Redakcija rekomenduoja

Estijos pasirinktas nuosaikus, „švediškas“ pandemijos stabdymas šią žiemą ilgainiui virsta perpildytomis ligoninėmis, į „lokdauną“ uždaroma visa šalis. Ekspertai ir politikai išskiria kelias pagrindines priežastis: visuomenė nepateisino rekomendacijų politikos, o vyriausybė nesugebėjo tinkamu laiku į tai sureaguoti. Baltijos valstybės epidemiologinė situacija itin staigiai blogėti pradėjo antroje vasario pusėje.

Kilus nuogąstavimams, kad „AstraZeneca“ vakcina gali skatinti kraujo krešulių susidarymą, Norvegija, Danija ir Islandija pranešė dviem savaitėms stabdanti skiepijimą. Iki Europos vaistų agentūros verdikto Lietuva nusprendė laikinai sustabdyti tik konkrečią vakcinos partiją ir ramina, kad skiepo nauda didesnė nei galima rizika. Negana to, politikai kaip tik siūlo šią vakciną siūlyti visiems, kurie nori, nelaukiant jų eilės.

Nors karantino metu neveikia viešojo maitinimo įstaigos ir lietuviai daugiau maisto suvartoja namuose, duonos gaminių parduotuvėse jie perka mažiau, sako didžiausios šalyje kepyklos „Vilniaus duona“ komercijos direktorius Artūras Kokoškinas. Jis teigia pastebintis keistą paradoksą: vartotojų nuomonės tyrimuose Lietuviai sako norintys pirkti sveikesnę duoną ar batoną, bet naujų sveikesnių produktų iš tiesų perka gana nedaug.

Vakaruose kyla vis daugiau nesutarimų dėl rusiškos vakcinos nuo COVID-19 panaudojimo savoms reikmėms. Tuo metu Rusijos vakcinos gamintojai skelbia siūlantys bendradarbiavimą britams – deklaruojamas siekis yra padidinti „AstraZeneca“ efektyvumą antrąja doze pasirenkant „Sputnik V“ vakciną.

Trečiadienį parlamentarai vėl grįš į Seimo posėdžių salę ir kibs į darbus. Nors didžiosios reformos nustumtos į rudens darbotvarkę, pavasarį darbų valdžiai nepristigs. Nors didžiąją dalį jėgų valdantieji tikina skirsiantys kovai su pandemija, parlamentarai spręs ir su koronavirusu nesusijusius klausimus, tarp jų – daug diskusijų sukėlusį partnerystės įteisinimą. Trečiadienį Seimas renkasi į pavasario sesiją.

Nors šiuo metu dalis gyventojų, išsigandę šalutinių reakcijų, nėra linkę skiepytis būtent „AstraZeneca“ vakcina, gydytojai teigia, kad čia ne vieta pageidavimams ir ramina, jog visi skiepai vienodai saugūs ir efektyvūs. Visgi naujo nerimo sukėlė žinia apie Austrijoje sustabdytą šios vakcinos partiją, kai po skiepo viena seselė mirė, o kita atsidūrė ligoninėje. Laikinai stabdanti vakcinavimą viena šių skiepų serija pranešė ir Lietuva.

Ekonomistai teigia, kad trumpuoju laikotarpiu laukia nemenkas kainų šuolis, o brangti gali įvairios prekės ir paslaugos. Ekspertų nuomone, Lietuva turėtų nevėluoti su karantino atlaisvinimais ir sekti didžiųjų Europos valstybių pavyzdžiu. To nepadarius, rekordinės bedarbių gretos gali susikrauti lagaminus ir išvykti iš Lietuvos.

Nors kai kurios savivaldybės gydytojus į regionus vilioja įspūdingomis sumomis, patys medikai sako, kad pavojingas procesas jau stipriai „užvestas“. Jų teigimu, buvusio premjero Sauliaus Skvernelio paraginimas rezidentams išvažiuoti puikiai veikia, o į regionų gydymo įstaigas atsigręžta COVID-19 krizei tik kaip reikiant surakinus pagrindines šalies ligonines.

