Dar prieš pasirašant valdančiosios koalicijos sutartį liberaliosios koalicijos jėgos kritiškai vertino universalią vaiko pinigų išmoką. Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen rudenį teigė, kad vaiko pinigai, nors ir yra sėkminga išmoka, tačiau labai brangi. Jos teigimu, šią išmoką reiktų skirti tik vargingiausioms šeimoms.
To paties požiūrio laikėsi ir Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, rudenį sakiusi, kad socialinė parama turi būti taikli ir skirta tik tiems, kam labiausiai reikia.
Kadangi vaiko pinigai sukurti panaikinus papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį, universalios išmokos naikinimas reikštų didesnius mokesčius daliai darbuotojų, mat jie neteko mokesčių lengvatos.
Teks svarstyti apie pokyčius
Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo ministrė teigia, kad apie vaiko pinigų ateitį dar reikės diskutuoti, kol kas nėra vieno konkretaus sprendimo.
„Manau, tikrai turėsime ieškoti sprendimų, kaip mes toliau turėsime leisti valstybės pinigus. Ar didindami pajamas ir toms šeimoms, kurios ir taip uždirba daug ir gali sau leisti pasirūpinti savo vaikais, ar visgi paramos priemonės turėtų būti taiklesnės ir nutaikytos į tuos žmonės, kuriems yra ekonomiškai sunkiau savo vaikus auginti, suteikti jiems geras galimybes gauti gerą švietimą ir geresnes ekonomines sąlygas“, – Seime sakė ministrė.
Ji pažymi, kad šiuo metu šeimų galimybės yra nevienodos, todėl skirstant paramą galima atsižvelgti į namų ūkio pajamas.
„Mano įsitikinimu, taiklumo ieškoti pagal šeimų pajamas mes galėtume. Tuo pačiu ir labiau remti tuos, kuriems paramos reikia labiausiai. Jokių pokyčių neinicijuojame, bet į ateitį žiūrint, mes turėsime labai rimtai apie tai padiskutuoti ir su ekspertais, ir kolegomis“, – kalbėjo M. Navickienė.
Vyriausybės programoje – viena užuomina į vaiko pinigus
Tačiau galiausiai naujosios Vyriausybės programoje užmojų reformuoti vaiko pinigų sistemą, jei ne atsisakyta, tai jie bent jau nutylėti. Apie vaiko pinigus programoje užsimenama vienu sakiniu:
„Panaikinsime finansines paskatas nevesti vaiko į darželį, vaiko pinigus susiesime su darželio lankomumu socialinės rizikos šeimoms“.
Seimo nariams ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės pasiteiravus, kas laukia vaiko pinigų po užuominų pertvarkyti išmokų sistemą, premjerė ramino – artimiausiais metais niekas nesikeis.
„Daug buvo čia spekuliacijų, kad kažkas ruošiasi čia kažką naikinti. Tikrai niekas nieko nenaikins. Tai, kas yra priimta Seimo praeitais metais, bus įgyvendinta. Biudžete, mano žiniomis, yra viskas suplanuota ir bus taip, kaip yra“, – patikino I. Šimonytė.
Ir išties, kitų metų valstybės biudžete numatyti skirti lėšų didesniems vaiko pinigams. Universali išmoka nuo 2021 m. didinama nuo 60 iki 70 eurų, o su papildoma išmoka daliai vaikų – nuo 100 iki 111 eurų.
Tačiau tolimesnė Vyriausybės vizija dėl vaiko pinigų – miglota.
„Kas bus toliau, yra labai geras klausimas. Ir toliau gali būti daug visokiausių dalykų. Manau, mes per toli išėjome su vaiko pinigais, kad galėtume daryti dar vieną revoliuciją. <...> Universali išmoka turi vieną labai didelį trūkumą, kad ją ženkliai didinti reikia labai daug papildomų lėšų“, – sakė premjerė.
Ji pridūrė, kad „toliau gali būti daug dalykų“.
„Gali būti diskusija dėl to, kas programoje numatyta – derinti vaiko pinigus su NPD. <...> Visa tai pamatysime. Dabar kol kas yra aišku, kad bus vykdomi tie įsipareigojimai, kurie yra priimti“, – patikino I. Šimonytė.
Vietoj vaiko pinigų – mažesni mokesčiai
Ir išties, Vyriausybės programoje trumpai užsimenama apie I. Šimonytės paminėtą galimą vaiko pinigų ir kitų išmokų derinimą su darbo pajamų apmokestinimu.
„Planas ilgainiui pereiti prie šeimos (namų ūkio) kaip pajamų mokesčio mokėtojo. Toks principas leistų taikliau išnaudoti pajamų mokestį socialinės politikos tikslais, užtikrinant, kad pajamų apmokestinimas atsižvelgia ne tik į pajamų dydį, bet ir turimus išlaikytinius“, – rašoma programoje.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis šią idėją laiko labiau socialiai atsakinga nei išmokų naikinimą turtingiesiems ir sako, kad sutiktų, jog vaiko pinigai būtų panaikinti, jei tai reikštų mažesnę mokesčių naštą.
