Lietuvos verslas

Daugiau kaip 1,4 mln. Lietuvos gyventojų turės iš naujo nuspręsti, ką toliau daryti su pensijos kaupimu privačiuose pensijų fonduose. Nauja valdžia pristato siūlomus pakeitimus, kurie lems, kiek atlyginimo žmonės gaus dabar ir kiek papildomų pinigų jiems bus mokama išėjus į pensiją. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtiems siūlymams dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas. O ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje būsimas permainas pristatė ministrė Inga Ruginienė.

Į Kauno oro uostą ketvirtadienį atvyko neeilinis kariškių „Boeing“ lėktuvas. Naujienų portalo tv3.lt skaitytojas Tomas teigė, kad lėktuvų stebėjimo programėlėje „Flightradar24“ užfiksavo į Lietuvos teritoriją įskridusį „Boeing“ lėktuvą. „Įdomu tai, kad įprastai šioje programėlėje galima matyti detalią informaciją apie komercinius lėktuvus. Bet šįkart apie lėktuvą negalima sužinoti jokių išsamesnių detalių. Gal yra žinoma, kas tai per lėktuvas?“ – klausė skaitytojas.

Valdančiosios Socialdemokratų partijos vadovybė pritarė, kad gyventojai prievarta nebūtų įtraukiami į antros pakopos pensijų kaupimą ir kad jie galėtų išsiimti sukauptus pinigus bei pasitraukti iš sistemos.  LSDP prezidiumas ketvirtadienį, išklausęs socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtus antros pakopos pensijų kaupimo sistemos pakeitimus. sutarė dėl siūlymų, kaip sistema bus pertvarkoma, pranešė partijos Komunikacijos skyrius.

Gyventojai, kurie turi žemės sklypą, yra raginami teikti paraiškas ir gauti gauti paramą medžių savaiminukų išsaugojimui bei įtraukimui į miško žemės apskaitą. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) teigimu, teikiama parama – galimybė gyventojams labai tiesiogiai prisidėti prie Lietuvos miškingumo didinimo, skelbiama pranešime žiniasklaidai. 900 eurų kompensacija Dotacijoms numatyta skirti 4 mln. eurų iš Klimato kaitos programos lėšų.

Netrukus negalią turintys uostamiesčio gyventojai ir juos lydintys asmenys galės nemokamai lankytis Klaipėdos miesto kultūros įstaigose ir jų renginiuose. Šiems pokyčiams jau pritarė savivaldybės taryba.  „Šis poreikis buvo išgirstas kalbantis su negalią turinčius gyventojus vienijančiomis organizacijomis.

Seimui nuo 2027 metų uždraudus kailinių žvėrelių verslą, jų augintojai prašo teismo atlyginti 113 mln. eurų žalos.  48 kailinių žvėrelių ūkiai pateikė skundą Regionų administraciniam teismu ir prašo iš valstybės prisiteisti tokios vertės žalą , ketvirtadienį pranešė Lietuvos žvėrelių augintojų asociacija.

Pasikeitus įstatymams, būsto paskolas turintys gyventojai kreipiasi į bankus prašydami sumažinti paskolos palūkanas. Savo ruožtu baimindamiesi prarasti klientus bankai neretai sutinka ir palūkanas jiems mažina.  Štai portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Emilija pasakojo, kad prieš porą metų pasiėmė būsto paskolą ir įsigijo butą. „Mano paskolos įmoka siekia 550 eurų per mėnesį. Domėjausi paskolos refinansavimu ir tuo pagrasinau savo „Swedbank“ bankui.

Preliminariais duomenimis, „Luminor“ banko 2024 metų grynasis pelnas išaugo 3,9 proc. iki 202,2 mln. eurų. Užpernai banko pelnas siekė 194,7 mln. eurų. Banko grynosios paslaugų ir komisinių pajamos per metus padidėjo 5,9 proc. ir siekė 89,6 mln. eurų. Užfiksuotas 54,3 proc. sąnaudų ir pajamų santykis, o metinė turto grąža siekė 11,7 proc. „Luminor“ skelbia apie pagerėjusią paskolų portfelio kokybę – per metus neveiksnių paskolų dalis bendroje portfelio struktūroje sumažėjo iki 1,8 proc.

