Karas Ukrainoje

Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį Rusijos Briansko srityje griaudėjo sprogimai, skelbiama, kad buvo įvykdyta dronų ataka, rašo „Kanal 24“. Vietos gyventojai skelbė girdėję kelis sprogimus ir matę gaisrą. Atakos taikinys galėjo būti naftotiekio „Družba“ skirstymo stotis. Naftotiekis „Družba“ yra strategiškai svarbus objektas, nuo kurio priklauso naftos tiekimas iš Rusijos į Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklas ir Europą. Skaičiuojama, kad juo per metus transportuojama apie 33 mln.

Rusijos teismų sistema pagal nuosprendžių dalį daugiau nei 20 kartų aplenkė Josifo Stalino laikų SSRS ir daugiau nei 30 kartų – ketvirtojo dešimtmečio pradžios karinius tribunolus. Tokius duomenis „Nezavisimaja gazeta“ pateikė Belgorodo srities advokatų asociacijos advokatas, Federalinės advokatų asociacijos patarėjas Borisas Zolotuchinas.

Rusijos agresijos atveju viena iš labiausiai tikėtinų Rusijos kariuomenės puolimo krypčių išlieka Baltijos šalys, Lenkija ir ypač Suvalkų koridorius. Todėl Varšuva imasi precedento neturinčių žingsnių siekdama modernizuoti ir stiprinti savo ginkluotąsias pajėgas, o pastaruoju metu įgytas ginklų arsenalas yra įspūdingas. Apie tai apžvalgoje rašo leidinys „Focus“. Europa ruošiasi galimam karui Europos valstybės griežtina saugumo priemones, besibaiminančios galimo konflikto su Rusija.

Vakarų pareigūnai perspėjo Ukrainą, kad augantis gynybos ministro ir viešųjų pirkimų agentūros vadovės nesutarimas gali pakenkti pasitikėjimui šalimi, ir paragino vyriausybę greitai išspręsti šią situaciją, kad nebūtų sutrikdytas ginklų tiekimas. Konfliktas prasidėjo praėjusią savaitę, kai Gynybos pirkimų agentūros valdyba vienbalsiai nubalsavo pratęsti direktorės Marynos Bezrukovos sutartį dar vieneriems metams.

Novosibirske, Rusijoje, tęsiasi masiniai šildymo sutrikimai. Sausio 29 dieną beveik 350 pastatų liko be šilumos, rodo srities savivaldybės portalo duomenys, skelbia „The Moscow Times“. Skelbiama, kad šildymo sutrikimai įvyko dėl neva vykdomų remonto darbų. Šiomis dienomis Novosibirske yra 13 laipsnių šalčio.  Už šildymą atsakinga įmonė Sibire pranešė, kad remonto darbus atlieka keliems pastatams vienu metu.

Vien Europos, Jungtinėms Valstijoms nedalyvaujant, garantijų Ukrainai neužteks, nes Rusų lyderis Vladimiras Putinas Europos nebijo, duodamas interviu JAV televizijos kanalui „Fox News“ sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Manau, kad vien Europos (saugumo) garantijų niekada nepakaks. Europiečiai supranta, kad be JAV, be prezidento Trumpo saugumo garantijų, vien to nepakaks. Putinas Europos nebijo. Deja, bet taip jau yra“, – kalbėjo jis.

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pareiškė, kad neseniai V. Zelenskio paskirtas sostinės karinės administracijos vadovas Timūras Tkačenka „blokuoja esminius sprendimus, įskaitant ir tuos, kurie skirti organizuoti miesto aprūpinimą karo metu“. Anot jo, kyla konfrontacija su šalies prezidento administracija. V. Klyčko Kyjivui vadovauja jau 10 metų, jis buvo vienas iš pagrindinių 2013-2014 m. vykusio sukilimo prieš prokremlišką V. Janukovyčiaus valdžią veidų.

Rusijos karas prieš Vakarus jau vyksta, o nepripažinus šio fakto Vakarų pralaimėjimas yra tik laiko klausimas, perspėjo buvęs Ukrainos finansų ministras Oleksandras Danyliukas, rašo Sky news“. Anot jo, Maskva vis labiau pabrėžia, kad nemato paliaubų galimybės, toliau didina ginklų gamybą. „Visi šie rodikliai rodo, kad Rusija vis labiau stengiasi ne tik kariniu būdu užgrobti Ukrainą, bet ir destabilizuoti bei užvaldyti Vakarus“, – „Royal United Services Institute“ rašo jis.

