Redakcija rekomenduoja

Gausėjant fiksuojamų COVID-19 atvejų nemažėja ir kitų nusiskundimų turinčių pacientų eilės, kuriems vis dar sunkiai sekasi „prasimušti“ pas gydytojus. Šeimos gydytojai gi sako vos atlaikantys tenkančius krūvius ir su baime žvelgia į tik augsiančius karščiuojančiųjų srautus. Savo ruožtu dalis pacientų pagalbos teigia nesulaukiantys dar nuo karantino laikų.

Vienos Vilniaus mokyklos mokinių tėvai apstulbo sužinoję, kad pamokos jų atžaloms vyks įprastu būdu, nors klasėje ką tik buvo nustatytas vienas Covid-19 atvejis. Ir nors iki šiol mokykloms sakyta, jog tokiais atvejais klasės turėtų izoliuotis ir mokslus tęsti nuotoliniu būdu, mokyklos administracija sako laukianti epidemiologų sprendimo. Epidemiologai neabejoja – klasei būtina izoliuotis.

Miestai palaiko konservatorius, regionai – valstiečius. Teoriją, kad labiau pasiturinčių didmiesčių gyventojai ir mažesnes pajamas turintys provincijos rinkėjai balsuoja skirtingai, šie rinkimai kaip ir patvirtino. Politikos ekspertai sutaria, kad „dvi Lietuvos“ egzistuoja, o konservatorių ir valstiečių priešprieša tai įrodo. Visgi, ką rodo Laisvės partijos sėkmė ir kada Lietuvos „skirti pusiau“ nebeteks? Atsivertus rinkimų rezultatų žemėlapį į akį krenta vienas dalykas.

Jau aišku, kad tautinių mažumų gynėjais prisistatanti Lietuvos lenkų rinkimų akcija po šių Seimo rinkimų liko prie suskilusios geldos. Vienareikšmiškai tvirtinti, kad dėl partijos patirtos nesėkmės kalti tik jos narius šią kadenciją lydintys skandalai, būtų naivu. Politologai ir sociologai įžvelgia kur kas gilesnes priežastis – besikeičiantį rinkėjų mentalitetą, blogą lyderystę partijoje bei augančią naują tautinių mažumų atstovų kartą.

Šiltas rugsėjis, išgynęs tautiečius į miškus grybų rinkti, spaliui žada sergamumo sunkia liga piką. Infektologai įspėja, kad netrukus laukiama sergančiųjų erkiniu encefalitu ir kitomis erkių sukeliamos ligomis antplūdžio. Situaciją sunkina, kad minėtosios ligos požymiai lengvai supainiojami su COVID-19 infekcija. LSMU Kauno ligoninės infektologės, LSMU Infekcinių ligų klinikos vadovės profesorės Auksės Mickienės teigimu, spalio mėnesį visada yra daug erkinio encefalito ligonių.

Jau daugiau nei pusmetį gyvenant pandemijos sąlygomis nors apie virusą ir sužinoma vis daugiau, nei efektyvių vaistų, nei vakcinos neturima. Kai kurių teigimu, susirgsi COVID-19 ar ne ir kaip sunkiai – viso labo tam tikra loterija, kurią nulemia mūsų imunitetas.  Ar yra būdų sustiprinti mūsų imuninę sistemą, ar kaukių dėvėjimas ilgainiui kaip tik jos nesusilpnins, kalbamės su VU Gyvybės mokslų centro profesore, imunologe Aurelija Žvirbliene.

Dvi trys dienos ir jau reikėtų laukti ne rekomendacijų, o konkrečių sprendimų nacionaliniu mastu, – tokią prognozę teikia profesorius Alvydas Laiškonis. Jo manymu, didžiausia bėda šiandien – per silpnai ribojami renginiai ir jaunų žmonių aplaidumas į virusą. Aurelijus Veryga gi atšauna, kad ir dabar niekas nedraudžia atšaukti renginius. LSMU profesoriaus, gydytojo infektologo manymu, jau būtų pats laikas taikyti griežtesnes priemones suvaldant koronaviruso plitimą.

Socialdemokratų optimizmui dėl puikių rezultatų Seimo rinkimuose buvo lemta išblėsti. Suskaičiavus balsus, partija liko ketvirta su viso labo aštuoniais mandatais. Ir nors socdemai turėjo ambicingų planų netrukus po to, kai garsiai kalbėjo apie savo atsinaujinimą, šios svajonės subliuško.

