Trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitete diskutuota apie išaugusį mirtingumą šalyje, Konstatuota, kad situacija yra tragiška ir ją nedelsiant reikia imtis spręsti atsakingoms institucijoms.
Situaciją pristačiusio Statistikos departamento atstovo Jono Bačelio teigimu, vertinant savaitines mirtis ankstesnių metų kontekste du šuoliai buvo fiksuoti liepos ir rugpjūčio mėnesiais, o dabar įgaunamas pagreitis ir išsiveržiama iš vadinamosios istorinės orbitos.
„Nors kol kas vertinami „žali“ duomenys ir mirtys suskaičiuotos nepalyginus demografinių pokyčių, bet kuriuo atveju matomas beprecedentis mirčių perviršis.
Jeigu turėtume tikėtis 750 mirčių per savaitę, iš tiesų turime maždaug 1150, Ir tendencija buvo, kad nuolat augo. Jau praktiškai 3–9 savaitės turime augimą ir nepanašu, kad jis mėgintų sustoti“, – aiškino Statistikos sklaidos ir komunikacijos skyriaus analitikas.
Anot jo, šią ir prieš tai buvusią savaitę fiksuojama 400 mirčių daugiau, taigi numirė daugiau žmonių, nei istoriškai turėjo numirti.
Perviršis – 60 proc.
Jis aiškino, kad minėtieji du šuoliai vasaros mėnesiai galėtų būti siejami su temperatūros efektu, nes tuo metu fiksuoti karštų valandų (siekiančių virš 28 laipsnių temperatūros) rekordai.
„Apskritai istoriškai iš daugiau nei 200 metų stebėjimo tai yra vieni rekordinių [pagal karštį - aut. past.] metų. Bet visas kitas mirčių perviršis, prasidedantis nuo spalio vidurio, akivaizdžiai nebus paaiškinamas aukšta temperatūra“, – sakė jis.
Statistikos departamento atstovo aiškinimu, norint kalbėti apie mirčių perviršį, galima jį skaičiuoti keliais būdais.
„Galima tą daryti procentais, teigti, kad visos lauktos istorinės mirtys tolygu 100 proc., o perviršis būtų 60 proc. daugiau mirčių, nei laukta.
Tą mirčių perviršį sudaro ir visos žinomos, patvirtintos mirtys, kai turima Covid-19 diagnozė, kai tai yra pagrindinė mirties priežastis ir taip pat nematomos pandemijos aukos. Tad jei taip skaičiuotume, tai turime 60 proc. padidėjusį mirtingumą.
Bet pagrindu galima laikyti oficialiąsias Covid-19 mirtis, tai tų nematomų pandemijos aukų bus 1,5 daugiau nei oficialių mirčių“, – dėstė jis.
Daugiau miršta namuose
Higienos instituto mirčių ir jų priežasčių registro vadovė Rūta Ustinavičienė, pristačiusi išankstines mirčių priežastis pabrėžė, kad šiais metais padidėjo namuose mirusių asmenų skaičius.
„Mirčių absoliutus skaičius nuo 2017 iki 2019 metų mažėjo, o šiemet matomas padidėjimas. Kiekvienais metais daugiau nei pusę visų mirties priežasčių sudarė širdies ir kraujagyslių ligos. Palaipsniui mažėjo mirusių namuose, o mirusių ligoninėse procentinė dalis po truputį didėjo. O šiemet mirusiųjų namuose padidėjo, o ligoninėse – sumažėjo“, – sakė specialistė.
Anot jos, lyginant su 2019 metais daugiausiai prisidėjo kraujotakos sistemos ligų.
„Natūralu, jų ir taip daugiausiai. Taip pat toliau rikiuojasi infekcinės ir parazitinės ligos, kvėpavimo sistemos, virškinimo sistemos ligos, mirtys dėl piktybinių navikų ir išorinių mirties priežasčių“, – sakė R. Ustinavičienė.
400 daugiau mirčių – vien nuo kraujotakos ligų
Toliau lyginama mirtingumą su trejų metų vidurkiu specialistė pažymėjo, kad šių metų kovo–rugsėjo mėnesiais prisidėjo 401 mirtis kraujotakos sistemos ligų klasėje.
„Kurios ligos labiausiai nulėmė padidėjimą? Tai būtų hipertenzinė širdies liga ir smegenų kraujagyslių ligos.
Infekcinėse ir parazitinėse ligose didžiausią padidėjimą nulėmė sepsis. Piktybinių navikų – krūties piktybinis navikas ir gimdos kūno piktybinis navikas“, – vardijo ji.
Nemaža dalis mirčių fiksuota ir dėl kitų priežasčių 421. Jų didžiąją dalį sudarė cukrinis diabetas, į mirčių dėl kitų priežasčių grupę patenka ir mirtys nuo Covid-19.
Specialistės teigimu, pokyčiai vertinant kas mėnesį – sausį, vasarį, kovą – skirtingose ligų klasėse iš tikrųjų nėra vienodi ir tendencingi:
„Štai balandį matomas kraujotakos ligų padidėjimas, o gegužę jau stebimas sumažėjimas. Taigi iš vieno mėnesio duomenų yra labai sunku kažką nuspręsti.“
Lapkritį – 151 mirtis nuo Covid-19
Kalbėdama apie naujausius, t. y. spalio mėnesio duomenis, kurie paskelbti vakar, specialistė pažymėjo, kad juos vertinti reikėtų atsargiau.
„Bendrai situacija nelabai skiriasi nuo kovo–rugsėjo mėnesių. Daugiausiai prisidėjo mirčių kraujotakos, virškinimo sistemų ligų klasėje. (...) Taip pat fiksuotos 83 mirtys nuo Covid-19 spalio mėnesį. Pagal amžiaus grupes daugiausiai prisidėjo 60 metų ir vyresnių asmenų grupėje bei 40–49 metų amžiaus grupėje“, – sakė ji.
Lapkričio 16–22 dienos duomenimis, situacija vėlgi yra panaši – lyderiauja kraujotakos, kvėpavimo sistemos, infekcinės ir parazitinės ligos. Taip pat fiksuota 151 mirtis nuo Covid-19. Infekcinių ligų daugiausiai sudarė sepsis, kvėpavimo – pneumonijos (tiek nepatikslintos, tiek virusų sukeltos). Daugiausiai mirusiųjų – vyresni nei 60 m. amžiaus.
S. Jarmalaitė
Daugiau vėlyvųjų vėžio stadijų
Nacionalinio vėžio instituto laikinoji vadovė prof. Sonata Jarmalaitė, lygindama praėjusių ir šių metų kovo–lapkričio periodo duomenis, pažymėjo, kad tikrąją situaciją pavyks įvertinti kiek vėliau, bet jau yra nerimą keliančių duomenų.
Anot jos, nustatytų ankstyvų stadijų navikų skaičius kiek mažėjo.
„Bet atitinkamai matomas poslinkis daugėjančių nustatomų vėlyvųjų ligos stadijų. Nors kol kas ir nemažu procentu“, – sakė ji.
Be kita ko, stebima sumažėjęs atvykstančių vyresnių diagnozuojamų asmenų skaičius:
„Taip būti neturėtų, nes, kaip žinoma, vėžys yra pagyvenusių žmonių liga. Matyt, vyresnio amžiaus asmenys neatvyksta diagnozei ir nėra registruojami.“
S. Jarmalaitė kartu pastebėjo, kad fiksuotas visų paslaugų kritimas 10 proc.: mažėjo chirurginių paslaugų dėl vėžio apimtys ir ankstyvųjų stadijų operuojamų navikų.
