Lietuvos verslas

Susisiekimo ministerijai siūlant apmokestinti komercinį transportą papildomuose 2756 kilometrų krašto kelių ruožuose, asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko šiems planams išreiškė paramą. Pasak jo, sunkiasvoris transportas turi išlaikyti kelių tinklą, kuris yra pritaikytas jo poreikiams.

Iš visų Europos Sąjungos (ES) šalių Lietuvoje atmetama daugiausia – net 36 procentai – smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) finansavimo prašymų, rodo metų pradžioje Europos Komisijos (EK) paskelbtas tyrimas. Finansuotojų vertinimu, tai lemia žemas SVV finansinis raštingumas – bendrovių atstovams sudėtinga pasirinkti finansuotojus ar net užpildyti prašymus.

Gyventojai, neturintys pakankamai pajamų sumokėti už būsto nuomą, gali kreiptis dėl kompensacijos. Savivaldybės skaičiuoja, kad asmeniui skiria didesnes nei 200 eurų kompensacijas, o šeima gali gauti daugiau nei 500 eurų.

Paprasčiausi kaulai, kuriuos gyventojai perka šuniui ar kitiems augintiniams, parduotuvėje gali kainuoti iki kelių eurų už kilogramą. O geresnės mėsos kilogramas atsieina ir dešimtis eurų. Tačiau ar kada susimąstėte, kiek mokama tiems, kas mėsą tiekia? Pasirodo pusę tonos sveriančią karvę karvę pardavęs ūkininkas gali gauti vos šiek tiek daugiau nei 3,5 euro. Ši suma sukėlė daugelio pasipiktinimą.

Pastaruoju metu Lietuvoje bankrutuoja nemažai maitinimo įstaigų. Vis tik kavinės atleisti darbuotojus, kelti kainas ar nutraukti veiklą yra priverstos ne tik dėl padidinto pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ar Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą, bet ir dėl pačių gyventojų bei turistų. Pvz., Vilniuje ir Kaune po 11 metų veiklos užsidarė „Jurgis ir Drakonas“, „Brooklyn Brothers“ ir „Detroito sesės“ restoranai. Taip pat 105 darbuotojus atleido bankrutavusios „Sugamour“ ir „Mollusca“ kavinės.

Aplinkos ministras svarsto švelninti dabartinius reikalavimus dėl būsto energetinės klasės. Valdininkai sako, kad dėl planuojamų pakeitimų statybos galėtų atpigti. Tad ar tai reiškia, kad ir bankai švelnins sąlygas gyventojams, norintiems pasiskolinti būstui? Įprastai būstui norintys pasiskolinti gyventojai kiekvieną kartą kreipiasi į skirtingas kredito įstaigas ir vėliau palygina ne tik skolinimosi galimybes, bet ir tai, kokias sąlygas ir reikalavimus nustato bankas.

Nemaža dalis gyventojų daiktų stengiasi nekaupti. Tačiau už jų pardavimą gautais pinigais ne visi gali naudotis, nes pasitaiko, kad bankai užblokuoja sąskaitas ir prašo pagrįsti pinigų kilmę. Patys bankai teisinasi, kad tokiu būdu tik nori pažinti savo klientus ir apsisaugoti nuo sukčiavimo. Vis dėlto gyventojai spėlioja, kad bankai taip siekia juos kontroliuoti. Socialiniame tinkle moteris skundėsi, kad bankas neseniai užblokavo jos turimą sąskaitą.

Vidutinė alga Lietuvoje praėjusiais metais augo dešimtadaliu, arba 130-čia eurų į rankas. Sparčiausiai – net penktadaliu – algos kilo švietimo ir sveikatos priežiūros sektorių darbuotojams, kuriuose daugiausiai dirba vyresnio amžiaus žmonės. Tačiau, nors atlyginimai kyla sparčiai, kad gyvenimas gerėja pajaučia toli gražu ne visi. Praraja tarp turtingųjų ir skurdžiausių išlieka milžiniška. O moterys kai kuriuose sektoriuose gauna ir 700 eurų mažiau nei vyrai.

