Nepaisant džiugesio dėl toliau keliaujančių pirmųjų vakcinos dozių, masinio plačios visuomenės skiepijimo per pirmąjį kitų metų ketvirtį Sveikatos apsaugos ministerija tikėtis nesiūlo.
„Kalbant apie vakcinacijos etapus, pagal tai, kokius matome vienintelės patvirtintos „Pfizer“ vakcinos grafikus, jie tikrai kinta, bet pagal dabartinį atvykimą į Lietuvą masinės vakcinacijos pirmąjį ketvirtį tikėtis tikrai negalime“, – užsiminė Sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė.
Vis dėlto net ir pradėjus skiepyti daugiau populiacijos taip greitai prie įprasto gyvenimo grįžti neišeis. Kaip teigia VU Gyvybės mokslų centro profesorė, imunologė prof. Aurelija Žvirblienė, iš akiračio artimiausiu metu nepavyks išleisti nei fiksuojamų naujų atvejų skaičiaus, nei kitų svarbių rodiklių pandemijai sekti.
Trumpas atokvėpis – nebent vasarą
Mokslininkės teigimu, artimiausiais metais visiškai atsipalaiduoti tikrai negalėsime, o trumpas atokvėpis laukia nebent vasarą.
„Tikrai greitai, bent jau šį žiemos sezoną, atsipalaiduoti negalėsime. Visų pirma, atkeliauja labai maži vakcinų kiekiai, kitas dalykas – žiemos sezonas virusui yra žymiai palankesnis. Taigi kol kas tų ribojimų reikės laikytis. Pavasarį gal, jei tie skaičiai nukris, tai bus gal kiek šviesiau, nes jau turime patirties, kad viruso plitimas pavasarį, vasarą sulėtėja.
Tad jei, tikiuosi, vasarą pavyks tuos skaičius sumažinti, gal ir turėsime atokvėpio. Juo labiau kad ir, tikėtina, tuo metu turėsime ir dalį pasiskiepijusių žmonių, ir dalį persirgusių. Ir tai visgi pristabdo viruso plitimą. Bet pasakyti, kad artimiausiais mėnesiais galėsime atsipalaiduoti ir gyvenimas grįš į įprastas vėžes, tikrai būtų neatsakinga“, – pabrėžė mokslininkė.
Ji atkreipė dėmesį, kad ne mažiau svarbu, ir ar vakcinų bus prigaminta pakankamai. Kol kas Europos Sąjungą pasiekė vieno gamintojo vakcina, bet didelė tikimybė, kad artimiausiu metu bus registruota ir „Modernos“ vakcina.
Iš pradžių – planas „minimum“
A. Žvirblienės teigimu, net teoriškai svarstant, jei jau vasarą turėtume tiek pasiskiepijusių ir persirgusių žmonių, kad susidarytų vadinamasis kolektyvinis imunitetas, tai neleis visiškai „atleisti varžtų“.
Ji pabrėžė, kad minimalus planas šiuo metu yra toks, kad Covid-19 valdymas būtų pakankamai kontroliuojamas, ligoninės neperpildytos ir fiksuojama kuo mažiau mirčių.
„Iš tikrųjų tas monitoringas neabejotinai bus ir vėliau, tikrai tuo neabejoju. Niekas taip nepaleis situacijos, kad nebus testuojama, žiūrima, kaip pandemija toliau tęsiasi.
Tik labai norisi tikėtis, kad naujų nustatomų atvejų ir kitų rodiklių dinamika keisis į teigiamą pusę, kad tie skaičiai nebus katastrofiški ir nedidins rizikos „perdegti“ sveikatos sistemai.
Tai toks yra planas „minimum“. Bet kad galėtume visiškai pamiršti apie šį virusą, tai nemanau, kad tai atsitiks 2021 metais. Matyt, tai galėtų įvykti nebent dar po kelių metų“, – pastebėjo ji.
Kaukių nebereikės?
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė Justina Petravičienė taip pat tikino, kad taip greitai ir visų išmoktų higienos įgūdžių nepamiršime.
„Ir su kaukėmis teks gyventi, ir rankas plauti, kaip dar pavasarį išmokome, vis dar teks. Visą tai, be abejonės, dar teks daryti kurį laiką. Ir prognozės aiškios, kad net ir vakcinai atsiradus dar kurį laiką su virusu gyvensime. Ne veltui sakoma, kad kova su juo tai yra ne sprintas, o maratonas. Tai tą maratoną, kurį bėgame nuo pavasario, dar ir šį pavasarį bėgsime“, – sakė ji.
Paklausta, ar vis tiek net ir pasiskiepijus reikės dėvėti kaukes, A. Žvirblienė pateikė ir daugiau optimizmo teikiančių svarstymų.
„Sunku dar pasakyti, kaip bus, bet jei jau bus įgytas atsparumas šiam virusui, tai kaukes nešioti prireiks nebent kilus panašių infekcijų epidemijoms. Tiesiog žmonės supras, kad tai efektyvi priemonė kontroliuoti tokių infekcijų ligų plitimą“, – sakė mokslininkė.
