Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuose dirbantys gydytojai pasakoja, kad, nors paskelbus antrąjį karantiną ir sumažėjo bereikalingų kreipimųsi skaičius, pakliūna daug sunkesni pacientai.
„Bendrai paėmus žmonės šiuo metu atvažiuoja tikrai dėl būtinosios pagalbos. Nors mūsų ligoninės priėmimo skyrius pirmiausia daugiau koncentruojasi į traumatologinio, chirurginio pobūdžio paslaugas, tačiau ir čia pastebima, kad pasitaiko mažiau traumų. Ypač smulkių, tokių, kurioms esant galima nueiti į polikliniką ar patiems namuose suteikti pagalbą.
Kalbant apie bendrąją chirurgiją, neurologiją, terapiją, išties tendencija yra tokia, kad atvažiuoja gerokai labiau sergantys pacientai, su užleistais onkologiniais susirgimais. Žmonės tiesiog nesikreipė išsitirti, atvažiuoja jau sunkioje būklėje, su išplitusiais arba didžiuliais navikais, kurie sukelia ryškesnę simptomatiką“, – kalbėjo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės skubiosios pagalbos gydytojas Paulius Uksas.
Atvyksta gerokai per vėlai
Anot jo, tokiais atvejais retai kurio paciento nereikia hospitalizuoti ar teikti intensyvesnio gydymo prieš išleidžiant iš skubiosios pagalbos skyriaus namo.
„Labai retai pasitaiko, kad užtenka tik pokalbio ir pavyksta viską sudėlioti į savo vietas, paaiškinti, praktiškai visiems reikia detalaus, pilno, ilgo ištyrimo. Savaime suprantama, dėl Covid-19 tyrimų dar labiau apkraunamas darbas.
Tai nors bendrai galima sakyti, kad turime mažiau pacientų, nei turėjome laikotarpiu iki karantino, bet jie gerokai ilgiau pas mus užtrunka ir reikalauja daugiau tiek žmogiškųjų, tiek kitų išteklių. Be abejo, darbas su tokiais pacientais vyksta naudojant apsaugos priemones“, – atkreipė dėmesį gydytojas.
Jis apgailestavo, kad pacientai tiesiog atvyksta per vėlai.
„Gali keistai skambėti, mes neieškom sau darbo, bet norėtųsi, kad žmonės sprendimą atvykti jau būtų priėmę prieš savaitę, parą. Ir tai susiję su visomis įmanomomis ligomis – tiek kalbant apie insultą, infarktą. Tokiems pacientams, be abejo, visada teikiame pagalbą, bet ir jų kiek sumažėjo.
Visgi savaime žmonės nepasveiko nuo šių ligų, sergamumas nuo to nesumažėjo, tiesiog jie nesikreipia, pravaikšto, prabūna. Bet gaila dėl to, nes tai yra tokios ligos, kurių pasekmės būna ilgalaikės ir stipriai atsiliepia gyvenimo kokybei“, – kalbėjo P. Uksas.
Netenkina nuotolinės konsultacijos?
Gydytojas neslėpė, kad dalis pacientų noriau atvyksta į priėmimo skyrių, nes bent čia yra garantuoti, kad bus iš tiesų apžiūrėti, o ne tik pakonsultuoti nuotoliniu būdu.
„Gali būti, kad dalis pacientų negauna visavertės kokybiškos paslaugos poliklinikose. Juk galų gale ir pačiam gydytojui norisi gyvai apžiūrėti žmogų, ne tik išgirsti telefonu, nes galima susidaryti klaidingą įspūdį.
Būna, kitą kartą žmogus sako, kad jam viskas gerai, bet žiūri ir matai, kad taip nėra, o kitą kartą sako, kad viskas blogai, bet matai, kad gal nėra taip blogai. Gal žmogaus būklė daugiau apspręsta kažkokio emocinio fono. Nes ir gerokai padaugėjo į skubios pagalbos skyrių besikreipiančių asmenų dėl suicidų. Jaučiasi, kad žmonės yra išsekę, pavargę“, – pastebėjo gydytojas.
Stabdo baimė užsikrėsti Covid-19
Kita vertus, jis teigė, kad nėra taip, jog žmonės masiškai skubėtų į priėmimo skyrių, nes negauna pagalbos kitur.
