Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovo, prof. Saulius Čaplinsko teigimu, joks save gerbiantis virusologas, imunologas ar kitos panašios srities medikas nepasakys, kad koronavirusas yra tas pats, kas ir gripas.
„Neabejotinai bendrybių yra, bet yra ir skirtumų. Tad sakyti, kad tai yra tas pats, būtų visuomenės klaidinimas. Čia yra keli kraštutinumai.
Per didelis žmonių bauginimas, kalbos apie komendanto valandą atsigręžia tuo, kad imama visai nebetikėti virusu. Tai tokia pati žala tiek sakyti, kad koronaviruso nėra, tiek kad gripas tai tas pats kas peršalimas“, – kalbėjo jis.
8 kartus labiau užkrečiamas nei gripas
Anot pašnekovo, nors tiek COVID-19, tiek gripą sukelia virusai, reikia suprasti, kad ligos visgi yra skirtingos.
„Taip, abiejų infekcijų atveju yra pažeidžiami kvėpavimo takų organai ir pirmieji simptomai yra labai panašūs. Tačiau virusų savybės yra skirtingos, tad atitinkamai skirtingai gali ir paveikti žmogaus sveikatą“, – pastebėjo jis.
S. Čaplinskas pabrėžė, kad dabar jau yra aišku, kad COVID-19 plitimo greitis yra apie 8 kartus didesnis nei gripo.
„Kitaip sakant, jei vienas žmogus gripu užkrės vieną asmenį, dar kitą, tai esant 5 užsikrėtimo bangai bus 8 kartus daugiau užsikrėtusiųjų koronavirusu nei gripu.
Ir atitinkamai tam, kad sustabdytume tokios ligos plitimą, reikia, kad vienas asmuo užkrėstų ne daugiau nei vieną žmogų. Tada palaipsniui savaime nebėra epideminio plitimo“, – pasakojo jis.
Kita vertus, pastebėjo virusologas, tai palaipsniui ir atsitinka, ypač kalbant apie gripą, nes dalis žmonių turi imunitetą, dalis skiepijasi,
Anot jo, gripo skiepų efektyvumas, jei gerai atitinka to viruso, kuris pradėjo plisti visuomenėje štamą, gali siekti 60–70 proc.
Skiriasi platinimo laikas
„Taip pat gripo atveju virusą žmogus platina maždaug dieną prieš pasireiškiant simptomams ir jų metu. Tai gali vidutiniškai trukti iki 7 dienų, vaikams – kartais ir ilgiau.
COVID-19 atveju aišku, kad platinimo laikotarpis gali būti ilgesnis, bet daugiausiai platinama visgi simptomų metu ir tas plitimas yra greitesnis“, – aiškino S. Čaplinskas.
Jis kartu priminė, kad giminingų koronavirusų SARS ir MERS protrūkių atvejais skirtumas buvo tas, kad žmonės daugiausiai užkrėsdavo simptomų metu. Todėl ir likviduoti protrūkį buvo daug lengviau.
Kai imunitetas didesnis priešas nei virusas
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad abiejų ligų klinika irgi skiriasi.
„Taip, tiek vienu, tiek kitu atveju yra pažeidžiami kvėpavimo takai ir yra atveriamas kelias kitoms komplikacijoms – virusinėms ir ypač bakterinėms.
Bakterinės komplikacijos yra komplikacijų nuo gripo ir mirčių pagrindas. COVID-19 atveju vis tik, viena vertus, virusas turi savybę, kad gali pažeisti daug organų, bet, kita vertus, pati imuninė sistema gali per daug sureaguoti, kilti citokinų audros. Taip stengdamasis nugalėti virusą imunitetas gali padaryti daugiau žalos nei pats virusas“, – sakė S. Čaplinskas.
Gripo pradžią atsimena valandos tikslumu
Savo ruoštu kalbėdamas apie ligų kliniką ir simptomus LSMU profesorius, gydytojas infektologas Alvydas Laiškonis pastebėjo, kad gripo atveju žmogus dažniausiai dienos ir valandos tikslumu gali pasakyti, kada pablogėjo jo sveikata.
„Dažniausiai gripo klinika pasižymi labai staigia pradžia, tad paprastai žmogus tiksliai atsimena, kada pradėjo krėsti šaltis ir laužyti kaulus. Gripui nėra toks būdingas skonio ir kvapo praradimas.
Galvos skausmas – bendras simptomas, bet nėra tokio didelio dusulio, kuris būdingesnis koronavirusui. Be to, kiek tenka susidurti su juo sergančiaisiais, jie skundžiasi lydinčiu labai dideliu silpnumu“, – pastebėjimais dalijosi gydytojas.
„Pravaikščiotas“ gripas kerta ir po kelių metų
A. Laiškonis kartu atkreipė dėmesį į kitą problemą – neretai gripą suaugę, tvirti žmonės stengiasi „pravaikščioti“.
Tačiau, kaip pasakojo profesorius, čia pasirodo gripo klasta – jis vėliau gali sukelti širdies raumens uždegimą, miokarditą, kuris pasireiškia po 2–3 mėnesių po ligos, inkstų uždegimą, kuris irgi pasireiškia tik praėjus kuriam laikui, net ir po 2–3 metams.
