Aktualijos

Kalėdų karaliene vadinama puansetija sutuoktinių iš Raguvos namuose savo grožį skleidžia jau penktus metus. Šeima juokiasi, kad net vasarą pas juos galima pajausti Kalėdų dvasią, mat puansetija raudonuoja iki ankstyvo rudens. O porą mėnesių pailsėjusi, belaukiant kitų Kalėdų, vėl ima džiuginti savo grožiu. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Regina iš Raguvos sako, kad laiko iki Kalėdų dar yra, tad tikisi, kad jos auginama puansetija dar pasistengs ir atskleis visą savo grožį.

Prekybininkai trina rankomis – vis daugiau žmonių per šventes aptingsta – patiekalų Kūčių ir Kalėdų stalui patys negamina, o perka jau paruoštus parduotuvėse ir tik tuščias pakuotes nuo svečių paslepia. Per šventes tonomis nuperka prekybos centruose gamintą baltą mišrainę, silkę, o besikeičiant tradicijoms prie jų deda ir sušius, Cezario salotas, o vietoj šakočio – itališką Panetonės pyragą. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Buvęs ilgametis Alytaus rajono meras, dabartinis šios savivaldybės tarybos narys Algirdas Vrubliauskas nesutinka su jam paskelbtu apkaltinamuoju nuosprendžiu „čekiukų“ byloje ir aukštesnės instancijos teismo prašo jį visiškai išteisinti. Politikas ir jo advokatas pateikė skundą Lietuvos apeliaciniam teismui ir prašo panaikinti Kauno apygardos teismo nuosprendį.

Lietuva pasitinka didžiąsias metų šventes. Valstybės vadovai Kūčių vakarą Lietuvos gyventojams linki ramybės, susitelkimo bei išlikti dėmesingais vieni kitiems. Per šventes žmones suvienija gerumas ir pagalba skurstantiems. Štai Vilkaviškio rajone jaunas verslininkas nepasiturintiesiems dovanoja malkas. Šiemet net trys šeimos apdovanotos kuru. Viena priekaba kainuoja apie 400 eurų.

Rukloje su Nyderlandų premjeru Dicku Schoofu susitikęs Lietuvos ministras pirmininkas Gintautas Paluckas vylėsi, kad NATO būsimame viršūnių susitikime sutars dėl mažiausiai 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybos finansavimo. „NATO šalių dėmesys ir investicijos į gynybą privalo atliepti grėsmes šalia mūsų, šiandien atitolinamas milžiniškos Ukrainos aukos kaina. Todėl mano Vyriausybė yra įsipareigojusi ne mažesniam nei 3,5 proc.

Valstybės vadovai Kūčių vakarą sveikina Lietuvos gyventojus su didžiausiomis metų šventėmis – šv. Kūčiomis ir Kalėdomis – ir linki ramybės, susitelkimo bei išlikti dėmesingais vieni kitiems. Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė Kūčių vakarą išplatintame sveikinime Lietuvos gyventojams švenčių proga palinkėjo artumo ir šilumos bei tarpusavio palaikymo. „Kūčių vakaras yra dvasingiausia ir labiausiai mus virš kasdienybės pakylėjanti šventė.

„Nereikia laukti, kol bus lūžę du trys slanksteliai ir bus kupra“, – dalindamasi tokiu patarimu Santaros klinikų gydytoja reumatologė prof. Irena Butrimienė ragino laiku įžvelgti osteoporozės pavojų. Ji patarė ne tik vengti pagrindinių ligos rizikos veiksnių, bet ir pasirūpinti kaulus maitinančia mityba ir judėjimu. Nors kaulų tankio svyravimai gali užklupti bet kokiame amžiuje, osteoporozė įprastai vyresnio amžiaus žmones užklumpanti kaulų retėjimo liga.

Po žinios apie Ingridos Šimonytės apsisprendimą nekandidatuoti į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkus, pateikęs savo kandidatūrą pranešė Žygimantas Pavilionis. „Patvirtinu, kad pranešiau TS-LKD sekretoriatui, jog dalyvausiu partijos pirmininko rinkimuose. Kviečiu Jus kartu tęsti žygį už Lietuvos lyderystę ir žmogaus orumą mūsų regione, Europoje, laisvame pasaulyje.

