Nors „juodžiausios“ pagal sergamumą koronavirusu šiandien yra pietinės ir pietryčių savivaldybės, o padėtis vakarinėje ir šiaurinėje Lietuvos dalyje geresnė, visgi daugumoje savivaldybių fiksuojamas pandemijos augimas. Kaip prognozavo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, visa šalis gana greitu tempu juda į „juodąją zoną“.
Į ją ji pateks, jei 14 dienų 100 tūkst. gyventojų tenkantis naujų COVID-19 atvejų skaičius viršys 500 (šiuo metu jis siekia 452) arba teigiamų tyrimų dalis per 7 dienas bus 10 proc. (šiuo metu – 6,6 proc.).
Kaip padėtį apibendrino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro epidemiologė Daiva Razmuvienė, situacija Lietuvoje nelabai smagi ir didesnio pagerėjimo galima tikėtis nebent labiau atšilus orams.
„Reali situacija tokia, kad jau mėnesį laiko gyvename taip, kad pusėje Lietuvos stebimas eksponentinis atvejų augimas. Reiškia, kad daugėja atvejų – kiekvieną dieną yra registruojamas dvigubas, o jei kalbėtume apie Vilniaus apskritį – net trigubas atvejų skaičiaus augimas. Ir nebuvo per šį mėnesį, kad atvejų skaičius per 7 dienas kristų, jis kiekvieną dieną vis didėjo, keitėsi kilimo tempas – tai 15, tai 20 proc. atvejų buvo daugiau“, – „Žinių radijo“ eteryje situaciją komentavo ji.
Gydytoja pridūrė, kad nerimą kelia toliau plintantys atvejai šeimose ir darbovietės. Anot jos, protrūkiai šeimose yra itin aktualūs, nes žmonės susirenka ir įvairiausių socialinių vietų – tiek ugdymo, tiek darboviečių: „Vėliau jie išeina į tas atskiras vietas. Ir, kas labiausiai neramina, ikimokyklinėse ugdymo įstaigose registruojami gausesni protrūkių atvejai – per savaitę būna apie 45 naujus atvejus.“
D. Razmuvienė neatmetė galimybės, kad daugiau atvejų šeimose galėjo nulemti ir ilgasis šventinis savaitgalis, padidėjęs gyventojų mobilumas ir greičiau plintanti britiškoji viruso atmaina.
Atvejų šuolio kaip žiemą nežada
Dar kovą teikęs prognozes trims pandemijos vystymosi scenarijams, LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas praėjusią savaitę šoktelėjus naujų atvejų skaičiams siūlė kiek palaukti, kad praėjus kiek daugiau po Velykų ilgojo savaitgalio būtų galima matyti tikrąją situaciją.
Jis prognozavo, kad atvejų skaičius dar kurį laiką augs, tačiau pavyks išvengti pesimistinio scenarijaus, pagal kurį žadėti ir 3–4 tūkst. atvejų per dieną.
„Simptominių atvejų augimas – vienas ženklų, kad turime pandemijos augimą. Visgi turime pasiruoši, kad dar kurį laiką šis skaičius gali didėti. Bet, tikėkimės, jis nebus labai aukštas ir vakcinacija, šiltas oras padarys savo“, – sakė M. Stankūnas.
Nors atvejų augimas jau stebimas savaitę, gydytojas infektologas prof. Alvydas Laiškonis tvirtino, kad labai daug atvejų artimiausiu metu tikėtis nereikia.
„Buvo šventinis ilgasis savaitgalis, prieššventinės dienos, kada žmonių kontaktų daugėja, tai ir matosi padidėjęs sergamumas ir nieko nepadarysi. Tačiau nemanau, kad galima tikėtis daugiau atvejų. Nes ir daugiau skiepų atvežama, o kuo daugiau bus paskiepyta, reiškia, kad mažės sergamumas. Taip pat dalis yra persirgusiųjų“, – kalbėjo jis.
Visgi vertindamas dabartinius duomenis Vyriausybės ekspertų tarybos narys, duomenų analitikas dr. Vaidotas Zemlys-Balevičius teigė, jog nėra ženklų, kurie leistų teigti, kad situacija gerėja. Kita vertus, jis vėlgi sutiko, kad didelio atvejų šuolio sulaukti nebeturėtume.
„Dabartiniai duomenys prieštarauja hipotezei, kad viskas bus gerai ir situacija yra gerėjanti. Be abejo, jei lyginsime su tuo, kas buvo rudenį, tai augimai buvo aukštesni. Taigi nors yra atvejų augimas, ribojimai, nors jų ir daug kas nebesilaiko, sumažino augimo spartumą.
