Dar sausio mėnesį pradėję kilti į kovą dėl to, kad būtų skiepijami prioriteto tvarka, onkologiniai pacientai šiandien jau švenčia mažą pergalę. Į skiepijamųjų sąrašus įtraukti ir tie žmonės, kurių aktyvus gydymas pasibaigė prieš 60 mėnesių, t. y. 5 metus, o ne tik iki 24 mėnesių, kaip dar buvo iki kovo 25 d. Be kita ko, be abejo, skiepijami ir aktyviai besigydantieji ligą.
Visgi Pagalbos onkologiniams pacientams asociacijos (POLA) vadovė Neringa Čiakienė neslepia, kad situacija nedžiugina, mat vakcinacija, nors ir priklauso, dėl vienokių ar kitokių priežasčių vis dar aplenkia sergančiuosius.
„Iš to, ką girdime, kokie mus pasiekia signalai, tai situacija yra labai skirtinga. Juk ir onkologinių pacientų istorijos yra skiriasi – vieni ką tik susirgę, gydomi, tai jie kaip ir turėtų gauti vakcinas, su jais dauguma atvejų ir susisiekia, pakviečia registruotis. Tačiau yra problema su tais žmonėmis, kurių onkologinė diagnozė nustatyta šiek tiek seniau ir pati sistema neidentifikuoja jų, kad jiems reikėtų skiepytis.
Nes dar kol nebuvo atnaujinta skiepijimo prioritetų tvarka, buvo įtraukti tik tie žmonės, nuo kurių gydymosi pabaigos nepraėjo daugiau nei 24 mėnesiai. Tai juk gydymosi terminas labai skiriasi – kai kuriems trunka 1–1,5 metų, kai kuriems – 3 metus. Situacijos labai skirtingos ir pagal ligos kodą atsekti nėra įmanoma. Nes vien onkologinių susirgimų yra 200, o susirgimo kodas nuo ligos nepriklauso, tai tada jų sistema ir nepakviečia“, – situaciją komentavo ji.
Pirmiau kviečia pagal amžių, o ne ligą
Anot pašnekovės, nors prioritetai atrodo išdėlioti eiliškumo tvarka ir išrikiuoti taip, kad pirmiausia turėtų būti kviečiami onkologiniai pacientai, o tik po to eiti žmonės pagal amžiaus grupes, bet realybėje yra kiek kitaip.
„Kai kur pirmiausiai kviečia pagal amžiaus grupes, o tik po to pagal onkologinius susirgimus. Nes pirminiame etape dar besigydančių onkologinių pacientų skiepijimas buvo patikėtas šiuos susirgimus gydančioms įstaigoms – jų yra 6 ir kiekviena turėjo atskirą tvarką ir sistemą. Tik Nacionalinis vėžio institutas (NVI) turėjo abipusę (tiek kviečia įstaiga, tiek kreipiasi pats pacientas) registravimo sistemą, visur kitur kvietė tik pačios įstaigos.
Tai mes raginome žmones, kad jei negauna kvietimo, bandytų patys susisiekti. Bet kiekvieną dieną sulaukdavome laiškų, žinučių, kodėl manęs ar mano žmonos, sesers neskiepija, nors mato, kad skiepijami daug jaunesni žmonės. Taigi situacija yra probleminė, nes atsakyti, kodėl taip yra, sudėtinga, kaip ir žinoti, ar žmogus išties nepatenka į prioriteto sąrašą, ar ten nepatenka dėl organizacinių klausimų“, – dėstė ji.
Siūlo skiepyti visus
N. Čiakienės teigimu, geriausias sprendimas šioje situacijoje būtų leisti pasiskiepyti visiems onkologiniams pacientams, nes, jos teigimu, net ir NVI susidurdavo su situacijomis, kai pagal algoritmą nebūdavo aišku, ar priklauso skiepas žmogui, ar ne.
