Jau kurį laiką visuomenę pasiekia žinutės ne tik apie mirčių nuo Covid-19 ar atvejų rekordus, bet ir tai, kad kritiškai senka ne tiek lovų, bet medikų, galinčių pasirūpinti pacientais, resursai. Kiek jų beliko, kaip šiuo metu dirba medikai Vilniaus regione ir ko apskritai laukti artimiausiais mėnesiais? Apie visa tai – pokalbis su Santaros klinikų direktoriumi prof. habil. dr. F. Jankevičiumi.
Gydytojai sako šiuo metu laukiantys ne Kalėdų, o mažesnio pacientų antplūdžio. Kokia šiuo metu situacija Santaros klinikose ir Vilniaus regione – ar dar yra resursų, kur guldyti Covid-19 pacientus?
Situacija, žinoma, išlieka labai įtempta ir kol kas labai gražių prognozių neturime. Lovų užpildymas šiuo metu siekia 90 proc. – tiek Santaros klinikose, tiek atraminėse regiono ligoninėse. Jei kalbėtume tiksliau, tai Santaros klinikose lovų užimtumas siekia 95 proc., Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje – 90, Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje – 80. Ta pati situacija kalbant ir apie Covid-19 pacientams skirtas reanimacijos-intensyviosios terapijos lovos – jų užimtumas irgi labai aukštas, arti 90 proc.
Bet reikia suprasti, kad mes, žinoma, išrašome pacientus, tai vyksta nuolatos ir taip stengiamės balansuoti. Be jokios abejonės, atsižvelgiant į tas visas prognozes, ką girdime iš specialistų lūpų, reikia visiems plėstis ir mes apie tai galvojame. Aišku, plėtra negali būti begalinė, nes plėsdami covidines lovas mes dar labiau susispaudžiame ir paliekame mažiau planinės būtinosios pagalbos.
Tokiu būdu bus „aukojami“ kiti skyriai ir kitos paslaugos dar labiau „trauksis“?
Tikrai taip, bet plėsimės toliau, kiek įmanoma, resursų dar turime. Štai Vaikų ligoninėje kuriamas specializuotas Covid-19 skyrius, darome visokius infrastruktūros pokyčius, kurie leidžia mums šiek tiek padidinti tų lovų skaičių.
Be to, kaip žinote, turime atramines ligonines, Vilniaus mieste centras yra klinikinė ligoninė, ten dar turime galimybę išplėsti ir papildomai turėti net 70 covidinių lovų. Bet tam dar reikalinga įranga, ne visos lovos turi deguonies prieigą.
Neabejotinai labai svarbus išlieka personalo klausimas, jo trūkumas. Stengiamės mobilizuoti darbuotojus iš visų įmanomų – ir atraminių, ir kitų Vilniaus bei regiono ligoninių. Kas šioje vietoje yra gerai – ką tik Vilniaus universiteto medicinos taryba priėmė sprendimą, leidžiantį pasitelkti žymiai didesnį rezidentų skaičių, kas bus labai didelė pagalba.
Šokiruoja pastarųjų savaičių mirčių perviršio statistika ir jau pasigirsta tokių kalbų, kad tuoj pristigs medikų, kurie teiktų net būtinąją pagalbą. Ar realu, kad taip nutiktų?
Tai labai rimtas klausimas, bet padėtis yra tokia, kokia yra. Išties mūsų svarbiausias tikslas dabar nemažinti būtinosios pagalbos lygio, kad pacientai, kuriems įtariamas miokardo infarktas, insultas, tie klasteriniai pacientai, gautų visas įmanomas paslaugas šimtu procentų.
Taip pat stengiamės išsaugoti tą būtinąją pagalbą, kurios negalima atidėti. Tai įvairiausios būklės – onkologinės, transplantacijos ir dar pakankamai platus spektras tų paslaugų, kurias atidėjus turėsime daug komplikacijų. Taigi jas irgi stengiamasi išsaugoti.