Per didžiąsias žiemos šventes išauga vagysčių iš namų rizika, perspėja Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis. Policija pataria iš namų per šventes išvykstantiems žmonės pasirūpinti savo būstų apsauga, susitarti su kaimynais, kad jie pasaugotų namus bei vengti viešinti informaciją apie savo išvykas ar namuose esantį turtą.

Buvusiai premjerei Ingridai Šimonytei paskelbus, kad nesieks Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkės posto, dešiniajam partijos flangui gali pritrūkti lyderių, svarsto politologai. Pasak Mykolo Romerio universiteto lektorės Rimos Urbonaitės, pasitraukus I. Šimonytei, partijos pirmininko rinkimuose gali dominuoti krikdeminio sparno kandidatai.

Lietuva per trisdešimtmetį neteko ketvirtadalio populiacijos, arba vieno milijono gyventojų. Daugiausia – pusė milijono – migravo, nes tautiečiai, ieškojo geresnio gyvenimo užsienyje. Na, o kita ilgus metus neišsprendžiama problema, kuri darosi vis aštresnė, nenumaldomai mažėjantis gimstamumas. Per 30 metų jis krito trečdaliu – nuo 60-ies tūkstančių gimusių per metus, iki 20-ies tūkstančių. Demografai sako – šalis turėtų padėti jaunoms šeimoms prisikviesti gandrų.

Daugiau nei pusė lietuvių nesportuoja ir nesimankština: atliktos apklausos rezultatai gąsdinantys, mat reguliariai nejuda net 62 proc. gyventojų. Sveikatos specialistai įspėja, kad per mažas fizinis aktyvumas turi didžiulę įtaką sveikatai ir vardina ligas, kurios gali užklupti sėdint namuose ir nejudant. Sveikatingumą propaguojančios įstaigos pastebi, kad tendencijos pamažu gerėja, o galimybių yra pilna.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Lietuvos atlyginimų skirtumai: Vilniuje gyventojas vidutiniškai uždirba 500 eurų į rankas daugiau nei Zarasuose. Nors sostinės algos didžiausios, ekonomistai bado pirštais į Kauną, kur algos ne tiek jau daug skiriasi nuo Vilniaus, o dalis kainų ženkliai mažesnės nei sostinėje. Ar Kaune geriau gyventi nei Vilniuje?   Lietuvos savivaldybių gyventojai gauna ne vienodas algas. Prasčiausioje vietoje Zarasai. Ten žmonės per mėnesį uždirba mažiausiai vidutiniškai 1029 eurus į rankas.

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis atlygino 15 tūkst. 886 eurų žalą, kurią jam priteisė teismas Kačiūniškės dvaro byloje. „Pats atlygino savo iniciatyva, atlygino dar iki įsiteisėjimo. Pinigai buvo perversti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą“, – Eltai sakė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjas Andrius Vaicekauskas.

Ne paslaptis, kad alkoholis yra viena didžiausių blogybių, nuo kurios galima laisvai tapti priklausomu. Lietuvoje priklausomų nuo alkoholio žmonių statistika liūdina, bet, deja, nebestebina. Gydytojų teigimu, alkoholis daro išties didžiulę žalą tiek žmogaus fizinei, o ypatingai psichinei sveikatai, o nuo psichologinių problemų viskas ir prasideda. Psichoterapeutas Martynas Marcinkevičius kalbėjo, kad problemos su alkoholio vartojimu prasideda nuo įvairių psichologinių problemų.

Aplinkos ministro Povilo Poderskio viceministrų komandoje dirbs saugomų teritorijų direkcijose dirbęs ir joms vadovavęs Ramūnas Krugelis, skelbia 15min.lt.   Apie darbą ministerijoje portalui patvirtino pats R. Krugelis. Jo teigimu, viceministrų komandoje jis bus atsakingas už saugomas teritorijas, miškus ir klimato kaitos klausimus. R. Krugelis užsimena, kad šiose srityse Lietuvos laukia pokyčiai, o Vyriausybės programa tam yra palanki.