Šiaip stabilus atvejų augimas yra stebimas pastarąsias 4 savaites, jį daugiausiai iš esmės palaikė Vilnius. Antradienio duomenys lyg ir rodo, kad čia augimas sustojo, bet tą „estafetę“ sostinė perduoda kitiems miestams – Kaunui, Klaipėdai. Sunku labai prognozuoti, kiek tų atvejų gali kilti. Iki 2–3 tūkst. gal nepakils, bet mano teikta prognozė, kad mėnesio gale gali būti 1,5 tūkst. – visai realu“, – sakė jis.
Analitikas pridūrė, kad jei būtų pavykę 100 proc. vakcinuoti didžiausioje rizikoje esančius vyresnio nei 60 m. amžiaus asmenis, aukštesnius atvejų skaičius būtų galima toleruoti: „ Nes tada jei ir žmonės užsikrečia, serga, bet pasekmė – užkištų ligoninių ar mirčių nebūtų.“
Dauguma atsipalaidavo ir nesuvokia ligos sunkumo
Nepaisant to, kad veik kasdien nustatomų atvejų skaičiai tapo keturženkliais, nesiliauja diskusijos, kad įprastos karantino priemonės vis labiau išsisemia, dalis prekybininkų širsta kol kas tik maitinami pažadais dėl didesnio atvėrimo. Juo labiau neaišku, kada vėl duris galėtų atverti maitinimo įstaigos ar vykti kultūriniai, pramoginiai renginiai.
Visgi paklaustas, kiek ilgai dar gali tekti gyventi karantine, A. Laiškonis teigė, kad griežto karantino jau nelikę, o tik dalis apribojimų.
„Karantino realiai nebeturime, o tik apribojimus. Karantinas buvo tada, kada buvo apribotas judėjimas, bendravimas, o dabar jau nebegalime sakyti, kad turime karantiną, nes veikia ir grožio įstaigos, ir parduotuvės, ir į parodas nueiti galima. Jau ir sporto renginiai judinami, aišku, dar į kavines, teatrą ar kiną nueiti negalima“, – sakė jis.
Kaip pabrėžė pašnekovas, kuo mažiau karantino ir ribojimų lieka, tuo viskas labiau priklauso nuo pačių žmonių sąmoningo elgesio, jų supratimo.
„Dauguma visgi neįsivaizduoja šios ligos sunkumo ir jos pasekmių. Žmonės yra atsipalaidavę, vyksta vakarėliai. Kelis jų sugavo, o kiek yra tokių, kur sueina 5–6 šeimos sodybose – to policija nesužiūrės, čia tik žmonės gali patys susivokti“, – sakė A. Laiškonis.
Paklaustas, ar galbūt vasarą galėsime gyventi kiek laisviau, nesant tiek apribojimų, gydytojas kol kas prognozavo atsargiai: „Jeigu viskas tęsis kaip dabar, kai žmonės atsipalaidavę, tai iš tų apribojimų neišeisime, nes virusas niekur nedings.“
Vakcinuojant jaunesnius galėtų atsiverti daugiau veiklų
A. Laiškonis visgi kartu pažymėjo, kad situacija keičiasi labai dinamiškai, o didesnių atlaisvinimų leistų tikėtis spartesnė vakcinacija.
„Štai jau buvo pasirodžiusi žinia, kad bus kviečiami skiepytis ir vyresni nei 55 m. – juk šioje amžiaus grupėje, kaip sako, Vilniuje ir Kaune dabar virusas daugiau ir plinta. Tai jei vakcinavimas būtų nuo 55 m., savaime aišku, apribojimai gali būti mažinami. Bet jei tai sustabdome, negalime atleisti apribojimų, nes sergamumas didėja. Visgi, manau, kad 4 tūkst. tikrai nepasieksime, nes jau yra tiek vakcinuotų, tiek persirgusių žmonių“, – kalbėjo A. Laiškonis.
Jo teigimu, jau paskiepijus 30–40 proc. senjorų būtų laikas galvoti apie daugiau kontaktų turinčios visuomenės dalies skiepijimą.
„Ypač tie senjorai, kurie yra kaimo regionuose, kur jų ieškoti nereikia vien dėl to, kad priklauso tam tikram amžiui, galbūt visgi reikėtų atkreipti dėmesį į tuos, kurie kontaktuoja, į darbo kolektyvus. Aišku, vakcinų tam turi pakakti“, – komentavo gydytojas.
Spaudžia atverti bent lauko kavines
Nors vis daugiau mokslinių duomenų patvirtina ultravioletinių spindulių poveikį inaktyvuojant viruso veikimą, pašnekovas daug optimizmo dėl oro teigiamo poveikio viruso mažesniam plitimui teigė kol kas nematantis: „Meteorologinės sąlygos nėra palankios, pavasaris vėlyvas, tad gal tik gegužės mėnesį daugiau saulės atsiras.“
Visgi akivaizdu, kad vos kiek atšilęs oras ne tik išgena gyventojus į miestų gatves ir parkus, bet ir skatina užsisakius maisto jį skanauti tiesiai ant suoliukų. Matydami tokį žmonių elgesį verslininkai gūžčioja pečiais ir prašo leisti pradėti aptarnauti žmones bent lauke.
