Net įžvalgiausi analitikai praėjusių metų pradžioje negalėjo prognozuoti, kad 2020 m. nedarbo lygis Lietuvoje pasieks nedžiaugsmingas aukštumas. Palyginimui, pernai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija projektavo, kad 2020–2021 metais nedarbo lygis Lietuvoje sieks 5,9 proc. Tačiau šiuo metu registruotas nedarbas siekia jau 15,5 proc.
Nedarbo lygis – dešimtmetį neregėtose aukštumose
Nedarbo lygis šalyje šiuo metu pasiekė seniai regėtas aukštumas – lapkritį registruotas nedarbas viršijo 15 proc. Užimtumo tarnyba pažymi, kad tai lėmė karantino įtaka.
„Mažėjančios įsidarbinimo galimybės ir po rudens sezoninių darbų į Užimtumo tarnybą grįžtantys asmenys, kuriems baigėsi terminuotos darbo sutartys ar buvo užbaigta savarankiška veikla pagal verslo liudijimus, lėmė, kad registruoto nedarbo rodikliai šalyje augo“, – teigia Užimtumo tarnyba.
Gruodžio 1 d. Lietuvoje buvo registruoti 266,6 tūkst. darbo neturintys asmenys. Tai, palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu – 122,5 tūkst. daugiau. Registruotas nedarbas per metus išaugo 7,1 proc. punkto.
Pastarąjį kartą toks aukštas nedarbo lygis Lietuvoje fiksuotas tik 2010 m. pabaigoje, kuomet buvo registruota 265,3 tūkst. bedarbių.
„[Karantinas] – sudėtingas laikotarpis įmonėms: aktualiais tapo darbuotojų saugumo, darbo vietų išsaugojimo ir darbuotojų prastovų klausimai. Taip pat – neapibrėžtumo sąlygos ir nežinomybė, kiek truks karantinas, ar bus užsakymų. Šios aplinkybės mažino asmenų norą imtis savarankiškos veiklos: verslą pagal verslo liudijimus lapkritį pradėjo 12 proc. mažiau asmenų, palyginti su spaliu“, – pastebi Užimtumo tarnyba.
Per vienuolika šių metų mėnesių bedarbio statusas suteiktas 315,2 tūkst. asmenų – tai 29 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2019 m.
Taip pat, Užimtumo tarnyba pažymi, kad gruodžio 1 d. bedarbiais registruota 71,3 tūkst. asmenų, kurie iki 2020 m. kovo 1 d. buvo aktyvūs darbo rinkoje. Didžioji dalis jų (59,2 tūkst.) dirbo pagal neterminuotas darbo sutartis.
Į Užimtumo tarnybą lapkritį kreipėsi 25,5 tūkst. darbo ieškančių žmonių – 8,8 proc. daugiau negu 2019 m. lapkritį.
Tiesa, kol kas vis dar sunku įvertinti antrojo karantino, kuris buvo įvestas lapkričio 7 dieną, įtaką darbo rinkai. Užimtumo tarnyba lapkričio mėnesio rodiklius pristatė gruodžio viduryje, o gruodžio mėnesio duomenys bus žinomi tik 2021 metų sausio viduryje.
Kam neapsimokėjo dirbti, tas ir nedirbs
Tačiau Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) prezidentas Danas Arlauskas šių skaičių nelinkęs vertinti vienareikšmiškai. Jo teigimu, nedarbo statistiką iškreipė be darbo dėl pandemijos likusiems žmonėms skirtos valstybės išmokos.
„Manau, kad dabar toks dirbtinis nedarbas. Pirmas dalykas, taip yra todėl, kad uždaryti verslai, kurie dirbti negali. Kitas dalykas, atsirado užsislėpusių bedarbių, kurie, kai pasirodė paramos mechanizmas, išlindo iš pogrindžio“, – tv3.lt kalbėjo D. Arlauskas.
Anot D. Arlausko, prieš pandemiją darbo rinkoje buvo matyti, kad trūkstamų darbo vietų buvo beveik tiek pat, kiek bedarbių. Šį fenomeną jis vadina nedarbo spąstais. Ir, jo manymu, šios situacijos nepakeis net nuo kitų metų nuo 607 iki 642 eurų augantis minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA).