1 mlrd. eurų per metus siekiantis kelių tinklo priežiūros ir plėtros finansavimas nėra pakankamas, teigia „Via Lietuva“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas. Pasak jo, visų blogos būklės kelių sutvarkymui šiandien reikėtų apie 5,4 mlrd. eurų, o dar 300 mln. eurų pareikalautų blogos būklės tiltų remontas. „Kelių tinklo priežiūros ir plėtros finansavimas praėjusiais metais priartėjo prie beveik 1 mlrd.

Šiaulių apygardos prokuratūra pateikė apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio farmacijos bendrovės „Valentis Pharma“ korupcijos byloje. Apeliaciniu skundu prašoma kaltais dėl kyšininkavimo pripažinti keturis gydytojus, kalta dėl papirkimo pripažinti vieną iš farmacijos įmonių vadybininkių.  Kaip nurodoma prokuratūros pranešime spaudai, Apeliaciniam teismui pateiktu skundu prašoma pakeisti ir panaikinti dalį Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio.

Valstybės duomenų agentūros (VDA) vertinimu, 2024 m. Lietuvos ekonomikai buvo geri – bendrasis vidaus produktas (BVP) 77,8 mlrd. eurų, jo augimas fiksuotas kiekvieną ketvirtį. Agentūros duomenimis, realusis BVP pokytis, palyginti su 2023 m., sudarė 2,6 proc.  Kiek spartesniu BVP augimu pasižymėjo pirmasis ir trečiasis ketvirčiai, kai ekonomika augo atitinkamai 1,1 ir 1,2 proc., tuo metu antrąjį metų ketvirtį fiksuotas 0,3 proc. augimas, o ketvirtąjį metų ketvirtį – 0,9 proc.

Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras pateikė apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui dėl Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio stambaus masto korupcinių nusikalstamų veikų farmacijos srityje. Šioje byloje kalta dėl sistemingo gydytojų papirkimo pripažinta farmacijos bendrovė ir buvę jos vadovai bei kiti darbuotojai. Nuteistiesiems skirtų baudų suma viršija 112 tūkst. eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Bankrutuojanti Vilniaus siuvimo bendrovė „Viltex“ atleidžia visus 34 darbuotojus. Apie tai įmonė sausio 28 d. informavo Užimtumo tarnybą.   Tarnyba Eltą informavo, jog apie atleidimą įspėti 34 darbuotojai, iš jų daugiausiai – 21 siuvėjas, taip pat 3 sukirpėjos ir kitas pareigas užimantys darbuotojai. Registrų centro duomenimis, sausį „Viltex“ kreditorių susirinkimas nusprendė inicijuoti bankroto bylos iškėlimą bendrovei ir bankroto procedūrų vykdymą ne teismo tvarka.

Artimiausius tris mėnesius daugelyje Europos šalių ir toliau tikimasi nedarbo augimo. Pagrindinis valstybinių užimtumo tarnybų tinklo bei Užimtumo tyrimų instituto (IAB) rodiklis jau pusantrų metų nesiekia neutralios 100 balų ribos, o sausį mažėjo iki 99,2 balo (-0,2).  Nedarbą prognozuojantis komponentas išliko nepakitęs – 98,2 balo.

Bendrovės „Telia Lietuva“ pajamos 2024 metais augo 3,1 proc. – iki 491,1 mln. eurų, skelbiama ketvirtadienį išplatintame pranešime žiniasklaidai. Dvylikos mėnesių EBITDA, neįskaičiavus vienkartinių sąnaudų ir pelno, per metus didėjo 5 proc. – iki 177 mln. eurų, o grynasis pelnas pasiekė 71,6 mln. eurų ir per metus pakilo 12,6 procentų. Laisvieji pinigų srautai per 12 praėjusių metų mėnesių išaugo 46,4 proc. – iki 117,7 mln. eurų.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ketina siūlyti atleisti dabartinę „Lietuvos žirgyno“ vadovę Feliciją Kelmickaitę, taip pat pasinaudoti teise atšaukti bendrovės valdybą, o laikiną vadovavimą svarstyta patikėti dabartiniam ministro Igno Hofmano patarėjui Genadijui Vorobjovui, ketvirtadienį skelbia LRT tyrimų skyrius.    Siūlyti atleisti vadovę numatyta ministerijos iniciatyva penktadienį šaukiamame „Lietuvos žirgyno“, kurio beveik 90 proc. akcijų valdo ŽŪM, valdybos posėdyje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė ketvirtadienį pristatys ministerijos parengtus antros pakopos pensijų kaupimo sistemos pakeitimus. Premjeras Gintautas Paluckas pirmadienį teigė, jog bus siūlomas kiek lankstesnis reguliavimas – paprastesnės pasitraukimo iš fondų sąlygos bei disponavimas juose sukauptomis lėšomis.

