Nors jau kurį laiką su „bangavimais“ į vieną ar į kitą pusę sergamumas šalyje išlieka panašus, ne viena Europos šalis jau susiduria su trečios COVID-19 bangos pasekmėmis.
Apie tai užsiminęs pirmadienį po gautos „AstraZeneca“ vakcinos įspėjimą siuntė ir sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys. Jis ragino vakcinuotis, kam tokia galimybė pagal prioritetus numatyta, nes artimiausios trys savaitės Lietuvai bus išbandymas.
„Dviejuose trečdaliuose Lietuvos savivaldybių pradėjo augti skaičiai, Vilniaus regione mes grįžome į ligoninių pilnėjimą, nes būtent Vilniaus regione, Marijampolėje mūsų sekoskaitos tyrimai rodo britiškos atmainos paplitimą ir tai yra labai pavojinga“, – kalbėjo jis.
Dviejų greičių Lietuvos
Paklaustas, ar išties esama ženklų, leidžiančių kalbėti apie trečios koronaviruso bangos kilimą, patariamosios nepriklausomų ekspertų tarybos prie Vyriausybės narys, bendrovės „Euromonitor International“ duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius neslėpė, kad prognozės nėra tokios optimistinės.
„Nesinori taikyti tokių skambių pavadinimų, nes klausimas, ką mes laikome ta trečia banga, tačiau akivaizdu, kad situacija keičiasi ir reikia imtis sprendimų. O yra taip, kad turime Vilniaus regioną, kuriame situacija jau mėnesį nuosekliai blogėja.
Ir tai atsispindi bendroje statistikoje. Iš esmės visą mėnesį niekur nejudama – dalyje šalies situacija išlieka gerėjanti, o Vilniaus regione – blogėja. Ir jei virusas plinta ir kažkur situacija blogėja, reiškia, tik laiko klausimas, kada jis išplis kitur“, – konstatavo duomenų mokslininkas.
Anot eksperto, nors dabar matoma dviejų greičių Lietuva, pagrindinis klausimas, ką reikia daryti, kad blogėjančiuose regionuose situacija gerėtų, o ten, kur ir dabar gera – nepradėtų blogėti.
„Jei kalbėsime apie trečią bangą, tai ji reikštų, kad situacija blogėja visose savivaldybėse. Tai dabar to teigti dar negalime. Tačiau svarbu tai, kad tose savivaldybėse, kur situacija blogėja jau mėnesį, gyvena apie 1 mln. gyventojų. Ir dėl to yra neramu, nes kalbame apie 40 proc. Lietuvos. Taigi realiai laiko klausimas, kada ši mažuma pradės dominuoti“, – kalbėjo V. Zemlys-Balevičius.
Laukia lemiamos savaitės
Kaip pažymėjo jis, realiai ateinančios kelios savaitės nulems, ar toliau turėsime naujų nustatomų atvejų svyravimus, ar teks susidurti su staigiu šuoliu aukštyn, kas ir liudytų apie trečiąją bangą.
„Kai rudenį turėjome blogėjimą, lipome aukštyn iki sausio mėnesio. Po to turėjome ilgą kritimą ir tada prasidėjo bangavimas. Bet jei bendras atvejų augimas šią ir dar vieną kitą savaitę išliks, tai turėsime trečią bangą. Nes čia nekalbama, kad bus apie 10 proc. augimas ir viskas, bet bus ir 20, ir 50 proc. Ir ta kreivė užsilenks kaip Estijoje, kur susirgimai pradėjo staigiai kilti. Tokia jau yra epidemijos eiga, ir kitų šalių patirtis rodo, kad niekada nebūna lėto augimo. Būna staigūs kilimai ir staigūs kritimai“, – dėstė patariamosios ekspertų tarybos narys.
Anot jo, dabar pagrindinis klausimas, ar po praėjusios savaitės kilimo situacija gerės, ar ta neigiama tendencija pradės dominuoti ir tose savivaldybėse, kur buvo gera situacija ir atvejų skaičius pradės kilti.
„Galima tik spėti, kaip bus, bet įspėjamieji ženklai rodo, kad, panašu, išliks augimas ir šią savaitę. Pavyzdžiui, šį sekmadienį buvo atvejų pakilimas, jei lyginsime su praėjusiais sekmadieniais. Ir ką tai reiškia? Jei turi savaitinį kilimą ir jei matai, kad savaitgalį bangos apačia kyla, tai reiškia, kad kils ir toliau. Tad ženklų, rodančių, kad ir šią savaitę matysime kilimą, yra, bet gali būti, kad viskas apsisuks į teigiamą pusę“, – pastebėjo duomenų mokslininkas.
Priežasčių augimui – ne viena
Pašnekovo teigimu, jau ne kartą stebėtą naujų nustatomų atvejų svyravimą tai gėrėjimo, tai blogėjimo linkme lemtų kelios priežastys.
„Tai ir žmonės dirba, nustatinėja kontaktus, visuomenė laikosi sąlygų. Dabar buvo susirgimų padidėjimas, tai galbūt nustatyti visi kontaktai ir šią savaitę bus kritimas, nes visi susirgusieji nustatyti“, – svarstė jis.