Vairuotojų pažymėjimo galiojimą susiejus su medicininės pažymos, policija jau užfiksavo daugiau kaip tūkstantį pažeidėjų, kurie nepaisė naujo reikalavimo. Tuo metu draudimo bendrovės įspėja – jei laiku nepasitikrinsite sveikatos ir padarysite avariją, gali būti, kad draudimo išmokos išvis negausite arba vėliau ją turėsite grąžinti.

Nuo kovo 1-osios keičiasi tarptinklinio ir tarpmiestinio telefono numerių rinkimo tvarka. Tad jei jūsų turimo kontakto telefono numeris prasidės skaičiumi „8“, prisiskambinti negalėsite. Taip pat negalėsite išsiųsti žinutės.

Su diskriminacija Lietuvoje susiduriama gana dažnai. Atskirti jaučiasi ne tik išmaniųjų telefonų ar banko kortelių neturintys gyventojai, moterys ar pensininkai, bet ir jaunuoliai, šeimos ar užsieniečiai, kuriems yra daug sunkiau susirasti juos priimsiančius gyventi būsto nuomotojus.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) telekomunikacijų bendrovei „Bitė Lietuva“ už klaidinančią reklamą skyrė 90 tūkst. eurų baudą, pranešė VVTAT.  Tarnybos teigimu, buvo atliktas tyrimas dėl įmonės reklamos, kurioje teigta, kad bendrovės 5G ryšys yra greičiausias Lietuvoje. Tačiau nustatyta, kad naudoti teiginiai klaidino vartotojus bei galėjo paveikti jų sprendimus.

Vienos didžiausių pieno perdirbimo įmonių šalyje „Pieno žvaigždės“ pajamos preliminariais neaudituotais duomenimis pernai siekė 210,4 mln. eurų – 4,6 proc. didesnės negu užpernai, kai jos buvo 201,1 mln. eurų, penktadienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė“. Įmonės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) 2024 metais  buvo 18,1 mln. eurų, užpernai siekė 23 mln. eurų. Per 2024 metus bendrovė uždirbo 10,1 mln.

Investicijų į žemės ūkio paskirties žemę bendrovė „INVL Baltic Farmland“ pernai uždirbo 1,8 mln. eurų audituoto grynojo pelno – 31 proc. mažiau nei 2023 metais (2,64 mln. eurų).  Bendrovės konsoliduotos pajamos augo 5 proc. iki 835 tūkst. eurų, penktadienį pranešė „INVL Baltic Farmland“. „Žemės ūkyje lengvų metų nebūna – 2024 metais taip pat teko susidurti su kylančiais iššūkiais.

BA grupės valdomos restruktūrizuojamos tekstilės gamybos bendrovės „Utenos trikotažo“ įmonių grupės pardavimo pajamos 2024 metais siekė 17,8 mln. eurų ir buvo 20 proc. mažesnės nei užpernai, kai jos siekė 22,2 mln. eurų. Grynasis grupės nuostolis siekė 1,748 mln. eurų ir buvo 31,6 proc. mažesnis nei prieš metus, kai jis siekė 2,554 mln. eurų, penktadienį praėjusių metų tarpinius finansinius rezultatus paskelbė „Utenos trikotažas“.  Grupės EBITDA pernai buvo neigiama ir siekė 306 tūkst.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad įvyko asmens duomenų saugumo pažeidimas, kurio metu buvo prarastas asmenų, kurie 2021 m. ir 2022 m. sirgo užkrečiamosiomis ligomis, duomenų konfidencialumas. Pažeidimas įvyko 2023 m. kovo mėnesį. Šiuo pranešimu viešai informuojame asmenis apie šį pažeidimą, kylančią riziką bei priemones, kurių jie turėtų imtis, kad sumažintų galimas neigiamas pasekmes. Individualūs pranešimai asmenims nebus siunčiami.

Nuo kovo 1 d. keičiasi „Senukų“ lojalumo programos „Smart Net“ sąlygos – bus atnaujintas taškų panaudojimo terminas ir jų pritaikymo galimybės, rašoma pranešime žiniasklaidai. Iki šiol „Senukuose“ sukauptus taškus buvo galima naudoti visus metus. Po programos atnaujinimo jie išnyks du kartus per metus. „Nuolat tobuliname „Smart Net“ programą, kad užtikrintume patogų ir naudingą apsipirkimą.