„Bedarbiai, kurie buvo, jiems dėl vienų ar kitų priežasčių neapsimokėjo eiti dirbti. Tai vadinama nedarbo spąstais, nes neapsimoka – bendra išmokos suma didesnė nei MMA. Dabar šiek tiek kilstelėjus MMA, ar tai iš esmės pakeis situaciją darbo spąstų? Aš abejoju“, – svarstė D. Arlauskas.
Svarbu perkvalifikuoti
Vis dėlto jis įžvelgia, kad dabar Lietuva įžengė į pavojingą etapą. Anot D. Arlausko, dalis per pandemiją be darbo likusių žmonių taip ir nesugebės susirasti darbo, nes buvusios jų darbo vietos paprasčiausiai bankrutavo.
„Realiai atsiras bedarbių daugiau. Šitoje vietoje labai svarbi valstybės politika. Viskas gerai, kad čia tos paramos prastovoms, garantijoms, paskoloms lengvatinėms. Bet mūsų ateitį lems žmonių, kurie liko be darbo, greitas perkvalifikavimas.
Nesuprantu, kodėl dabar valstybė negalėtų per nacionalinį radiją, televiziją, komercinius kanalus paleisti visuotinio mokymosi projekto. Mokytis IT, mokytis užsienio kalbų, finansinio raštingumo. Mes turime tokią gerą galimybę su dabartiniu mūsų internetiniu ryšiu, o žmonės sėdi ir sako, kaip sunku, negaliu išeiti. Reikia pradėti juos mokyti“, – siūlė D. Arlauskas.
Kaip svarsto LKD prezidentas, bedarbiai galėtų gauti išmokas, jei dalyvautų specialiose perkvalifikavimo programose.
„Mes be finansinės paramos suteikiame edukacinę paramą. Aš nematau kitos išeities. Nes, jeigu mes šito nedarysime, tai 300 tūkst. liks tų bedarbių. Ir tada klausimas bus, ar mūsų socialinis paketas sugebės ištraukti visus. Verslus mes išvystysime, bet žmonės visada buvo ir kuo toliau, tuo labiau jų reikšmė darbo rinkoje tampa svarbesnė“, – akcentavo D. Arlauskas.
Vis dar sunku susirasti darbą
Darbo skelbimų puslapiai taip pat įžvelgė neigiamas tendencija darbo rinkoje dėl karantino ir Covid-19 pandemijos. Anot „CV-Online“ marketingo vadovės Ritos Karavaitienės, 2020 metais darbo rinka išgyveno gana aštrius svyravimus.
„Kovo viduryje prasidėjo pirmasis karantinas, nuo čia ir pradėjome fiksuoti visiškai kitokius, nei įprastais metais darbo rinkos pokyčius. Kovą įmonės paskelbė 30 proc. mažiau darbo skelbimų nei 2019 m. kovą, balandį – 6 proc. mažiau nei 2019 metų balandį“, – atsakyme tv3.lt rašė R. Karavaitienė.
Nors balandį įprastai pradedama sezoninių darbuotojų paieška, šiemet jų poreikis buvo kur kas mažesnis, o vasaros darbo sezonas prasidėjo tik liepą. Anot R. Karavaitienės, vasaros darbo sezonas šiemet iš esmės buvo prarastas, jaunimas neteko galimybės užsidirbti.
„Pirmojo karantino metu tiek įmones, tiek darbuotojus, ieškančius darbo, sukaustė nežinomybė, tiek darbuotojų paieška, tiek darbo paieška vyko gan vangiai. Labiausiai karantinas paveikė turizmo, viešbučių, viešojo maitinimo ir paslaugų sektorius, būtent šiose srityse ženkliai sumažėjo darbo pasiūlymų kiekis“, – vardijo specialistė.
Įprastai aktyviausi mėnesiai darbo pasiūlai ir paklausai yra sausis, balandis, gegužė ir rugsėjis, tačiau šiemet didžiausio aktyvumo sulaukta sausį, liepą ir spalį.