JAV tebeteikia karinę pagalbą Ukrainai pagal anksčiau patvirtintus paketus. Tai „Telegram“ kanale pareiškė Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka, praneša „Ukrinform“. „JAV karinė pagalba Ukrainai teikiama pagal anksčiau patvirtintus karinės pagalbos paketus“, – pažymėjo pareigūnas. Jis paragino nepanikuoti. „Išsamiau papasakosiu vėliau, bet nepanikuokite dėl skambių antraščių ir nieko neiškraipykite“, – pabrėžė Kovos su dezinformacija centro vadovas.

Netoli su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu susijusios vilos buvo numuštas dronas, rašo agents.media. Anot leidinio, dronas numuštas naktį iš antradienio į trečiadienį, kai buvo vykdoma dronų ataka prieš Rusiją. Prabangi vila, siejama su Putinu Dronas numuštas Leningrado srityje, Vsevorožsko rajone. Maždaug 100 km nuo šios vietos yra V. Putino draugų vila. Sklypas ant ežero kranto priklausė bendrovei, kontroliuojamai V. Putino draugo Jurijaus Kovalčoko ir jo sūnaus Boriso.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sureagavo į Slovakijos ministro pirmininko Roberto Fico grasinimus blokuoti ES pagalbą, jei Kyjivas neatnaujins rusiškų dujų tranzito, rašo UNIAN. V. Zelenskis priminė JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą dėl suskystintų gamtinių dujų eksporto į Europą. „Prieš kelias dienas prezidentas D. Trumpas priėmė ryžtingą sprendimą, kuris gerokai padidins JAV suskystintų gamtinių dujų eksportą, įskaitant eksportą į Europą.

Rusijos Žemutinio Naugardo srityje dėl dronų atakos kilo didelis gaisras, rašo UNIAN. Skelbiama, kad užsidegė Kstovo mieste esanti naftos perdirbimo gamykla. Internete tuoj pat pradėjo plisti vaizdai, kaip dega didžiulė teritorija. Vietos valdžios institucijos išpuolio nekomentavo. Tuo tarpu Smolensko srities gubernatorius Vasilijus Anochinas paskelbė, kad buvo įvykdyta masinė dronų ataka. Anot jo, rusai numušė vieną droną. Taip pat pranešta apie dronų ataką ir Toropeco rajone.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad dėl JAV įšaldytos užsienio pagalbos sustabdyta daug humanitarinių projektų ir kad Kyjivas pagal galimybes pakeis jų finansavimo šaltinį. Naujoji JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija praėjusią savaitę įsakė sustabdyti beveik visą Vašingtono užsienio pagalbą, taip nurėždama finansavimą ir daugeliui programų Ukrainoje, įskaitant organizacijas, remiančias veteranus ir vietos žiniasklaidą.

Naktį Ukrainos pajėgos atliko taiklią ataką, skirtą sunaikinti Andreapolio naftos pumpavimo siurblinę, kuri yra svarbi dujotiekio „Baltic Pipeline System-2“ dalis.  Apie tai remdamiesi šaltiniais rašo leidinys UNIAN. Skelbiama, kad dėl drono atakos buvo apgadinta stoties filtravimo siurbimo platforma ir rezervuarai, išsiliejo nafta ir kilo gaisras. Rusams dėl atakos teko sustabdyti magistralinį vamzdyną, tiekiantį naftą į terminalą Leningrado srityje.

Šią savaitę Jungtinės Valstijos iš sandėlio Izraelyje pervežė į Lenkiją apie 90 raketų „Patriot“, jos bus pristatytos Ukrainai, pranešė „Axios“, remdamasis savo šaltiniais. Tai didžiausia ginklų siunta iš Izraelio į Ukrainą nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios. Neseniai JAV oro pajėgų lėktuvai C-17 atskrido iš Pietų Izraelio į Žešuvo ginklų perdavimo Ukrainai centrą Lenkijoje. Šaltiniai teigia, kad atgabenta apie 90 „Patriot“ raketų.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Vladimiras Putinas bijo derybų dėl karo Ukrainoje užbaigimo, Rusijos prezidentui atmetus tiesioginių derybų su savo kolega ukrainiečiu galimybę.