Vilniaus regiono buitinių atliekų tvarkytoja bendrovė „Energesman“ penktadienį oficialiai pristato naujus musių lervų auginimo ir oranžinių maišelių apdorojimo įrenginius. „Tai pirmasis pasaulyje inovatyvus sprendimas, kuris pritaikomas apdoroti gyventojų virtuvės maisto atliekas naminių musių lervomis ir vienintelis įrenginys Lietuvoje, galintis pagaminti iki 99 proc. švarumo organinę masę iš maisto atliekų, skirtą musių lervų maitinimui arba biometano gamybai“, – rašoma įmonės pranešime.

Baltijos valstybėse per pastarąją savaitę degalai pabrango Estijoje, Latvijoje – tik dyzelinas, o Lietuvoje kainos buvo stabilios, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausias benzinas ir brangiausias dyzelinas – Lietuvoje, o pigiausias dyzelinas ir brangiausias benzinas – Estijoje.

Gaminantiems elektros vartotojams taikomas dvipusės apskaitos („net metering“) modelis, kai perteklinė bei nepanaudota elektra tiekiama į tinklus vėliau per kaupimo laiką susigrąžinant tokį pat jos kiekį, nepriklausomai nuo kainos, yra netvarus, todėl jį reikia keisti, sako „Ignitis grupės“ finansų vadovas Jonas Rimavičius.  Grupė skelbia, jog pernai ji iš elektros tiekimo gyventojams patyrė 32,8 mln. eurų nuostolių, iš jų 15,2 mln. eurų susiję su gaminančiais vartotojais.

„Teltonikos“ įkūrėjas Arvydas Paukštys lankosi JAV, kur šiuo metu planuoja gamybos plėtrą, praneša portalas „15min“.  Kaip savo „LinkedIn“ paskyroje komentavo verslininkas, planuojama šimtų milijonų dirbtiniu intelektu valdomų IoT įrenginių gamyba leis atliepti globalius nacionalinio saugumo iššūkius Lietuvai, Jungtinėms Valstijoms ir Taivanui. „DI+IoT+SEMIKONDUKTORIAI JAV+Lietuva+Taivanas.

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) jau išmokėjo beveik 1,5 mln. eurų kompensacijų už pernykštę audrą klientams, kuriems elektros tiekimas buvo atnaujintas vėliau nei po 72 valandų. Prašymus dėl kompensacijų šiuo metu pateikė apie 14 tūkst. klientų – beveik pusė visų, gavusiųjų pranešimus, rašoma ESO pranešime. „ESO vasario pirmą savaitę visiems klientams, kuriems pagal VERT sprendimą dėl avarijos fakto priklauso kompensacijos, išsiuntė pranešimus, ir 47 proc.

Pernai daugiau nei 15 mln. eurų grynojo pelno uždirbusi valstybės valdoma naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė „KN Energies“ planų dėl šių metų dividendų neskelbia bei tikisi netrukus paskelbti jų politiką trejiems metams. „Šiuo metu turime Vyriausybės reguliavimą, kuris privalomas visoms valstybės valdomoms įmonėms. (...) Tai reiškia, kad mūsų dividendai iš esmės skaičiuojami priklausomai nuo to, kokią nuosavo kapitalo grąžą uždirbame.

„Nemuno aušros“ frakcijos nariams ruošiantis Seimui siūlyti 50 proc. didinti pinigines baudas už Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad tokia iniciatyva neturėtų išstumti gyventojų į finansinį užribį.  „Vyriausybė pateiks savo išvadą. Ir manau reiktų įvertinti ir pajamų augimo greitį. (...) Nei vienas nesame šventasis, būna, kad padarome pažeidimų.

VMVT Šiaulių apygardos priežiūros skyrius, gavęs vartotojo pranešimą, kuriame buvo skundžiamasi įsigytų agurkų kokybe, atliko patikrinimą Šiaulių turgelyje. Patikrinimo metu imant agurkų mėginius inspektorių dėmesį patraukė ant dėžės lenkų kalba pateikta informacija apie agurkų kilmę: užauginti Rusijoje, eksportuoti iš Baltarusijos, o į Lietuvą pateko per Lenkiją. Tačiau pardavėjo pateiktuose pirkimo dokumentuose agurkų kilmės šalis – Ukraina, rašoma VMVT pranešime žiniasklaidai.