Nepasiturintys gyventojai gali prašyti savivaldybės pinigų, o už juos turi atidirbti. Savivaldybės skaičiuoja, kad šimtus gyventojų pasitelkia visuomenei naudingai veiklai atlikti. Tačiau nuo darbų atleidžia sergančius gyventojus, kurie gali pateikti gydytojo pažymas. Štai portalo tv3.lt skaitytojas Tomas pasakojo, kad gauna socialinę pašalpą. „Už dyką pinigų niekas neduoda, turiu už juos atidirbti. Tačiau susirgau, turiu biuletenį, dirbti negaliu.

Vilniaus miesto taryba euro rinkliavos už leidimus dalintis elektriniais paspirtukais ir dviračiais projektą trečiadienį grąžino svarstyti komitetams. Toks sprendimas priimtas socialdemokratams pasiūlius rinkliavą, kuri per mėnesį būtų taikoma kiekvienam komerciniam elektriniam paspirtukui ir dviračiui, padidinti iki dviejų eurų.

Vilniaus miesto taryba apsisprendė keisti Ukrainos karo pabėgėlių apgyvendinimo tvarką. Sostinėje naujai prieglobstį gavę ukrainiečiai savivaldybės suteiktose patalpose nemokamai gyventi galės ne ilgiau kaip pusmetį.

Trečiadienio popietę daliai sostinės Justiniškių rajono gyventojų sutriko elektros tiekimas. Kaip ELTAI nurodė Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) atstovė Rasa Juodkienė, elektros tiekimas buvo sutrikdytas apie 16.03 val., įvykus kabelio gedimui. Pasak jos, apie 16.40 val. elektros neturėjo apie 4 tūkst. vartotojų. Į įvykio vietoje dirba ESO brigados. Elektros tiekimą planuojama atkurti per artimiausias porą valandų.

Artėjant laikui, kai Vyriausybė turės viešai pristatyti savo programos įgyvendinimo priemones, į viešumą iškyla vis daugiau detalių, svarbių kone visiems šalies gyventojams. Viena iš tokių yra pensijų kaupimas privačiuose pensijų fonduose.

Projektą „Rail Baltica“ koordinuojanti bendrovė „RB Rail AS“ pateikė bendrą trijų Baltijos šalių finansavimo paraišką pagal naujausią Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) kvietimą, kuria siekiama toliau plėtoti europinio geležinkelio infrastruktūrą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Bendra paraiškos vertė viršija 325 mln. eurų, rašoma pranešimė žiniasklaidai.

Žemės ūkio produktų prekybos grupės „Groward Group“ Vilkyčių paukštyne dėl paukščių gripo nugaišus tūkstančiams vištų, Šilutės rajono savivaldybė trečiadienį paskelbė lokalią ekstremalią padėtį. „Paskelbėme dviem savaitėms apsaugos zonoje – 3 kilometrų spinduliu nuo židinio – lokalią ekstremalią padėtį“, – BNS sakė rajono meras Vytautas Laurinaitis.

Žiemą nedarbingumo pažymėjimų skaičius smarkiai išauga – paprastai jis pasiekia piką sausį. Šiemet jau išduoti 255 tūkstančiai nedarbingumo pažymėjimų, per dieną jų registruojama apie 15 tūkstančių. Palyginti, pernai lapkritį ir gruodį per mėnesį išduota apie 214 tūkstančių nedarbingumo pažymėjimų. „Sodra“ primena, ką daryti, kad susirgę gautumėte ligos išmoką. Nepriklausomai nuo metų laiko, dažniausia ligos priežastis – ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Vasarą jos sudaro 17 proc.