Nėra pagrindo tikėtis, kad artimiausiais mėnesiais Rusijos karas prieš Ukrainą baigsis, sako Ukrainos parlamentaras Fediras Venislavskis. Jo teigimu, nepanašu, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo pažadai netrukus užbaigti karą bus išpildyti.  Apie tai rašo UNIAN.

KLDR kariai dar neišmoko pasipriešinti ukrainiečių dronams ir artilerijai, platformoje „Telegram“ rašė Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenko. „Kursko regione dislokuoti KLDR kariai dar neišmoko pasipriešinti mūsų dronams ir artilerijai, patyrė didelių nuostolių ir dabar kartu su rusų vadais ir savo karininkais dirba, kad „pasimokytų iš klaidų“. Kol kas per anksti sakyti, ar jie toliau aktyviai dalyvaus kare, nors greičiausiai, kad taip ir bus“, – rašė A. Kovalenko.

Rusija susiduria su didelėmis problemomis norėdami apsaugoti svarbius šalies infrastruktūros objektus pasitelkiant oro gynybos sistemas, sako Ukrainos karo ekspertas Pavelas Narožnas, įvertindamas pastaruosius Ukrainos smūgius į Riazanės naftos perdirbimo gamyklą, dėl kurių jos veikla buvo sustabdyta. „Tokie objektai dažniausiai dengiami silpnomis priemonėmis. O Ukrainos bepiločių orlaivių sunaikinimui jų akivaizdžiai neužtenka“, – sakė P. Narožnas.

Antradienį paskutiniojo teismo dienos laikrodžio rodyklės dar viena sekunde pasislinko link vidurnakčio – vis didėjant nerimui dėl branduolinio karo ir klimato kaitos, kurį dar labiau pakursto plintanti dezinformacija, iki visiško susinaikinimo žmonijai dar niekada nebuvo likę tiek nedaug.

Aukštas NATO pareigūnas patvirtino, kad Rusija turėjo planą nužudyti Vokietijos ginklų gamintojos „Rheinmetall“ vadovą Arminą Pappergerį. Apie tai praneša leidinys „Politico“. Sąmokslą sužlugdė JAV ir Vokietijos žvalgyba Pasak NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojo inovacijų, hibridinių ir kibernetinių tinklų klausimais Jameso Appathurai, sąmokslas, kurį sužlugdė JAV ir Vokietijos žvalgyba, buvo dalis Rusijos planų nužudyti gynybos pramonės vadovus visoje Europoje.

Žurnalistu save vadinantis amerikiečių veikėjas, anksčiau daręs interviu su Vladimiru Putinu, Tuckeris Carlsonas pareiškė, kad Joe Bideno administracija esą norėjo nužudyti Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną, rašo „The New Voice of Ukraine“. Apie tai jis kalbėjo tinklalaidėje su kitu veikėju Mattu Taibbi. T. Carlsonas laidoje pažėrė kaltinimų J. Bideno administracijai.

Rusijos pajėgos naktį „Shahed“ dronais vėl atakavo Ukrainą, rašo UNIAN. Dronai pirmiausia smogė Charkivui. Apie 00:37 miesto meras Igoris Terechovas pranešė, kad viename iš miesto regionų po smūgio kilo didžiulis gaisras. Paaiškėjo, kad smogta civilinės įmonės teritorijai. Gaisras kilo 1 500 kv. m teritorijoje. Gaisras buvo lokalizuotas, tarnybos dar dirba vietoje ir jį likviduoja. Darbuose dalyvauja apie 80 gelbėtojų ir apie 20 technikos vienetų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienio vakarą atkirto Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kuris vėl ieškojo pasiteisinimų, kodėl Maskva nesideri su Kyjivu dėl karo pabaigos.

Rusų pajėgos keletą kartų pamėgino užimti saleles, esančias Dnipro upės žiotyse toje vietoje, kur ji netoli Chersono Ukrainos pietuose įteka į Juodąją jūrą, pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“. Ukrainiečių pajėgos praėjusią savaitę atrėmė iš viso 19 puolimų, naujienų agentūrai pasakė šioje zonoje dislokuotų Ukrainos dalinių atstovas leitenantas Pavlo Drohalis. „Rusų pajėgos toliau mėgina įsitvirtinti salų zonoje Dnipro upės žiotyse“, – paaiškino P. Drohalis.