Vyriausybei pritarus siūlymui paskelbti Sausio 13-ąją nedarbo diena, bet rekomendavus iš švenčių kalendoriaus išbraukti lapkričio 2-ąją, profesinių sąjungų atstovai tokiai šventinių laisvadienių rokiruotei nepritaria.  Jie tebesilaiko savo ankstesnės, Trišalėje taryboje išsakytos pozicijos: įtraukus Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną – į švenčių sąrašą, nereikėtų atsisakyti jokios kitos šventės.

Jaunos šeimos, planuojančios įsigyti pirmąjį būstą Širvintų rajone, jau nuo kovo mėnesio galės pretenduoti į savivaldybės paramą. Savivaldybės tarybos patvirtintame šių metų biudžete dalis lėšų tiesiogiai pasieks rajone ketinančias įsikurti šeimas. Jos galės gauti papildomą iki 5 tūkst. eurų siekiančią paramą. „Jau nuo kovo mėnesio jaunos šeimos, įsigyjančios pirmąjį savo būstą Širvintų rajono savivaldybėje, galės teikti paraišką ir gauti tiesioginę finansinę paramą.

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ pastebi, kad pirkėjai vis dažniau renkasi privačių prekės ženklų gaminius – virš 60 proc. pirkinių krepšelių galima rasti privačių prekės ženklų produktų. Tai nulemia praktiški sprendimai – šios kokybiškos, pigesnės alternatyvos padeda sumaniau planuoti kasdienius apsipirkimus. Žvelgiant į tai, ką pirkėjai dažniausiai pasirinko 2023–2024 m., pirmose pirkėjų pasirinkimo gretose esančios prekės apima platų spektrą.

Šalies valdžiai ieškant papildomų gynybos finansavimo šaltinių ir prezidentui, be kita ko, siūlant griežtinti sankcijas už pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymą ir taip mažinti jo atotrūkį, Finansų ministerijos vadovai ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) svarsto galimybę laikinai stabdyti mokesčius slepiančių įmonių veiklą.  „Diskusijos vyksta Prezidentūros iniciatyva – gynybos finansavimo kontekste, siekiant sumažinti PVM atotrūkį.

Būsto ir verslo paskolų paklausa paskutinį 2024 metų ketvirtį toliau augo, šiek tiek sugriežtėjo skolinimas įmonėms bei sušvelnėjo būsto paskolų sąlygos, rodo Lietuvos banko (LB) atlikta bankų apklausa. Jos duomenimis, pagerėjo bankų lūkesčiai dėl gyvenamojo ir komercinio nekilnojamojo turto (NT) kainų, mažiau bankų NT rinkoje įžvelgė disbalansų, penktadienį pranešė LB.

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ savo pirkėjams primena – liko paskutinė diena išnaudoti per 2024 metus „Ačiū“ kortelėje sukauptus taip vadinamuosius „Maximos“ pinigus.  „Maxima“ primena, kad laiku neišnaudojus per 2024 metus sukauptų „Maximos“ pinigų, pirmąją pavasario dieną jie bus anuliuoti, kai tuo tarpu gauta „Maximos“ taškų suma nuo š. m. sausio 1 d. bus kaupiama toliau. „Maximos“ duomenimis, kasdien „Ačiū“ kortele pasinaudoja apie 300 tūkst. pirkėjų.

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) primena klientams deklaruoti elektros skaitiklio rodmenis, nes uždelsus ilgiau nei metus, šį darbą atliks ESO darbuotojai, o už rodmenų nurašymą teks susimokėti 21,76 euro. Tokį naują įkainį buitiniams vartotojams už elektros apskaitos prietaiso rodmenų nuskaitymą nustatė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Jis bus pradėtas taikyti nuo 2025 m. kovo mėnesio, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Prieš daugiau nei penkerius metus Ala įsidarbino „Lidl“ tikėdamasi, kad tai bus trumpalaikė karjeros stotelė, tačiau jau pirmosiomis darbo dienomis suprato, kad šioje įmonėje norės likti ilgiau. Ją sužavėjo motyvuota, draugiška ir vieninga komanda.