Vėl sumušus COVID-19 atvejų rekordus mokslininkai džiuginančių prognozių neteikia. Susirgimų skaičius ir toliau turėtų augti, tačiau didžiausią nerimą ir pavojų kelia neatsekami infekcijos atvejai. Apie tai, kokią būtų galima prognozuoti pandemijos eigą šalyje ir koks šiuo metu fiksuojamas mirštamumas nuo šios infekcijos, kalbamės su LSMU profesoriumi Mindaugu Stankūnu.  Jau spėjome įprasti prie triženklių kasdien pranešamų COVID-19 atvejų.

Seimas uždegė žalią šviesą tam, kad dar šiais metais pasiskiepyti nuo infekcinių ligų, tarp kurių – ir COVID-19, kai vakcina bus sukurta, būti galima ir vaistinėse. Tokiu būdu siekiama gerinti paslaugos prieinamumą suaugusiesiems. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta vienbalsiai – tam pritarė 57 parlamentarai iš 59 balsavusiųjų, du Seimo nariai susilaikė.

Konservatoriai nekartojo prieš ketverius metus darytos klaidos ir po pirmojo rinkimų turo nešovė pergalės šampano. Prieš akis – antrojo turo kovos vienmandatėse apygardose. Ir jei dėl didmiesčių rinkėjų simpatijų konservatoriai gali būti ramesni, regionuose jų laukia ne viena dvikova su valstiečiais, kuriose prieš ketverius metus valdžią atidavė į Ramūno Karbauskio ir Sauliaus Skvernelio rankas.

Kai Seimo rinkimų naktį buvo suskaičiuoti balsai ir paaiškėjo, kad daugiausiai mandatų į Seimą laimėjo konservatoriai, šie nepuolė aklai džiaugtis. Ir ne be reikalo – juk į galutinius rinkimų rezultatus daugybę sumaišties įneš antrasis turas, kai bus balsuojama vienmandatėse apygardose. Partijos su nerimu laukia, kiek dar mandatų joms atseikės rinkėjai.

Sparčiai daugėjant naujų užsikrėtimo COVID-19 atvejų pamažu pildosi ir šalies ligoninės. Anot jų vadovų, nors pirmosios bangos patirtys užgrūdino, visgi situacija yra nepalyginama su pavasariu. Gydymo reikalauja visi ligoniai, tad kai kurios ligoninės jau sako artėjančios prie ribos, kada covidinius pacientus reikės guldyti į kitą įstaigą.  Pasak LSMU Kauno ligoninės infektologės, LSMU Infekcinių ligų klinikos vadovės profesorės Auksės Mickienės, situacija šiuo metu išties sudėtinga.

Kylant naujai COVID-19 bangai ir kone kasdien registruojant triženklius naujų susirgimų skaičius, kyla ir gyventojų nerimas dėl vėl galimo sveikatos paslaugų ribojimo. Ministras gi ramina, kad tai būtų paskutinė priemonė. Savo ruožtu gydymo įstaigų vadovai, nors ir ruošiasi, tokio scenarijaus lauktų su siaubu.  Skirtingai pirmąjį susidūrimą su COVID-19 ir karantino laikotarpį išgyvenusios gydymo įstaigos šiandien kylant naujai susirgimų bangai sutartinai akcentuoja jau išmoktas pamokas.

Po pirmojo rinkimų turo aišku, kad naujojo Seimo valdančioji koalicija suksis arba aplink konservatorius, arba aplink valstiečius. Viską nulems antrasis rinkimų turas, kur geresnes pozicijas kol kas turi galima konservatorių, Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio koalicija – jau šiandien šios partijos užsitikrino daugiau nei pusę šimto mandatų, o absoliučios sėkmės atveju turėtų beveik konstitucinę daugumą.

Aukšta temperatūra ir nesiliaujantis kosulys, šaltas maistas ir dėl nusilpimo ramstomos ligoninės sienos – tokio scenarijaus koronaviruso į ligos patalą paguldyta Kelmės rajono gyventoja Dajana Bacevičienė galėjo išvengti. Moteris beda pirštu į atsakingas institucijas – net kelias dienas vėluojant į saviizoliaciją išsiųsti kontaktą su sergančiaisiais turėjusius asmenis ji tapo pasėto naujo ligos židinio auka.