„Paskutinis siūlymas buvo susijęs su šeimos pajamų, o ne asmens apmokestinimu, kas iš esmės išspręstų tą problemą, susijusią su vaiko pinigais, ir leistų neuždėti per didelės mokestinė naštos toms šeimoms, kuriose yra daugiau išlaikytinų asmenų“, – tv3.lt kalbėjo N. Mačiulis.
Tokiu atveju pokyčiai šeimų galėtų laukti, pavyzdžiui, per gyventojų pajamų mokestį (GPM). Šiuo metu GPM taikomas visiems Lietuvos gyventojams nuo jų visų metinių pajamų, o mokesčio dydis skiriasi priklausomai nuo asmens pajamų.
Skirtumas tas, kad GPM tarifas taikomas pagal pajamas, neatsižvelgiant į tai, kiek asmuo šeimoje turi išlaikytinių. Pakeitus sistemą, mokestis galėtų būti skiriamas šeimai, įskaičiuojant ir visus joje esančius vaikus.
„Jeigu būtų pereinama prie šeimos pajamų apmokestinimo, tai tikrai būtų daug teisingesnė ir efektyvesnė apmokestinimo sistema. Tai prie tokios mokesčių sistemos aš sutikčiau, kad tų vaiko pinigų gali nelikti visiškai. Gali likti tiktai pašalpos, socialinės išmokos, kurias gauna iš tiesų socialiai remtinos šeimos. Nes dabartinė sistema – vaiko pinigai – nėra socialinė pašalpa, tai išversta mokestinės naštos mažinimo sistema.
Vien vaiko pinigų atsisakymas nepereinant prie kažkokios lankstesnės mokesčių sistemos, kur daugiau išlaikytinų asmenų gali mokėti mažesnius mokesčius, tai jau būtų neteisinga ir socialiai neatsakinga“, – pastebėjo N. Mačiulis.
Nors girdėti nuogąstavimų, kad tokie mokesčių pakeitimai gali neigiamai atsiliepti toms šeimoms, kurių pajamos kas mėnesį svyruoja, N. Mačiulis pažymi, kad problemos kilti neturėtų, nes GPM mokamas įvertinus metines pajamas.
„Tokia mokesčių sistema turėtų vertinti metines, o ne mėnesines pajamas. Ir dabar, beje, ta kartelė, kokia dalis pajamų apmokestinama, nusprendžiama metų gale, deklaruojant praėjusių metų gaunamas pajamas. Ta problema lengvai išsprendžiama“, – sakė ekonomistas.
Duoti visiems – paimti iš dalies
Idėją vaiko pinigus įgyvendinti per mokesčius palaiko ir Vilniaus universiteto ekonomikos profesorius Romas Lazutka. Tam, kad pavyktų išvengti papildomos administracinės naštos, R. Lazutka siūlo sekti dalies Vakarų Europos valstybių pavyzdžiu – viena ranka duoti visiems, tačiau kita iš turtingųjų atimti.
„Jeigu galvojame, kad vaiko pinigų nereikėtų mokėti tiems, kurių algos yra daugiau kaip dvigubai didesnės nei vidutinis uždarbis (šiemet 879,2 eurai „į rankas“ – aut. past.), tada ir padarome mokesčio tarifą – visiems 20 proc., o uždirbantiems daugiau, nuo papildomos sumos – papildomas procentas mokesčio.
Tada išeitų taip, kad tuos vaiko pinigus visiems išmoka. Turtingesni vaiko pinigus toliau gauna, bet jiems padidintų mokestį tokiu mastu, kiek jie vaiko pinigus prarastų“, – tv3.lt kalbėjo R. Lazutka.
Konkrečių pasiūlymų neturi
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė patikina kol kas negirdėjęs apie pasiūlymus vaiko pinigų sistemą performuoti per mokestines lengvatas.
„Tikrai tokio plano nėra. Mums svarbiausia yra priimti tai, kas suplanuota 2021 metams, kas yra prisižadėta, kad ta išmoka yra išlaikoma universali. O Vyriausybė šiuo metu rengia, matyt, rengs priemonių planą ir teiks savo siūlymus.
Kol to matymo mes neturime, negalėčiau komentuoti apie tą kryptį. Kol kas nei užmačių, nei projektų nėra rengiama, mano žiniomis, kad būtų bandoma reformuoti vaiko pinigus“, – tv3.lt kalbėjo M. Lingė.
O štai dėl 2021-ųjų M. Lingė ramina – universalioms išmokoms valstybės biudžete lėšos numatytos.
Vaiko pinigus Lietuvoje gauna daugiau nei 500 tūkst. vaikų.