Premjero Gintauto Palucko patarėjas ekonomikos klausimais Gediminas Černiauskas kritikuoja Vilniaus savivaldybės tarybos planus kelti viešojo transporto bilietų kainas. Pasak jo, sostinės politikai neįvertino kitų finansavimo galimybių, siekiant subalansuoti 90 mln. eurų sieksiančias išlaidas miesto transporto parko atnaujinimui. „Truputį neramina, kad iš karto norima dvigubai branginti ir diskusijų nelabai buvo.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba po pateikimo pritarė siūlymui nuo liepos mėnesio kelti viešojo transporto bilietų kainas. Pirmu balsavimu pokyčius palaikė 29, susilaikė 1 ir prieš buvo 20 tarybos narių. Galutinis balsavimas numatytas kovo mėnesio posėdyje, prieš tai korekcijos bus svarstomos komitetuose. Bilietai branginami nuo 2027-ųjų sostinėje planuojant pradėti didelį viešojo transporto infrastruktūros atnaujinimą.

Prezidentūra laikosi pozicijos, kad šiuo metu keliams turi būti užtikrintas 1 mlrd. eurų metinis finansavimas, teigia šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Ramūnas Dilba. Anot jo, kelių būklės klausimas  yra vienas dažniausiai keliamų prezidento susitikimuose su gyventojais. „Prezidentas akcentuoja, kad kelių tinklo būklė turi didelę reikšmę šalies regionų ekonominiam gyvybingumui, o dabartinė infrastruktūros būklė yra nepatenkinama“, –  trečiadienį Kelių forume Vilniuje sakė R. Dilba.

Vilniaus miesto taryba trečiadienį priėmė 2025-ųjų sostinės biudžetą, kuris siekia 1,561 mlrd. eurų arba 3,7 proc. (55,6 mln. eurų) daugiau nei pernai. Šiemet 937,5 mln. eurų biudžeto sudaro savivaldybės pajamos, valstybės dotacijos – 468,6 mln. eurų. Dar 19,6 mln. eurų bus skiriama iš Europos Sąjungos (ES) lėšų, o 90,5 mln. eurų iš 2024-ųjų perkeliami kaip lėšų likučiai, suplanuota naudoti ir 45,3 mln. eurų skolintų lėšų.

 „Tele2” grupei trečiadienį paskelbus, kad vykdant reorganizaciją Švedijoje planuojama per 2025 m. panaikinti daugiau kaip 600 darbo vietų, „Tele2” grupės Lietuvoje viešųjų ryšių vadovė Asta Buitkutė sako, kad pasikeitus pagrindiniams įmonės akcininkams, efektyvumo yra ieškoma visos grupės mastu, tačiau, pasak jos, skirtingas šalis tai paliečia nevienodai. „Lietuvoje šių metų pradžioje jau peržiūrėjome darbo vietų skaičių.

Žemės ūkio produktų prekybos grupės „Groward Group“ Vilkyčių paukštyne dėl paukščių gripo nugaišus tūkstančiams vištų, žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas teigia, kad šios ligos protrūkis gali neigiamai paveikti visą Lietuvos paukštininkystės verslą.  „Laukia labai negera tendencija, galim prarasti didelę dalį paukštininkystės ūkių ir negera tikrai situacija gali būti. Tuomet turėsim iš kažkur importuoti paukštieną, jei žiūrint iš vartotojo pusės.

Nuo sausio įsigaliojus didesniems kuro akcizams finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad dar anksti vertinti jų įtaką ekonomikai ir pajamų surinkimui.  „Be abejo, žiūrėsime, stebėsime. Labai nedaug laiko nuo metų pradžios praėjo ir tie akcizai dar taikomi labai neilgai. Matyt, po pirmo ketvirčio bus galima suvesti kažkokius rezultatus“, – žurnalistams trečiadienį sakė R. Šadžius.

