Pirmadienį Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė apie oficialiai užfiksuotą pirmą susirgimą naująja, vadinamąja britiškąja, COVID-19 atmaina.
Anot virusologo, profesoriaus Sauliaus Čaplinsko, turbūt mažai kas abejojo, kad Anglijoje pradėjęs plisti šis naujas viruso štamas neatkeliaus ar jau nėra atkeliavęs į Lietuvą.
„Ir faktas, kad tik dabar kalbame apie atvejį, kuris buvo diagnozuotas gruodžio mėnesį ir neaišku, nuo ko žmogus užsikrėtė, aiškiai liudija, kad ta atmaina į Lietuvą jau yra atkeliavusi anksčiau“, – tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo profesorius.
Jis kartu pridūrė, kad nors ir tikslas atrodo vienas – užkardyti viruso plitimą, tačiau priemonės, kai kalbame apie vietinį plitimą ir užkirtimą keliui jį įvežti, skiriasi.
„Tai aiškiai iš šio pavyzdžio matome, kad viruso įvežimo užkardyti nepavyko. Lygiai tą patį matėme ir pirmosios bangos metu – juk virusas į šalį atkeliavo kartu su žmonėmis. Tai dabar priemonės pasienyje turėtų būti intensyvinamos. (...)
Jei mes dabar koncentruosimės tik į sekoskaitos tyrimus, tai gerai, bet tai vėl tik diagnozuosime situaciją post factum, o reiktų įvykiams užbėgti už akių“, – kalbėjo jis.
Užsikrėtė ne nuo atvykusių iš užsienio
Pranešta, kad sausio pradžioje vilnietei buvo nustatyta COVID-19 liga. Sausio 12 dieną Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija išsiuntė šį atvejį sekoskaitos tyrimams į laboratoriją Roterdame, Olandijoje, o sausio 27 dieną gavo patvirtinimą apie užsikrėtimą atmaina.
Teigiama, kad moteris užsikrėtė po kontakto su šeimos nariu. Kaip aiškino SAM atstovė Asta Riukienė, su šia atmaina susidūrę asmenys šiuo metu jau yra pasveikę ir jų izoliacija pasibaigusi.
„Kontaktai buvo tik šeimoje, nebuvo didesnio paplitimo. Taip pat nustatyta, kad nebuvo patvirtinta, kad šie asmenys būtų turėję kontaktą su atvykusiaisiais iš užsienio“, – tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ sakė ji ir pridūrė, kad tai sukėlė kiek nerimo.
A. Riukienė pažymėjo, kad tai yra vienintelis Lietuvoje oficialiai patvirtintas toks atvejis.
Kaip pasakojo SAM atstovė, dar prieš gavus šią informaciją buvo sugriežtinta tvarka – atvykusieji iš paveiktų šalių privalo turėti ne senesnį nei 48 val. neigiamą COVID-19 testo rezultatą (testą galima atlikti ir atvykus į Lietuvą). Taip pat galioja 2 savaičių izoliacija.
Kol kas sprendimai dėl kokių griežtesnių priemonių nėra priimti, tačiau, kaip teigė pašnekovė, diskusijos vyks.
Kiek vėliau antradienį paskelbta, kad sparčiau plintanti „britiškoji“ koronaviruso atmaina į Lietuvą galėjo būti įvežta ir pradėjo plisti dar lapkritį. Visgi Lietuvos vyriausioji epidemiologė Loreta Ašoklienė sakė nemananti, kad ši atmaina šiuo metu yra dominuojanti.
„Įvežimo rizika, ji galėjo būti ir rudenį, galbūt tai galėjo būti ir lapkričio mėnuo. Nes kol buvo pavieniai atvejai, mažai tikėtina, kad ją turėjom. (...) Labai tikėtina, kad gali būti ir daugiau tokių atvejų. Tiesiog sekoskaitos tyrimų atlikta nedaug, todėl atitinkamai jų nepavyko nustatyti“, – BNS sakė L. Ašoklienė.