Panašu, kad „Sodra“ skatina vaikus vienai šeimai gimdyti tik kas dvejus metus. Tokį patarimą tikina išgirdusi vilnietė Agnė. Jos antrasis vaikas gimė nepraėjus 2 metams po pirmagimės, tad motinystės išmoka jai buvo sumažinta 1500 eurų. Vis tik „Sodra“ padėjo rasti ir sprendimą, kaip šeimai prarasti mažiau pinigų. Agnė (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi) pasakojo, kad pirmą kartą į motinystės atostogas išėjo 2019 metais.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė nerimauja dėl pedagogų nuotaikų. Kaip rodo tyrimai, beveik trečdalis vyresnių mokytojų per artimiausius kelerius metus norėtų palikti savo darbą. Mokytojai įvardina kelias priežastis, kurios jiems kelia nerimą, tarp jų – nežinia dėl darbo karantino metu ir per menkas ministerijos dėmesys jų atlyginimams.

Dar tik pradėjus gauti pirmąsias COVID-19 vakcinas ir kaip prioritetą skiepijant medikus, išskirtas šeimos gydytojų vaidmuo vykdant masinę vakcinaciją. Manoma, kad būtent ši grandis turėtų ir daugiausiai komunikuoti gyventojams apie skiepus. Patys gydytojai teigia, kad nors dėl to krūviai šiuo metu jau kiek išaugę, tačiau tai atsveria matoma pandemijos pabaigos pradžia.

Vis daugiau žmonių eidami į laidotuves neša nebe krepšelius ar vainikus, bet pinigų vokelius. Laidojimo namų atstovai pastebi, kad toks sprendimas yra suprantamas ir praktiškas. Anot jų, mirusiųjų artimiesiems labiau reikia pinigų nei gėlių. Ypač jeigu jų finansinė padėtis yra prasta ir laidotuvėms neužtenka savivaldybės skiriamos 320 eurų išmokos. Vilnietė Jolanta portalui tv3.lt teigė, kad mirusiojo artimiesiems labiau reikalingi pinigai, o ne vainikai ar gėlių krepšeliai.

Daugiausiai žibalo į diskusijų dėl vadinamosios Stambulo konvencijos ugnį pila joje minima socialinės lyties sąvoka. Dėl šio termino Konvencijos kritikai skuba kurti sąmokslo teorijas apie pavojų šeimai, Konstitucijai ir neva automatiškai įteisinamą tos pačios lyties asmenų partnerystę.

Nors daugiau nei metus trunkanti COVID-19 pandemija jau kaip reikiant išvargino žmones, LSMU profesorius Alvydas Laiškonis perspėja – šiemet viskas dar tikrai nesibaigs. Ilgametę patirtį sukaupęs infekcinių ligų gydytojas atviras – jam neramu ne tik dėl to, kokia situacija šalyje šiuo metu, bet ir netolimos ateities, mat Lietuva visiškai sugriovė kvalifikuotų epidemiologų rengimą.

Ketvirtadienį pranešus apie fiksuotas dar 13 britiškosios koronaviruso atmainos atvejų, bendras jų skaičius Lietuvoje perkopė 50. Specialistai nesiima vertinti, kiek plačiai ši atmaina šalyje jau galėtų būti išplitusi, tačiau neslepia nerimo, kad tai stabdys spartesnį karantino laisvinimą. Visgi dalis jų pabrėžia, kad visuomenėje nereikėtų sėti mutacijų baimės, nes jų saugantis prevencija lieka tokia pati.

Per metus prezidento Gitano Nausėdos komanda išgyveno jau du didelius pokyčius. Būrys pasikeitusių patarėjų nieko gero nereiškia, sako politologai. Tačiau šio pasitraukimo priežastys, jų teigimu, gali būti įvairios. Nuo didesnio atlygio privačiame sektoriuje – iki Covid-19 pandemijos keliamos įtampos ir paprasčiausio pervargimo.

Prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę stojo ginti kritikuojamo kunigo Algirdo Toliato ir tai, kas vyksta viešojoje erdvėje, pavadino inkvizicija. Ekspertai tikina, kad šalies vadovas sąmoningai vengė įsitraukti į diskusijas dėl Stambulo konvencijos, tačiau jo išsakyti žodžiai nenuramino įsiliepsnojusių aistrų, o kaip tik įskėlė dar didesnį pleištą visuomenėje.