„Dažniausiai, aišku, būdavo sprendžiama paciento naudai. Tačiau vienas mūsų siūlymų ir buvo vakcinuoti visus onkologinius pacientus. Tada būtų labai paprasta, nes visos onkologinės ligos turi ligos kodą su C raide, taigi visus ją turinčius ir vakcinuoji. Juo labiau žmonių, išgyvenančių ilgiau nei 5 metus nėra tiek daug, dauguma skiepijamų asmenų iš esmės patenka į aktyvaus gydymo laikotarpį“, – sakė POLA atstovė.
Lietuvoje onkologinėmis serga apie 110 tūkst. gyventojų. Anot N. Čiakienės, apie 36 tūkst. iš jų patenka į gydymą baigusiųjų iki 24 mėn. grupę.
„Jei įtraukta ir ta žmonių grupė, kurie gydymą baigė prieš 5 metus ir daugiau, tie skaičiai net pagal statistiką, kas išgyvena daugiau nei 10 metų, tai jų yra trečdalis, taigi, vadinasi, maždaug apie 30 tūkst. O visi kiti yra tarp tų iki 10 metų. Kiti gi patenka pagal amžiaus prioritetą vyresnių nei 65 m. Taigi bendras skiepijamų pacientų skaičius nėra toks jau didelis. Tad tas kalbas su ministerija toliau tęsime“, – pažymėjo pacientų atstovė.
Leistų pagreitinti procesą
Anot pašnekovės, visų onkologinių pacientų skiepijamas leistų ir šeimos gydytojams lengviau susigaudyti, ir apskritai pagreitintų procesą, mat būtų galima automatiškai skiepyti visus pagal ligos kodą.
„Šeimos gydytojams neretai sudėtinga susigaudyti, ar tam žmogui priklauso skiepas, ar ne, tai dažnai ir pasakoma, kad kai ateis pagal amžių eilė, tada ir paskiepysim.
Bet dabar pagal prioriteto sąrašą vis tiek aukštesnis yra vyresniųjų nei 65 m. prioritetas, sergantieji onkologinėmis ligomis yra žemiau. Tačiau jaunesni nei 65 m. amžiaus žmonės yra dirbantys, nemažai jų dirba kontaktinį darbą – tai yra kirpėjos, pardavėjai, vairuotojai. Jie tikrai ne visi ofisinius darbus dirba, bet stovi vakcinacijos gale“, – sakė N. Čiakienė.
Ji pasakojo, kad vakcinavimo organizavimą apsunkina ir rečiau arba išvis nekursuojantis viešasis transportas.
„Pavyzdžiui, Lazdijuose labai ilgai apskritai nekursavo transportas. Tai kaip žmonėms atvykti į tą patį Vilnių ar Kauną? Tai jie laukia, kada galės vakcinuotis savo centruose, bet kai paskambina šeimos gydytojui, sako, kad dabar registruojame pagal amžiaus grupes, o ne susirgimų tipus. Kitur paskambinus įtraukia, tad situacija nevienoda. Problema, kad tvarka necentralizuota, o savivaldybės, natūralu, vienos tvarkosi vienos geriau, kitos prasčiau“, – konstatavo POLA vadovė.
NVI: pacientai dažniau nori vakcinuotis arčiau namų
Kaip informavo už skiepijimo koordinavimą NVI atsakinga chemoterapeutė dr. Edita Baltruškevičienė, įstaigoje pacientų vakcinacija pradėta šių metų vasario 11 dieną ir COVID-19 vakcina jau paskiepyta daugiau nei 2730 pacientai, iš jų virš 900 gavo antrąją vakcinos dozę.
„Nuo skiepijimo proceso pradžios visomis priemonėmis siekėme informuoti pacientus apie galimybę pasiskiepyti. Siekdami išsklaidyti ligonių baimes teikėme informaciją apie skiepų naudą, saugumą, siekėme priderinti vakcinos laiką prie taikomo gydymo. Šios priemonės leido užtikrinti sklandų skiepijimo procesą. Kontaktas su gydančiais gydytojais ligoniams suteikė saugumo jausmą ir dauguma norėjusių pasiskiepyti jau tai sėkmingai atliko“, – sakė ligoninės atstovė.