Anot duomenų analitiko, svarbi vieta čia tenka ir profilaktiniam testavimui.
„Taip vėlgi yra laiku nustatomi kontaktai. Profilaktiškai testuodamos ligoninės ir susitvarkė su viruso plitimu. Profilaktiniai tyrimai yra kaip ir kontaktų nustatymas, tik proaktyvus. Užuot žmogus laukęs, kol atsiras simptomai ir kreipęsis dėl ištyrimo, tokiu atveju susirgimas yra „pagaunamas“ dar iki to“, – akcentavo V. Zemlys-Balevičius.
Kita galima priežastis, kodėl situacija kai kur jau mėnesį blogėja – viruso atmainų plitimas. Portalas tv3.lt primena, kad jau skelbta, jog britiškoji viruso atmaina sostinėje jau gali būti dominuojanti. Vien iš praėjusią savaitę skelbtų naujų fiksuotų atmainų didžioji dalis fiksuota Vilniaus regione.
Be kita ko, naujų atvejų pakilimas gali būti ir karantino atlaisvinimo pasekmės.
Daugiau sergančiųjų britiškąja atmaina
Britiškoji atmaina labiausiai nerimą kelia priešakinėse linijose dirbantiems medikams, mat manoma, kad ši viruso mutacija gali būti net ir iki 60 proc. mirtingesnė.
Anot Santaros klinikų direktoriaus medicinai Valdo Pečeliūno, nors pastarąjį mėnesį stabiliai didėja proporcija žmonių, kurie į ligoninę patenka sirgdami vadinamąja britiškąja koronaviruso atmaina, to sieti su sunkėjančiais pacientais jis dar nenorėtų skubėti.
„Moksliniai tyrimai rodo, kad britiškosios atmainos mirštamumas net iki 50–60 proc. didesnis. Mes to tikimės. Bet nors girdime nusiskundimų, kad tie pacientai dabar gana sunkūs, nenorėčiau dar to sieti su atmaina, reikėtų detalesnės statistinės analizės“, – sakė patariamosios ekspertų tarybos prie Vyriausybės narys.
Jis priminė siekiant ištirti atmainų pavojingumą Santaros klinikos yra nusprendusios tirti kiekvieną į ligoninę patenkantį pacientą, kuriam nustatomas COVID-19. Tam atliekami ne tik molekuliniai tyrimai atliekami, bet ir vadinamas taikinių PGR metodas.
Pacientų skaičius išaugo 50 proc.
Kaip pasakojo pašnekovas, kadangi naujų atvejų skaičiai Vilniaus regione dažnai dvigubai ar net daugiau viršija likusios Lietuvos rodiklius, atitinkamai auga ir pacientų kiekis.
„Lyginant su tuo, kas buvo gruodžio mėnesį, šiuo metu ir reanimacijos intensyviosios terapijos, ir kituose skyriuose, kitaip tariant – bendras užguldytų lovų poreikis yra 50 proc. didesnis. Atitinkamai stengiamės, kad mūsų kovidinių lovų rezervas nebūtų daugiau kaip 30 proc. nuo užguldytų lovų, nes kitaip reikia laikyti tuščias lovas ir negalime teikti kitų paslaugų. Taigi atitinkamai reaguojant į lovų užpildymą turime atidarinėti naujas lovas“, – sakė V. Pečeliūnas.
Jo pastebėjimu, jeigu pacientų, kuriems bus reikalinga stacionarinė pagalba, skaičius ir toliau augs, teks vėl griežtinti planinės pagalbos ne COVID-19 ligoniams apimtis.
„50 proc. per mėnesį laiko yra gana ženklus augimas, tik jis gal nėra eksponentinis. Tikimės, kad jis stos, nes situacija nėra gera, kai reikia svarstyti planinės pagalbos stabdymą COVID-19 nesergantiems žmonėms. Tas kelia didelį nerimą“, – kalbėjo Santaros klinikų atstovas.
V. Zemlys-Balevičius kartu atkreipė dėmesį, kad ir ligoninių rodikliuose vėlgi atsispindi šalies sergamumo netolygumas. Todėl natūralu, kad viename regione ligoninės praneša mažinančios kovidinių lovų skaičių, o kitur, atvirkščiai, didinančios.
„Bendras ligonių skaičius šalyje yra panašus ir stabilus jau mėnesį, tačiau keičiasi pasiskirstymas. Kadangi Vilniuje situacija blogėja, tai ten ir padaugėjo ligonių, o kadangi Kaune situacija kur kas geresnė, ten sumažėjo. O sudėjus gauname tą patį skaičių“, – pridūrė jis.
Siūlo neskaičiuoti bangų, o užsiimti epidemiologija
Savo ruožtu paklaustas, ar dabartinis atvejų augimas galėtų išaugti į trečiąją bangą, užkrečiamųjų ligų specialistas, prof. Saulius Čaplinskas sakė, kad kaip viruso plitimas tęsiasi, taip tęsiasi dėl natūralių priežasčių. Vis tik, jo manymu, daug svarbiau išsiaiškinti, kodėl tai vyksta.
