Valdančiąją koaliciją po 2020 m. Seimo rinkimų sudarė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Laisvės partija bei Liberalų sąjūdis. Vos partijoms pristačius programas, jų puslapiuose išryškėjo esminės partijų požiūrių priešingybės.
Paprasčiausiai apčiuopiamus skirtumus galima skirstyti į tris rūšis – vertybinius, istorinės atminties ir mokesčių bei apskritai ekonomikos klausimus.
Šios sritys apima didelę dalį to, dėl ko išsiskiria liberalų ir konservatorių nuomonės. Pirmieji agituoja už civilinę partnerystę tos pačios lyties asmenims, smulkiųjų narkotikų dekriminalizavimą, Stambulo konvencijos ratifikavimą, o pastarieji to nepalaiko.
Ne ką mažiau audrų kels asmenvardžių rašybos klausimai, mokesčių didinimas ar mažinimas, lengvatų kūrimas ar naikinimas, o kur dar istorinė atmintis, apimanti, pavyzdžiui, sostinės centre išdygstančius paplūdimius, atminimo lenteles istoriniams veikėjams, paminklus ir kt.
Karbauskio prognozė: vertybiniai klausimai sugriaus koaliciją
Kiek anksčiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis portalui tv3.lt sakė manantis, kad valdančioji koalicija suaižės dėl vertybinių klausimų, kuriuos vienaip ar kitaip ketinama paliesti per 2020–2024 metų kadenciją.
„Atsitiks dar vienas dalykas, kai prasidės tam tikri vertybiniai klausimai. Jie dabar yra pas juos Vyriausybės programoje paskutinėje skiltyje, bet jie tikrai ateis į darbotvarkę. Čia jau ne tik opozicijai, čia ir pozicijai bus problemų“, – rudenį, netrukus po to, kai paliko Seimą, prognozavo R. Karbauskis.
Kaip pavyzdžius jis pasitelkia lengvųjų narkotikų dekriminalizavimą ar tos pačios lyties asmenų civilinės partnerystės įteisinimą.
„Pavyzdžiui, sakykime, narkotikų įteisinimas arba vienos lyties šeimų kūrimas, arba Stambulo konvencija. Šitie klausimai gali sugriauti koaliciją, aš teigiu. Nes šitoje situacijoje Laisvės partijai teks pasirinkti tarp valdžios ir principų.
Nes, žinant konservatorių sudėtį, žinant Liberalų sąjūdžio sudėtį, akivaizdu, kad kažkur apie 15–20 žmonių valdančiojoje koalicijoje už tai nebalsuos“, – tvirtino valstiečių lyderis.
Būtent dėl to, anot R. Karbauskio, minėti jautrūs klausimai nėra įrašyti į Vyriausybės programą, tik į koalicijos darbų siekiamybes.
„Jie jau žino, kad koalicijoje surinkti tam balsų neįmanoma. Jeigu šitoje vietoje opozicija balsuoja prieš, o taip tikriausiai atsitiks, gausis paradoksas, kad Laisvės partijos lyderė turės apsispręsti – ar būti valdžioje, nešioti ministro regalijas, ar tarnauti savo rinkėjams, savo principams, savo vertybėms“, – svarstė R. Karbauskis.
Nuomonės išsiskiria net partijos viduje
Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas pripažįsta, kad koalicijos parneriams per ateinančius ketverius metus iškils sunkumų ir jie tikrai neapsiribos Covid-19 pandemijos suvaldymu. Pats E. Gentvilas juokiasi, kad vadovaujasi šūkiu „Liberalai – gyvenimo užgrūdinti realistai“.
„Tikėkimės, kad nebus to susipriešinimo. Bet mes, kaip gyvenimo užgrūdinti realistai, suprantame, kad bus to susipriešinimo ir tikrai nebus vieningos pozicijos. Todėl dėl šitų dalykų (kalbama apie aukščiau minėtus vertybinius klausimus – aut. past.) ir nebuvo sutarta koalicijos sutartyje.
Nes, jeigu būtų sutarta, tai būtų įrašyta – dalykai, dėl kurių sutariame. O šie dalykai iškelti į paraštes, bus teikiami klausimai. Tačiau suprantu – vieningos pozicijos nebus ir bus įvairiausios skirtys. Kai kuriais atvejais ir Liberalų sąjūdis ne visai pritars paminėtiems klausimams, nebus vieningo balsavimo“, – tv3.lt kalbėjo E. Gentvilas.