Tačiau A. Laiškonis įsitikinęs, kad tą daryti esant atvejų pakilimui dar būtų anksti.
„Tas valgymas ant suoliukų man atrodo keistas. Nes jei tu gali įsigyti maistą, jį gali valgyti darbovietėje ar namuose, nebūtinai sėdėti mieste ant suoliuko. Suprantama, kad žmonės išsiilgę pramogų, bet tai skatina viruso plitimą – juk, matome, kad sėdi arti žmonės, valgo, bendrauja be kaukių“, – pastebėjo jis.
Pašnekovo manymu, jei jau būtų sprendžiama atlaisvinti kavines, tikrai nebūtų išvengta daugiau susirgimų. „Taip, kažkada reikės tą padaryti. Bet, manau, kad kuo daugiau suvakcinuos, tuo palengva bus galima atidaryti iš pradžių kavines lauke, vėliau – ir viduje“, – kalbėjo gydytojas.
Savo ruožtu V. Zemlys-Balevičius priminė, kad visos veiklos lauke turi mažesnę riziką ir yra atlaisvinamos pirmiausiai, todėl ir kavinės lauke, jei būtų laikomasi atstumų ir kitų reikalavimų, realiai galėtų veikti.
„Lauko veiklos yra pirmas dalykas, kurį galėtume daryti, juk ir slidinėjimo trasos buvo pirmos atidarytas, taigi kodėl tai nėra daroma, tai kiek keista. Aišku, tai gal susiję su atitinkama rizika, kad gal žmonės būriuosis, bet visur kalbama apie rizikos kontrolę. Padarykime gal tada privalomą testavimą restorano darbuotojams, jei matysime, kad daug užsikrėtimų, bet tada reikia žiūrėti, gal kažkas įmonėje nėra gerai, nesilaikoma kažkokių reikalavimų ir pan.“, – sakė analitikas.
Daugiau galimybių atvers imuniteto pasas?
Dalis politikų ir visuomenės įsitikinę, kad dalį paslaugų ir pramogų greičiau atleisti leistų imuniteto sertifikatas. Šiuo metu intensyviai diskutuojama apie galimą jo panaudojimą, kiek galimybių jis atvertų ir ar tai netaptų diskriminaciniu įrankiu.
A. Laiškonis tokių sertifikatų prasmę teigė matantis tik nebent kokiems porai metų.
„Gal laikinai pasas kažką galėtų padėti, tam tikram momentui – kad žinau, jog pasiskiepijau, turiu antikūnų, tad galiu išeiti, esu saugus, nors ir turiu dėvėti kaukę, nes galiu nešioti virusą. Bet kiti šaukia, kad pažeistos žmonių teisės. Tad čia labai sunku rasti išeitį“, – sakė jis.
Savo ruožtu užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas akcentavo, kad imuniteto sertifikatas yra viena iš viruso plitimo rizikos mažinimo priemonių.
„Tikrai nėra taip, kad turi tokį pasą, gali nebesisaugoti ir esi absoliučiai saugus. Tai tik instrumentas valdyti savo riziką. Ir čia nekalbama apie tai, kad pažeidžiamos teisės tų žmonių, kurie jo neturi. Priešingai – kurie jį turi yra suteikiama galimybė šiek tiek laisviau judėti ir valdyti savo riziką, bet ne būti 100 proc. saugiems“, – kalbėjo jis.
Anot specialisto, tai, kad to link bus einama ypač kalbant apie tarptautinius kontaktus, keliaujant, buvo aišku seniai.
„Ir tai jau vyksta – kai kurios aviakompanijos jau įtraukia į bilieto kainą 2 COVID-19 testus. Lygiai taip pat kai kur net pasakoma, į kurį viešbutį turi važiuoti karantinuotis, priklausomai nuo izoliacijos sąlygų ir pan. Ir, panašu, tai dar kurį laiką išliks. Taigi ta baimė, kad čia bus diskriminacija, yra netoliaregiška ir nepagrįsta“, – sakė S. Čaplinskas.
Portalas tv3.lt primena, kad premjerė Ingrida Šimonytė antradienį pareiškė, kad ruošiami karantino pakeitimai, kurie bus pateikti trečiadienį. Paklausta, ar tai gali būti susiję su prekybos atlaisvinimu, ministrų kabineto vadovė pakartojo tą pačią frazę. I. Šimonytė žadėjo plačiau pakomentuoti po trečiadienį vyksiančio Vyriausybė posėdžio.
„Mes jau čia turėjome ne vieną tokį epizodą, kai kažkas iš mano pasakymo, kad kažkas įvyks, jei bus vienaip ar kitaip, išgirsta tik tą dalį, kad kažkas įvyks, neišgirsta dalies apie „jeigu“ ir tada turime tokių įvairių nesusipratimų. Tikrai ministerijos dirba“, – teigė I. Šimonytė.