„Dažnesnės gripo komplikacijos – tai vadinamasis pirminis gripo plaučių uždegimas, kurį sukelia pats gripo virusas ir tai būna sunkiausias plaučių uždegimas. Kitas dalykas, kad dažniausiai gripas „atidaro vartus“ bakterinei infekcijai ir papildomai prisideda streptococcus staphylococcus sukeltas plaučių uždegimas.
Dar viena komplikacija – sinusitai. Taigi gripui būdingos labai nemalonios komplikacijos. Bet galima tuo bent pasidžiaugti, kad turime gydymą ir profilaktiką“, – apibendrino A. Laiškonis.
Vaikai serga dažniau
Profesorius įvardijo ir dar vieną skirtumą – gripu serga labai daug vaikų.
„Nuo 5 iki 10 proc. populiacijos suserga gripu, bet ne visi jie į statistiką papuola. Nėra stengiamasi diagnozuoti kiekvieną gripo atvejį, ypač jei jis nėra sunkus, jei nereikia stacionarinės pagalbos. Tai nuo 5 iki 10 populiacijos gali persirgti gripu, vaikų – net iki 20 proc.
Koronaviruso atvejų, priešingai, tarp sergančių koronavirusu vaikų yra iki 3 procentų. Ir klinika kitokia, ir užkrečiamumas kitoks. Todėl ir diskusijos dėl vaikų ugdymo, kolektyvų nėra tokios vienareikšmės“, – lygino pašnekovas.
Lyderiaujantys virusai išstumia „silpnesnius“
Nors jau pradedama skelbti apie gripo susirgimus, jų stebima kiek mažiau. Anot A. Laiškonio, yra tokia teorija virusologijoje, kad jeigu vienu metu yra du virusinių ligų sukėlėjai, dažniausiai stipresnis virusas kiek prislopina kitus.
„Dabar yra daugiau paplitęs koronavirusas, o šiaip tokiu nemažai turėdavome ir gripo. Bet dabar jo dar neturim ypatingai daug. Bet galime pasidžiaugti, kad turime skiepą ir turime gydymą ir problema kyla tada, kai reikia diferencijuoti, ar tai yra gripas, ar koronavirusas. Tad jei klinika labai panaši, ieškome jo, bet jei nerandama, paliekama kitam virusui“, – kalbėjo jis.
Kaip pastebėjo S. Čaplinskas, virusui pakitus taip, kad jis gali greičiau užkrėsti žmogaus ląstelę, jis įgauna pranašumą prieš kitus virusus.
„Kai naujas virusas peršoko rūšinį barjerą ir pradėjo plisti nuo žmogaus žmogui, tai reikia nepamiršti, kad lengviau plisti tam virusui, kuris pasikeitė ir prisitaikė lengviau plisti, nei tas, kuris jau žinomas nuo seno.
Bet lygiai taip pat gamtoje viruso tikslas yra išgyventi ir daugintis, tad jo tikslas nėra mutuoti į tą pusę, kad nužudytų savo šeimininkus. Tai nėra stebima mutacijų į patogeniškesnę, piktesnės klinikos eigą“, – pridūrė jis.
Nuo gripo mirdavo daugiau, nei skelbta?
Portalas tv3.lt primena rašęs, kad mirštamumas nuo Covid-19 yra mažesnis, nei skelbta pavasarį, tačiau jį sudėtinga lyginti su mirštamumo nuo gripo.
„Kai yra registruojamos mirtys, tai jei žmogus miršta ne nuo gripo, nors juo sirgo, tik nebuvo diagnozuotas, tai, natūralu, kad žmogus nepapuls į mirusių nuo gripo žmonių kategoriją.
Papuola nebent tie, kai buvo diagnozuotas gripas, sunki klinika, tai tokių būdavo per metus apie 20. Bet tos kitos mirtys, kai virusas būdavo „šalia“, statistikoje neatsispindi.
Koronaviruso atveju kartais galbūt yra kiek priešingai, ypač pačioje pradžioje, kai buvo skelbiama, kad žmogus mirė nuo koronaviruso, bet klausimas ar nuo jo, ar jis buvo diagnozuotas. Taigi vien remtis mirčių statistika jei nėra detalesnės analizės, galima prieiti prie klaidingų išvadų“, – kalbėjo S. Čaplinskas.
Jis pažymėjo, kad šiuo metu mirštamumas nuo COVID-19 yra artimas kaip būtų sunkaus, intensyvaus pandeminio gripo metu.
Kartu profesorius pastebėjo, kad šaltasis metų laikas visada pasižymi didesniu mirčių skaičiumi nuo širdies kraujagyslių, plaučių ligų, diabeto, vėžio ir kitų susirgimų, mat įvairūs virusai pablogina lėtinių ligų turinčių asmenų būklę.
„Vyresnis amžius savaime nėra rizikos veiksnys, tačiau svarbu tai, kad tada imunitetas būna labiau nusilpęs ir dažniau turima išsivysčiusių lėtinių ligų. Ir visada buvo stebima, kad šaltuoju metu paūmėja šios infekcijos, ne dėl šalto oro, o virusų – gripo ir kitų peršalimo ligų. Tik atitinkamai, kai vystosi liga, komplikacijos, klinikinių reiškinių spektras gali skirtis“, – kalbėjo jis.
