Naujosios Vyriausybės programoje mokyklų tinklas minimas ne kartą. Pirmiausiai žadama kartu su savivaldybėmis jį peržiūrėti ir „kurti naujos kartos mokyklas – ugdymo pokyčių generatorius“.
Mokyklų skaičius ne mažės, o didės
Tiesa, plane nerašoma, kad dalis, pavyzdžiui, mažiausių ar nepažangiausių mokyklų bus uždaromos. Vyriausybė užsimena ketinanti įvesti vienodą ugdymo standartą visose šalies mokyklose.
„[Standartas] numatys ne tik veiklos ir ugdymo kokybės reikalavimus, neformalaus ugdymo prieinamumą, bet ir nubrėš pagrindinius mokyklų tinklo stiprinimo parametrus (mokytojo/mokinio santykis, jungtinių klasių panaikinimas, klasių komplektų skaičius, administracinio ir ūkinio personalo normavimas ir kt.)“, – rašoma Vyriausybės programoje.
Tuo metu prastesnėms mokykloms žadama suteikti papildomą pagalbą.
„Pradėsime nuo prasčiausiai įvertintų mokyklų ir jų sėkmingą pokytį paversime nuolatine programa, skirta spręsti silpniausių mokyklų ugdymo ir veiklos kokybės problemas“, – teigiama programoje.
Kaip atrodo iš Vyriausybės programos, mokyklų tinklas ne tik nebus mažinamas, jis bus plečiamas kariant naujas mokyklas – „Tūkstantmečio“ gimnazijas.
„Šios gimnazijos bus skirtos mažinti ugdymo rezultatų atskirtį tarp miesto ir rajono mokyklų, siekiant, kad vaikai turėtų visas galimybes gauti kokybišką, šiuolaikinį išsilavinimą“, – teigiama programoje.
Žadama, kad šiose mokyklose dirbs aukščiausio lygio mokytojai, bus plėtojamas šiuolaikinė švietimo infrastruktūra, jas vienys universalus dizainas.
„Tuose rajonuose, kur jau veikia panašaus tipo gimnazijos, jas stiprinsime ir gerinsime infrastruktūrą, kur tokių galimybių nėra, steigsime naujas“, – rašoma programoje.
Prioritetas – švietimo kokybei
Tuo metu švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė vengia kalbėti apie mokyklų reorganizavimą ar mažų švietimo įstaigų uždarymą. Jos teigimu, prioritetas turėtų būti teikiamas ugdymo kokybei bei nacionaliniam susitarimui dėl švietimo.
„Pirmiausia prioritetas būtų ankstyvajam ir bendrajam ugdymui: labai svarbu, jog keistųsi, stiprėtų bendrojo ugdymo turinys.
Mes matome, kad yra didžiuliai skirtumai tarp mokyklų – miesto ir kaimo, didžiuliai ugdymo rezultatų skirtumai ir yra labai svarbu, kad mūsų visi vaikai turėtų kuo didesnes galimybes įgyti perspektyvas suteikiantį išsilavinimą ir kad tos galimybės nepriklausytų nuo gyvenamosios vietos ar socialinės šeimos padėties“, – kiek anksčiau naujienų agentūrai BNS yra sakiusi J. Šiugždinienė.
Tiesiog uždaryti mokyklas – sunku
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas akcentuoja, kad ugdymo įstaigų tinklą būtina pertvarkyti, kad vyresnių klasių moksleiviai neturėtų mokytis prastomis sąlygomis. Tačiau jis pripažįsta, kad šis klausimas sudėtingas ir priklauso nuo daug kintamųjų. Viena iš problemų – savivaldybės.
„Viena vertus, yra tokių signalų, kad mažose mokyklėlėse yra perteklinio ūkinio personalo pridarbinto, įtarimų, kad jie gal nelabai dirba. O kita problema yra, kad savivaldybės visą tą ūkinį personalą tvarko. Dabar ten milžiniškos lėšos eina ir niekas nežino, kaip jos iki galo nueina“, – tv3.lt kalbėjo A. Žukauskas.
Jis sakosi Seime numatęs pokyčius spręsti šią problemą, kad mokyklų ūkinį personalą pavyktų optimizuoti ir švietimui finansuoti skirti pinigai būtų skiriami būtent ugdymui.
Dar viena problema, pasak A. Žukausko, – tiesiog mokyklų uždarymas. Jo manymu, savivaldybės nebus suinteresuotos uždaryti mokyklų, jei negaus kokios nors paskatos.
„Galėtų būti tokios paskatos – tų pačių mokytojų atlyginimų sutvarkymas, jeigu savivaldybė pagal tam tikrą tvarką tinklą optimizuoja, arba kelius nutiesti“, – svarstė komiteto pirmininkas.
„Tūkstantmečio“ gimnazijų idėja neišgryninta
Tiesa, A. Žukauskas mano, kad iš dalies mokyklų tinklo optimizavimo problemą išspręsti padėtų jau minėtos „Tūkstantmečio“ gimnazijos. Tačiau, kaip pažymi Seimo narys, šių mokyklų sąvoka visiškai neišgryninta.
„Mano galva, tos „Tūkstantmečio“ mokyklos ir galėtų būti tos, į kurias suvežtų vaikus iš prastesnių mokyklų. Manau, kiekvienoje savivaldybėje tų gimnazijų yra ir vieną iš tų gimnazijų padarius tokia, į ją investavus, mokytojus ten normalius surinkus toms mokykloms, kurios yra tokioje atskirtyje...
