Lapkričio pabaigoje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas R. Karbauskis patikino atsisakysiąs Seimo mandato. Ir nors daug kas jį traukė per dantį, kad tai dar vienas pažadas, kuris nebus ištesėtas, dabar R. Karbauskis oficialiai nebedirba Seime.
Tačiau iš politikos jis trauktis nežada. Juoba, kad dabar, kaip teigia, opozicijos lauks įtemptas metas, bandant susivienyti prieš Vyriausybės programos ir valstybės biudžeto tvirtinimą.
Taip pat valstiečių lyderis prognozuoja, kad ketverius metus centro-dešinės valdančioji koalicija gali ir neištempti. Jo akimis, vertybiniai klausimai dėl lengvųjų narkotikų dekriminalizavimo ir tos pačios lyties asmenų civilinės santuokos įteisinimo sugriaus valdančiąją koaliciją.
Apie tai ir dar daugiau – portalo tv3.lt pokalbyje su R. Karbauskiu.
Galutinai palikote Seimą. Kaip atrodė pirmoji diena be mandato?
Šiandien (su R. Karbauskiu kalbėjomės lapkričio 26 dieną – aut. past.) buvo du susitikimai labai svarbūs man, jie labai laukti mūsų skyrių. Susitikau su Druskininkų skyriaus pirmininku ir su Šakių skyriaus atstovais. To neteko seniai daryti, tam neturėdavau tikrai laiko.
Jie labai, labai džiaugėsi, kad tie susitikimai įvyko dėl to, kad, iš tikrųjų, jiems norisi žinoti partijos strategiją, tai, kas vyksta Seime, bendrai politikoje. Mes tuo pasidalijome, šnekėjomės.
Manau, kad dabar bus daug susitikimų, pokalbių, kalbėsimės su kolegomis. Negalime sušaukti skyrių susirinkimų dėl aiškių priežasčių – dėl koronos grėsmės, dėl karantino. Bet tokie kelių žmonių susitikimai, laikantis saugumo reikalavimų, yra įmanomi. Dėl to, manau, kad tas artimiausiu metu bus padaryta su visų skyrių atstovais.
Nes laukia mūsų tarybos posėdis, kuris vyks nuotoliniu būdu, kuriame tvirtinsime šešėlinę Vyriausybę, turime taryboje patvirtinti mūsų išrinktą frakcijos seniūnę Aušrinę Norkienę. Tai tokie pagrindiniai darbai.
Prieš tai minėjote, kad ir pasitraukęs iš Seimo planuojate aktyviai reikštis politikoje. Girdžiu, daugiau dėmesio planuojate skirti partijos bendruomenei. Kaip dar ketinate reikštis?
Jeigu stebėjote mano feisbuką, pastebėjote, kad dalinausi dviem pranešimais. Vienas – įstatymai, kurie siūlomi dėl situacijos vaistinėse. Tai tyrimas galimos grėsmės, kurią kelia naujai sudarytos valdančiosios daugumos atstovų įstatymų projektai. Paaiškinama rinkėjams, ką tai reikštų.
Ir toliau buvo mano pokalbis su Daiva Žeimyte-Biliene. Tai aš ir juo pasidalinau. Feisbuke, kur aš dalinuosi, kuo, manau, reikia dalintis, kaip supratote, pasiekiamumas mano nepasikeitė.
Tai, kaip suprantu, būsite labiau stebėtojas iš šalies?
Taip, be abejonės. Tą ir bandžiau sakyti anksčiau. Bet tuo momentu aktualizavosi truputį kiti dalykai man išeinant. Sakiau, kad dabar man bus netgi lengviau, kaip mokesčių mokėtojui, kaip darbdaviui, kaip ūkininkui, kaip mecenatui – daug čia tų statusų yra, kurių negalėjau turėti, būdamas Seimo nariu.
Pati suprantate, kad mano kritika kaip Seimo nario, Seimo daugumai arba kokiam nors kitam Seimo nariui priimama kaip tam tikras kivirčas ar dar kas panašaus. Bet kaip mokesčių mokėtojas aš galiu būti daug kietesnis. Mano komentarų nelabai išeina priimti tada kaip vieno Seimo nario kritiką kitam Seimo nariui ar kažką panašaus. Tame matau pliusus.
