Respublikinės Šiaulių ligoninės, kurioje ilgą laiką fiksuota viena iš sudėtingesnių situacijų, vadovas Remigijus Mažeika neslėpė, kad tylaus pasidžiaugimo dėl tam tikros stabilizacijos yra, tačiau apie tai kalbėti reikia dar labai atsargiai.
„Kalbėti apie geras žinias ir tam tikrus matomus stabilizavimo požymius labai pavojinga, nes, kaip rodo patirtis, tenka gyventi „kalniukų režimu“.
Per Kalėdas irgi turėjome tokį stabilizavimą, bet kaip driokstelėjo pirmadienį, tai bent Šiauliuose turėjome rekordinius pacientų skaičius. Todėl visus teigiamus pokyčius reikėtų vertinti labai atsargiai.
Tačiau, kiek matome rodiklius, tai kol kas augimas stebimas Panevėžio ir Vilniaus regionuose, tuo metu kituose stebima tam tikra plato stadija“, – komentavo jis.
Anot R. Mažeikos, nors labai agresyvaus poreikio plėsti lovų skaičiaus dabar ir nėra, įtampų išlieka kalbant apie reanimacijos lovas: „Jų užsipildymas ir mums kelia didelį nerimą, nes šios lovos yra labai brangios, reikalaujančios daug personalo.“
Neretai ligos eiga neprognozuojama
Ligoninės vadovas sutiko, kad šiek tiek situaciją galėtų palengvinti ir priimtas sprendimas leisti lengvesnius pacientus gydyti reabilitacijos ligoninėse. Visgi bėda ta, kad daugeliui tokių ligonių reikalingas deguonis, taigi tai būtų išeitis tik kalbant apie dalį pacientų.
Pašnekovas neslėpė, kad situacija, kokio sunkumo pacientai patenka į ligoninę, yra nuolat kintanti. R. Mažeikos teigimu, aišku viena, kad ir jauniems asmenims liga pavojinga, ypač turintiems antsvorio ir sergantiems diabetu.
„Ką jau tikrai žinome, kad vyresniems asmenims, turintiems gretutinių ligų, rizika labai didžiulė. Asmenis, sergančius cukriniu diabetu, su viršsvoriu, nepriklausomai nuo amžiaus taip pat lydi didžiulė rizika.
Jauniems pacientams ligos eiga taip pat gali būti labai neprognozuojama – kartais kraujagyslės pažeidžiamos nesuvokiamai, kartais pažeidžiami inkstai. Kitą kartą atrodo, kad žmogus jau sveiksta, o tada atsisako visos organizmo funkcijos, ištinka masyvus infarktas, inkstų nepakankamumas. Tokių atvejų tikrai daug ir jie neprognozuojami“, – pasakojo R. Mažeika.
Jis sutiko, kad visai realu, kad žmogus gali net nežinoti, kad serga cukriniu diabetu ar turi kitą patologiją ir deja, galbūt labiau nesisaugodamas, apie savo būklę sužino tik atsidūręs ligoninės palatoje.
Vakcina – vienas kertinių saugiklių
Kaip vienas saugiklių, kuris padėtų apsaugoti sveikatos sistemą nuo perdegimo, įvardijamas ir pagaliau Lietuvą pasiekusi vakcina nuo COVID-19. Nors jos kiekiai ir labai nedideli, R. Mažeika pabrėžė, kad tai vienareikšmiškai suteikia daug daugiau vilties.
„Vakcina visų pirma yra viltis medikų bendruomenei, kad mes galėsime dirbti, teikti paslaugas. Tai yra tikra dovana. Aišku, tie kiekiai yra labai maži, gauta tik nedidelė dalis, tad natūralu, kad kažkas gavo, kažkas – ne. Žinoma, kad dėl to atsiranda įtampos, bet reikia suvokti, kad negalime tos vakcinos kažkaip stebuklingai padauginti. Bet visiems tikrai ateis savo eilė“, – pastebėjo jis.
Anot įstaigos vadovo, prieš metus dar negalima buvo žinoti, kiek bus norinčiųjų skiepytis.
