Praėjusią savaitę Vyriausybė, iš pradžių užsiminusi apie lokalių karantinų galimybę, galiausiai priėmė sprendimą pratęsti visuotinį karantiną iki balandžio pabaigos, taip pat kiek ilgiau nei savaitei grąžinti judėjimo ribojimus.
Penktadienio vakarą ir šeštadienį iš Vilniaus nusidriekė ilgos automobilių eilės. Ne ką trumpesnės užfiksuotos ir link bažnyčių Verbų sekmadienį. Taip pat savaitgalį sostinės centrą ir senamiestį užplūdo minios miesto gyventojų, dauguma jų – be kaukių.
Tačiau susirgimų Covid-19 skaičius Lietuvoje pastarosiomis savaitėmis auga sparčiai. Jei dar prieš porą savaičių naujų Covid-19 atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų Lietuvoje buvo nukritęs iki beveik 200 atvejų, šiuo metu šis rodiklis siekia 311,2 atvejus.
Karantinas užtęstas per ilgai
Situaciją, kuomet Vyriausybė tarsi negali atšaukti karantino, o gyventojai dėl to pyksta ir nebesilaiko ribojimų, Vytauto Didžiojo universiteto docentas politologas Bernaras Ivanovas vadina spąstais. Tačiau čia pat jis teigia, kad visuomenės priešiškumas apribojimams dabar pastebimas ne tik Lietuvoje.
„Ir Vokietijoje – kanclerės atsiprašinėjimai dėl Velykinių visų reikalų tą gerai demonstruoja, – ir Lenkijoje niekas nesilaiko karantino“, – tv3.lt kalbėjo B. Ivanovas.
Jam antrina ir viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas. Jo akimis, šiuo klausimu Lietuva nėra išskirtinė. Tačiau taip pat A. Katauskas priduria, kad nei praėjusi, nei ši Vyriausybė neturėjo patikrintų įrankių pandemijai valdyti.
„Užduotys, kurios tenka būtent šiai Vyriausybei, – suvaldyti dalykus, kurie iki šiol nebuvo suvaldyti. Mes neturime jokių įrankių, kurie jau būtų patikrinti mūsų visuomenėje, kad tokioje apimtyje, problemoje tai turėtų veikti“, – tv3.lt sakė A. Katauskas.
Ir būtent todėl, kad veikia dar nebandytais metodais, Vyriausybės klysta, pastebi specialistas.
„Vadinasi, tenka improvizuoti, tenka daryti žingsnius, kurie gali būti neplanuoti, gali būti čia, dabar nutikę, bet juos reikia daryti ir mokytis iš klaidų“, – sakė A. Katauskas.
Pirmoji Vyriausybės – ir vadovautos Sauliaus Skvernelio, ir I. Šimonytės – klaida buvo užtęsti karantiną, tikintis, kad jis padės išspręsti visas bėdas, mano B. Ivanovas.
„Ekspertai sako, kad karantinas veikia geriausiu atveju du mėnesius. Tai yra kraštutinė priemonė. Ir pas mus, matote, yra nuostata tokia, kad tai vos ne vienintelė kovos su pandemija priemonė. Kai yra daugybė kitų, kurios turėtų būti taikomos, bet jos netaikomos, nes reikalauja pastangų, politikų kompetencijos“, – pastebėjo B. Ivanovas.
Anot politologo, būtų naudingiau, jei Vyriausybė būtų pasitelkusi kompleksines priemones karantinui valdyti, kaip tai darė Švedija, Taivanas, Japonija.
„Ir nereikia sakyti, kad ten nebuvo jokių ribojimų. Toje pačioje Švedijoje kino teatrai uždaryti iki šiol. Tiesiog valstybė geba komunikuoti su visuomene taip, kad visuomenė girdi ir visuomenė atsakingai elgiasi. Nes, kai visuomenė parodo pasitikėjimą žmonėmis, žmonės kitaip reaguoja“, – pridūrė B. Ivanovas.
Kodėl žmonės pikti?
Ne tik užtęstas karantinas, bet ir nevykusi komunikacija, ir dvigubi politikų taikomi standartai siutina žmones, mano B. Ivanovas. Kaip pavyzdį jis pateikia kovo viduryje įvykusį prezidento Gitano Nausėdos vizitą pas Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.