„Kodėl tas plitimas tęsiasi? Akivaizdu, kad taikomos priemonės, daugiausiai orientuotos į draudimus, jau yra seniai išsisėmusios. Jei toliau vyraus tas naratyvas, kad jei draudimai neveikia, reikia juos dar labiau plėsti ar tęsti, tai jau seniai turėjome įsitikinti, kad tai neduos efekto, nes jau dabar įsijungia pandeminis nuovargis.
Šalia to dar „įsijungia“ įkaito sindromas, žmonės tampa abejingi, lyg nuo jų pačių tarsi niekas nebepriklauso. Tarsi laukiama, leis nuvažiuoti pas tėvus ar ne, leis vystyti verslą ar ne ir pan. Tas pats įkaito sindromas ir rodymas pirštais į kitas šalis, kad ir kažkur kitur blogai, tai esą ir pas mus taip bus“, – sakė jis.
Pašnekovo manymu, didžiausia bėda, kad vis dar trūksta epidemiologinės analizės, o šiuo metu epidemiologinis atsakas atsiremia į kelis plikus skaičius.
„Reikia nepamiršti pareto principo. Kitų šalių patirtis aiškiai rodo, kad kai kur nuo 5–20 proc. užsikrėtusių žmonių sąlygoja 80 proc. antrinių užsikrėtimo atvejų. Taigi reikia analizuoti, kur, dėl ko, kokiose žmonių grupėse plinta virusas, kokios situacijos ir elgesys tai sąlygoja. Ir panašu, kad kaip epidemiologijos nebuvo, tai ir nėra. Iki šiol trūksta normalios protrūkių analizės, kodėl atsiranda židiniai, o remiamasi tik į statistiką ir faktų komentavimą. Vis girdime, kad artimiausios savaitės kažką parodys, vis kažkas bus rytoj, o ką darome šiandien ir ką darysime po mėnesio, pusmečio, atėjus rudeniui, to tolimesnio matymo stokojama“, – pastebėjo S. Čaplinskas.
Klimatinės sąlygos turės įtakos
Komentuodamas, ar dabartinė epidemiologinė situacija leistų galvoti apie tolesnius karantino laisvinimus, V. Zemlys-Balevičius pirmiausia siūlė užtikrinti profilaktinį gyventojų testavimą.
„Visada nereikia skubėti priimti skubių sprendimų, kurie blogintų situaciją, bet reikia skubiai reikia priimti tuos, kurie ją gerintų. Taigi išplėstas profilaktinis testavimas būtų tas dalykas, kuris turėtų pagerinti situaciją. Man atrodo, tai vienas iš būdų, kaip pagerinti kontaktų atsekimą, nes tai yra silpnoji Nacionalinio visuomenės sveikatos centro grandis“, – sakė duomenų mokslininkas.
Anot V. Pečeliūno, tolimesnę pandemijos eigą nulems ne vienas veiksnys, vienas jų – ir klimatinės sąlygos.
„Daug veiksnių gali lemti pandemijos eigą. Vienas iš jų – vakcinacija, ypač rizikos grupių, ligoninių personalo. Kitas dalykas – šiuo metu visgi vertinama, kad klimatinės sąlygos yra svarbios stabdant viruso plitimą. Jau pavasaris, turime vis daugiau saulės – tas veiksnys įsijungia vis stipriau.
Taip pat turime ženklią britiškosios atmainos proporciją ir po truputį didinamus atlaisvinimai, augantį visuomenės nuovargį. Taigi klausimas, kaip tas balansas nusistovės. Aišku, tikimės paties geriausio, bet išties ruošiamės bangai, kad tokie dalykai neištiktų netikėtai“, – pabrėžė Santaros klinikų direktorius medicinai.
Kiek ilgai tęsis karantinas?
Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį savo ruožtu teigė, kad karantinas balandžio mėnesį bus pratęstas. Kaip sakė ji, kitą savaitę Vyriausybei teks apsispręsti, kokiomis sąlygomis pratęsti karantiną balandžio mėnesiui.
„Dėl atvėrimų ir kitų klausimų aš tikrai dabar labai nieko nekomentuosiu. Tuos sprendimus, matyt, bus galima komentuoti trečiadienį. Kitą savaitę Vyriausybė turės svarstyti bet kuriuo atveju, kokiu režimu, su kokiais reikalavimais pratęsti karantiną balandžio mėnesiui“, – žurnalistams pirmadienį kalbėjo I. Šimonytė.
Anot premjerės, šių sprendimų reikia, nes situacija Lietuvoje negerėja, o dalyje savivaldybių plinta viruso mutacijos.
„Ir ta diskusija, matyt, nebus tokia paprasta. Kaip jūs patys matote, situacija nėra pagerėjusi kažkokiu būdu. Praeitos savaitės vertinimai patvirtina dar kartą, kad kai kuriose Lietuvos vietose turime žymiai ryškiau pasireiškusį britišką štamą, kuris sparčiai plinta. Ir, deja, yra pavojingesnis tuo atžvilgiu“, – pridūrė I. Šimonytė.