Partijos prieš rinkimus žarsto pažadus ne tik ekonomikos ar sveikatos apsaugos srityse, bet ir lauke, kuris labiausiai liečia jas pačias, – valstybės valdyme. Jei būtų išrinktos į valdžią, partijos žada kardinalius pokyčius: mažinti Seimo narių skaičių, ilginti Seimo kadenciją, įvesti vicepremjero pareigybę ar atimti turtą iš tų valdininkų, kurie nevykdo pareigų. Naujienų portalas tv3.lt kviečia susipažinti su partijų programiniais pasiūlymais Seimo rinkimuose.

Kai kuriems rinkėjams įprastos politinių rinkimų intrigos neužtenka. Užuot laukę rinkimų nakties, kad sužinotų, kokie politikai valdys šalį, kai kurie rinkėjai balsavimo rezultatų laukia ir tam, kad sužinotų, kiek papilnėjo, o gal kaip tik paplonėjo jų piniginė. Kai kurios Lietuvoje veikiančios lažybų bendrovės savo klientams siūlo statyti ne tik už įprastą sportą, bet ir pasukti galvą bei surizikuoti spėjant, kas laimės rinkimus.

COVID-19 pandemija – turbūt tai yra didžiausias per šimtmetį įvykis, su kuriuo visi susiduriame, konstatuoja profesorius Vytautas Kasiulevičius. Jo teigimu, šeimos gydytojai galėtų daug prisidėti prie to, kad mirštamumo rodikliai nuo COVID-19 būtų mažesni. Kalbėdamas apie pirminės sveikatos priežiūros vaidmenį suvaldant COVID-19 VU Medicinos fakulteto prodekanas konstatavo, kad šios srities specialistų laukia begalė iššūkių.

Šiemet kelias partijas į rinkimus veda jų flagmanai, kurie patys nedalyvauja Seimo rinkimuose. Nors nė vienas iš šių žymių buvusių ar esamų politikų nesiekia mandato – jie yra partijos reklaminiai veidai, atstovauja partijai debatuose, jų šypsenos nugula skrajutėse, plakatuose bei vaizdo klipuose. Kol kai kurie ekspertai tokį partijų pasirinkimą vadina rinkėjų apgaudinėjimu, kuris turėtų būti uždraustas, kiti svarsto, kad rinkėjai nėra tokie kvaili ir geba patys suprasti, kaip partijos gudrauja.

Rinkimų kampanijos metu kandidatai rinkėjus bando papirkti ne tik viliojančiais pažadais, bet ir spalvingomis ir išraiškingomis reklamomis. Visgi ne vienas kūrybinis šios kampanijos metu priimtas sprendimas galėjo nustebinti ir iškelti klausimą, kas buvo tokias reklamas sugalvojusių žmonių galvose. Naujienų portalas tv3.lt apžvelgia įdomiausias šių metų rinkimų kampanijos reklamas.

Skaičiai įspūdingi – šiuo metu izoliacijoje dėl COVID-19 šalyje yra daugiau nei 30 tūkst. asmenų ir skaičiai kasdien auga. Epidemiologai teigia vos spėjantys suktis ir darbo valandų seniai neskaičiuoja. Iš viso nuo kovo pradžios Lietuvoje registruotas 201 židinys, iš jų 26 fiksuoti gydymo įstaigose, 11 – slaugos ir globos įstaigose.

Pasaulį sukausčiusi pandemija iš dalies nėra labai netikėtas dalykas, tvirtina ULAC vadovas prof. Saulius Čaplinskas. Jis pabrėžia, kad buvo tik laiko klausimas kada paplis tokia liga kaip COVID-19. Visgi dabar esminis raktas šiam iššūkiui įveikti – visuomenės sąmoningumas. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas atkreipė dėmesį į jau keletą metų akcentuotas grėsmes.

Nors Liberalų sąjūdis dažnai siejamas su „MG Baltic“ politinės korupcijos skandalu, liberalų kandidatai šiuose Seimo rinkimuose turi ir kitų biografijos dėmių, nesusijusių su amžiaus byla vadinamu procesu. Nuo nuslėptos saugumo informacijos, nepotizmo iki „nusimuilinimo“ nuo darbo ar paniką sukėlusių žodžių – kartu su liberalais kandidatuojantys politikai savo karjeroje turėjo ne vieną kluptelėjimą.