„Dvigubi standartai labiausiai pykdo žmones. Pavyzdžiui, tas nelaimingas prezidento vizitas į Ukrainą, kur jis nuvažiavo, glebėsčiavosi, valgė duoną, jokių distancijų, kokių kaukių“, – prisiminė politologas. Taip pat, jo akimis, ir S. Skvernelio, ir I. Šimonytės Vyriausybės su Lietuvos gyventojais bendravo kaip su vaikais, pasitelkdamos griežtus ribojimus, bet nepasitikėdamos žmonėmis.
„Su jais bendraujama tarsi jie būtų nesupratingi trejų metų vaikai, nežino, nesupranta, reikia jiems policijos viskam nustatinėti. Ir įvarė save į kampą galiausiai“, – kalbėjo B. Ivanovas.
O štai, anot A. Katausko, prie pandemijos valdymo dirbant dar S. Skvernelio Vyriausybei, jau tuomet ministrų kabineto nariai nesugebėjo nusileisti prie žmonių, būti šalia ir sakyti, kad kovoja su virusu kartu.
„Užtenka apsidairyti aplink kiekvieną iš mūsų ir mes rasime žmones, kurie sako, kad jau gana, mes pervargome. Ir tai nėra kažkoks pasipriešinimas Vyriausybės sprendimams, tiesiog bendras nuovargis akivaizdžiai matosi toks, kad kelia žmonių norą šiek tiek sabotuoti tuos dalykus, kurie yra“, – sakė A. Katauskas.
Siūlo politikams būti aktyviems ne tik feisbuke
Nėra vienareikšmiško atsakymo į klausimą, ką I. Šimonytės Vyriausybė turi padaryti kitaip, kad pavyktų suvaldyti jau trečiąją Covid-19 bangą Lietuvoje. Pirmiausiai, kaip siūlo B. Ivanovas, valdantieji turėtų atsiprašyti ne tik už savo, bet ir už praėjusios valdžios padarytas klaidas.
„Pasitikėjimo atkūrimui reikia dėti didžiules pastangas. Reikia sustoti, atsiprašyti, atsigręžti ir pabandyti kažką keisti. Nes antraip, manau, – turint omenyje situaciją pačioje koalicijoje, ji super nestabili, – gali griūti ir koalicija pati, ir Šimonytė liks be valdžios. Nes, matant, Skvernelio konsolidacines pastangas kitame flange, supranti, kad kvepia permainomis“, – kalbėjo B. Ivanovas.
Tuo metu A. Katauskas sako pasigendantis politikų vieningumo, komunikacinių žinučių derinimo, taip pat – aktyvumo ne tik feisbuke.
„Pasigendu aktyvumo, realaus aktyvumo, ne feisbukinio aktyvumo. <...> Pavyzdžiui, kalbant apie skandalą, susijusį su M.A.M.A apdovanojimais, matome atskirų politikų, užimančių aukštus postus, atskirą komunikaciją. Bet ar tai yra tas kelias? Galbūt padarius tam tikrus veiksmus ir įvertinus, kad tai neduoda efekto, reikėtų tiesiog pasimokyti ir nuspręsti daryti kitaip“, – siūlė viešųjų ryšių specialistas.
Jis sako pastebintis, kad prieš savotiškai maištaujančius gyventojus Vyriausybė pamažu užmerkia akis. Vis dėlto, anot A. Katausko, tai blogiausias įmanomas sprendimas. Svarbiausia, ką gali padaryti Vyriausybė, – bandyti keisti savo kalbėjimo strategiją.
„Mano nuomone, nenusileidus iš savo ministerijų, iš kitų postų ir nepradėjus žmogiškai bendrauti, nieko nesigaus. Žmonės tiesiog nebekreipia dėmesio į draudimus, negirdi žodžių. Vadinasi, reikia keisti žodžius, kalbėjimo formą, kalbėjimo kanalus. Dabar mums reikia, kad kalbėtų žmonės, kuriais visuomenė pasitiki.
Šitoje vietoje reikia nenustoti kalbėti netgi tada, kai atrodo, kad tavęs niekas negirdi. Prašyti, kalbėti, įtraukti žiniasklaidą, įtraukti visus, ką tik įmanoma. Nereikia daryti jokių didelių kampanijų. Dabar niekas nespės jų padaryti. Tiesiog reikia nebijoti kalbėti tada, kai tave kritikuoja“, – akcentavo A. Katauskas.
Judėjimo ribojimas Lietuvoje galioja iki balandžio 6 dienos 24 val., karantinas – ir balandžio pabaigos.