„Lapkričio mėnesį buvo pasiektas mažiausias darbo pasiūlymų skirtumas lyginant šiuos ir praėjusius metus, lapkritį buvo paskelbta vos 8 proc. mažiau darbo pasiūlymų nei pernai lapkritį“, – pastebėjo R. Karavaitienė.
Tačiau švelninant karantiną, o įmonėms prisitaikant prie naujos realybės, gegužės pabaigoje darbo pasiūlymų skaičius pamažu ėmė augti.
„Antro karantino metu įgavusios pagreitį įmonės publikavo naujus darbo pasiūlymus, o ieškantys darbo gerokai drąsiau ieškojosi darbo. Tačiau darbą šiuo metu nėra taip paprasta rasti, nes tarp darbo pasiūlymų figūruoja vidutinės, aukštos kvalifikacijos, patirties ir specifinių, darbui reikalingų įgūdžių reikalaujantys darbai“, – teigė R. Karavaitienė.
Labiausiai nukentėjusios sritys
Pirmasis karantinas gerokai nustekeno daugelį sričių. Anot R. Karavaitienės, šiose darbo skelbimų srityse darbo pasiūlymų kiekis sumažėjo perpus: elektronika telekomunikacijos (50 proc.), žiniasklaida/viešieji ryšiai (80 proc.), rinkodara/reklama (76 proc.), pardavimai (69 proc.), turizmas/viešbučiai (64 proc.), bankai/draudimas (60 proc.), finansai/apskaita (55 proc.), sveikatos apsauga/socialinė rūpyba (51 proc.), prekyba ir žmogiškieji ištekliai (po 50 proc.).
„Tačiau, švelnėjant karantino sąlygoms gan sparčiai pradėjo daugėti darbo pasiūlymų kiekis pardavimų, finansų, bankų, draudimo, elektronikos srities darbuotojams. Šiuo metu daugiausiai darbo pasiūlymų yra skirta IT, gamybos, finansų, inžinerijos, pardavimų, bankų, klientų aptarnavimo, transporto srities darbuotojams“, – teigė R. Karavaitienė.
Taip pat ji pastebi, kad dabar darbo ieškantys asmenys pirmiausiai domisi darbo namuose galimybėmis.
„Tarp populiariausių tarp darbo ieškančiųjų sričių yra teisė, finansai, žmogiškieji ištekliai, rinkodara, organizavimas valdymas, administravimas ir IT“, – nurodė specialistė.
Tiesa, problemų kilo ir darbuotojams iš trečiųjų šalių, kadangi karantino metu jiems nutraukta galimybė patekti į Lietuvą. Anot R. Karavaitienės, girdėti signalų, kad dėl šių darbuotojų trūkumo kai kur gali kilti paslaugų kainos.
„Darbuotojai iš trečiųjų šalių dažnu atveju dirbdavo transporto, statybos sektoriuose. Karantinas išbalansavo ir šią darbo rinkos sritį, įmonės jau užsimena, kad dėl darbuotojų iš trečiųjų šalių trūkumo gali kilti paslaugų kainos“, – rašė R. Karavaitienė.
Kas keisis artimiausiu metu?
Prognozuoti, kada ir kaip Lietuvos darbo rinka grįš į senas vėžes, sudėtinga. Vis dėlto LDK prezidentas Danas Arlauskas teigia, kad pasibaigus pandemijai savo darbuose tikrai išvysime pokyčių.
„Sako, kad pasaulis pasikeis, bus nuotolinis. Manau, kad nebus nuotolinis. Žmogus turi matyti save tam tikroje hierarchijoje, jis turi bendrauti. Žmogus nėra robotas, kuris gali nuotoliniu būdu dirbti. Manau, kad mes eisime į tokį mišrų variantą, vis tiek vieną du kartus per savaitę reikės susirinkus kalbėtis“, – svarstė D. Arlauskas.
Jo manymu, iš dalies nusistovėjęs nuotolinis darbas leis gyventojams sutaupyti laiko ir resursų, taip pat sutaupys ir verslas, pavyzdžiui, nuomodamasis mažesnes patalpas biurams.
Nuo 2021 m. darbo paieškos išmoka sieks 212 eurų per mėnesį.