„Bet dabar jau matome, kad medikai skiepijasi labai noriai. Yra pasitikėjimas vakcina, suvokimas ligos, kad be skiepo neturime alternatyvos grįžti į normalų gyvenimą. Gal ir gerai, kad prie skiepo stovi eilės, taip tik pozityviai pavyzdys visuomenei rodomas“, – šviesiąją pusę siūlė įžvelgti R. Mažeika.
Deguonies palatos – praktiškai visose ligoninėse
Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininko Antano Matulo teigimu, ypač šiuo metu sudėtinga situacija dėl personalo reanimacijos skyriuose. Anot jo, juose dirbančios slaugytojos daugiausiai turėtų prižiūrėti du pacientus, sergančius COCID-19 ar kitomis sunkiomis ligomis.
„Tačiau šiuo metu viena slaugytoja prižiūri 10–12 ligonių, taigi kokybiška paslauga sunkiai įmanoma. Taigi šiandien pagrindinis uždavinys siekiant sustabdyti mirčių ir užsikrėtimų skaičių yra bendrai peržiūrėti ir užtikrinti kokybiškas paslaugas“, – sakė jis.
A. Matulo manymu, situaciją padės stabilizuoti ne tik jau minėtoji vakcina, bet ir kiti sprendimai.
„Manau, gal ir sustabdysim tą kolapsą dėl kelių priežasčių. Turime patvirtintą PSDF biudžetą, kuris, lyginant su šių metų biudžetu, didėja 375 milijonais, yra numatytas papildomas finansavimas priedams, medikamentams. Taip pat ministerijos biudžete numatytos ženklios sumos vakcinoms, apsaugos priemonėms, įrangai įsigyti.
Taip pat ruošiamas sprendimas dėl apmokėjimo ligoninėms įsirengti deguonies palatas. Šiandien jau visos rajoninės ligoninės praktiškai turi nuo 30 iki 50 covidinių lovų. Plėtra dar galima, bet svarbiausia išsaugoti personalą, o tą vėlgi padės išsaugoti prasidėjusi vakcinacija“, – dėstė parlamentaras.
Pasekmės sveikatos sistemos tik dar laukia
Be kita ko, specialistai ir politikai neslepia, kad dar nemažai iššūkių laukia ateityje, kai gali prisieiti srėbti pandemijos pasekmes sveikatos sistemai ir žmonių sveikatai apskritai.
„Matyt, kad bėdų bus, nes ką ir kalba SAM atstovai, efektyvi vakcinacija, siekianti 65–70 proc., gali užtrukti visus ateinančius metus. Kitas dalykas, reikia, kad susidorotume su kitomis pasekmėmis. Čia nerimą itin kelia didėjantis perteklinis mirčių skaičius, didesnis mirtingumas namuose“, – pastebėjo sveikatos reikalų komiteto narė, medikė Jurgita Sejonienė.
Ji priminė, kad pirmosios bangos metu triko sveikatos priežiūros paslaugų teikimas tiems pacientams, kurie nesirgo Covid-19.
„Nors antrosios bangos metu paslaugos nėra ribojamos, bet susiduriama su tuo, kad paslaugų apimtys, pavyzdžiui, onkologijoje, yra sumažėjusios ir klausimas, ar čia stringa procesas pirminėje grandyje, žmonės negauna siuntimų profilaktinėms programoms, ar tiesiog bijoma kreiptis pagalbos“, – svarstė ji.
Atsakymų, kaip ateityje išvengti tokių problemų ir organizuoti visus procesus, kad ne tik sergantieji Covid-19, bet ir visomis kitomis ligomis gautų reikiamą pagalbą, žada ieškoti prieš kurį laiką Seime įkurta laikinoji darbo grupė „Dėl sveikatos paslaugų suteikimo ir prieinamumo COVID–19 epidemijos sąlygomis“.
Kaip pasakojo J. Sejonienė, pirmas susitikimas jau įvyko, aptarta, kokiomis kryptimis planuojamas darbas, suformuluoti užklausimai atsakingoms institucijoms pateikti duomenis, kaip keitėsi įstaigų darbas, pacientų registracija kokia buvo, ligų gydymo išeitys ir panašiai. Taip pat kreiptasi ir į pacientų organizacijas.