Ukrainos Chersono mieste rusai dronu atakavo traktorių. Per smūgį žuvo 44 metų vyras, pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas. Jo duomenimis, dronas ant traktoriaus numetė sprogmenis.

Ukraina pirmadienį pranešė, kad nuteisė du rytinės Charkivo srities gyventojus ilgomis laisvės atėmimo bausmėmis už bendradarbiavimą su Rusijos pajėgomis. Tiek Maskva, tiek Kyjivas nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metais įkalino šimtus žmonių už sabotažą ar šnipinėjimą kitos pusės naudai.  Ukrainos generalinė prokuratūra pranešė, kad moteris buvo įkalinta 11 metų už pagalbą Rusijai ir socialiniuose tinkluose išreikštą palaikymą jos pradėtai invazijai.

Kad išvengtų apsupties, ukrainiečių pajėgos pasitraukė iš pietinio Velyka Novosilkos rajono, kalbėdamas per televiziją pasakė Chortycios operatyvinės strateginės karių grupuotės atstovas Viktoras Trehubovas. „Kad Ukrainos pajėgos pietinėje (Velyka Novosilkos) gyvenvietės dalyje nepatektų į apsuptį, jos buvo iš ten patrauktos. Ukrainos pajėgos gyvenvietėje toliau laiko keletą pozicijų, tik arčiau priemiesčių.

Ukrainos teisėsauga pirmadienį pranešė, kad sulaikė aukšto rango karininką, kaltinamą kariuomenės įrangos pasisavinimu. Tai naujausias toks sulaikymas kariuomenėje, Kyjivui didinant kovos su korupcija pastangas. Rytinėje Dnipropetrovsko srityje esančio karinio dalinio vado pavaduotojas buvo apkaltintas klastojęs dokumentus, kad galėtų pasisavinti 24 naktinio matymo prietaisus, kurių vertė – apie 95 tūkst. JAV dolerių (90 tūkst. eurų), sakoma tyrėjų pareiškime.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad dujų srautas iš Rusijos į Vakarų Europą niekada neturėtų būti atnaujintas, net jei Rusija ir Ukraina pasieks taikos susitarimą, rašo BBC. Leidiniui jis sakė, kad „Nord Stream“ dujotiekiai, kuriais nesinaudojama nuo 2022 m., „turėtų būti išmontuoti“. „Galiu tik tikėtis, kad Europos lyderiai pasimokys iš Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir prastums sprendimą niekada neatnaujinti dujų pumpavimo šiuo dujotiekiu“, – sako jis.

Daugybė Ukrainos regionų praėjusią naktį tapo rusų kovinių nepilotuojamųjų orlaivių taikiniais, pirmadienį pranešė Ukrainos valdžia. „Virš Užkarpatės nugriaudėjo serija sprogimų“, – platformoje „Telegram“ pranešė Ivano-Frankivsko regiono pietvakarinėje Ukrainos dalyje gubernatorė Svitlana Onyščuk. Regioną nuo artimiausių Krymo pusiasalyje esančių rusų pozicijų skiria maždaug 850 kilometrų. Buvo pataikyta infrastruktūros objektams, nurodė S. Onyščuk.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Lenkiją dalyvauti Aušvico atminimo renginiuose ir dvišaliuose susitikimuose, įskaitant su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, pirmadienį žurnalistams pranešė V. Zelenskio atstovas. Prezidentas „atvyko į Lenkiją dalyvauti Aušvico išvadavimo 80-ųjų metinių minėjimo renginiuose“, nurodė jo atstovas spaudai Serhijus Nykyforovas.

Po fiktyvių rinkimų surengęs spaudos konferenciją autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka pareiškė nesigailintis, kad padėjo Rusijai užpulti Ukrainą, rašo „The Guardian“. Jis teigė, kad nesigaili sprendimo leisti savo „vyresniajam broliui“ Vladimirui Putinui pasinaudoti Baltarusija įsiveržimui į Ukrainą. „Dėl nieko nesigailiu“, – sakė jis. A. Lukašenka yra ištikimas V. Putino bendražygis, o Baltarusijos teritorija buvo ne kartą naudota Rusijos pajėgų Ukrainai atakuoti.

Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyryla Budanovas perspėjo, kad rimtos derybos dėl karo pabaigos turėtų būti pradėtos iki vasaros. Kitu atveju gali prasidėti procesai, keliantys grėsmę Ukrainos egzistavimui. Apie tai jis kalbėjo „Ukrainska Pravda“, rašo UNIAN. Anot leidinio, neseniai vyko uždaras Rados posėdis, į kurį parlamento frakcijos pakvietė Ukrainos pajėgų vadovybę. „Iš pradžių daug, painiai, bet labai įdomiai papasakojo Generalinio štabo atstovai. Paskui dar buvo įvairių pranešimų.

Užėmę Velyka Novosilką, rusai turi keletą tolimesnio puolimo variantų, kurių gali imtis pavasarį ar vasarą, sako JAV Karo studijų institutas (ISW), rašo UNIAN. „Velyka Novosilka yra netoli kelių upių, o tai gali apsunkinti tolesnį rusų taktinį žygį šiame rajone. Tikėtina, kad taktiniai vietovės ypatumai apsunkins Rusijos pajėgų galimybes panaudoti Velyka Novosilkos užėmimą siekiant operatyviai reikšmingų laimėjimų vakarinėje Donecko srityje“, – sako analitikai.

Lvivo srities gyventojas, organizavęs nelegalius sienos kirtimus šauktinio amžiaus vyrams, nuteistas kalėti penkerius metus, pranešė Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnyba. 27 metų Lvivo srities gyventojas sukūrė fiktyvią tarptautinių pervežimų bendrovę ir klastojo dokumentus. Jis kartu su keturiais bendrininkais palengvino neteisėtą šaukiamo amžiaus vyrų išvykimą, už kiekvieną asmenį ėmė po  5 tūkst. JAV dolerių.  Nusikalstamą schemą atskleidė pasieniečiai ir policija.

Ukraina palaiko savo pozicijas Kursko srityje, kad užkirstų kelią Rusijos prieš Sumus ir Charkivą, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo sekmadienį kreipdamasis į ukrainiečius, rašo UNIAN. V. Zelenskis nurodė, kad kalbėjosi su Ukrainos gynybos ministru ir aptarė padėtį fronte, įskaitant ir Kursko sritį. „Netrukus sueis jau pusė metų, kai mes aktyviai veikiame Kursko srityje, siekdami apginti Ukrainos žemę.

Sausį Rusijos ginkluotosioms pajėgoms pavyko užimti mažiau nei 270 kvadratinių kilometrų Ukrainos teritorijos. Tai mažiausias Rusijos kariuomenės pažangos rodiklis nuo 2024 m. liepos, rodo Ukrainos OSINT projekto „DeepState“ duomenys, kuriuos išanalizavo „Agentstvo“. Ukrainiečių okupuotos Kursko srities teritorijos atkovojimo tempai sausio mėnesį taip pat sulėtėjo iki minimumo.

Vokietijos kariuomenės atstovas Ukrainoje perspėjo, kad Rusija galimam puolimui prieš NATO ginkluojasi stipriau nei buvo manyta anksčiau, rašoma „The Telegraph“. Donaldo Trumpo inauguracijos JAV prezidentu išvakarėse generolas majoras Christianas Freudingas teigė, kad Rusija jau pakeitė per invaziją į Ukrainą prarastas raketas ir tankus. Vokietijos karinės pagalbos Ukrainai darbo grupės vadovas įspėjo, kad Rusija didina savo pajėgas daugiau, nei to reikalauja dabartinis konfliktas.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Lietuva ir visos NATO sąjungininkės ruošiasi galimai grėsmei iš Rusijos. Dėl to Lietuva ruošiasi didinti gynybos finansavimą iki 4 proc. BVP bei kitais būdais bando atgrasyti priešus. Pasak ministro, svarbiausia dabar nepasirodyti minkštiems, o būti tvirtiems bei glaudžiai bendradarbiauti su sąjungininkais. Apie Lietuvos gynybos planus naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ plačiau pasakoja ministras K. Budrys.