Lietuvos tIltų būklė tiesiog tragiška – kasmet į juodąjį sąrašą patenka keliolika naujų objektų. Ir nors šių statinių tvarkymui skiriamos vis didesnės lėšos, jų neužtenka bent kiek pagerinti tiltų būklei. O žmonės, kasdien važiuojantys į darbus ir į namus, su nerimu stebi byrančius tiltus ir baiminasi tragedijų. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Gydytojų ir slaugytojų aplaidumas Vilniaus Lazdynų ligoninėje visiškai sugriovė 33 metų Adomo gyvenimą: jis nebegali stovėti ant kojų ir vaikščioti, sunkiai valdo rankas. Šioje istorijoje viena medikų klaida sekė po kitos: jie ne laiku atliko tyrimus, uždelsė operaciją, ne laiku suleido vaistus ir nepakankamai slaugė. Skaudžia istorija besidalijantis jaunuolis pasakoja, kaip ilgai ieškojo teisybės teismuose.

Artėjant Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko rinkimams, kairiosios politinės jėgos nariai neabejoja, kad tarp siūlomų kandidatų atsidurs premjero Gintauto Palucko ir dabartinės lyderės Vilijos Blinkevičiūtės pavardės. Visgi, socialdemokratai įsitikinę, kad pastaroji nenorės dar vieną kadenciją vadovauti partijai. Nors pati politikė savo sprendimo dar nėra išsakiusi, jos partijos kolegos tvirtina, kad V. Blinkevičiūtė apie tai jau yra užsiminusi privačiuose pokalbiuose.

Vyriausybė siūlys Seimui dar metams pratęsti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams taikomas nacionalines sankcijas. Užsienio reikalų ministerijos (URM) teikiamu įstatymo projektu ketinama pratęsti jau antrus metus galiojančias ribojamąsias priemones dar vieneriems metams – iki 2026 m. gegužės 2 d. Šiuo metu įstatyme numatyta, jog minėtos sankcijos yra taikomos iki 2025 m. gegužės 2 d. Ministerija nurodo, kad 2022 m. vasario 24 d. Rusijos pradėtas plataus masto karas prieš Ukrainą vis dar tęsiasi,...

Vykdant Desovietizacijos įstatymą, Lietuvoje jau pakeista daugiau kaip pusšimtis sovietinių gatvių pavadinimų. Kaip BNS informavo Registrų centras, pernai pervadinta 13 tokių gatvių pavadinimų, šiemet – 40. Rekomendacijas dėl viešųjų pavadinimų teikiančios komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas BNS sakė, kad proceso sparta yra labai nebloga. „Manyčiau, kad labai neblogas rezultatas. Aišku, reikėtų pažiūrėti, kiek priimta sprendimų dėl gatvių, bet jaučiu, kad bus apie 60 proc.

Ekspremjerė, Seimo narė Ingrida Šimonytė paskelbė nusprendusi nedalyvauti opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimuose, nors jos kandidatūrą anksčiau gruodį pasibaigusiame procese kėlė daugiausiai partijos skyrių. „(...) nepaisant didžiulio man parodyto pasitikėjimo, partijos pirmininko rinkimuose apsisprendžiau nedalyvauti“, – feisbuke antradienio naktį rašė I. Šimonytė.

Per metus Lietuvoje algos vidutiniškai padidėjo dešimtadaliu. Naujausi valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad šiuo metu vidutinė alga „į rankas“ šalyje siekia beveik 1400 eurų. Tiesa, viešajame sektoriuje šiuo metu algos kyla sparčiau nei privačiame. Ekonomistai prognozuoja, kad kitąmet algos didės daugiau nei 8 procentais, o toks aukštas algų augimo tempas gali Lietuvoje padidinti bedarbių gretas.