O kokie trūkumai?
Jeigu šnekėti apie minusus, be abejonės, minusų tame taip pat yra. Nes tas pulsas darbinis, kokį jauti Seime, galbūt jau nebejausi tokio kasdieninio, kasminutinio pulso. Bet yra kolegos, kolegų skambučių skaičius visai nesumažėjo.
Tikrai dalinasi, tariasi. Nes visi suprantame, kad esame viena komanda. Kaip sakiau išeidamas savo kolegoms, kai manęs nėra Seime, komandai, kaip ir krepšinio komandai ar kad ir kokia tai bebūtų komanda, – kada išeina žaidėjas – tai gali būti kapitonas, įžaidėjas, kalbant krepšinio terminologija, – komanda mobilizuojasi ir pradeda dar geriau žaisti.
Neturiu galvoje, kad buvau nevykęs seniūnas. Bet turiu galvoje, kad visi supranta, kad ta vieta tuščia būti negali, kažkas turės įžaidinėti, kažkas turės būti kapitonu ir t. t. Tai šitoje situacijoje, manau, viskas bus gerai. Visų nuotaikos yra darbinės.
Visi suprantame, kad mums bus labai sunkus metas, nes visiškai akivaizdu, kad šita valdanti dauguma grįžta į korupcijos kelią. Jeigu jie nuo to pradeda, aišku, mums bus tikrai nelengva, nes didelis krūvis bus visa tai papasakoti, galų gale, apginti Lietuvos žmonių interesus.
Man kartais kyla toks klausimas pačiam, kodėl jie (valdančioji koalicija – aut. past.) tokie agresyvūs yra. Pavyzdžiui, dabar ta situacija – buvo [Ingridos] Šimonytės tvirtinimas. Jie buvo įsitempę, galvojo – užteks balsų ar neužteks, tarėsi, kažko iš salės paprašė išeiti, kažkas dar atsitiko. Bet, jeigu jie būtų nuo pat pradžių normaliai elgęsi...
Juk mes iš pradžių pasakėme, mes gerbiame rinkėjų pasirinkimą, mes netrukdysime jums suformuoti Vyriausybę, mes kaip tik norime, kad kuo greičiau suformuotumėte Vyriausybę.
Mes tai sakėme atvirai. Bet juk ne mes sugalvojome neskirti vicepirmininko, ne mes sugalvojome atimti iš mūsų Audito komitetą. Jeigu jie būtų viską darę, kaip ir mes darėme prieš ketverius metus, mes dabar būtume patvirtinę I. Šimonytę, mes būtume už ją balsavę.
Sakote, kad nuo pat pradžių žadėjote padėti. Vis dėlto, kai kalbėjomės kiek anksčiau, man sakėte, kad opozicija būtinai turi balsuoti prieš premjero teikimą, prieš Vyriausybės programą, prieš biudžetą...
Aš suprantu, bet aš pats būčiau sakęs, kad pamirškime šitą klausimą. Jeigu trūktų... Jiems trūksta penkių balsų. Suprantate, mes balsavome prieš, bet mes tuo pačiu momentu galvojome, kaip būtų gerai, kad jiems užtektų balsų. Suprantate?
Tai kodėl tada negalėjote tiesiog balsuoti už I. Šimonytę?
Ne, tai buvo tiesiog... Mūsų atžvilgiu taip elgėsi, kad mes tiesiog nebegalėjome taip daryti.
Tai iš keršto?
Ne, ne iš keršto. Paprasčiausiai iš to, kad jie nebandė su opozicija... Juk jie mūsų net nepaprašė, jie net nešnekėjo su mumis apie tai, kad jiems balsų reikia. Čia ne tas momentas.
Jeigu santykis būtų normalus ir būtų normalus elgesys mūsų atžvilgiu, ir jie būtų atėję, ir pasakę, klausykite, mes turime problemą... Mes gi supratome, kad jie turi pakankamai balsų, ir kai 15 jų Seimo narių buvo izoliacijoje.
