Nors epidemiologinė situacija šalyje teikia optimizmo dėl viruso plitimo valdymo, visgi kol kas valdžia didesnių karantino laisvinimų iki įsibėgėjant vasariui nesiūlo labai tikėtis.
Šiuo metu iki pirmadienio galiojantis karantinas, kaip siūloma, bus tęsiamas dar mažiausiai mėnesiui, t. y. iki kovo 1-osios. Anot sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, yra vilties, kad jis balandžio pirmąją galėtų ir pasibaigti, tačiau kol kas tai – tik prognozės.
„Jei mums toliau seksis kaip dabar, tai mažiau kaip 200 atvejų sergamumas galėtų būti [pasiektas] antroje vasario pusėje. Ir ką planuojame pasiūlyti, kad nuolat kas dvi savaites būtų stebima situacija ir galėtume teikti priemones. (...)
Galbūt balandžio pirmąją karantino išvis galėtų nebebūti, o gal gegužės pirmai galėtume turėti mažiau nei 25 atvejus. Bet sutarkim, kad tai yra tik prognozė prie visų sąlygų, kad mums seksis vakcinuotis, planuojam pradėti testavimą (...) ir, tikimės, visuomenė bus sąmoninga“, – po Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos (VESK) posėdžio aiškino A. Dulkys.
Jis pasakojo, kad tam tikri atlaisvinimai konkrečiose srityse galėtų būti tik pasiekus tam tikrą sergamumo rodiklį. Tiesa, premjerė Ingrida Šimonytė užsiminė, kad, jei leis duomenys, jau vasario viduryje būtų galima galvoti apie tam tikrus karantino švelninimus.
Tarp pirmųjų svarstomų atlaisvinimų – galimybė leisti bendrauti dviem namų ūkiams, taip pat gydymo įstaigose būtų didinamas planinių stacionarinių paslaugų skaičius. Būtų svarstoma grąžinti į mokyklas pradinukus. Toliau lauktų sprendimas dėl leidimo veikti ne maisto prekių parduotuvėms, turinčioms atskirą įėjimą iš lauko.
Situaciją tik pradedam valdyti
Vyriausybės ekspertų grupės nario, „Euromonitor International“ duomenų mokslininko Vaidoto Zemlio-Balevičiaus teigimu, dabartiniai duomenys rodo, jog epidemiją dar tik pradedama valdyti.
„Manau, kad jei išlaikysime tokį patį pandemijos pagreitį, pirmuosius palengvėjimo ženklus, kurie leistų kalbėti apie kažkokius atlaisvinimus, matysime jau vasarį. Nemėgstu lyginti su kitomis šalimis, bet jei pasižiūrėsime jų statistiką, tos, kurios kalba apie priemonių sustiprinimą, jose yra panašus lygis kaip pas mus. Tai tada klausimas, kaip galime kalbėti apie kokius atlaisvinimus“, – portalui tv3.lt teigė jis.
Mokslininkas priminė, kad, panašu, greitai pereisime į C scenarijų, kai jau bus galima kalbėti apie tam tikrus pokyčius, tačiau tą būtina daryti labai apgalvotai.
„Epidemijos lygį reikia numušti iki tokio, kad galėtume visiškai ją kontroliuoti. Atlaisvinus ribojimus su epidemija reikės dirbti. Jei atsiranda koks židinys, jį reikia užgesinti, galbūt įvedant lokalius apribojimus, ir galime toliau gyventi. Jei tą atlaisvinimą darysime dabar, tai didelis klausimas dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC), kuris normaliai dirbti negali“, – aiškino jis.
Be kita ko, nerimą, V. Zemlio-Balevičiaus teigimu, kelia sumažėjusios tyrimų apimtys.
„Šiuo metu pagal atvejų skaičių turime situaciją kaip lapkričio mėnesį. Tik tuo metu kreivė kilo į viršų, o dabar mes leidžiamės žemyn, bet fundamentaliai nuo lapkričio mėnesio niekas nepasikeitė. Neturime tiek persirgusių žmonių kad galėtume kalbėti, kad dėl to mažėtų atvejų skaičius, nes jau yra pakankamai persirgusių, neturime vakcinacijos ir NVSC normalaus darbo.
Ir testų prasme matome panašius skaičius ir tai kelia nerimą. Turime testuoti daugiau, nes klausimas, kodėl kritimas yra sulėtėjęs. Tam siūlomi ir atitinkami algoritmai, gausime antigenų testus ir tuos pajėgumus bus galima išplėsti“, – dėstė duomenų analitikas.