Prioritetas – genomo tyrimas
Kaip pabrėžė VU Gyvybės mokslų centro profesorė, imunologė Aurelija Žvirblienė, šiuo metu vienas prioritetų – viruso genomo sekos tyrimai.
„Realesnę situaciją, koks galėtų būti atmainos paplitimas, bus galima matyti, kai bus atliekami platesnio masto genomo tyrimai. Dabar jau nuspręsta, kad turėtų būti tiriama apie 1 proc. mėginių ir tai leistų susidaryti aiškesnį vaizdą“, – sakė ji.
Portalas tv3.lt primena, kad Vyriausybė praėjusią savaitę jau priėmė sprendimą dėl šių tyrimo vykdymo ir finansavimo. Šį procesą koordinuoti ir organizuoti pavesta Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM). Tyrimas ir bus skirtas įvertinti, kiek Lietuvoje plinta naujų viruso atmainų.
Mokslininkė kartu atkreipė dėmesį, kad dabar galimi keli scenarijai – galbūt atmaina jau plinta seniai, galbūt dar tik pradeda plisti, o gal tai – tik pavienis, laiku „pagautas“ ir izoliuotas atvejis.
„Jei ji jau atsirado prasidėjus karantinui, turbūt tada ir neišplito. Juo labiau dabartiniai karantino reikalavimai yra pakankamai griežti ir mažina riziką, kad ta atmaina išplistų“, – sakė A. Žvirblienė.
Ji pridūrė nemananti, kad atmaina galėtų būti labai stipriai išplitusi, tačiau realu, kad toks atvejis galėtų būti ne vienas.
Atsidarymas turėtų būti atsargus
Tuo metu po žinios apie naują atmainą dėl ruošiamų karantino atlaisvinimų Vyriausybės ekspertų grupės narys, „Euromonitor International“ duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius nebuvo nusiteikęs optimistiškai.
„Nauja atmaina pasižymi didesniu plitimu. Ir kol kas tose šalyse, kur sunki situacija, niekas negalvoja apie atidarymus ir kaip tik bendra tendencija – daugiau uždarymų.
Taigi klausimas, kiek ji pas mus yra paplitusi. Jei naujoji atmaina pas mus dar nedaug išplitusi, tai, ką matėme, Jungtinėje Karalystėje jai „užaugti“ prireikė dviejų mėnesių. Tai reiškia, kad dar uždarydami kontroliuojamą atsidarymą galime nutęsti jos didesnį paplitimą iki pavasario, kada apskritai situacija turėtų pagerėti“, – kalbėjo jis.
Kaip pabrėžė duomenų analitikas, užfiksavus šią atmainą atsargus išėjimas iš karantino pasidaro esminis.
„Idealiu atveju mes atsidarinėsime, atvejų mažės, blogiausiu – pasinaudosim šiuo atidarinėjimo laikotarpiu tam, kad surinktume daugiau duomenų apie tai, kas veikia. Pavyzdžiui, ar atidarius mokyklas yra poveikis, ar atidarius kirpyklas, slidinėjimo trasas yra poveikis ir koks. Tai leistų daryti ir kitus žingsnius.
Deja, gyvenimas mums pakišo kiaulę. Atrodė, kad pakentėjome ir galėsime atsipalaiduoti. Bet reikia su tuo susitaikyti, kad nelaimė kartais po vieną nevaikšto“, – sakė V. Zemlys-Balevičius.
Kiek nauja atmaina pavojingesnė?
Naują nerimą sukėlė neseniai pasirodęs Jungtinės Karalystės premjero Boriso Džonsono pranešimas apie galimą vadinamosios britiškosios atmainos didesnį pavojingumą. Paklausta, ar išties naujoji atmaina ne tik sparčiau plinta, bet ir gali lemti didesnį mirtingumą nuo COVID-19, A. Žvirblienė portalui tv3.lt teigė, kad norint tai teigti kol kas visgi ištirti labai maži žmonių skaičiai.