Ir kai buvo šita situacija, sėdėjau šalia Sauliaus [Skvernelio] ir mes šnekėjomės, taip, mes dabar darome, kaip reikia daryti, nes niekas su mumis nebandė šnekėti, niekas net problemos nekėlė, tik drebėjo ir kažkokias derybas vedė su kažkuo. Na, vyko, pavyko.
Jeigu būtų nepavykę, būtų dviem savaitėms atsidėję dar Vyriausybės formavimo dalykai. Tai dar dvi savaites reikėtų Sauliui likti premjero poste ir Vyriausybei laikinajai užiminėti, sakykime, ministrams savo postus. Mums norisi, kad jie kuo greičiau taptų Vyriausybe ir ministrais, dėl to, kad kuo greičiau visi pradėtų suprasti, koks neteisingas arba negeras sprendimas buvo rinkimuose. Nes mes aiškiai įsitikinę, kad jų laukia labai rimtos problemos. Nes tiek ambicijų, tiek norų ir tiek mažai kompetencijos... Akivaizdu.
Jeigu jūs sakote, kad norite, jog greičiau naujoji Vyriausybė pradėtų darbą, tada klausimas, kokia dabar bus valstiečių strategija dėl Vyriausybės programos, dėl biudžeto. Ar jūsų partiečiai palaikys?
Vyriausybės programą tai... čia jau nebėra pasirinkimo. Nebėra dėl to, kad Vyriausybė atsiras nepriklausomai... Vyriausybės programa yra tvirtinama atskirai, man atrodo, su Vyriausybės nariais, jei neklystu.
Bet Seimas turi balsuoti – turi pritarti arba atmesti. Taip kaip valstiečiai ketina elgtis?
Mes tikrai balsuosime prieš. Nes ten, mes įsivaizduojame, kad tai bus problema jau ir vertybinio pobūdžio, ir atitinkamai... Suprantu, kad ir rinkėjai pasimetę, ir mes pasimetę, nes mes nesuprantame, ką jie darys. Jie nei per praeitus ketverius metus sakė, ką jie darytų, nei dabar, ką jie darys. Tik pastoviai kartoja, kad viskas yra blogai.
Čia kaip su karantinu, kaip su koronaviruso valdymu. Juk jie visą laiką aiškino, kad mes darome neteisingai. Jūs girdėjote per pastarąjį laikotarpį po rinkimų nors ką nors, ką jie pakeistų? Aš tai negirdėjau. Ir tikriausiai neišgirsiu, nes nėra, ką pakeisti.
Jeigu jie pasiims mūsų Vyriausybės programą ir tęs tą darbą, tada mes tikriausiai balsuotume už.
Bet taip nebus.
Bet taip nebus. Reiškia, kada bandai įsivaizduoti, ką jie padarytų kitaip, supranti, kad nebegalėsi balsuoti. Mūsų Vyriausybės programa buvo optimali, ji buvo orientuota į dešimtmetį į priekį iki 2030 metų. Ji buvo kritikuojama negailestingai.
O faktas yra tas, kad mes dabar nežinome. Šitoje vietoje negalėčiau teigti vienareikšmiškai. Kaip ir pasakiau – jeigu bus mūsų programa, mes balsuosime už, bet taip tikriausiai nebus.
O kaip valstybės biudžetas? Juk jį ruošėte patys, tiesa, žinoma, bus pakeitimų. Ar valstiečiai balsuos už jį?
Jeigu bus biudžetas toks, kokį mes rengėme, tie pataisymai bus minimalūs, mes tikrai svarstysime, ką daryti.
Klausimas kitas. Buvo žingsniai keisti – jie paėmė ir sugrąžino vaiko pinigų klausimą, pensijų indeksavimo klausimą. Ten vienas veiksmas buvo padarytas Biudžeto komitete (Seimo Biudžeto ir finansų komitete – aut. past.), kuris mums sukėlė abejones, ar jie nesiruošia jų, tų įstatymų, keisti.
Paprasčiausiai, jeigu juos pradės keisti ir kelti išlaidas, kurias suplanuota mažinti, neliks nė mažiausios galimybės susilaikyti ar palaikyti biudžetą.
