Medikai jau kuris laikas pabrėžia, kad kova su Covid-19 padarė gerą darbą visų infekcinių ligų atžvilgiu, tačiau svarbu, kad tai nepadarytų meškos paslaugos.
„Pasauliniu mastu pasikeitė žmonių elgesys dėl koronaviruso baimės. Mobilumo ir kiti apribojimai natūraliai prisideda prie mažesnio peršalimo ligų plitimo, taip pat – ir gripo. Bet jis niekur nedingo ir žinant procesus gamtoje, virusų ypatybes, nekyla abejonių, kad jis cirkuliuoja ir egzistuoja“, – pabrėžė S. Čaplinskas.
Laukia gripo protrūkiai
Profesorius pažymėjo, kad jei pavyks suvaldyti koronavirusą, tačiau žmonės pamirš gripą ir skiepus nuo jo, galima sulaukti naujų bėdų.
„Pasaulio sveikatos organizacija jau prognozuoja, kad 2022 m, na gal 2023 m., galima tikėtis gripo sergamumo protrūkių. Jei gripo virusas dar mutuos, tai tas plitimas gali būti labai didelis“, – įspėjo virusologas.
Kitas dalykas, į kurį atkreipė dėmesį profesorius, paties koronaviruso elgesys.
„Jis jau įsitvirtino žmonių populiacijoje ir mutuoja didesnio ar mažesnio užkrečiamumo linkme. Ir kas gali žinoti, galbūt gali būti taip, kad koronavirusas vyraus ir jo bus daugiau nei to paties gripo viruso. Gali ir taip atsitikti. Juo labiau jei koronaviruso dabartinis štamas plito 8 kartus greičiau nei gripas, tai mutavęs jis plinta dar greičiau nei gripas“, – aiškino S. Čaplinskas.
Jis priminė, kad nesant tokių griežtų ribojimų, kai žmonės ne taip rūpinosi higiena, per metus gripu susirgdavo net 5–10 proc. visos populiacijos.
„Tai šito reikia neužmiršti. Skirtumas tik tas, kad gripu sirgdavo 10–20 proc. vaikų kasmet, koronavirusu gi jie taip neserga“, – pridūrė virusologas.
Negali teikti informacijos
Be kita ko, pašnekovas priminė, kad dabar apskritai apsunkintas ir informacijos apie gripą visuomenei teikimas.
„Problema ta, kad buvusio sveikatos apsaugos ministro įsakymas, iš esmės draudžiantis ULAC komunikuoti apie gripą, dar nėra panaikintas. Šios įstaigos medikai iš esmės negali kalbėti, o NVSC, kuriam dabar priskirtos šios funkcijos, normaliai komunikuoti neturi nei laiko, nei resursų, nei, ko gero, gebėjimų.
Taigi ULAC specialistai apie gripą komunikuoti negalime, o visuomenė yra apribota gauti mokslu pagrįsta informaciją, jiems suprantamu ir prieinamu būdu“, – tvirtino S. Čaplinskas.
Pametama gripo genetika?
Savo ruožtu Kauno klinikų Vaikų klinikos vadovas, prof. Rimantas Kėvalas yra pasidalinęs infekcinėms ligoms skirtame kongrese vieno pranešimo metu išgirsta mintimi apie galimus viruso genomo pokyčius.
Kaip sakė jis, dėl globalinės pandemijos sumažėjo gripo pavyzdžių, pametama viruso genetika, kuri pastoviai keičiasi.
„Jeigu mes visiškai prarasime kontrolę su gripo virusu, kuris kasmet kinta, tai laukia dar didelės bėdos“, – sakė jis.
Paklausta, ar realus toks scenarijus, VU Gyvybės mokslų centro profesorė, imunologė Aurelija Žvirblienė visgi kol kas tokio pavojaus neįžvelgė.
„Iš teisų gali būti tam tikrų niuansų, nes pagal tai, kokie gripo viruso variantai yra registruojami yra netgi ir kito sezono vakcina kuriama. Ir tas gripo virusas yra žymiai labiau kintantis negu koronavirusas, jo tokia biologija.
Bet, kita vertus, nematau čia ypatingos problemos. Jei yra stabdoma viruso cirkuliacija, nes žmonės saugosi, tai gal ir tie pokyčiai ne taip intensyviai vyksta, gal kaip tik tai yra geriau“, – per daug nesiplėtė mokslininkė.