„Dž. Britanijos mokslininkai palygino mirštamumo rodiklius per 28 d. po užsikrėtimo ir pastebėjo apie 30 proc. didesnius mirties atvejų skaičius tų žmonių grupėje, kurie užsikrėtė naująja viruso atmaina. Visgi šie skirtumai nelabai dideli – toje grupėje fiksuoti 86 mirties atvejai lyginant su 66 atvejais toje grupėje, kuri buvo užsikrėtusi įprastu virusu“, – pastebėjo mokslininkė.
Nepaisant to, ji pabrėžė, kad vien jau spartesnis viruso plitimas yra problema.
„Jei užsikrečia daugiau žmonių, tai, net ir esant tokiam pačiam mirštamumui, vis tiek suserga daugiau žmonių, labiau užpildomos ir ligoninės, iš to seka visos kitos problemos“, – sakė A. Žvirblienė.
Savo ruožtu S. Čaplinskas teigė, kad kol negali būti kalbos apie šios atmainos didesnį mirtingumą.
„Vargu, ar ji bus labiau mirtingesnė. Bet ji gali pridaryti daugiau žalos, nes greičiau plinta. Preliminariais duomenimis, net 50–70 proc. greičiau. Virusologams čia nėra nieko nuostabaus, nes virusas, peršokęs rūšinį barjerą, taikosi, kur jis galėtų geriau ir greičiau daugintis, bet nenužudydamas savo šeimininko“, – sakė jis.
Anot S. Čaplinsko, labai retai virusai mutuoja į piktesnę pusę, bet normalu, kad keičiasi taip, jog galėtų greičiau įsiskverbti į ląstelę ir greičiau pasidauginti.
Ramino dėl skiepų efektyvumo
Profesorius kartu atkreipė dėmesį, kad amerikiečiai jau dabar prognozuoja, kad šis naujas britiškasis štamas pavasarį gali būti vyraujantis visoje Amerikoje.
„Kiti mutavę štamai – Pietų Afrikos ir Brazilijos – tai ten mutacijos yra kiek kitokios. Tai yra ne tik greitesnio plitimo virusas, bet galbūt vienas jų gali sukelti ir kiek sunkesnę klinikinę eigą, kitam gal kiek prasčiau gali veikti skiepai“, – aiškino jis.
Jis pridūrė, kad vakcinų gamintojai į visa tai reaguoja ir operatyviai pakoreguos skiepus, kad jie veiktų prieš mutavusius štamus.
„Ypač kalbant apie naujas mRNR vakcinas, labai paprasta būtų kūrėjams įrašyti kiek kitokį „receptą“ pagal tai, kaip bus pasikeitęs štamas. Ir tą padaryti būtų galima gana greitai.
Taigi nuogąstauti dėl to per daug nereikia ir čia yra vakcinas kuriančių kompanijų uždavinys. Mūsų užduotis, kad tie mutavę štamai, kurių gali ateityje būti ir daugiau, neįvažiuotų į šalį ir kiek įmanoma stabdyti vietinį plitimą“, – aiškino S. Čaplinskas.
Anot A. Žvirblienės, tiksliausi duomenys dėl skiepų efektyvumo bus iš tų šalių, kur naujos atmainos plinta ir vyksta aktyvus skiepijimas.
„Kiti duomenys yra pateikiami pačių vakcinų gamintojų, kai paimami persirgusių ar paskiepytų žmonių kraujo serumai ir žiūrima, ar ten susidarę antikūnai pakitusį virusą neutralizuoja. Kiek dabar yra tokių duomenų, vakcinų efektyvumas kažkiek sumažėja, bet nežymiai. Bet, aišku, tiksliausi duomenys būtų iš tų šalių, kur tos atmainos plinta“, – pastebėjo imunologė.