Anot jos, pastaruoju metu pacientai vis dažniau pacientai pasirenka skiepytis arčiau namų pirminės sveikatos priežiūras teikiančiose įstaigose arba savivaldybėse.
„Puikiai suprantame ir palaikome šį jų norą. Jei taikomas aktyvus gydymas visuomet skatiname ligonius vizito pas gydantį gydytoją metu ar telefonu pasikonsultuoti ir aptarti tinkamiausią skiepijimo laiką. Jei taikoma aktyvi stebėsena, galima skiepyti bet kuriuo metu“, – kalbėjo E. Baltruškevičienė.
Kviečia skiepytis abejojančius
Gydytoja neslėpė, kad nepaisant visos teikiamos informacijos išlieka nemaža dalis abejojančių arba skiepo atsisakančių žmonių.
„Siūlyčiau ligoniams aptarti savo baimes su gydytojais ir ryžtis skiepui. Nes būtent onkologiniai ligoniai priskiriami didesnei rizikai sunkiai ir komplikuotai sirgti COVID-19 liga. Šiandien įsigaliojus naujai skiepijimo tvarkai onkologinių ligonių skiepijimo galimybės dar labiau prasiplėtė.
Atsirado galimybė skiepytis, kai po aktyvaus onkologinės ligos gydymo praėjo ne daugiau kaip 60 mėn. Taigi, norėčiau dar kartą paskatinti ligonius pasinaudoti šia galimybe, kreiptis į savo pirminę sveikatos priežiūros arba onkologinę pagalbą teikiančias įstaigas bei pasiskiepyti“, – kvietė specialistė.
Ligai atsinaujinus skiepas priklausytų ir praėjus daugiau nei 5 m.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), paklausta ar yra planuojama įtraukti į prioritetą visus onkologinius pacientus, teigė, kad sprendimus dėl prioritetinių grupių sudarymo priima ekspertų taryba prie Vyriausybės.
„Siekdami apsaugoti labiausiai pažeidžiamus, atsižvelgėme į tai, kad vyresniems asmenims onkologinė liga kartu su COVID-19 liga yra pavojingesnė, todėl ir buvo papildyta asmenų iki 65 m. amžiaus grupė nauju papunkčiu 1.17.10.: asmenys, sergantys onkologine liga, kuriems po aktyvaus gydymo ir (ar) ligos remisijos praėjo daugiau nei 24 mėn., bet ne daugiau nei 60 mėn. Ligai atsinaujinus pradedamas aktyvaus gydymo laikotarpis, kuris jau yra numatytas aukštesniame prioritete“, – rašoma ministerijos atsakyme.
Portalas tv3.lt primena, kad šiuo metu Lietuvoje skiepijami vyresnio amžiaus gyventojai, o toliau į prioritetinę grupę įtraukti visi asmenys, dirbantys arba teikiantys paslaugas švietimo įstaigose, treneriai ir abiturientai, vykstantieji vykti į diplomatines Lietuvos atstovybes ir t. t.
Paskutinė prioritetinė grupė, prieš pereinant prie likusios visuomenės vakcinacijos, yra asmenys, vykdantys gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas ir kontaktuojantys su kitais asmenimis. Į šią kategoriją patenka vidaus tarnybos pareigūnai: policininkai, ugniagesiai, pasieniečiai, viešojo saugumo ir bausmių sistemos pareigūnai, muitininkai, Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnai. Taip pat Nacionalinio visuomenės sveikatos centro darbuotojai, užtikrinantys karantino režimo priemonių laikymosi kontrolę, kariai ir šauktiniai bei juos aptarnaujantis personalas.
Statistikos departamento trečiadienio duomenimis, per antradienį pirmą skiepo dozę gavo 5575 žmonės, antrą – 5976. Iš viso Lietuvoje nuo COVID-19 pirmą vakcinos dozę paskiepyti 336 tūkst. 458 asmenys, abiem – 158 tūkst. 925.
Į Lietuvą gautos 642 tūkst. 365 vakcinos dozės, 565 tūkst. 765 pristatytos į vakcinavimo centrus, iš jų sunaudota 495 tūkst. 383.