Imunologė priminė, kad kai jau yra visuomenėje pasiektas kolektyvinis imunitetas, tada ir nebelieka ligos grėsmės.
Pasilikta vakcinos atsargų antram dūriui
Savo ruožtu pirmą skiepo dozę jau gavę medikai konstatuoja, kad nors dirbti nuo šiol psichologiškai bus ramiau, visų tų pačių saugumo reikalavimų laikytis vis tiek reikės.
Tiesa, kol medicinos įstaigų darbuotojai jau įgis imunitetą, dar prireiks bent kelių savaičių.
„Trys savaitės yra minimalus laikas, kada bus reikalingas antras skiepas. Ir, kiek rodo trečiosios fazės klinikiniai tyrimai, praėjus savaitei po antro skiepo jau įgyjamas atsparumas. Taigi imunitetui po pirmų skiepų susidaryti minimaliai reikia mėnesio“, – sakė A. Žvirblienė.
Medikų bendruomenę planuojama paskiepyti per pirmus tris naujųjų metų mėnesius, tačiau, kaip teigė imunologė, tai priklausys nuo to, kiek vakcinos dozių atkeliaus į Lietuvą.
Ne mažiau svarbu, kad skiepai atkeliautų laiku, mat praleidus antrą vakcinos dozę ir pirmasis skiepas nueis šuniui ant uodegos. Tačiau profesorė, ramino, kad ir tai yra apgalvota ir pasilikta vakcinos atsargų:
„Tam yra paruošti saugikliai. Kiek man yra žinoma, yra paliekama dalis vakcinos antrai dozei, nors jau turėtų atkeliauti dar vakcinų. Tad jei kažkas strigtų logistikoje, tuos žmones būtų galima paskiepyti. Juo labiau net ir jei bus keliomis dienomis „vėluojama“ paskiepyti antra doze, tai niekaip nesumažins vakcinos veiksmingumo.“
Vakcinų efektyvumą temdo viruso mutacijos
Visgi nerimas dėl vakcinos efektyvumo kilo Jungtinėje Karalystėje (JK) fiksavus naują viruso atmainą, kurios plitimo greitis, kaip skelbiama, net 70 proc. didesnis.
Nors šiuo metu tai yra itin aptariamas klausimas, A. Žvirblienė ramino, kad pagrindo nerimauti, jog vakcina taps visai neveiksminga, nėra.
„Virusas keičiasi, mutacijos nuolat atsiranda ir turime su tuo susitaikyti. Tų mutacijų yra daug ir įvairių, o tos, kurios įvyko JK, paliečia tą viruso baltymą (S baltymą), kuris yra vakcinų taikinys. Todėl tie klausimai ir kyla, bet išties tos mutacijos palietė labai nedidelę viruso S baltymo dalį. Taigi nėra baimės, kad vakcina visiškai neveiktų. Nebent gali kažkiek sumažėti jos efektyvumas, bet šito gali ir neįvykti, į tai dar turi atsakyti mokslas“, – pabrėžė ji.
Specialistė kartu pažymėjo, kad siekiant išvengti mutacijų itin svarbu kiek įmanoma pristabdyti viruso plitimą:
„Kuo jis mažiau plinta, tuo turi mažiau galimybių keistis. Nes kuo daugiau viruso kopijų padaroma, tuo didesnė klaidų (mutacijų) tikimybė.“
Daliai visuomenės – kitos vakcinos
Nors šiuo metu prieinama vieno gamintojo vakcina, pašnekovė neatmetė situacijos, kad dalis visuomenės bus paskiepyta jau kitomis vakcinomis.
„Kaip minėjau, realiausia kita vakcina, kuri artėja prie registracijos, tai yra „Moderna“ kompanijos vakcina, kuri yra labai panaši į „Pfizer“ skiepus. Abiejų šių vakcinų veikimo formatas ir efektyvumas (siekiantis apie 95 proc.) yra labai panašus.
Kitos vakcinos dar laukia savo eilės. Pavyzdžiui, „AstraZeneca“ vakcina yra kitokio formato, ten yra adenovirusas, į kurį yra įterptas koronaviruso genas. Tačiau kol kas nėra galutinių duomenų, koks yra vakcinos efektyvumas“, – aiškino imunologė.
Ji pabrėžė, kad galutinė informacija apie vakcinos efektyvumą, kokios grupės skiepytos ir tirtos, koks procentas galimas šalutinių reakcijų, galima tik ją įregistravus.
Nežinia dėl imuniteto
LSMU profesorius, gydytojas infektologas Alvydas Laiškonis teigė, kad kokios nors prognozės dėl ateities – kol kas tik būrimas iš kavos tirščių.
„Prognozuoti tikrai niekas negali, nes dar neaišku, kiek laiko laikysis imunitetas. Sakoma, kad pirmąkart su susiduriama tokiu dalyku ir neaiškumų dar daug.
Kol kas sunku pasakyti, kiek žmonių pasiskiepys, kiek įgis imunitetą, kiek laiko jis truks, ar naujai atmainai tiks nauja vakcina. Dar viskas per daug šviežia. Bet kuriuo atveju manau, kad kalbama apie metus kitus, kol viskas ims praeidinėti“, – neslėpė gydytojas.