Ekspremjeras, Seimo narys Saulius Skvernelis nemato galimybės šioje Seimo kadencijoje ratifikuoti vadinamąją Stambulo konvenciją. Politiko teigimu, ties šiuo klausimu reikėtų padaryti pauzę, bent kol bus suvaldyta Covid-19 pandemija. Tačiau čia pat S. Skvernelis akcentuoja, kad Lietuvos gyventojai savo šalyje neturėtų jaustis nepatogiai dėl savo seksualinės orientacijos, politinių pažiūrų ar kultūrinių skirtumų.

Pacientai jau kuris laikas raginami kreiptis į medikus ir dėl viruso baimės neatidėlioti vizitų. Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovas Remigijus Mažeika sako tiesiai šviesiai: šiuo metu didžioji dalis medikų paskiepyti, ligoninės tampa vienomis iš saugiausių vietų. Anot įstaigos vadovo, nors dar neseniai įstaiga šaukėsi pacientų ir kvietė atvykti kad ir kitą dieną, šiandien, panašu, ledai pajudėjo iš vietos.

Stabilūs, bet toli gražu ne maži užsikrėtimo Covid-19 skaičiai Lietuvoje gali būti tyla prieš audrą. Mokslininkai įspėja, kad visiškai atsipalaiduoti dėl koronaviruso, kol sergamumas nepasiekė nulio, – per anksti. Maža to, sumaišties į ir taip sudėtingą situaciją įneša naujos koronaviruso atmainos. Net ir keli nauji viruso atvejai vietomis gali sukelti naujas susirgimų bangas. Palyginus su naujų kasdienių Covid-19 atvejų skaičiumi praėjusių metų pabaigoje, šiemet Lietuvai sekasi žymiai geriau.

Lygiai prieš metus, vasario 28-ąją, naktį Lietuvoje buvo pranešta apie pirmąjį užsikrėtimo COVID-19 atvejį. Nors šalis jau tris mėnesius gyvena griežtuoju antrojo karantino režimu, specialistai teigia matantys prošvaisčių ir ramina, kad tokia žiema, kokią teko išgyventi šiemet, jau nepasikartos. Nepaisant to, vis dažniau kalbama, kad „naujoje realybėje“ teks pratintis gyventi ilgesnį laiką.

Turbūt nėra žmonių, manančių, kad valstybė neturi ginti moterų nuo smurto, menkinimo ar diskriminacijos. Vis dėlto bet koks bandymas smurto apibrėžimą ir bausmes už jį įtvirtinti dokumentu atsimuša į sieną. Bene aštuonerius metus Lietuvoje netyla kalbos apie vadinamąją Stambulo konvenciją, kuri užkirstų kelią smurtui prieš moteris. Jos kritikai gąsdina, kad įtvirtinus dokumentą bus įteisinta trečioji lytis, tos pačios lyties asmenų santuoka bei pamokos apie du princus mokyklose.

Nors karantino režimu dar teks gyventi mažiausiai mėnesį, gydytojas infektologas Vytautas Usonis ramina, kad jau kovą koronavirusų aktyvumas slopsta, tad greičiausiai turėsime tokį patį sirgimų kritimą kaip ir pernai. Tačiau jis pažymėjo, kad net ir šiltuoju metų laiku, kai sergamumas COVID-19 sumažės, būtina išlaikyti tokias pačias skiepijimo apimtis. Anot gydytojo, didžiausia problema, kodėl dabar kyla tiek diskusijų ar net abejonių dėl kurios nors vakcinos, – komunikacijos spragos.

Vyriausybė trečiadienį svarstys Seimo pavasario sesijos darbų programą. Ingridos Šimonytės vadovaujamas ministrų kabinetas planuoja teikti siūlymus Seimui dėl išmokų, atlyginimų, pokyčiai planuojami ir teisingumo srityje bei kovojant su klimato krize. Vyriausybė siūlys Seimui svarstyti 113 teisės aktų projektų paketų, iš kurių 50 jau pateikti, o dar 63 planuojama registruoti vėliau. Planą Vyriausybė patvirtinti planuoja trečiadienį vyksiančiame posėdyje.