Čia pat jis mini, kad Liberalų sąjūdžio gretose, nepaisant to, kad šie klausimai nugulė partijos programoje, išsiskiria požiūriai dėl, pavyzdžiui, tos pačios lyties asmenų partnerystės ar lengvųjų narkotikų dekriminalizavimo.
„Kai kurie partijos nariai programos tezėms nepritaria ir nepritars, negaliu priversti jų balsuoti“, – juokėsi E. Gentvilas.
Be to, politikas mano, kad minėtiems klausimams nepritars ir didžioji koalicijos partnerė – 50 Seimo narių vienijanti – TS-LKD.
„Manau, didelė dalis jų ateityje nepritars nei partnerystės įteisinimui, nei „žolės“ dekriminalizavimui. Reikia tai priimti kaip realybę. Nei dėl to grius koalicija, nei kas. Ši koalicija nuo praėjusios, valstiečių vadovautos, skiriasi vienu požiūriu. Tada buvo taip – jeigu nesutaria, tada klausimas net neteikiamas.
Čia yra sutarta kitaip – dalykai, dėl kurių visi susitariame, ir dalykai, kurie bus teikiami ir ieškoma susitarimo koalicijos viduje arba už koalicijos ribų“, – pažymėjo E. Gentvilas.
Galės balsuoti pagal sąžinę
Jam antrina ir Seimo vicepirmininkas, TS-LKD narys Jurgis Razma, akcentuojantis, kad vertybinius klausimus reiktų gerai išsidiskutuoti ir neskubėti priimti.
„Visi klausimai, o ypač tokie jautrūs, reikalauja gilių diskusijų. Jų neabejotinai bus ir mūsų frakcijos lygyje. Mes inicijuosime, kad jie būtų ir Seimo lygyje. Tikrai prašysime koalicijos partnerių, kad jie neskubintų tų klausimų. Aš manau, kad, jeigu bus gilios diskusijos, išklausytos įvairios nuomonės, koks bebūtų priimtas sprendimas, visi jį gerbsime“, – tv3.lt kalbėjo J. Razma.
Šiuo metu, kaip teigia J. Razma, TS-LKD neturi vieningos nuomonės nei dėl civilinės partnerystės, nei dėl narkotikų, nei dėl kitų minėtų jautrių klausimų. Parlamentaras sako, kad visi frakcijos nariai turės laisvę balsuoti pagal savo sąžinę.
„Greičiausiai mūsų frakcija dėl tų klausimų balsuos laisvai, pagal sąžinę balsuos frakcijos nariai, kaip kam atrodo. Yra liberaliau mąstančių mūsų narių, yra konservatyvesnių. Tai, matyt, atsispindės jų balsavimuose.
Man atrodo, partneriai supranta, kad mes nesame tapatūs su jais, esame skirtingos partijos, ir nesitiki, kad bus šimtaprocentinis balsavimas tais jiems rūpimais klausimais. Jie turi, jeigu nori, kad tie klausimai būtų priimti, ieškoti balsų opozicinėse frakcijose. Man atrodo, lengvai jų ras, pavyzdžiui, socialdemokratų frakcijoje“, – prognozavo J. Razma.
Klaustukas dėl mokesčių lengvatų
Mokesčių pakeitimai – kita sfera, kur liberalų ir konservatorių požiūriai dažnai nesutampa. Vieni savo programose siūlo PVM lengvatą svarbiausiems produktams arba bendrą PVM tarifo mažinimą, kiti grūmoja pirštu, kad tai išės skylę valstybės biudžete.
Vis dėlto, anot E. Gentvilo, tarp koalicijos partnerių esama sutarimo nedidinti bendros mokesčių naštos, o dėl atskirų mokesčių visuomet galima tartis.
„Aiškiai pasisakome didinti mokesčius už aplinkos teršimą ir išteklių naudojimą. Mūsų principas yra, kad bendra mokesčių našta nedidėtų, bet erdvės diskusijoms, debatams, susitarimams ir kompromisams čia yra labai daug. Manau, kad ir partneriai žiūrės lanksčiai“, – vylėsi Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas.
J. Razma taip pat pamena apie susitarimą vengti staigių mokestinių pakeitimų, tačiau primena, kad yra mokesčių, kurių įvedimu gali tekti susirūpinti.