Bet turime kandidatės į socialinės apsaugos ir darbo ministres Monikos Navickienės patikinimą, kad artimiausius metus šiais klausimais nebus pokyčių ir šiame biudžete bus ir pensijų indeksavimas, ir vaiko pinigai.
Tai jūs dabar suprantate, apie kokį paradoksą šneku. Ketverius metus mus žemino visais būdais, kokiais tik galima, kad mes draudėjai, mes dar kažkokie – paprasta propaganda. Dabar, kai ateina momentas jiems imtis valdžios, mes nesuprantame, ką jie darys kitaip. Jie nepasakė, ką reikia daryti, ką kitaip darytų.
O žiūrint į kompetencijas, kurie pretenduoja į ministrus, tai nelabai aišku, kaip žmonės gali žinoti. Nes advokato padėjėja, būdama teisingumo ministre, ji tikrai savo kvalifikacija gerokai atsilieka nuo to ministro, kuris buvo.
Tų pavyzdžių galėčiau minėti visą eilę. Gal kažkokie stebuklai vyksta. Aš tiesiog neįsivaizduoju, kaip žmogus, niekada niekam nevadovavęs, neturintis jokios patirties, kad jis staiga yra kažkoks genijus, kuris iš aukštosios mokyklos suolo atsinešė visus gebėjimus. Galbūt taip yra. Tai man būtų labai netikėta.
Papasakokite apie valstiečių kuriamą šešėlinę Vyriausybę. Prieš tai minėjote, kad šešėlinio premjero postas žadamas S. Skverneliui. O kaip yra su kitais? Norėčiau, kad įvardintumėte konkrečias kandidatų pavardes.
Dabar jums negalėsiu įvardinti asmenų, nes jie pirma turi būti suderinti valstiečių partijos taryboje. Galiu tik pasakyti, kad dauguma iš jų yra Seimo nariai, tą galiu pasakyti. Jūs suprantate, kad šiandien frakcijoje yra Seimo nariai, kurie buvo ministrais, komitetų pirmininkais. Mes tikrai turime labai stiprią komandą.
Jau šiandien Seimo narių užtektų sudaryti šešėlinę Vyriausybę gerokai stipresnę už tą, kuri dabar formuojama. Bet mes kalbame ne tik apie Seimo narius. Kaip ir Saulius sakė, mes planuojame Vyriausybę tokią, kuri būtų pasiruošusi bet kurią minutę tapti tikrąją Vyriausybe. Ji taip turi būti suformuota. Čia juokų nėra.
Kitas labai svarbus klausimas yra šešėlinės Vyriausybės programa. Šitas taip pat bus padaryta. To niekada niekas per 30 nepriklausomybės metų Lietuvoje nebuvo padarę. Šešėlinė Vyriausybė, jeigu ji būdavo, ji niekada neturėjo programos, o mes tą programą patvirtinsime arba gruodžio mėnesį, arba vėliausiai sausio mėnesį.
Tai bus pilnavertis darbas Seime, oponavimas tiems žmonėms, kurie iš tikrųjų užims tas pozicijas tikrojoje Vyriausybėje. Tai yra žanras, kuris turi būti įgyvendintas labai kokybiškai.
Galutinis sąrašas bus tikriausiai pirmomis dienomis gruodžio mėnesio.
Ar pats sau numatė ten vietą?
Aš esu partijos pirmininkas. Šitoje situacijoje nemanau, kad tai būtų labai logiška, kad aš užimčiau kokio nors ministro poziciją šešėlinėje Vyriausybėje. Yra pas mus tikrai puikių Seimo narių ir ne Seimo narių partijoje, ne tik partijoje, kad tas kabinetas būtų tikrai labai stiprus.
Mano darbas yra bendradarbiauti su šešėliniu kabinetu, su frakcija, su tarybos nariais, su Europos Parlamento nariais, kaip partijos pirmininkui. Dabar aš tam galiu susitelkti ir, manau, kad šitas mano darbas nebus mažiau svarbus negu konkretaus šešėlinio ministro ar premjero darbas.