Pavasarį Seime gali gimti nauja frakcija. Remigijus Žemaitaitis tikina, kad prie naujos frakcijos prisijungti gali ir valdančiųjų elgesiu nepatenkinti koalicijai priklausantys Seimo nariai. Eugenijus Gentvilas tokius kolegos parlamentaro teiginius vadina kliedesiais ir abejoja, ar R. Žemaitaitis pajėgtų suvaldyti iš skirtingų politinių jėgų susirinkusius Seimo narius.

Ekstremaliomis darbo sąlygomis pandemijos metu padarę klaidą ir net sukėlę sunkių padarinių pacientui medikai būtų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Toks siūlymas, įvertinus signalus iš medikų bendruomenės, pateiktas įregistruotu įstatymo projektu. Visgi jau dabar ne visi tokią idėją sutinka palankiai, mat įžvelgia rizikų, kad taip bus sudarytos sąlygos medikų aplaidumui pateisinti.

Anksčiau kiekvienas galėjo iš anksto sužinoti ar, pavyzdžiui, didžiules algas gaunantys Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) vadovai sulauks ir premijų. Nuo šiol apie panašius sprendimus galėsime tik spėlioti. Specialistai stebisi naujomis LRT slėpynėmis, bet šios vadovybė tikina, kad, jei žinosime mažiau, blogiau nebus.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen įsitikinusi, kad Vyriausybės karantino atlaisvinimo politika yra išmintinga ir jau netrukus sulauksime naujų palengvinimų. Parlamento vadovė tikisi, kad pavasario sesijoje teikiamas partnerystės įteisinimas sulauks plataus Seimo narių pritarimo, o kalboms apie nesutarimus valdančiojoje koalicijoje, anot V. Čmilytės-Nielsen, nėra pagrindo. Savaitgalį sukaks 100 dienų, kai darbą pradėjo XIII-osios kadencijos Seimas.

Per šiuos ir kitus metus visuose Lietuvos miestuose atsiras teritorijos, kuriose bus ribojamas arba draudžiamas taršių automobilių eismas. Vėliau numatoma gerokai riboti įprastus degalus naudojančio transporto registravimą ir galiausiai drausti jų registraciją. Visa tai numatyta Aplinkos ministerijos parengtame ir oficialiai registruotame Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės plane.

Vakcina nuo koronaviruso jau paskiepyta daugiau nei 55 tūkst. lietuvių. Šiuo metu nuo viruso Lietuvoje naudojami trys skiepai – vokiškas „Pfizer“, amerikietiškas „Moderna“ ir Pietų Korėjoje gaminamas „AstraZeneca“. Ateityje greičiausiai sulauksime ir didesnio koronaviruso vakcinos pasirinkimo – mokslininkai net užsimena, kad ji galėtų būti gaminama ir Lietuvoje.

Dar pavasarį Švedijos pasirinktas kovos su pandemija modelis nesiimant griežtų karantininių priemonių ne vieną privertė gūžčioti pečiais. Tačiau apie dabartinę situaciją šalyje pasakojantis Švedijoje dirbantis epidemiologas Andrius Kavaliūnas nenustoja kartoti, kad griežtas karantinas yra perteklinė ir daugiau žalos nei naudos atnešanti priemonė.

Moksliniuose leidiniuose pasirodžius informacijai apie Rusijos kurtos „Sputnik V“ vakcinos nuo koronaviruso efektyvumo rodiklius, kai kurios Europos Sąjungos šalys jau paskelbė norą įsigyti šios vakcinos. Visgi Lietuva laikosi principingos pozicijos ir į vakciną žiūri skeptiškai. Portalas tv3.lt nusprendė pasiteirauti imunologės, kuo ši vakcina skiriasi nuo kitose šalyse sukurtųjų ir ar galėtų būti sėkmingai naudojama ir mūsų piliečių skiepijimui.

Prieš 103 metus dvidešimt vyrų susirinko viename sostinėje įsikūrusiame bute, pasirašė Nepriklausomybės aktą ir grąžino Lietuvą į pasaulio žemėlapį. Nors signatarų likimai ir susiklostė skirtingai, o jų pasirašytas dokumentas ilgą laiką laikytas dingusiu, dvidešimt skirtingų profesijų ir politinių pažiūrų žmonių atstatė Lietuvos valstybę.