Skaudi netektis – mirė Lietuvos rašytojas ir vertėjas Teodoras Čertrauskas. Jis ėjo 81-uosius metus. Apie jo mirtį pirmadienio vakarą socialiniuose tinkluose pranešė rašytojas Antanas Jonynas. Prezidentas išreiškė užuojautą Prezidentas Gitanas Nausėda reiškia užuojautą dėl vertėjo, rašytojo T. Četrausko mirties.

Už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius Vakarų Vyriausybių vadovus ragina suklusti. Jo teigimu, žvalgybos pareigūnų kalbos apie tai, kad Rusija galėtų pasiruošti naujai agresijos bangai per penkerius metus, nėra laužtos iš piršto.

Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. Vyriausybės vadovo teigimu, tai turėtų padėti sutelkti finansus bei užtikrinti sklandesnį šios srities veikimą.

Keičiantis Kūčių ir Kalėdų šventimo tendencijoms, marketingo strategas Giedrius Juozapavičius nuogąstauja, jog pamirštama švenčių esmė. Jos esą tampa nebe dvasinėmis, o komercinėmis. Žinių radijo laidoje „Ryto espresso“ jis paaiškino, kaip tą išnaudoja verslai ir į ką žmonėms vertėtų atkreipti dėmesį.  Dvasininkai teigia tame nematantys nieko bloga, o etnologai į naujus pokyčius žvelgia su lengva šypsena.

Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Anot jo, pasitelkus pasiskolintas lėšas bus sprendžiami uždaviniai, kuriuos kelia Valstybės gynybos taryba ir šalies vadovas – suformuoti diviziją iki 2030 m. ir ją tinkamai apginkluoti.

Prieglaudos ir organizacijos sako, kad jau prasidėjo kasmetinis pikas, kai tėvai ieško šuniukų ar kačiukų savo vaikams kaip dovanos Kalėdoms. Tačiau neretai tokios dovanos vėl atsiduria prieglaudose ar išmetamos bei pririšamos miške. Todėl kai kurios organizacijos gruodį visai neduoda žmonėms gyvūnų. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Kalytei Kolai – vos keturi mėnesiai. Per trumpą savo gyvenimą ji spėjo pabūti ir dovana, ir patirti žmogaus išdavystę.

Jau ne pirmi metai, kada per Kūčias ir Kalėdas nebesitikime sulaukti sniego. Tikimybė, kad pradės snigti, yra labai maža. Klimatologas paaiškino, kas lemia, jog gruodžio antroje pusėje kartais sulaukiame, o kartais nesulaukiame sniego bei kodėl čia galime įžvelgti naudą. Klimatologo Gintauto Stankūnavičiaus teigimu, kad sniego nėra jau ne vieną dešimtmetį žmonių nebestebina. Dienų skaičius, kada per metus Lietuvoje atsiranda sniego, vis trumpėja.

Lietuva į Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) Specialųjį fondą Ukrainai, skirtą karo nuniokotam šalies telekomunikacijų sektoriui atkurti, perveda 20 tūkst. eurų. Tikimasi, jog šios lėšos padės finansuoti Ukrainos ryšio stočių atstatymo planavimą ir projektavimą. „Rusijos karui prieš Ukrainą tęsiantis beveik trejus metus, Lietuva toliau nuosekliai teikia paramą Ukrainai bei prisideda prie Ukrainos atstatymo.

Nuo 2019 m. Lietuvoje su savo šeima, vyru Algiu Paukščiu ir 5 lietuviais vaikais, gyvenanti Irina Pauksthene Migracijos departamento sprendimu, per 14 dienų turi palikti Lietuvą. Nuspręsta, jog pusiau ukrainietė, pusiau rusė esanti moteris neatitinka visų reikalingų reikalavimų, jog ji Lietuvoje galėtų gauti pabėgėlio statusą, todėl jai liepta grįžti į buvusią gyvenamąją vietą Kaliningrado srityje.

Pastarąją savaitę NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai tris kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinę oro erdvę pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Ministerijos duomenimis, vienuolika Rusijos karinių orlaivių, tarp kurių: TU-22M3, SU-30, SU-27 bei IL-76, buvo pastebėti praėjusios savaitės antradienį ir ketvirtadienį. Visi jie skrido be skrydžio plano.

Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) pirmadienį pasirašė biudžeto lėšų naudojimo sutartį, kuri numato beveik 7 mln. eurų didesnį finansavimą – 20,7 mln. eurų. Pasak Krašto apsaugos ministerijos, finansavimo didinimas suteiks galimybę efektyviai stiprinti organizaciją, prisidėti prie valstybės gynybos, didinti visuomenės atsparumą ir valią priešintis. „Visuotinė gynyba, jos įgalinimas – vienas didžiųjų šios kadencijos prioritetų.

Naujos valdžios ir ministrų darbo pradžia – su skandalais ir grasinimais trauktis. Ar valdantiesiems pavyks įgyvendinti duotus pažadus ir rasti pinigų svarbiausiems šalies prioritetams – gynybai, pensijoms, mokytojams ir medikams? Kokie premjero lūkesčiai paskirtiems ministrams? Pokalbis su ministru pirmininku ir ekspertais – „Specialioje diskusijų laidoje“ šiandien 19.30 val.

Už gynybą ir kosmosą atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Andrius Kubilius mano, jog kitąmet Nyderlanduose vyksiančiame NATO viršūnių susitikime bus sutarta dėl didesnio finansavimo gynybai. „Kiek reikia pinigų įdėti, čia galima diskutuoti. Aš manau, kad kitų metų NATO summite tikrai bus sutarta dėl didesnių investicijų nacionalinių vietoje dabartinių 2 procentų.

Gintautas Paluckas su Latvijos bei Estijos Vyriausybių vadovais Evika Silina bei Kristenu Michalu pirmadienį aptarė regioninio saugumo bei bendrų infrastruktūros projektų klausimus. „Baltijos valstybes sieja kur kas daugiau nei kaimynystė – esame artimi partneriai, sąjungininkai ir bendraminčiai. Strateginės reikšmės klausimais galime pasiekti kur kas daugiau, jeigu veikiame išvien, kaip kad ne kartą jau esame įrodę“, – teigė G. Paluckas.

Seimo vicepirmininko posto siekiančiam „Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui prabilus apie koalicijos sutarties keitimą, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, tokiu atveju ją iš pradžių reikėtų nutraukti. Parlamento vadovo teigimu, koalicija turi pradėti darbus, o ne aiškintis dėl postų. „O tos dramos su postais jau pradeda erzinti“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis neigiamai vertina Slovakijos premjero Roberto Fico susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Anot parlamento vadovo, tokie susitikimai kelia riziką vieningiems sprendimas Europos Sąjungoje (ES). „Tai kelia riziką dėl vieningos ES pozicijos į situaciją, kuri vyksta Europoje, kas vyksta Ukrainoje. Tos dvi silpnos grandys – Slovakija ir Vengrija yra didžiulis iššūkis kalbant apie sprendimų priėmimą“, – pirmadienį žurnalistams Seime teigė S. Skvernelis.

Premjero Gintauto Palucko patarėjais dirba teisininkas ir publicistas Aleksandras Radčenka bei buvęs parlamentaras, socialdemokratų partijos narys Vigilijus Jukna.  Biomedicinos mokslų daktaras V. Jukna prie socialdemokratų partijos ir frakcijos prisijungė šių metų kovą. Tada jis BNS teigė, kad iš aktyvios politikos traukiasi, pereina į akademinę veiklą. Nuo 2008 metų jis buvo Darbo partijos narys, o nuo 2018-ųjų jos vicepirmininkas.

Kyjive vykusio susitikimo metu Lietuvos ir Ukrainos teisingumo ministrai aptarė gruodžio 19 d. įvykdytą įsilaužimą į Ukrainos Teisingumo ministerijos registrus bei galimas saugumo užtikrinimo priemones. Teisingumo ministras Rimantas Mockus patikino, kad Lietuva šioje situacijoje imsis operatyvių veiksmų. „Įvykdžius kibernetinę ataką prieš Ukrainos Teisingumo ministeriją, Lietuva imasi iniciatyvos padėti papildomai apsaugoti Ukrainos Teisingumo ministerijos registrų duomenis.