Nuo šios savaitės šeštadienio nebebus galima prisiskambinti, jei įvestas telefono numeris prasideda skaičiumi „8“. Mobiliojo ryšio operatoriai pastebi, kad dauguma privačių klientų jau atliko būtinuosius pakeitimus, tačiau problemų gali kilti fiksuoto ryšio telefonus naudojančioms įstaigoms.

Penktadienį „Sodra“ praneša, kada pensijas ir įvairias išmokas gyventojams mokės kovo mėnesį. Taigi, kada gyventojams pinigai bus pervesti į sąskaitas arba kada juos pristatys į namus? Išmokų mokėjimas kovą Sergantiems arba sergančius prižiūrintiems ir dėl to laikinai nedarbingais esantiems gyventojams ligos išmoka sumokama per 17 darbo dienų nuo visų dokumentų ir duomenų pateikimo. Vidutinė ligos išmoka yra 50,4 euro per dieną, arba apie 1058,4 euro per mėnesį. Šią išmoką gauna 80 tūkst.

Lietuvos bendras vidaus produktas (BVP) 2024 metais augo 2,7 proc. bei siekė 77,9 mlrd. eurų (to meto kainomis), antrąjį BVP vertinimą penktadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. Vien 2024 metų ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, BVP augo 3,8 proc. (nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos), arba 3,7 proc. (pašalinus) ir siekė 20,4 mlrd. eurų. Realusis BVP per ketvirtį, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, augo 0,8 proc.

Energetikos ministerijos iniciatyva tęsiama suskystintų naftos dujų (SND) balionų daugiabučiuose keitimo kitais energijos šaltiniais paramos priemonė – šiandien startuoja naujas paramos kvietimas, kuriam skirta 700 tūkst. eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Šiuo metu Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos duomenų bazėje yra registruoti 395 daugiabučiai, kuriuose maisto gamybai naudojami SND balionai.

Pereiti prie keturių darbo dienų savaitės dabar ne laikas, sako parlamento vicepirmininkė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Šiandien toks sprendimas nebūtų adekvatus. Nelabai atitinka šiuolaikinio laikotarpio aktualijas“, – penktadienį Žinių radijui teigė parlamentarė.   „Kalbame apie grėsmes apie poreikį didinti išlaidas gynybai ir kartu toks jau labai gerovės valstybės pasiūlymas dirbkime visi mažiau, nes situacija tokia gera, rami ir galima sau leisti“, – pridūrė ji.

Seimo liberalų frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen valdančiųjų diskusijose dėl gynybai finansuoti reikalingų mokestinių pakeitimų vis dar nemato aiškumo. Anot jos, panašu, kad Seimui bus teikiamos socialdemokratų programos nuostatas atitinkančios pataisos, bet jos, pažymi politikė, būtų nepakankamos patenkinti gynybos poreikius. „Kol kas aiškumo dėl mokesčių nėra.

Klaipėdos jūrų uosto krova 2027 metais turėtų pasiekti bent 40 mln. tonų, o dar po metų uostą ir Ukrainą turėtų sujungti reguliarus traukinio maršrutas. Tai numatyta parengtame Vyriausybės programos priemonių plano projekte, kurį Ministrų kabinetas dar turės patvirtinti. Siekiant, jog uostas po beveik dvejų metų pasiektų 40 mln.

Vienai pirmaujančių pasaulyje padangų ir automobilių komponentų gamintojų Vokietijos „Continental“ ketinant per beveik dvejus metus panaikinti 3 tūkst. darbo vietų, jos padalinys Lietuvoje sako darbuotojų neatleisiantis. Tai BNS patvirtino „Continental Lietuvos“ atstovė Dainora Valentaitė. „Continental Lietuva“ neplanuoja įgyvendinti darbuotojų mažinimo programos – ši priemonė taikoma tik mokslinių tyrimų ir plėtros padaliniams, kurių Lietuvoje šiuo metu nėra.

Maisto kainos ir vėl didės, o prošvaisčių pigimui, panašu, nebus. Prekybininkai vardija, už kurias maisto prekes reikės mokėti daugiau, o naujai įsteigta Maisto taryba atsakė, ar dėl to imsis veiksmų. Infliacijos rodikliai Lietuvoje ir vėl didėja. Ir nors Finansų ministerija prognozavo, kad 2025 m. infliacija padidės iki 2,5 proc., tačiau dabartiniai skaičiai jau viršija prognozes pirkėjų nenaudai.