Grįžkime prie jūsų pasitraukimo. Jums paskelbus, kad ketinate atsisakyti mandato, pasigirdo kalbų, kad tokį scenarijų suplanavote dar prieš rinkimus. T. y., jei atsiduriate opozicijoje, atsisakote mandato, būtent dėl tos priežasties nedalyvavote vienmandatėje. Kiek tame tiesos?
Tada reiktų daryti prielaidą, kad aš buvau suplanavęs, kad mes rinkimų nelaimėsime.
Ne, galbūt tai buvo jūsų planas B.
Aš nėjau į vienmandatę apygardą dėl to, kad praėjusius ketverius metus aš jaučiausi nusikaltęs tiems rinkėjams, kurie mane išrinko vienmandatėje apygardoje. Aš neturėjau laiko dirbti Šilainių apygardoje, kaip įprasta vienmandatės apygardos Seimo nariui. Tikrai buvau ten minimaliai, dirbo, kiek pajėgė, mano padėjėjos, bet pats neturėjau tam laiko.
Kadangi aš Seime nebe pirmą kadenciją, žinau, ką reiškia dirbti Seimo nario pareigose vienmandatėje apygardoje. Man teko dvi kadencijas dirbti Šiaulių rajone ir ten mane šunys pažinojo, kai buvau vienmandatininkas, nelodavo, kai praeidavau kažkur. Nesijaučiau gerai, kada negalėjau atlikti savo pareigos taip kokybiškai, kaip tai reiktų padaryti.
Dar spalio pabaigoje pats tvirtinote, kad būsite konstruktyvi opozicija. Kol kas į tai nepanašu, matome nedaug konstruktyvumo, daugiau pykčių.
Konstruktyvumas yra tai, kad mes balsavome už Seimo pirmininkę. Tai mes nuo pirmos minutės norėjome dirbti konstruktyviai. Jeigu jie nebūtų pradėję iš karto taip elgtis... Jie galėjo ateiti ir sakyti, mums trūksta balsų, nes jų fiziškai nėra, būkite geri, neblokuokite. Tai šitoje fazėje galėjo būti kitaip.
Opozicija susivienys, čia tik laiko klausimas. Ją suvienys būtent įstatymo projektai, Vyriausybės programa neišvengiamai. Kadangi jau matosi, kad keli pirmieji registruoti įstatymai yra korupciniai, netikiu, kad socialdemokratai ir kiti Mišrioje grupėje esantys Seimo nariai puls juos palaikyti. Akivaizdu, kad nedarys šito.
Naujoji valdžia mus priešino pirmoje fazėje. Dabar savo žingsniais ji mus ir sujungs. Galiu dėl šito netgi derėtis. Akivaizdu, kad jie savo rankomis, savo sprendimais mus sujungs.
Kita vertus, atsitiks dar vienas dalykas, kai prasidės tam tikri vertybiniai klausimai. Jie dabar yra pas juos Vyriausybės programoje paskutinėje skiltyje, bet jie tikrai ateis į darbotvarkę. Čia jau ne tik opozicijai, čia ir pozicijai bus problemų.
Kuriuos klausimus konkrečiai turi omenyje?
Pavyzdžiui, sakykime, narkotikų įteisinimas arba vienos lyties šeimų kūrimas, arba Stambulo konvencija. Šitie klausimai gali sugriauti koaliciją, aš teigiu. Nes šitoje situacijoje Laisvės partijai teks pasirinkti tarp valdžios ir principų. Nes, žinant konservatorių sudėtį, žinant Liberalų sąjūdžio sudėtį, akivaizdu, kad kažkur apie 15–20 žmonių valdančiojoje koalicijoje už tai nebalsuos.
Dėl to tai nebuvo įrašyta į privalomus koalicijos dalykus, o tik į siekiamybes. Jie jau žino, kad koalicijoje surinkti tam balsų neįmanoma. Jeigu šitoje vietoje opozicija balsuoja prieš, o taip tikriausiai atsitiks, gausis paradoksas, kad Laisvės partijos lyderė turės apsispręsti – ar būti valdžioje, nešioti ministro regalijas, ar tarnauti savo rinkėjams, savo principams, savo vertybėms.