Įspėjo dėl trečio karantino grėsmės
Vertindami pirmuosius griežto karantino rezultatus Ekspertų grupės nariai vienbalsiai akcentuoja, kad per anksti pradėjus draudimų laisvinimą neilgai trukus vėl gali tekti užsidaryti į karantiną. Jų teigimu, tą parodė ir kitų šalių pavyzdžiai, kai per ankstyvi laisvinimai lėmė spartų viruso plitimo augimą.
Savo vietą čia užima ir įvairiose šalyse fiksuotos viruso mutacijos, kurios kelia grėsmę ne tik dėl spartesnio viruso plitimo, bet ir galbūt didesnio pavojingumo.
Ekspertų tarybos Asmens sveikatos priežiūros įstaigų grupės vadovas prof. Laimonas Griškevičius pabrėžė, kad kitose šalyse griežtai palaikomi judėjimo ribojimai, nes norima išvengti trečio visiško šalies užsidarymo.
„Prieš priimant bent kokius atlaisvinimus reikia įvertinti, ar tai padės išvengti trečio lockdown‘o. (...) Svarstydami atleidimą turime planuoti galimų „atšokimų“ kinetikas taip, kad vakcinacija pradėtų kontroliuoti situaciją, bent mirtis. Kada tai bus? Sakyčiau, kad kovo pradžia, tada galėtų būti atleidimo pradžia“, – sakė jis.
Savo ruožtu visai neseniai VU Medicinos fakulteto prodekanas, profesorius Vytautas Kasiulevičius net siūlė karantino ribojimus išlaikyti bent iki balandžio vidurio. Kaip aiškino jis, valdant koronavirusą yra viena efektyvi priemonė – ribojimai.
„Atlaisviname ribojimus – gauname naują susirgimų šuolį. O naujos viruso atmainos plinta dar greičiau, todėl pastangų jų plitimui suvaldyti reikia daugiau“, – dėstė V. Kasiulevičius.
Totalus uždarymas – ne sprendimas
Vis dėlto ne visų specialistų nuomonė dėl kuo ilgesnio karantino sutampa. Profesorius, virusologas Saulius Čaplinskas teigia, kad taikant bet kokius ribojimus turėtų būti įvertinta, didesnę naudą ar žalą jie atneša.
Jis pirmiausia siūlė grįžti prie klausimo, kam apskritai reikalingas karantinas ir ko siekiama tokiu totaliu užsidarymu.
„Laikyti totalų karantiną vien žiūrint į bendrus sergamumo skaičius mokslo atžvilgiu jau yra nebešiuolaikiška. Europos Komisija aiškiai sako, kad kiekvieną savaitę turėtų būti atliekamas rizikos vertinimas konkrečioje vietoje, teritorijoje ir pagal tai sprendžiama, kas turėtų būti daroma. Jei lauksime, kol sumažės viruso plitimas, tai matome, kad tie iškelti rodikliai tikrai nebus greitai pasiekti. O, pavyzdžiui, užimtų covidinių lovų šiuo metu turime apie pusę laisvų, taigi situacija nėra tokia įtempta.
Niekas nekalba, kad nereikia jokių ribojimo priemonių. Bet verslas jau seniai kelia klausimą, kodėl užtikrinus saugias sąlygas negalėtų jau dabar dirbti. Juk ne pirmo būtinumo parduotuvė žmogui yra pirmo būtinumo reikalas, kad verslas nežlugtų. O taip pat ir žmogui ta paslauga yra reikalinga“, – aiškino S. Čaplinskas.
Kartu pašnekovas pabrėžė, kad šiuo metu svarbu žmonėms duoti įrankius, kad patys galėtų saugotis, žinotų, kaip tai daryti.
„Bet tam labai svarbu, kad jie kaip įmanoma greičiau galėtų sužinoti jau dabar statusą – ar jie yra užkrečiami, ar dar neprasirgę. Nes vis tik atskirų didelių kompanijų, įstaigų tyrimų duomenys rodo, kad nuo 20 iki 30 proc. žmonių, slaugos namuose – net 40 proc. žmonių turi antikūnus, taigi jie jau yra susidūrę su infekcija ir mažiausiai keliems mėnesiams, o gal ir ilgiau, bus neimlūs infekcijai. Taigi visiems vienodas judėjimo ribojimų taikymas – kažin ar to galima nauda atsvers galimą žalą“, – dėstė jis.