Nors dažniausiai žodžiai „politikas“ ir „skandalas“ mirga korupcijos fone, šioje Seimo kadencijoje ne vienas politikas pateko į sekso skandalų sūkurį. Nuo nesantuokinių vaikų iki „Me too“ atgarsių Lietuvoje – šiame Seime netrūko plačiai visuomenėje nuskambėjusių istorijų. PETRAS GRAŽULIS Anksčiau partijai „Tvarka ir teisingumas“ priklaususiam, o dabar nepriklausomu politiku save pristatančiam P. Gražuliui ši Seimo kadencija buvo itin gausi skandalų.

Vos pernai atšventę pergalę, šiemet trijų savivaldybių merai, atrodo, persigalvojo dėl savo politinės ateities ir panoro gauti Seimo mandatą. Persigalvoję merai nemano taip išduodantys rinkėjus ir atvirkščiai – kalba apie savivaldoje įgautą patirtį, kuri praverstų Seime. Tuo metu Vyriausioji rinkimų komisija skaičiuoja, kaip merų sėkmės atveju nauji savivaldos rinkimai patuštintų Lietuvos gyventojų kišenes.

Nors idėja įsteigti valstybines vaistines Seime patyrė fiasko, nuo kitų metų vaistininkų laukia nauji pokyčiai. Bandydama juos stabdyti opozicija siūlo įstatymo keitimus. Vaistininkai įspėja, kad juos atmetus regionuose vaistinių gali nelikti. Nuo sausio 1 d. įsigaliosiančiomis farmacijos pataisomis įpareigojama, kad vaistinėje privalės dirbti ne mažiau nei vienas vaistininkas.

Jei laimėtų rinkimus, partijos gana stipriai pakeistų Lietuvos teisėsaugą – atsirastų tarėjai, prisiekusiųjų teismas, mažiau nusikaltėlių keliautų į kalėjimus, o daugiau atliktų viešuosius darbus. Yra ir išskirtinių pažadų – panaikinti administracinę atsakomybę už vertimąsi prostitucija bei įsteigti taikos teisėjų instituciją, kuri spręstų kaimynų ginčus. Naujienų portalas tv3.lt kviečia susipažinti su partijų programiniais pasiūlymais Seimo rinkimuose. Šįkart – teisėsaugos srityje.

Jau pasibaigus karantinui kurį laiką nesiliauja pacientų skundai, kad prisibelsti pas gydytojus vis dar sudėtinga. Dalies įstaigų gydytojai tuo metu stebisi tokiais teiginiais, mat sako, jog ligonius galėtų priimti kad ir kitą dieną. Tačiau pasigirdo svarstymų, kad galbūt prie tokios situacijos prisideda ir gydymo įstaigų noras pelnyti gerus darbo rezultatus.

Vienmandatės apygardos – tikras intrigų katilas Seimo rinkimuose. Ir kandidatai, ir politologai skėsčioja rankomis, bandydami nuspėti, kas gali pelnyti pergalę didesniuose Lietuvos miestuose – Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir Marijampolėje. Rezultatų nuspėjamumui koją kišą nedisciplinuoti rinkėjai, kurie, užuot kaskart balsavę už tą pačią partiją, savo balsą atiduoda žinomiausiems vardams.

Dalis partijų prieš Seimo rinkimus kaip reikiant pamiklino liežuvius ir pasmailino plunksnas, viena su kita labiau konkuruodamos, kuri rinkėją apipils daugiau pažadų. Problema ta, kad dalis jų – neįgyvendinami arba apskritai protu sunkiai suvokiami. Kol vienos žada naikinti LRT ar Konstitucinį Teismą, kitos garantuoja nemokamą elektrą, būsto paskolas arba lito sugrąžinimą.

Spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose kova vyks ne tik tarp partijų sąrašų, bet ir tarp asmenybių vienmandatėse apygardose. Regionuose kovos ir vietiniams puikiai pažįstami politikai, ir iš Vilniaus atsiųstos žinomos politikos žvaigždės. Didžiulę intrigą žada ir naujai įkurta Pasaulio lietuvių apygarda. Naujienų portalas tv3.lt prieš Seimo rinkimus apžvelgia kandidatus, didžiausias intrigas ir galimus netikėtumus vienmandatėse rinkimų apygardose.