Už judėjimo ribojimų pažeidimą nubausta Seimo narė Agnė Širinskienė kelia klausimą, kiek vis dar aktuali ši karantino nuostata. Politikės teigimu, gyventojai kaip keliavo, taip ir keliauja į kitas savivaldybes, o sergantys tebeplatina koronavirusą. Jos manymu, reikėtų neberiboti gyventojų judėjimo, o šios priemonės griebtis tik per dideles šventes. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė A. Širinskienė prieš kelias savaites gavo 250 eurų baudą už pernai pažeistą judėjimo ribojimą.

Baltarusiai Rusiją mato kaip didžiausią grėsmę, bet kartu tai ir palankiausiai vertinama valstybė, o Vladimiras Putinas – populiariausias tarp užsienio lyderių. Tuo metu į mus kaimynai žiūri palankiai, tačiau Lietuvos teigiamas vertinimas yra mažiausias tarp kaimynų, o tarp dalykų, kurie asocijuojasi su Lietuva, baltarusiai įvardijo ir... Jūrmalos muzikos festivalį.

Nepaisant Vyriausybės rekomendacijų be reikalo nevesti vaikų į darželius, šalies priešmokyklinio ugdymo įstaigose jau kelias savaites pastebimas itin išaugęs lankomumas. Darželių vadovai sako, jog tėvai rekomendacijų laikosi vis rečiau ir ragina nepamiršti, jog virusas dar niekur nedingo.  Klaipėdos miesto savivaldybėje per pastarąsias kelias savaites buvo užfiksuoti keturi koronaviruso infekcijos protrūkiai valstybiniuose darželiuose.

COVID-19 pandemija Lietuvoje pamažu blėsta, Vyriausybė žingsnis po žingsnio ruošia labiau švelninti karantiną, vis daugiau Lietuvos gyventojų paskiepijami. Tačiau ekspertai ragina nenusiteikti per daug optimistiškai ir neįtikėti, kad ši COVID-19 banga – Lietuvai paskutinė. Nieko panašaus, specialistų teigimu – net ir skiepai neužkirs kelio trečiajai koronaviruso bangai šalyje.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius nesupranta, kodėl žmonės karantino metu gali išvykti, pavyzdžiui, į Maldyvus, tačiau negali išvažiuoti į kaimo turizmo sodybą. Sostinės vadovas tikino, kad Vyriausybės kovoje su pandemija kartais pritrūksta greitesnių ir tikslesnių sprendimų. Meras taip pat pasisakė, koks likimas laukia Lukiškių aikštės ir ar planuoja suskurti „TikTok“ paskyrą.

Sunkiai metai iš metų bandomai spręsti mažų Lietuvos mokyklų problemai išsigelbėjimo planą gali pametėti Covid-19 pandemija. Tiksliau, pandemijos metu įvaldytas nuotolinis mokymas. Kad bent iš dalies internetu vykdomos pamokos išgelbėtų mokyklas, kur per mažai moksleivių ar trūksta specialistų, pritaria ir mokyklų steigėjai, ir jų vadovai.

Dar nuo pavasario ir pirmojo karantino nesiliaujantys gyventojų skundai dėl apsunkinto patekimo pas gydytojus jau duoda savo „vaisius“. Onkologai apgailestaudami stebi sumažėjusius, bet gerokai sunkesnių būklių pacientų srautus. Neretais atvejais ligai išplitus paciento laikas būna suskaičiuotas ir tegalima pasiūlyti tik palaikomąjį gydymą. „Apmaudu, kai pacientai pirminei diagnozei atvyksta su akivaizdžiai matoma išplitusia liga.

Įprasta girdėti, kad kuo ilgiau dirbi, kuo daugiau sumoki mokesčių, tuo didesnę pensiją gauni senatvėje. Ir niekas neturi teisės atimti nė cento iš išmokų, kurias uždirbai per daugelį darbo metų. Tačiau būti sąžiningiems gyventojus raginanti „Sodra“ pati lyg niekur nieko pasisavina jų pinigus. Senatvės pensijos dydis priklauso nuo to, kiek socialinio draudimo įmokų žmogus sumoka per visą darbinę karjerą.