Žinoma, nukenčia tie pacientai, kuriems negalime teikti mažiau skubios planinės pagalbos. Tai ir gyvenimo kokybės klausimai ir kai kuriais atvejais tai irgi gali sukelti kažkokių tolimų komplikacijų. Bet darome, ką galime. Šiaip planinių paslaugų klinikose šiuo metu sustabdyta iki minimumo. Stengiamės nenustatyti kažkokio procento, kiek jos teikiame, bet vertiname atvejus, kai paslaugos negalime atidėti, kai tai sukels kažkokią rimtesnę komplikaciją.
Jau dabar kai kurių gydymo įstaigų gydytojai prabyla, kad tenka rūšiuoti pacientus, kam teikti pagalbą pirmiau. Jūsų nuomone, ar realus toks scenarijus platesniu mastu? Pavasarį tai dar tik atrodė tik tolima, per televizoriaus ekranus matoma realybė tik kitose šalyse.
Pagal ligos ir būklės pobūdį pacientus visada rūšiuojame. Bet tikrai nediskriminuojame pacientų pagal amžių ar tai, kad serga Covid-19. Bet jei kalbame apie pasirinkimą, kurį iš dviejų pacientų prijungti prie atitinkamos įrangos, tai tikrai taip nėra. Pacientas netraukia loterijos, kam teks ventiliavimo aparatas. Aišku, mes pakankamai neblogai aprūpinti – tiek Santaros klinikos, tiek ir pagrindinės atraminės ligoninės.
Tačiau ar visų resursų pakanka mažesnėse regiono ligoninėse?
Kur išties didžiausia problema, pavyzdžiui, Alytaus ligoninė tapo visiškai covidine, ten nebėra būtinosios pagalbos nei terapiniams, nei chirurginiams pacientams. Ir tada jie yra nukreipiami į kitas regiono ligonines, kurios tikrai turi lovų ir pakankamai personalo, kad galėtų tą pagalbą suteikti. Bet, žinoma, reikia vykti toliau, tai gal pacientams nėra patogu, užtrunka laiko. Bet taip tenka išeiti iš tos pandeminės situacijos, kuri slegia ir, žinoma, didžiausia našta tenka pacientams ir medikams.
Viešojoje erdvėje regėjome vaizdus, kaip prie ligoninės laukia ištisa „greitukių“ eilė. Kiek toks pacientų vežiojimas iš ligoninės į ligoninę sukelia papildomų iššūkių?
Išties stebiuosi, bet sistema dar tuos krūvius kažkaip atlaiko, žinoma, ne taip greitai, kaip norėtųsi. Kartais ir eilės susidaro, susigrūda tos greitosios, bet viskas vis tiek vyksta palyginti sklandžiai. Ir čia labai reikia padėkoti mūsų medikams ir greitosios pagalbos stočiai, kuri sugeba atlaikyti tokį nežmonišką krūvį.
Palyginti neseniai kalbėjote, kad trūksta greitųjų PGR testų. Kokia situacija šiuo metu?
Gauname tuos testus, bet kadangi jų yra vienintelis gamintojas, tai jų daug nėra. Bet išsiverčiame su tuo minimumu, kurį turime. Tačiau daug svarbiau, kad į pagalbą ateina nauji – greitieji antigeno testai. Jau po kelių dienų turėsime pakankamą jų kiekį ir tai yra testai, kurie gali labai padėti suteikiant skubiąją pagalbą ir rūšiuojant pacientus į Covid-19 teigiamus ir neigiamus. Aišku, gavus neigiamą atsakymą vis tiek turėsime atlikti PGR tyrimą, bet vis tiek tai bus didelis palengvinimas. Taip stipriai nukraunama laboratorija ir galima per 15 minučių gauti atsakymą.
Ar jau dėliojami konkretūs planai, kaip vyktų medikų vakcinacija?
Procesai jau pajudėjo, esame paruošę ir saugyklą, kurioje turėsime galimybę vakciną laikyti prie -70 temperatūros, atitinkamai šaldymo kameros aprūpintos ir signalizacija, apsaugos sistema, kuri kontroliuos temperatūros svyravimus ir panašiai.