Didžiąsias metų šventes ir vėl pasitiksime be sniego. Nors vieni tuo džiaugiasi, kitiems sniego labai trūksta, o tai gali sukelti liūdesį ar net nuteikti neigiamai. Psichologas paaiškino, kaip sniego nebuvimas gali paveikti žmonių emocinę būseną. Kaip sako psichologas Gediminas Navaitis, žmonių nusivylimas, kad per Kūčias ar Kalėdas nėra sniego, visų pirma, atsiranda nuo nusiteikimo ir išankstinio nusistatymo, kad be sniego bus negerai.

Sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga Lietuvoje vis dar auga. Tad rekomenduojame ir toliau laikytis rankų higienos, kosėjimo-čiaudėjimo etiketo, o pajutus simptomus – vengti lankytis susibūrimuose, vykti į svečius, kad neplatintume viruso tarp kolegų, draugų ir artimųjų. Per šventes ne tik linkėkime vieni kitiems sveikatos, bet ir ją saugokime – nesidalinkime virusais.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą, pranešė Prezidentūra. „2025 metų biudžetą vertinu gerai. Su naująja Gintauto Palucko Vyriausybe operatyviai sutarėme dėl istorinio finansinio pajėgumo gynybai – iki 4 proc. BVP, kuris bus realizuojamas pagal karinį patarimą.

„Jei kalbame apie tą reformą, kurios tikslas mažinti ligoninių skaičių, siaurinti atliekamų paslaugų spektrą, tai su šita reforma – viskas negerai“, – be užuolankų kalba Raseinių ligoninės direktorius Gintaras Pikūnas. Pasak jo, politikams vertėtų suprasti, kad didžiosioms ligoninėms nereikia rajonuose gyvenančių ligonių – jos nebeatlaiko krūvių, žmonių srautų. „Kodėl susidarė tokios eilės? Tai akivaizdu.

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijai pirmadienį svarstant dėl antrojo 700 megavatų (MW) Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje konkurso stabdymo, konservatoriai Dainius Kreivys, Audrius Petrošius ir Kazys Starkevičius teigia, kad toks sprendimas griautų Lietuvos energetinę nepriklausomybę ir lemtų didesnę elektros kainą gyventojams. „Pateiktas dokumentas mums priimti iš principo griauna Lietuvos energetinę nepriklausomybę.

Premjeras Gintautas Paluckas pirmadienį pasveikino pareigas pradedančią eiti naująją Islandijos ministrę pirmininkę Kristrún Frostadóttir ir jos vadovaujamą šalies Vyriausybę. „Lietuva labai vertina Islandijos indėlį į NATO buvimą Baltijos šalyse, itin svarbų sustiprinant viso regiono saugumą. Mūsų vienybė yra didžiausia mūsų stiprybė, neleisianti tironiškiems režimams sugriauti europinės tvarkos, paremtos teisės viršenybe ir pagarba žmogaus teisėmis“, – teigiama sveikinime.

Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis ragina savivaldybių vadovus „pakelti galvas“ ir kalbėtis su naująją valdančiąją dauguma, siekiant tobulinti savivaldos darbą reglamentuojančius įstatymus. Anot politiko, šiuo metu galiojantys įstatymai yra nelogiški ir apriboja mero funkcijas. Todėl meras viliasi, jog naujosios valdžios ambicijos virs realiais pokyčiais. Jis taip pat sako, kad pokyčiai, kaip skaičiuojama mero alga, skamba kaip pažeminimas.

Šiauliuose karius savaitgalį trumpam aplankius Italijos premjerei Giorgia Meloni, Lietuva derina naują šios politikės vizitą šalyje. „Diplomatiniais kanalais derinamas dvišalis Italijos premjerės vizitas į Lietuvą“, – BNS pirmadienį nurodė premjero Gintauto Palucko atstovas Justinas Argustas. Jis nedetalizavo, kada šis vizitas galėtų įvykti. Kaip nurodo Italijos vyriausybė, Šiauliuose ministrė pirmininkė aplankė NATO oro policijos misiją atliekančius tautiečius.