„Daugiau kalbame apie koregavimą tokių mokesčių, kurie pas mus yra ryškiai išsiskiriantys, lyginant su tam tikru Europos Sąjungos vidurkiu, – turto, aplinkosauginiai mokesčiai. Man atrodo, kad į šitą sritį, kai kalbame apie įvairius didinimus, liberalieji partneriai nežiūri labai jautriai“, – sakė J. Razma.
Tačiau į liberalų proteguojamą lengvatų klausimą jis žiūri atsargiai. Seimo vicepirmininko manymu, kai kurios lengvatos gali būti žalingos.
„Aš tikiuosi, kad mes vis dėlto sutarsime vieningai, kad dažniausiai lengvatos sukuria neigiamus dalykus ir piktnaudžiavimus tam tikrus, kad į lengvatų siūlymą mes giliai neisime.
Jeigu kalbėti apie sistemines lengvatas, aš galvoju, kad sutarsime, kad jų nereikia ir nėra erdvės joms, kai mūsų perskirstymas per viešuosius finansus yra vienas iš mažiausių Europos Sąjungoje, skaičiuojant procentais nuo BVP“, – kalbėjo J. Razma.
Trys moterys labiau linksta į kompromisus
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Vytautas Dumbliauskas pripažįsta, kad dabar koalicijos partnerius vienija įtempta situacija dėl Covid-19 suvaldymo – visi susitelkę dirba kartu, o kiti klausimai nuplaukia į antrą planą. Tačiau taip bus ne visada.
„Jeigu pandemija bus suvaldyta per stebuklą dar kitais metais, tuomet iškils klausimai, kuriuos pandemija dabar nustūmusi į šešėlį, tada gali būti susipriešinimo. Nes vis tiek Liberalų sąjūdis turi pretenzijų Tėvynės sąjungai, istoriškai trinties ten visada buvo“, – tv3.lt kalbėjo V. Dumbliauskas.
Politologas neabejoja, kad tarp partijų priešiškumo kibirkštį gali įžiebti būtent vertybiniai klausimai, susiję su šeima, o didžiausias stabdis juos įgyvendinti gali būti konservatoriai.
„Čia vertybiniai dalykai. Tėvynės sąjungos frakcijoje yra žmonių, kurie jau seniai Seime, kurie brandaus amžiaus ir vertybės svarbios jiems. <...> Čia gali būti trintis. Liberalai gali lengviau pritarti, o Tėvynės sąjunga – sunkiau. Ne veltui jie tų klausimų dabar nekelia“, – sakė MRU docentas.
Be to, politologas svarsto, kad įsibėgėjant kadencijai, Laisvės partijai ir Liberalų sąjūdžiui gali būti vis sunkiau sutarti, nes abi liberalios jėgos vienaip ar kitaip bandys įsitvirtinti prieš būsimus Seimo rinkimus 2024 metais.
Vis dėlto V. Dumbliauskas mano, kad ginčų bus kur kas mažiau, o kompromisai paims viršų jau vien dėl to, kad politinėje padangėje šiuo metu bendradarbiauja trys moterys – TS-LKD deleguota premjerė Ingrida Šimonytė, Liberalų sąjūdžio lyderė ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Laisvės partijos pirmininkė bei ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
„Tikiu trijų moterų sugebėjimu. Manau, kad moterys labiau linkusios į kompromisus, geba šlifuoti kampus, neturi tuščiagarbiškumo, kaip kartais vyrai – būtinai turi būti, kaip aš noriu. Tikiuosi, kad nauja karta į politiką atsinešė kitokį požiūrį. Dedu vilties į lytį, į amžių ir tai, kad šios trys partijos negali viena be kitos. Tai tarsi santuoka iš reikalo.
Aš manau, kad ji neturėtų suskilti, nes tada jie sau pasirašytų mirties nuosprendį. Įmanoma, kad iškils konfliktai, bet pagal viską panašu, kad koalicija turėtų išlikti, nors ir su tam tikra trintimi. Vis dėlto klausimus turėtų pavykti suderinti per kompromisus“, – valdančiosios koalicijos ateitį prognozavo V. Dumbliauskas.
Centro dešinės koaliciją Seime sudaro 50 TS-LKD frakcijos narių, 11 Laisvės frakcijos narių bei 11 Liberalų sąjūdžio frakcijos narių.