Finansų bei teisingumo ministrai sako, jog vis dar svarstoma, ar atsiimti Europos Sąjungos (ES) teismui praėjusią vasarą pateiktą ieškinį dėl Europos Komisijos (EK) sprendimo neišmokėti 8,7 mln. eurų iš Lietuvai skirtos 26 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) paramos.  „Svarstome“, – žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį trečiadienį sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Vyriausybė siūlo gyventojams suteikti galimybę refinansuoti valstybės iš dalies remiamas būsto paskolas. Tokiu atveju valstybės subsidijos grąžinti nereikėtų. Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtai išvadai Seimui, kuria palaikomos tai numatančias Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pataisos.

SEB bankas pernai uždirbo 322,8 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – 8 proc. daugiau nei užpernai, kai jis siekė 299,1 mln. eurų.   „Paskutinį 2024 metų ketvirtį šalies ekonomikos aktyvumas viršijo lūkesčius: namų ūkių vartojimas augo, didėjo gyventojų perkamoji galia ir investavimui skiriamų lėšų dalis, tęsėme savo klientų finansavimą, auginome paskolų portfelį, didėjo klientų mokėjimų ir atsiskaitymų kortelėmis skaičius,“ – pranešime teigė SEB vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė.

„Maxima“ lojalumo kortelės „Ačiū“ turėtojams vasaris – paskutinis mėnuo išnaudoti per 2024 metus sukauptus pinigus, pranešime žiniasklaidai primena bendrovė. Ji įspėja, kad laiku neišnaudojus sukaupto likučio, jis bus anuliuotas pirmąją pavasario dieną. Kad pirkėjai neprarastų progos sutaupyti, „Maxima“ primena – lojalumo kortelėje sukauptus pinigus vertėtų išleisti iki vasario 28 dienos.

Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ vadovas Arminas Pappergeris tikisi, kad pusė būsimos artilerijos sviedinių gamyklos Baisogaloje produkcijos liks Lietuvoje, o kita pusė bus eksportuojama į Europą ir už jos ribų.  „Šiuo metu (amunicijos – BNS) poreikis yra visame pasaulyje. Manau, kad šiuo metu mes galime pagaminti tik apie 50 proc. tarptautinio poreikio.

„Rheinmetall“ vadovas Arminas Pappergeris sako, kad Rusija nėra patenkinta Vakarų ginklavimusi, todėl ir planavo jį nužudyti. „Manau, labai aišku, kad tokios šalys kaip Rusija nėra labai patenkintos, nes mes, kaip didžiausia pasaulyje šaudmenų gamintoja didelio kalibro šoviniams, labai padedame Vakarų valstybėms apsisaugoti“, – BNS trečiadienį Vilniuje sakė A. Pappergeris. Vis dėlto jis pabrėžė, kad šiuo metu policija rūpinasi jo saugumu.

Žemės ūkio produktų prekybos grupės „Groward Group“ Vilkyčių paukštyne dėl paukščių gripo nugaišus tūkstančiams vištų, Šilutės rajono savivaldybė trečiadienį spręs, ar rajone skelbti ekstremalią padėtį.  „Spręsime šiandien. Tikėtina, jog ji (ekstremali padėtis – BNS) bus paskelbta “, – BNS sakė meras Vytautas Laurinaitis.

Apibendrinus gyventojų nuomones ir Neringos savivaldybės tarybos narių išsakytus pastebėjimus, pakoreguotas sprendimo projektas, numatantis parkavimo sistemos pokyčius Nidoje.  Neringos savivaldybė primena, kad tarybai teikiamas svarstyti sprendimo projektas, kuriuo siūloma Nidoje plėsti mokamo parkavimo zonas, jas skirstant į raudonąją ir žaliąją zonas.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad šalia būsimos Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ gamyklos Baisogaloje galėtų iškilti saulės, vėjo jėgainės ar kiti energetikos objektai.  Tai jis kalbėjo Vokietijos koncernui trečiadienį pasirašius memorandumą su energetikos grupės „Epso-G“ įmonės „Epso-G Invest“ bei Giraitės ginkluotės gamyklos atstovais – juo įsipareigota gamykloje naudoti žaliąją elektrą, jos kaupiklius bei esant poreikiui – biodujas.

