SAM pirmadienį pranešė, kad kreipėsi į Lietuvos infektologų draugiją bei Lietuvos alergologų ir klinikinių imunologų draugiją, prašydama pateikti mokslo įrodymais pagrįstą nuomonę, ar rekomenduotina šalies mastu įdiegti persirgusių asmenų skiepijimo viena vakcinos doze, kai gamintojas rekomenduoja dviejų dozių schemą, praktiką ir kokiu laikotarpiu po persirgimo tikslingiausia pradėti vakcinaciją.
Anot ministerijos, jei pasitvirtintų mokslinių publikacijų leidžiama daryti prielaida, kad persirgusiems asmenims suleidus dvi vakcinos dozes antikūnų lygis nesikeičia, tai leistų paspartinti kitų Lietuvos gyventojų skiepijimą.
Ministerija pažymi, kad gamintojai kol kas nėra pateikę duomenų, kurie nurodytų keliomis dozėmis reikia skiepyti persirgusius.
Dalis naujienų portalo tv3.lt kalbintų infektologų patvirtina, kad iš tiesų jau persirgus COVID-19 tereikia vienos skiepo dozės, nesvarbu, kokio gamintojo vakcina tai būtų. Tačiau tuo pat metu pabrėžiama, kad duomenų apie natūraliai ir dirbtinai įgyto imuniteto trukmę dar nėra pakankamai.
Be kita ko, nors dar nepraėjus keturiems mėnesiams po koronavirusinės infekcijos viešai „AstraZeneca“ pasiskiepijo ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen (politikė susirgo lapkričio 19 d.), gydytojų teigimu, persirgusieji tikrai nėra tie, kuriems apie skiepą reikėtų galvoti pirmiesiems.
Ministerijai siūlo užsiimti skubesniais darbais
„Situacija tokia, kad persirgę žmonės kelis mėnesius yra saugūs. Kiek tų mėnesių, kol kas vieningos nuomonės nėra ir diskusijų yra visokių, nes dar reikia sukaupti daugiau informacijos. Bet akivaizdu, kad minimaliai bent tris mėnesius šie žmonės yra saugūs.
Juos skiepyti galima ir tikrai nieko nesugadinsi, jei lieka vakcinos, jei ji bus nepanaudota, jei yra galimybės ir t.t. Taigi čia yra daug „jei“. Tačiau persirgę žmonės gali palaukti ir būti paskiepyti vėliau, o pirmenybę visgi reikėtų skirti tiems žmonėms, kurie dar nesirgę ir nėra saugūs“, – aiškino gydytojas infektologas prof. Vytautas Usonis.
Gydytojas infektologas A. Ambrozaitis savo ruožtu pažymėjo, kad jei moksliniu atžvilgiu šis klausimas labai įdomus ir reikalingas, tačiau, jo manymu, šiuo atveju ministerija užsiima ne tais reikalais, kas dabar reikalinga.
„Tai atrodo labai neracionalus jėgų eikvojimas, nes šios dienos uždaviniai yra kiti. Pagrindinis mūsų tikslas šiandien yra kaip galima greičiau sudaryti imunitetą, kad jį turėtų 60–70 proc. visos žmonių populiacijos – nesvarbu, ar žmogus bus persirgęs, ar skiepytas.
Persirgę žmonės įgyja įgytą natūralų imunitetą, o paskiepyti – įgytą dirbtinį imunitetą. Bet tai vis tiek yra kolektyvinis imunitetas. Todėl nelabai suprantu šito klausimo – Lietuvoje dar tik 10 proc. žmonių gavo pirmąją dozę, kurie nesirgę, o niekas sirgusiųjų neskiepija“, – komentavo profesorius.
Tikslas – sustabdyti pandeminį viruso plitimą
Anot jo, dabar ne diskusijas dėl persirgusiųjų skiepijimo reikia kelti, o kalbėti, ką padaryti, kad kuo daugiau būtų pasiskiepyta žmonių, kurie neturi imuniteto.
„Penktadalis užsiregistravusių skiepams neatvyksta. Klausimas, kodėl merai nesiskiepija viešai, svarbu pažaboti ir kaimyninių šalių propagandą, siekiant sumenkinti „AstraZeneca“ vakciną. Nes atsiranda vis daugiau duomenų, kad nepasitikėjimas ja yra dirbtinai sukeltas Rusijos specialiųjų tarnybų“, – tvirtino A. Ambrozaitis.
Anot jo, klausimas dėl persirgusiųjų skiepijimo gali būti keliamas vasarą, kai bus paskiepyta 60–70 proc. žmonių.
„Dabar reikia sustabdyti pandeminį viruso plitimą, nes virusas yra ir išliks, bet jis turi būti kontroliuojamas“, – pridūrė gydytojas.