Tikrai yra mokyklų, iš kurių metų matais nė venas vaikas neįstoja nei į kolegiją, nei į universitetą. Čia reikėtų, aišku, tartis su ministre ir užmušti du zuikius – ir tinklą optimizuoti, ir ugdymo kokybę pakelti“, – svarstė A. Žukauskas.
Vis dėlto, jei „Tūkstantmečio“ gimnazijos būtų skiriamos mažiau pažangiems vaikams, tai prieštarautų pirminei idėjai Vyriausybės programoje, kad šios mokyklos burtų itin gabius vaikus.
„Nei dėl „Tūkstantmečio“ mokyklų, nei dėl tinklo optimizavimo įgyvendinimo idėja kol kas nėra išgryninta. Manau, kad Vyriausybė dabar turi parengti programos įgyvendinimo planą. Va ten ir pasimatys tie dalykai ir mes padiskutuosime, kaip įgyvendinti tas idėjas“, – pridūrė A. Žukauskas.
Jo manymu, Vyriausybės programos įgyvendinimo planas visuomenės akis pasieks tik pavasarį.
Ne viskas Vyriausybės rankose
Negalima sukarti visų šunų ant Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei centrinės valdžios dėl mokyklų tinklo, pažymi žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas. Kur kas daugiau priklauso nuo savivaldos politikų.
„Jie tai puikiausiai žino, kas 20 metų vyksta jų savivaldybėje. Žino kiekvienos mokyklos lygį. Jau koks 15 savivaldybių iš 60 yra susitvarkę tą savo tinklą ir sugeba išlaužti maksimalią kokybę iš to, ką gali sukurti.
O kitos savivaldybės net neketina to daryti. Vien tik reikalauti, kad ministerija kažkaip imtųsi viską padaryti, ypač dabar, per karantino sąlygas, neišeina“, – tv3.lt kalbėjo G. Sarafinas.
Čia pat jis priduria, kad savivaldybėms optimizuoti mokyklų tinklą ar lemti kitus su švietimu susijusius pokyčius nėra taip sudėtinga. G. Sarafinas pateikia Raseinių rajono savivaldybės pavyzdį, kur 2019 m. pavasarį išrinkus naują merą dar tą patį rugsėjį panaikintos jungtinės klasės.
„Daugiau priklauso nuo savivaldybių, nes jos yra mokyklų steigėjos. Jos galėjo jau seniausiai viską nuspręsti. Juolab, kad valstybė, finansinėmis priemonėmis šiek tiek paspausdama, darė, kad, jeigu mokykloje arba klasėje, pavyzdžiui, yra labai mažai vaikų, tai mažina finansavimą. Ji finansiniais įrankiais davė susivokti, kad savivaldybės elgiasi klaidingai“, – pastebėjo G. Sarafinas.
Tačiau čia pat jis priduria, kad dalies savivaldybių politikai apie mokyklų tinklą turi savitą supratimą. Kai kuriose savivaldybėse vengiama uždarinėti mokyklas, nes jose paprasčiausiai dirba savi žmonės.
„Jeigu savivaldybių politikų žmonos ar vyrai dirba mokyklų administracijose, tai jie niekada nebus suinteresuoti jos uždaryti, kad ir kas aplinkui vyksta. Jie turi savo asmeninį interesą, jie negalvoja apie mokinius.
Jie gali manipuliuoti, sakyti, kad pas mus gyventojai nori turėti daug mažų mokyklų. Jie taip pasako ir ką tu jiems gali atšauti? Jie manipuliuoja ir sako, kad turi 16 parašų, kad išlaikytų tą mokyklą. Ir laiko“, – sakė G. Sarafinas.
Gražios idėjos gali lengvai išsigimti
Tuo metu „Tūkstantmečio“ gimnazijų idėją G. Sarafinas vertina gana skeptiškai. Jis primena, kad ir gimnazijos, jų kūrimo Lietuvoje pradžioje, buvo prestižinės mokyklos, kur turėjo mokytis gabiausi mokiniai. Dabar realybė kiek kitokia.
„Dabar gimnazija yra bet kam, bet kaip, kas nori, užeina. Nuo to pirminio tikslo buvo nutolta. Nežinau, ar visada reikia naujai pažiūrėti“, – kalbėjo G. Sarafinas.
Čia pat jis mini ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą, kurį moksleiviai atlieka 10 klasės pabaigoje.
„Jis buvo sugalvotas kaip slenkstis. Jeigu po 10 klasės [patikrinimą] išlaikai kažkokiu lygiu, eini į gimnaziją. Bet tas niekur neveikia, nors buvo sugalvota ir įdiegta“, – priminė G. Sarafinas.
Būtent dėl minėtų priežasčių, anot G. Sarafino, „Tūkstantmečio“ gimnazijos, nors ir yra graži idėja popieriuje, eidama per įvairių politikų rankas išsigims.
„Įsteigsime „Tūkstantmečio“ mokyklas, tai gražu, pati idėja progresyvi, bet kaip ji išsivartys per ateinančius 6–7 metus, nelabai tikiu, kad taip, kaip parašyta, taip ir bus. Mūsų vietos valdžios politikai, mokyklų administracijos sugeba tas geras idėjas pasidaryti sau patogias ir tada pati idėja tampa kažkokia tokia...“ – teigė G. Sarafinas.
2019–2020 metais Lietuvoje veikė 1 056 bendrojo ugdymo mokyklos.