Po kelių mėnesių nuo skaudaus pralaimėjimo Seimo rinkimuose socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas paskelbė paliekantis savo postą. Maža to, politikas nebeketina pretenduoti į partijos pirmininkus. Vertindamas socialdemokratų darbą ir poelgius per kelerius pastaruosius metus, G. Paluckas pripažįsta, kad gailisi kai kurių savo, kaip pirmininko, sprendimų. 2017 m. pavasarį G. Paluckas laimėjo pirmą kartą surengtus tiesioginius Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko rinkimus.

Klastingasis COVID-19 į reanimacijos lovą paguldo ir sveikus, jaunus žmones. Negana to, net ir pasveikus virusas savaitėmis ar mėnesiais gali rodyti savo nagus. Gydytojas prof. Andrius Macas pasakoja, kad nors reanimatologams ir taip visada užteko įtempto darbo, pandemija jį dar apsunkino, mat paliko medikus be galimybės tiesiogiai pamatuoti pulsą ar paklausyti plaučius.

Nors pandemija, rodosi, jau slopsta ir planuojami pirmieji karantino atlaisvinimai, specialistai prognozuoja, kad ramybės dėl COVID-19 galime neturėti dar keletą artimiausių metų.  Jau trečiadienį Vyriausybė ruošiasi priimti sprendimus dėl tam tikrų karantino laisvinimo priemonių ir detalaus plano, kaip galėtų atrodyti gyvenimas C scenarijuje.

Jau kurį laiką daugiau nerimo kėlusi sparčiau plintanti ir galbūt mirtingesnė britiškoji COVID-19 atmaina užfiksuota ir Lietuvoje. Ekspertai pasakoja, ką tai reiškia Lietuvai ir kokių priemonių dabar reikėtų imtis. Pirmadienį Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė apie oficialiai užfiksuotą pirmą susirgimą naująja, vadinamąja britiškąja, COVID-19 atmaina.

Kaip ir kitos įstaigos, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) per karantiną klientų gyvai neaptarnauja. Tačiau net pasibaigus pandemijai, daugelis paslaugų, konsultacijų gyventojams ir verslui, planuojama teikti elektroninėje erdvėje. Be to, ruošiami nauji siūlymai, kaip pažaboti gudraujančius dėl mokesčių. VMI viršininkė Edita Janušienė šiemet baigia ketverių metų vadovavimo kadenciją. Tačiau neslepia, kad dalyvaus konkurse ir dar kartą sieks šio posto.

Vis daugiau populiacijos persergant COVID-19 infekcija garsiau kalbama apie „pokovidinį sindromą“, t. y. trumpalaikes ir ilgalaikes infekcijos pasekmes sveikatai. Šeimos gydytojai jau dabar pasakoja girdintys pacientų skundus dėl didžiulio nuovargio, lydinčio nerimo ir įspėja, kad kai kuriais atvejais atsigauti po ligos prireikia ir kelių mėnesių. Šeimos gydytojai pasakoja jau sulaukiantys dusulio, nerimo ar nuo menkiausių buities darbų atsiradusiu nuovargiu besiskundžiančių žmonių.

Kaimyninėje Baltarusijoje jau šešis mėnesius vilnija protestų ir neramumų banga. Ekspertų teigimu, Aliaksandras Lukašenka jau prarado bet kokią galimybę išlaikyti valdžią savo rankose, laiko klausimas, kada jo dienos prezidento poste baigsis. Visgi, anot ekspertų, tą paspartinti galėtų ir Vakarų lyderiai, ir bene vieninteliu sąjungininku batkai likęs Vladimiras Putinas. Baltarusiją jau pusmetį krečia masiniai protestai.

Jau ankstyvą pavasarį Seimas ketina suremti ietis dėl įstatymo, kuris įteisintų tos pačios lyties asmenų sąjungas Lietuvoje. Metai iš metų šio įstatymo oponentai pasiekia, kad civilinė partnerystė taip ir neišvystų dienos šviesos. Tačiau ir dalis politikų, ir politologai pastebi, kad pamažu visuomenės nuomonė šiais klausimais keičiasi, todėl, galimas daiktas, naujasis Seimas įteisins homoseksualių porų sąjungas Lietuvoje.