Filaškinas. Pasak jo, Pokrovske buvo sužeistas dar vienas žmogus.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pakomentavo galimą susitikimą su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Apie tai D. Trumpas kalbėjo penktadienį. „Tai įvyks, bet tai turėjo įvykti prieš 3 mėnesius“, – pareiškė D. Trumpas. Erdoganas nori surengti Trumpo ir Putino susitikimą Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad ketina surengti Rusijos ir JAV vadovų Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimą Stambule.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsimena, kad JAV gali įvesti antrines sankcijas Rusijai. Bendraujant su žurnalistais jo buvo paklausta, ar JAV ketina įvesti antrines sankcijas Vladimirui Putinui. „Mes vertiname visą situaciją kaip visumą. Mums gali tekti“, – atsakė jis. Tuomet žurnalistė paklausė jo, ar tai gali nutikti anksčiau nei per 50 dienų. „Galbūt mes tai padarysime, taip“, – nurodė D. Trumpas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo šaliai, kuri ir toliau kariauja su Rusijos pajėgomis, kasmet reikia daugiau nei 65 mlrd. JAV dolerių (55,4 mlrd. eurų). „Ukraina turi susidoroti su 40 mlrd. dolerių deficitu. Ukrainos bepiločių orlaivių gamybai šiuo metu reikia 25 mlrd. dolerių per metus. Tai jau yra 65 mlrd.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patikino, kad situacija, susijusi su Ukrainos Nacionaliniu kovos su korupcija biuru (NABU) ir Specializuota kovos su korupcija prokuratūra (SAPO), neturės įtakos deryboms dėl šalies stojimo į Europos Sąjungą (ES). Jis pareiškė, kad kalbėdamasis su Europos partneriais pažadėjo rasti sprendimą. Pasak jo, partneriai supranta, kad tai yra vidaus reikalai.

Penktadienį Rusija numetė valdomą aviacinę bombą ant Charkivo, žuvo mažiausiai vienas žmogus, dar 12 – tarp jų ir vaikas – sužeista, pranešė vietos valdžia, rašo „Kyiv Independent“. Okupantai ataką įvykdė apie 11.40 val. vietos laiku. Bomba pataikė į medicinos įstaigą, pramušė pastato stogą. Taip pat apgadino netoliese esantį namą.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas prakalbo apie galimą Ukrainos ir Rusijos lyderių susitikimą ir įvardijo, kokiu atveju tai būtų įmanoma, rašo „Meduza“. Anot D. Peskovo, toks susitikimas iki rugpjūčio pabaigos vargu ar įmanomas. „Aukšto lygio susitikime gali ir turi būti padėtas galutinis sureguliavimo taškas (...). Ar įmanoma tokį itin sudėtingą procesą užbaigti per 30 dienų? Na, tai akivaizdžiai mažai tikėtina“, – žurnalistams sakė D. Peskovas.

Įstatymo projekte, kuris grąžins nepriklausomybę Ukrainos antikorupciniams organams, numatytas melo detektoriaus pasitelkimas darbuotojams, turintiems giminaičių Rusijoje, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Kalbama apie įstatymo projektą, kurį liepos 24 d. Ukrainos Aukščiausiajai Rūmams pateikė pats V. Zelenskis. Dokumentas skirtas atkurti dviejų institucijų – Nacionalinio antikorupcinio biuro (NABU) ir Specializuotos antikorupcinės prokuratūros (SAP) – nepriklausomybę.

Didžiausio nuo karo pradžios Kyjivo apšaudymo fone, specialiojo JAV pasiuntinio Keitho Kelloggo iniciatyva prasidėjo dramatiškas posūkis JAV politikoje Ukrainos atžvilgiu, rašo „The Telegraph“. Liepos 4 d. K. Kelloggas sulaukė skambučio iš Lenkijos. Tai buvo Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. Po telefono skambučio K. Kelloggas kreipėsi į JAV prezidentą Donaldą Trumpą su raginimu atnaujinti priešlėktuvinių ginklų tiekimą Ukrainai.