Gyventojams skolos susidaro dėl įvairių priežasčių, taip pat skiriasi ir jų dydis. Žmonės stebisi, kad sulaukia pranešimų ir dėl skolų, kurios siekia vos 1 centą. Tuo metu skolų išieškotojai pažymi, kad mažiausias skolas gyventojai greičiausiai grąžina. Viena užklausa apie skolas ir jų dydžius socialiniame tinkle sukėlė daugybę reakcijų. Moteris paklausė, ar galima gauti pranešimą ir raginimą grąžinti skolą, kuri siekia vos 0,20 euro.

Lenkijos energetikos grupė „Orlen“, Lietuvoje valdanti naftos importo ir perdirbimo bendrovę „Orlen Lietuva“, už 2024-uosius metus siūlo išmokėti 6,96 mlrd. zlotų (apie 1,68 mlrd. eurų) dividendų – 45 proc. daugiau nei pernai, kai jų išmokėta 1,16 mlrd. eurų. Išmokėti 6 zlotus (1,44 euro) už akciją koncerno valdyba siūlo atsižvelgdama į sėkmingus finansinius rezultatus.

Seime siūloma idėja sudrausminti vairuotojus ir už Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus baudas didinti net 50 proc. „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ Seimo narys Karolis Neimantas teigė, kad baudos nebuvo didinamos nuo 2008 metų. O jei baudos būtų padidintos 50 proc., parlamentaro įsitikinimu, vairuotojai pradėtų laikytis KET reikalavimų, padaugėtų ne tik surenkamų pajamų į biudžetą, bet ir esą mažėtų žūčių keliuose.

Nunešė drabužį į valyklą, o atgavo neišvalytą arba sugadintą ir dar turėjo sumokėti pinigus – tokiais liudijimais dalijasi valyklų paslaugomis nusivylę gyventojai. Tuo metu valyklų atstovai tikina, kad patys klientai dažnai tikisi iš padėvėto rūbo gauti naują, nors pripažįsta, kad sugadinimų pasitaiko. Vartotojų teisių specialistai primena, ką turėtų žinoti klientai prieš nešdami daiktus į valyklas. Apie valyklų gudravimą viešai prakalbo salono „EVID suknelės“ įkūrėja Eglė Rimašauskė.

Po daugiau nei 12 metų darbo SEB iš pareigų traukiasi vieno pagrindinių šalies komercinių bankų atstovė ryšiams su žiniasklaida Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė. Apie tai ketvirtadienį ji pranešė savo socialinio tinklo paskyroje. „Skaičiuoju paskutines dienas SEB. Metas pokyčiams“, – feisbuke paskelbė I. Dauguvietytė-Daskevičienė. Ji teigia liekanti dirbti komunikacijos srityje, tačiau ne finansų sektoriuje ir apie pokyčius žada pranešti artimiausiu metu.

Ketvirtadienį Tarptautinis spaudos institutas (IPI) išreiškė viešą susirūpinimą dėl pradėto Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) politinio neutralumo audito. Pasak instituto atstovų, šis nacionalinio transliuotojo tarybos inicijuotas patikrinimas gali neigiamai paveikti žurnalistų redakcinę nepriklausomybę. „Mūsų organizacijos abejoja tokio LRT tarybos veiksmo poreikiu ir įspėja, kad vietoje politinio neutralumo stiprinimo tai gali paskatinti žurnalistų savicenzūrą.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus apie įvedamus didelius importo muitus Europos Sąjungos (ES) prekėms, Lietuvos verslo atstovai sako, kad jų poveikį šalies ekonomika pajustų, tačiau to nedramatizuoja bei ragina sulaukti, kol konkretūs muitai iš tikrųjų bus įvesti. Tiek rinkos dalyviai, tiek politikai pabrėžia, kad poveikis šalies ūkiui būtų netiesioginis, nes šalies gamintojai eksportuoja į Europos šalis, kurioms JAV rinka yra gerokai svarbesnė nei Lietuvai.