Baltarusijos autokratas Aliaksandras Lukašenka sekmadienį sakė nesigailintis, kad 2022 metais leido Rusijai iš Baltarusijos teritorijos veržtis į Ukrainą. Naujienų agentūros AFP paklaustas, ar, atsižvelgiant į beveik trejus metus trunkančio Rusijos karo prieš Ukrainą aukų skaičių, gailisi leidęs Rusijos pajėgoms dislokuotis Baltarusijoje ir iš ten pulti Ukrainą, A. Lukašenka atsakė: „Nieko nesigailiu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad JAV karinė parama nebuvo sustabdyta. Kaip praneša naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentas, valstybės vadovas tai pareiškė bendroje spaudos konferencijoje su Moldovos prezidente Maia Sandu. Paklaustas, ar Jungtinių Valstijų sprendimas stabdyti tarptautinę pagalbą paveiks situaciją Ukrainoje, V. Zelenskis akcentavo, kad šiuo metu didžiausią dėmesį skiria gynybinei paramai: „Didžiausią dėmesį skiriu karinei paramai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad sąjungininkai turėtų siekti nustatyti bet kokių galimų taikos derybų su Rusija formatą ir kad siekiant sėkmingų derybų turi dalyvauti Kyjivas. Jo žodžiai dar pakurstė spėliones dėl galimų derybų, kuriose būtų siekiama užbaigti žiaurų konfliktą, per beveik trejus metus besitęsiančias kovas nusinešusį dešimtis tūkstančių gyvybių.

Rusai atakavo Charkivą bepiločiais orlaiviais, buvo smogta Cholodnohirkos ir Ševčenkos rajonams, yra nukentėjusiųjų. Tai „Telegram“ kanale pranešė Charkivo meras Ihoris Terechovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Dronų smūgis Cholodnohirkos rajonui“, – parašė pareigūnas. Anot jo, informacija apie galimus nukentėjusiuosius ir sugriovimus tikslinama. Meras pažymėjo, kad dėl smūgio Charkivui kai kuriuose miesto rajonuose gali sutrikti elektros ir vandens tiekimas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį perspėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia manipuliuoti Donaldu Trumpu, po to, kai Kremliaus vadovas pagyrė JAV lyderį ir pareiškė esąs pasirengęs su juo derėtis. Kyjivas anksčiau įspėjo, kad bet kokios V. Putino ir D. Trumpo taikos derybos dėl beveik trejus metus trunkančio karo negali vykti be jo ir Europos dalyvavimo.

Sausio 24-osios naktį Ukrainos bepiločiai orlaiviai sėkmingai smogė objektams Rusijoje, įskaitant naftos perdirbimo gamyklą, naftos saugyklą ir šiluminę elektrinę Riazanėje. Po šios atakos „Defense Express“ analitikai pastebi, kad tokio masto ataka parodo tikrąją Rusijos oro gynybos sistemos būklę.

Atsižvelgiant į radikaliai priešingas Kyjivo ir Maskvos nuomones, naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas vargu ar sugebės greitai sustabdyti karą. Ir bet koks pokario pasaulio formatas turi būti garantuotas ginklo jėga, analizėje rašo vokiečių leidinys „Die Zeit“, cituoja UNIAN. Publikacijos autorių teigimu, dabar ir Kyjivas, ir Maskva bando įgyti naujojo Amerikos prezidento palankumą.

Sumų srityje Rusijos kariškiai bepiločiais orlaiviais atakavo civilinius automobilius, trys žmonės buvo sužeisti. Tai „Telegram“ kanale pranešė Sumų srities prokuratūra, kuria remiasi „Ukrinform“. „Tyrimo duomenimis, 2025 metų sausio 24 d., naudodami tarptautinės teisės draudžiamus kariavimo būdus, okupantai, preliminariais duomenimis, FPV dronais atakavo dvi transporto priemones su civiliais, važiavusias Sumų rajono Miropilios bendruomenės teritorija.

Su Rusijos partizanais siejamas „Telegram“ kanalas „Skrepač“ pasidialino iškalbinga nuotrauka, kurioje – liepsnose po atakos paskendusi Riaznės naftos perdirbimo gamykla, o priešais liepsnas puikuojasi politinė reklama su Rusijos prezidento Vladimiro Putino veidu.  Ypač iškalbingą šią nuotrauką daro ir užrašas ant plakato su V. Putinu – „stabilumas“.  Visa Rusija vienoje nuotraukoje „Visa [Rusijos] situacija vienoje nuotraukoje. Geriau apibūdinti negalėtum.