Norintys pagal vaikų skiepijimo kalendorių paskiepyti savo atžalas nemokama vakcina dalis tėvų susiduria su biurokratiniu absurdu. Pediatrai skundžiasi, kad ministro Aurelijaus Verygos priimti sprendimai surišo jiems rankas teikti pacientams valstybės kompensuojamą būtiną paslaugą. Vaikų ligų srityje besispecializuojančios įstaigos ir kitur antriniame lygyje dirbantys pediatrai sulaukė Sveikatos apsaugos ministerijos akibrokšto.

Artėjant Seimo rinkimams, kandidatuojančios partijos jau strateguoja, kas galėtų užimti vietas ministrų kabinete ir svarbiausia – kas galėtų perimti Vyriausybės vairą ir tapti premjeru. Kol kas jau aiškios 12 galimų kandidatų pavardžių. Visi norintys būti premjerais – spalvingos asmenybės nuo skandalistų iki teistų už korupciją. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su 12 partijų kandidatais į premjerus. Kitos partijos savo kandidatų dar nenumatė arba nepanoro atskleisti viešai.

Nusprendėte tabletę padalinti pusiau ar gydytojas, atrodo, vaistų išrašė tiek daug, kad svarstote geriau dalį jų išgerti kitą dieną? Specialistai įspėja, kad taip elgdamiesi rizikuojate savo sveikata ir primena, kada taip elgtis galima. Kalbėdama apie šią neretą problemą Kauno klinikų klinikinė farmakologė Simona Stankevičiūtė atkreipė dėmesį į du aspektus. „Visų pirma esama tokios praktikos, kai žmonės nusprendžia vaistus išdalinti.

Nuo šiol dėl COVID-19 prireikus izoliuotis darželinukui ar pradinukui, jį prižiūrintys tėvai galės gauti ligos išmoką. Taip pat ji priklausys esantiems saviizoliacijoje grįžus ir koronaviuruso paveiktos šalies. Tokie pakeitimai įsigalioja Seimui antradienį vienbalsiai skubos tvarka pritarus Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisoms.  Nuo šiol ligos išmoka tėvams bus mokama už izoliacijoje esančius kontaktą su sergančiuoju turėjusius vaikus.

Vilnius – miestas, kuriame į Seimą bus renkama daugiausiai – net 13 – Seimo narių vienmandatėse apygardose. Kai kuriose jau visai netrukus įsižiebs išties įnirtingos kovos tarp spalvingų kandidatų. Tiesa, nei politologai, nei patys kandidatai neskuba prognozuoti pirmojo turo pergalės net tiems politikams, kurie, atrodo, galėtų laimėti užtikrintai. Iš 177 kandidatų vilniečiai į Seimą vienmandatėse apygardose išrinks 13 savo atstovų.

Ne visi kandidatai į Seimą gali pasigirti glėbiais turto. Dalis jų valdžios siekia tuščiomis kišenėmis ir su didžiulėmis skolomis, kurios kartais viršija ir 100 tūkst. eurų. Portalas tv3.lt pateikia labiausiai įsiskolinusių kandidatų sąrašą, sudarytą pagal viešai prieinamus kandidatų finansinius duomenis ir turto deklaracijas. Iš 1754 asmenų, kandidatuojančių į Seimą, 29-ių skolos perkopia 10 tūkst. eurų.

Pigiausius vaistus tautiečiams brukantis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga savo sprendimais toliau varo į neviltį tiek pacientus, tiek gydytojus. Jų teigimu, naujausiuose vaistų kainynuose nebelieka būtinų įvairioms ligoms gydyti vaistų. Valstybinė ligonių kasa gi užtikrina, kad pacientai tikrai neliks be kompensuojamųjų vaistų.

Prieš spalį vyksiančius Seimo rinkimus portalas tv3.lt siūlo pasitikrinti savo žinias ir išsiaiškinti, kiek daug (o gal kaip tik mažai) žinote apie garsiausius šalies politikus, kurie dalyvaus rinkimuose. Šį kartą kviečiame pasukti galvą ir pabandyti atsakyti į 10 klausimų apie „Laisvės ir teisingumo“ kandidatą Seimo rinkimuose Artūrą Zuoką.

Ruošiantis Seimo rinkimams ir rašant savo programas, politinių partijų fantazijai nėra ribų. Todėl programų eilutėse nugula ne tik reikšmingi pasiūlymai, kaip tobulinti mokesčių ar pensijų sistemas, bet ir pažadai naikinti erkes, apskritai atsisakyti tam tikrų mokesčių ar pensininkams kasmet dalinti 200 eurų vertės kelialapius. Na, o neatidžiausios partijos kelia ir tuos pažadus, kuriuos valstybė įgyvendina jau ne vienerius metus.