Siekiant mažinti vartojimą, Lietuvos alkoholinių gėrimų rinka 2024 metais išliko viena griežčiausiai reguliuojamų Europoje, rašoma Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacijos (LAGGIA) pranešime. Nors būta ir gana kontraversiškų sprendimų, tokių kaip itin stiprių alkoholinių gėrimų gamybos savo reikmėms įteisinimas, praėjusių metų viduryje patvirtintas naujas, per pastaruosius 30 metų didžiausias akcizų kėlimas kasmet iki 2027 metų.

Europos Komisija priėmė pasiūlymą nustatyti tarifus tam tikriems žemės ūkio produktams iš Rusijos ir Baltarusijos, taip pat tam tikroms azoto trąšoms, praneša Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.  Kaip nurodoma pranešime, žemės ūkio produktai, kuriems taikomi naujieji tarifai, 2023 m. sudarė 15 proc. žemės ūkio produktų importo iš Rusijos, kuriam dar nebuvo taikomi didesni tarifai. ES Tarybai priėmus sprendimą, visam žemės ūkio produktų importui iš Rusijos būtų taikomi ES tarifai.

Trečiadienį pasirašytas bendradarbiavimo memorandumas su Vokietijos karinės pramonės milžine „Rheinmetall“  – susitarta būsimoje 155 mm kalibro amunicijos gamykloje Radviliškio rajone naudoti iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą energiją. Dar pernai gruodį „Rheinmetall“ ir Lietuvos valstybės valdoma energetikos grupė „EPSO-G“ patvirtino sutartį dėl bendros įmonės steigimo. Lietuvai bendroje įmonėje priklausys 49 proc. akcijų, likusi 51 proc.

Radviliškio rajone artilerijos sviedinių gamyklą statysianti Vokietijos gynybos pramonės milžinė „Rheinmetall“ mato daugiau galimybių investuoti Lietuvoje, sako koncerno vadovas.  „Matau daugiau galimybių „Rheinmetall“ investuoti Lietuvoje.

Sausį Lietuvoje jau kelis kartus buvo viršytas aukščiausios temperatūros rekordas. Tačiau orams šylant sąskaitos už namų šildymą nemažėja? Tokie ar panašūs nustebusių šilumos vartotojų klausimai kartais pasirodo viešose pokalbiuose ar laiškuose. Nors apie gyventojams aktualių kainų pokyčius komentarų netrūksta, tačiau retai paaiškinama, kas už tų skaičių slypi, rašoma Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos pranešime.

Mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2" pajamos 2024-aisiais siekė 357,4 mln. eurų ir buvo 4 proc. didesnės nei praėjusiais metais. Pasak operatoriaus, rezultatams įtakos turėjo augantis verslo klientų segmentas ir didėjantis mobiliųjų duomenų vartojimas Lietuvoje ir užsienyje. Skaičiuojama, kad  2024 m. įmonės paslaugomis naudojosi kiek daugiau nei 2 mln. klientų. O paskutinis metų ketvirtis išsiskyrė reikšmingu namų interneto klientų augimu.

Šiauliuose užbaigtos 6 mln. eurų vertės prekybos ir laisvalaikio centro „Kiemas“ statybos, praneša „Verslo Žinios“  Didžioji dalis pietinėje Šiaulių dalyje, Gardino gatvėje esančio 5,8 tūkst. kv. m  pastato jau išnuomota. Kaip aiškina projektą plėtojusios bendrovės „Sovli NT“ vadovas Amiranas Beržinskas, objekte kol kas likę neišnuomota 200 kv. m ploto, apie 5 proc. objekto.  Pasak jo, projektas truputį vėlavo dėl netradicinių sprendimų.

Vis daugiau kaimyninės šalies gyventojų renkasi gyvenimą ir darbą Lietuvoje. Užimtumo tarnybos duomenimis, nuo 2022 metų atvykusių ir įsidarbinusių baltarusių skaičius padidėjo 33,6 tūkstančiais – beveik keturis kartus. „Baltarusiai ir ukrainiečiai išlieka gausiausiomis darbuotojų iš trečiųjų šalių bendruomenėmis Lietuvoje. Iš karo apimtos šalies atvykusių žmonių dabar Lietuvoje dirba kiek daugiau nei 46 tūkstančiai.