Naujų atmainų plitimą stabdo ne vidaus judėjimo ribojimai
Kalbėdamas apie iššūkius dėl plintančių naujų koronaviruso atmainų S. Čaplinskas akcentavo, kad tai viską gali apversti aukštyn kojomis.
„Jau dabar prognozuojama, kad jei nebus suspėta su vakcinacija, gali būti taip, kad ta nauja atmaina gali sukelti naują bangą. Ir jau Amerikoje prognozuojama kovo mėnesiui, kad šis greičiau plintantis štamas taps vyraujantis.
Bet siekiant užkardyti jo plitimą turėtų būti keliami visai kiti uždaviniai – ne ribojimas tarp savivaldybių, draudimas važinėti nuo kalniukų, o operatyvi pasienio kontrolė. Vienas dalykas, kad nežinome, ar pas mus jau yra ta atmaina. Taigi jau čia darome tą pačią klaidą kaip ir pirmojo karantino metu – netikrinome įvažiuojančių asmenų“, – aiškino virusologas.
Anot jo, tokiu atveju tikėtis, kad karantinas sustabdys viruso plitimą tai yra tas pats, kad į varnas šaudyti iš patrankos.
„Reikia ne riboti judėjimą tarp savivaldybių, uždaryti smulkųjį verslą, bet stebėti, ar kur jau yra šitas štamas. Į šalį jis gali būti įvežtas bet kada, todėl turi būti sustiprintas tikslinis testavimas ir būtent testavimas profilaktiniais tikslais“, – pabrėžė S. Čaplinskas.
Išėjimą iš karantino lems du dalykai
Pašnekovo teigimu, išėjimas iš karantino dabar priklauso nuo dviejų svarbiausių aplinkybių – vakcinacijos ir profilaktinio testavimo.
„Aišku, visada priklausys ir nuo žmonių elgesio. Bet žmonės negali visą laiką gyventi užsidarę, jau seniai akivaizdu, kad ir stebimas perteklinis mirštamumas, ir visa tai atneša daugiau žalos nei naudos. Todėl reikia kitų pandemijos valdymo įrankių.
Jei Lietuvoje visų pirma labiausiai buvo koncentruojamasi vien tik į draudimus ir uždarymus ir moralizavimą, vėliau prisidėjo testavimas medicininiais tikslais. Bet nesiekėm nustatyti, kur virusas plinta, nebuvo atliekami jokie profilaktiniai, populiaciniai tyrimai“, – kalbėjo profesorius.
Žala psichinei sveikatai neišvengiama, bet alternatyva irgi nekokia
Specialistai ir politikai nepaliauja akcentuoti, kad didelis vaidmuo pandemijos valdyme tenka žmonių sąmoningumui. Tačiau kiek ilgai galima „atsilaikyti“ ištisus mėnesius sėdint izoliacijoje?
Vyriausybės ekspertų tarybos narys, Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentas Paulius Skruibis tikina, kad nepaisant neišvengiamo neigiamo karantino poveikio psichikos sveikatai, toks kelias neišvengiamas.
„Natūralu, kad apribojimai turi įtaką žmonių savijautai, psichologinei sveikatai. Aišku, kažkam jis daugiau, kažkam – mažiau neigiamas, kažkam gal net teigiamą poveikį turi. Bet ir alternatyva yra ne ką geresnė.
Nes vis dar iš esmės esame D scenarijuje, daugiau nei 500 atvejų sergamumą 100 tūkst. gyventojų. Tai priešingu atveju galime labai greitai grįžti į tuos kosminius skaičius, kuriuos turėjome metų pabaigoje“, – aiškino jis.
Anot P. Sruibio, nėra būdo iš pandemijos išeiti visai be nuostolių.
„Tik yra pasirinkimas ir balansavimas, kokie ir kiek tų nuostolių bus. Ir yra žmonių gyvybė, susirgimai dėl Covid-19, susirgimai ir gydymas dėl kitų priežasčių, psichologinė sveikata, ekonominė būklė ir turbūt visose išvardytose pusėse yra nuostoliai. (...)
Bet ne tik karantino ribojimai, bet ir žinios apie kasdien mirštančius dešimtis žmonių nuo Covid-19, tai irgi veikia mūsų emocinę sveikatą“, – pastebėjo jis.