Nors diagnozuotų COVID-19 atvejų skaičiai šalyje muša rekordus, bendra viruso suvaldymo strategija Skandinavijoje dirbančius epidemiologus verčia gūžčioti pečiais. Jų teigimu, visiškai nesuvokiama, kaip Lietuvoje nustatomas viruso paveiktų šalių sąrašas, o laboratorinių testų duomenys vertinami kaip sergamumas. Švedijoje dirbantis biomedicinos mokslų daktaras, epidemiologas Andrius Kavaliūnas teigia, kad tai, kuo remiantis įvedamos ir keičiamos sergamumo atvejų ribos 100 tūkst.

Mokesčių mokėtojų išlaikomo Nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) vadovai galimai pažeidinėja teisės aktus, darbuotojų teises, meluoja ir pelnosi kitų sąskaita – tą sako patys darbuotojai. Anot jų, vadovai gauna dešimtis tūkstančių eurų priedus pažeisdami galiojančią tvarką ir susitarimus su profesine sąjunga. Be to, šaltinių teigimu, vadovai esą nelegaliai įdarbina dalį LRT darbuotojų ir ragina klastoti dokumentus.

Prieš spalį vyksiančius Seimo rinkimus portalas tv3.lt siūlo pasitikrinti savo žinias ir išsiaiškinti, kiek daug (o gal kaip tik mažai) žinote apie garsiausius šalies politikus, kurie dalyvaus rinkimuose. Šį kartą kviečiame pasukti galvą ir pabandyti atsakyti į 10 klausimų apie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatą, sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą.

Seni kaip pasaulis pažadai medikams didinti algas, sumažinti eiles, „sutvarkyti“ ligoninių tinklą ir atpiginti vaistus – tokie pasiūlymai sveikatos apsaugos sistemai skamba ir iš šiais metais Seimą šturmuojančių politikų lūpų. Be kita ko, didžiosios dalies partijų atstovai akcentuoja COVID-19 pandemijos tik „apnuogintą sveikatos sistemos krizę“ ir akcentuoja, kad pasiruošimas panašaus masto įvykiui turėtų būti vienas prioritetų.

Ne vieną kartą viešumoje pasigirdę svarstymai dėl neva netikslios ar net klastojamos susirgimų COVID-19 ir mirčių statistikos, kaip aiškėja, gali būti ne visiškai iš piršto laužti. Su pirmąją pandemijos banga skaudžiausiai susidūrusios savivaldybės atstovai neslepia, kad su Covid-19 diagnoze laidojami asmenys ne visada būdavo sulaukę teigiamų ligos testų. Tiesa, pati ligoninė tokius atvejus griežtai neigia. Ministerija gi patvirtina, kad karantino metu tokia tvarka išties galiojusi.

Ketveri metai valdžioje reiškia ir buvimą po padidinamuoju stiklu. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) tai patyrė savo kailiu, kai kiekvienas partijos ir jos lyderių sprendimas buvo plačiai aptarinėjamas, o bet kuri tamsesnė valstiečių atstovų biografijos detalė keliama į dienos šviesą. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su skandalais, kurie lydi ar lydėjo šiemet Seimo rinkimuose dalyvaujančių partijų narius ar kandidatus rinkimuose.

Prieš spalį vyksiančius Seimo rinkimus portalas tv3.lt siūlo pasitikrinti savo žinias ir išsiaiškinti, kiek daug (o gal kaip tik mažai) žinote apie garsiausius šalies politikus, kurie dalyvaus rinkimuose. Šį kartą kviečiame pasukti galvą ir pabandyti atsakyti į 10 klausimų apie Laisvės partijos pirmininkę Aušrinę Armonaitę.

Prieš gerą savaitę sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga laidos „Karštai su tv3.lt“ metu nesutiko su teiginiu, kad nuo kitų ligų miršta daug daugiau žmonių nei nuo COVID-19. Pasidomėjus išankstiniais šių metų pandemijos mėnesių mirties priežasčių duomenimis, aiškėja, kad nuo koronaviruso mirusiųjų skaičiai visgi kol kas yra gerokai menkesni nei kitų ligų atvejais.