Taip pat jau dėliojamės prioritetus, pagal kuriuos ruošiamės skiepyti medikus. Žinoma, ta pirmoji partija nėra gausi – tikimės, kad gausime 2000 „Pfizer-BioNTech“ vakcinos dozių ir sausio pradžioje pradėsime vakcinavimą. Pirmieji paskiepyti medikai bus tie, kurie turi tiesioginį kontaktą su Covid pacientais – tai priėmimo, intensyvios terapijos skyriaus darbuotojai ir kiti priešakinėse linijose dirbantys medikai. Svarbu, kad visi, kuriems pagal nurodytą tvarką priklausys vakcinavimas, skiepus gautų ir neatsisakytų. Labai daug skiriame dėmesio edukacijai ir informavimui apie tai.
Kai kuriems kelia nerimą tai, kad dalis pačių medikų skeptiškai žiūri į skiepus. Kaip vertinate tokias nuotaikas?
Labai tikiu, kad dauguma jų pasiskiepys. Norėtųsi, kad taip būtų, žinoma, ar taip įvyks, laikas parodys. Bet tie, kurie nepasiskiepys, jie negalės dirbti pirmose linijose, su tais pacientais, kurie turi aukščiausią riziką užsikrėsti covidu. Tai pareikalaus vėl tam tikrų infrastruktūrinių pokyčių tam, kad mūsų pacientai būtų apsaugoti nuo nepasiskiepijusių medikų. Aišku, priverstinio skiepijimo būti negali. Bet dėl to labai stengiamės apie tai daug detaliai kalbėti – apie vakcinos veikimą, šalutinius poveikius, skiepijimo tvarką.
Galbūt yra ir gerų žinių – einant laikui vis daugiau pačių medikų perserga ir gali grįžti į darbą jau ilgesniam laikui?
Tikrai taip, nauji reguliavimai dėl izoliacijos sutrumpinimo, persirgusių asmenų [izoliuotis po aukštos rizikos kontakto nereikia bent 3 mėnesius, – aut. past.] paremti naujausiais mokslo atradimais. Dėl to žmonės daug greičiau sugrįžta į darbą ir mes dėl to labai džiaugiamės.
Kokią apskritai regite artimiausių mėnesių perspektyvą? Jau kalbama, kad naujos bangos reikia laukti sausio gale–vasarį. Kiek ilgai dar sveikatos sistema „patemps“ tokius krūvius?
Manau, kad temps tiek, kiek reikia. Dėka pasiaukojančio medikų darbo ir jų ištvermės. Nes, kaip jau ne kartą esu sakęs, jie išties dirba „ant išsekimo ribos“. Bet šviesa tunelio gale yra ta, kad jau pradėsim vakcinavimą. Be to mums niekaip nepavyktų sukontroliuoti pandemijos.
Po pirmos partijos vakcinų ateis ir antra, trečia ir tos vakcinos jau pagamintas pakankami kiekis, kad užtikrintų visos šalies vakcinavimą visu šimtu procentu. Klausimas tik, kiek visa tai užtruks. Bet norisi tikėtis geru scenarijumi ir, manau, iki vasaros turėtume susitvarkyti.
Be abejo, mobilumo ribojimo priemonės, tas lockdownas yra labai reikalingas, bet tam, kad tai suveiktų, reikia laiko. Po kiekvieno naujo apribojimo reikia bent 2–3 savaičių. Bet labai noriu tikėti, kad žmonių sąmoningumas irgi pasikeis, jie ims labiau saugotis nei dabar.
Naujasis ministras sveikatos sistemai atsilaikyti irgi davė dvi savaites. Panašu, kad tai – kritinis laikas susiimti?
Visi tikimės, kad neperdegime ir atlaikysime, nes kitaip negali būti. Tikrai atlaikysime, tik klausimas, kokia kaina.
Ačiū už pokalbį.