„Žmonės svarsto, ar jiems tikrai verta patekti į skubios pagalbos skyrių, kur kiekviena ligoninė stengiasi rūšiuoti srautus, atskirti karščiuojančius nuo nekarščiuojančių. Covid-19 yra klastinga liga, pasireiškianti netipiška simptomatika.
Žmonės supranta, kad gali tekti pasėdėti, palaukti eilėje, pabūti vienoje palatoje su pacientais, kuriems vėliau galbūt bus patvirtinta Covid-19 infekcija. Taigi jie saugosi ir nevyksta į gydymo įstaigas, jei tai nėra būtina“, – kalbėjo P. Uksas.
Visgi kartu gydytojas pastebėjo, kad visada buvo dalis tokių, kurie atvykdavo į priėmimą norėdami gauti pagreitintą planinį ištyrimą.
„Bet galbūt ir jų sumažėjo, nes visgi nenori rizikuoti, nes Covid-19 gali turėti ir rimtų pasekmių“, – pridūrė pašnekovas.
Jam antrindamas Respublikinės Panevėžio ligoninės skubiosios pagalbos gydytojas Martynas Banys teigė, jog karantinas iš dalies nepakeitė ir tos tendencijos, kad dalis iki paskutiniųjų delsdavo ir nesikreipdavo į medikus. Todėl ir vertinti, ar jų padaugėjo dėl karantino įvedimo, būtų sudėtinga.
„Žmonės pasiskundžia, kad sunku patekti pas šeimos gydytojus, ne visi patenkinti tomis nuotolinėmis konsultacijomis. Bet šeimos gydytojai turi teisę išrašyti ir nuotolinius siuntimus, dažnai patys paskambina į priėmimo skyrių, kad atsiųs tokį ir tokį ligonį. Tad, manau, daug kas prie šios situacijos prisitaikė.
Aišku, būna ir užleistų atvejų, bet tada stengiamės ir asmeninį sumanumą panaudoti, kaip jiems labiau padėti“, – sakė jis.
Mažesnis judėjimas – mažiau traumų
M. Banys pasakojo, kad labiau matomas karantino ribojimų rezultatas – mažiau traumų.
„Kadangi žmonių judėjimas ribojimas, keliuose jų gerokai mažiau, natūralu, kad ir traumų gerokai sumažėję. Kai daug sniego, anksti temsta, įprastai daugiau autoįvykių būdavo, pėstieji nukentėdavo“, – aiškino gydytojas.
Nepaisant to, kokio sunkumo pacientas atvyksta į priėmimo skyrių, šiandien realybė tokia, kad į kiekvieną jų žiūrima kaip į potencialų Covid-19 nešiotoją.
„Kiekvienas guldomas pacientas tiriamas, kad ligoninėje neišplistų infekcija. Jei pacientas išleidžiamas gydytis namo, nors nėra žinoma, kad jis serga Covid-19, bet tam tikri simptomai galbūt leistų tai įtarti, tada nukreipiama šeimos gydytojui, kad skirtų atlikti Covid-19 testą mobiliajame punkte.
Kartais būna vadinamosios pilkosios zonos, kai pacientų dar nereikalinga hospitalizacija, bet pagal būklę matai, kad jos gali tuoj prireikti. Tai toks pacientas namo išleidžiamas atlikus testą, tam, kad prireikus jau turėtume atsakymą“, – pasakojo jis.
Portalas tv3.lt primena, kad Respublikinė Šiaulių ligoninė skelbusi, jog sulig Naujaisiais metais padaugėjo į medikus besikreipiančių pacientų, dalis jų būna gerokai užleisti.
Anot ligoninės medikų, kasdien atvyksta iki 20 proc. daugiau pacientų, nei 2020 metų gruodžio mėnesį. Daugumai (iki 65–70 proc.) šių pacientų po medikų apžiūros ir tyrimų skiriamas ambulatorinis gydymas.
Tačiau per pirmąją sausio mėnesio savaitę kasdien į Skubiosios medicinos pagalbos skyrių atvyko po keletą pacientų, kuriuos ištyrus buvo diagnozuota išplitusi onkologinė liga. Anksčiau pacientai nesirgo, tačiau simptomus jautė jau keletą mėnesių, bet niekur nesikreipė. Taip pat kasdien atvyksta pacientų dėl lėtinių ligų netinkamo gydymo ir priežiūros.