Jei nėra antikūnų, nebūtinai nėra apsaugos
Specialistas pastebėjo, kad apskritai dar nepakankamai turima persirgusių žmonių antikūnų dinamikos po persirgimo stebėjimo duomenų.
„Persirgęs žmogus turi imunitetą ir kodėl jį reikia pakartotinai skiepyti, mes neturime duomenų. Net jei ir sumažėja antikūnų paskiepijus, tai nereikia pamiršti, kad dar yra T limfocitų sukuriama imuninė atmintis.
Ir jei žmogus susiduria antrąkart su tuo virusu, tada T limfocitai duoda komandą B limfocitams gaminti antikūnus, taigi įsijungia vadinamasis humoralinis imunitetas. Taigi tai, kad yra mažai antikūnų, dar nereiškia, kad žmogus nepajėgus kovoti pakartotinai susidūręs su šia infekcija“, – aiškino A. Ambrozaitis.
Jis čia pateikė hepatito B vakcinos pavyzdį: nors paskiepijus žmogų antikūnai ir išnyksta, bet jis nebeserga: „Atsiranda ląstelinė atmintis ir niekada nereikia skiepyti pakartotinai, nors antikūnai išnykę.“
A. Ambrozaitis priminė, kad kartais po persirgtos ligos imunitetas būna stipresnis nei dirbtinis po vakcinos.
„Yra tokių ligų, kuriomis kartą persirgus jau įgyji imunitetą visam gyvenimui. Aišku, išimtis būtų gripas, nes kiekvienais metais keičiasi atmainos, todėl ir reikia skiepytis kasmet. O kaip bus su koronavirusu, mes dar nelabai žinome, tai naujas virusas“, – sakė jis.
Ateityje pakaks tiks vienos dozės?
Paklaustas, ar realu, kad vėliau COVID-19 vakcina taps sezoninė ir tereikės vienos jos dozės, V. Usonis kol kas siūlė neburti iš kavos tirščių.
„Kalbat apie vakcinomis valdomas užkrečiamąsias ligas turime labai įvairios patirties. Įskiepijus dvi tymų, vėjaraupių vakcinų dozes žmogus praktiškai visą gyvenimą yra saugus. Yra tokių, kurias reikia skiepyti kas 10 metų, pavyzdžiui, difterija, stabligė. Kai kurias vakcinas reikia kartoti kas 3 metus, pavyzdžiui, erkinio encefalito, o pasiutligės vakciną reikia įskiepyti po kiekvieno epizodo. O kaip bus su koronavirusine infekcija, šiandien nežinome“, – sakė jis.
Gydytojas kartu pridūrė, kad kokiai skiepijimo schemai dabar plintantis virusas būtų priskirtas, jau yra patirties, ką tokiu atveju reikėtų daryti.
A. Ambrozaitis sutiko, jog gali būti, taip ateityje tereikės vienos skiepo dozės. Tačiau kartu priminė, kad būtent antra dozė reikalinga ilgiau trunkančiam imunitetui užtikrinti.
„Trečios fazės klinikiniai tyrimai, kai kiekvienas gamintojas įtraukdavo 30–40 tūkst. žmonių, parodė, kad geresnis, ilgiau trunkantis imunitetas gaunamas po antros dozės. Taigi antra dozė yra sustiprinanti. Pavyzdžiui, „Johnson & Johnson" vakcina yra vienintelė, kurios rekomenduojama viena dozė, bet jos efektyvumas apsaugant nuo sunkių ligų yra kiek mažesnis – 85 proc.
Tuo metu „AstraZeneva“, „Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinų atveju yra 100 proc. sugebėjimas apsaugoti nuo sunkių formų, hospitalicazijos ir mirties. O tai ir yra pagrindinis vakcinacijos tikslas. Taigi gal dvi dozės yra geriau, nes tų gamintojų vakcinos apsauga nuo sunkių formų yra geresnė“, – pastebėjo infektologas.
Savo ruožtu LSMU profesorius Alvydas Laiškonis užsiminė, kad šiuo metu mokslinėje literatūroje atsiranda ir svarstymų, kad ateityje gali užtekti vienos „Pfizer“ gamintojo skiepo dozės.
„Jie dabar dirba su vakcina vaikams ir, kiek mačiau literatūroje, kalbama, kad gali kartais užtekti ir vienos skiepo dozės“, – sakė gydytojas infektologas.
Antradienio Statistikos departamento duomenimis, pirmadienį pirmą skiepo dozę gavo 5695 žmonės, antra – 1966. Iš viso Lietuvoje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyti 330 tūkst. 802 asmenys, abiem – 152 tūkst. 938. Į Lietuva gauta 554,7 tūkst. vakcinos dozių, iš jų sunaudota 483 tūkst. 740.
