Naujienų portalas tv3.lt teiraujasi specialistų, nuo ko labiausiai priklausys, kada įmanoma bus grįžti į įprasto gyvenimo ritmą.
Nors šiuo metu optimizmą dėl karantino laisvinimo mažina sustojęs naujų nustatomų atvejų kritimas, infektologai ramina, kad jau tuoj turėtume greičiau atsikvėpti, nes koronavirusų aktyvumas savaime nuslops.
Visgi nerimą kelia naujų koronaviruso atmainų plitimas, jau skatinantis kalbas ir apie trečiosios bangos pradžią. Nepaisant to, infektologai teigia, kad skaičiuoti bangų nereikėtų, tačiau koncentruotis į turimą situaciją ir esmines problemas.
Kaip pabrėžė gydytojas infektologas, Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Vaikų ligų klinikos profesorius Vytautas Usonis, vertinant epidemiologiniu požiūriu, yra žinomi dėsningumai, remiantis prieš tai išgyventų pandemijų eiga.
„Tai yra santykis tarp sergančiųjų skaičiaus ir visuomenės imuniteto. Tai, manau, kad nėra jokio pagrindo kalbėti apie kažkelintą bangą epideminio proceso dėsningumų kontekste. Esmė, kad dabar tas kritimas sustojęs ar net susirgimų kiek daugėja. Reiškia, reikia žiūrėti, kokios to priežastys ir jas šalinti“, – sakė jis.
Visgi žvelgdamas į artimiausią perspektyvą V. Usonis teigė, kad tai, kaip greitai grįšime į kiek įmanoma įprastą ritmą, priklausys nuo daugelio veiksnių.
„Iš biologinės pusės yra žinoma, kad sausis–vasaris yra didžiausias koronavirusų aktyvumo laikas, nuo kovo jis mažės. Pamenate, kaip pernai Aurelijus Veryga aiškino, kaip nugalėta pandemija? Tai tiesiog atėjo gegužės mėnuo ir viruso aktyvumas nuslopo. Kažkas panašaus bus ir šiemet. Aišku, tam tikros ribojimo priemonės turi būti taikomos, tačiau mažėjant aktyvumui barjerines, plitimo kelių priemones tikriausiai bus galima sušvelninti“, – kalbėjo jis.
Masinė vakcinacija – iki vasaros vidurio
Kitas ekspertų pabrėžiamas itin svarbus pandemiją nulemsiantis veiksnys – vakcinacija. Kaip pažymėjo gydytojas, konkretaus asmens atveju kiekvienas paskiepytas žmogus laimi tai, kad yra saugus.
„Tai yra pirmas vakcinavimo tikslas. Kitas tikslas – visuomenės saugumas“, – pažymėjo V. Usonis.
Dar prieš kurį laiką prezidentas Gitanas Nausėda iškėlė ambicingą tikslą – didžiąją dalį gyventojų paskiepyti dar iki liepos vidurio. Tam vilčių teikia ir ketvirtadienį po Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžio pasirodžiusi žinia, kad patvirtintas naujas skiepų nuo koronaviruso infekcijos tiekimo planas pirmąjį ir antrąjį šių metų ketvirčiais.
Tai reiškia, kad taikant pro rata principą Lietuva pirmąjį ketvirtį turėtų gauti 600 tūkst. dozių, antrąjį – dar 3 milijonus. Valstybės vadovo teigimu, šie vakcinų kiekiai leistų paskiepyti ne mažiau kaip 2 mln. Lietuvos gyventojų.
„Prezidentas kelia idėją dėl masinės vakcinacijos iki Mindaugo karūnavimo dienos. Mūsų valstybei tai labai svarbi diena. Būtų labai puiku, jei iki to laiko skiepijimų COVID-19 vakcinomis pasiektume 60–70 proc.
Bet kaip užkrečiamųjų ligų specialistas sakyčiau, kad jei šias apimtis pasiektume iki rugsėjo, spalio pabaigos, kito sezono aktyvumo ciklui visuomenė būtų pasiruošusi ir turėtume pakankamą visuomenės imunitetą. Ir nepaisant to, kad šiltuoju metų laiku sergamumas infekcija nukris, skiepijimo tempas neturėtų sumažėti“, – tvirtino V. Usonis.
Kartu jis pažymėjo, kad nuo pat pradžių šalyje problema buvo tinkamos komunikacijos stygius. Infektologo teigimu, jei būtų paskleista žinia, kad šios vakcinos yra reaktogeniškos, o tai reiškia – sukeliančios nepageidaujamų reiškinių, situacija ir visuomenės požiūris į povakcinines reakcijas galėtų būti visiškai kitokios.
Pandemijos natūraliai nuslopsta
VU Gyvybės mokslų universiteto profesorė, imunologė Aurelija Žvirblienė taip pat tikino, kad skiepai – pirmiausias dalykas, kuris keistų pandemijos eigą pakreipti į gerąją pusę. Tačiau kartu ji atkreipė dėmesį, kad neretai pandemijos ir savaime išsikvepia.
Kita vertus, kol kas lieka neatsakytų klausimų, kokiam laikui vakcina suteiks imunitetą, kuris truks ilgiau – natūraliai ar skiepų pagalba įgytas? Negana to, kol kas visiems – tiek persirgusiems, tiek paskiepytiems galioja tos pačios saugumo taisyklės, nes abejais atvejais žmonės gali likti viruso nešiotojais.
„Manau, kad skiepai labai svarbus veiksnys ir daug kas priklausys, kaip seksis skiepyti, kiek tų vakcinų atkeliaus. Matome ir Izraelio pavyzdį, kad paskiepytų asmenų grupė nebeužsikrečia, taigi skiepai tikrai yra numeris pirmas.
Aišku, apskritai yra klausimas, kaip, į kurią pusę virusas pakis. Galbūt kaip tik į gerąją pusę, nors dabar ir matome, kad jis darosi labiau užkrečiamas, plinta labiau užkrečiami nauji variantai. Todėl bet kurios prognozės yra gana nedėkingas dalykas.
Kartais tos pandemijos natūraliai pradeda slopti, tai būna susiję ir su minėtais virusų pokyčiais ir su tuo, kad atsiranda daugiau persirgusių žmonių. Ir čia vakcinos tikrai turėtų padėti suvaldyti situaciją“, – dėstė profesorė.
Žvelgdama į ateitį imunologė vylėsi, kad vasarą padėtis tikrai bus geresnė: „Iki rudens, jei bus daug žmonių pasiskiepiję, tai irgi turėtų būti geriau. Manau kad tokios žiemos, kaip ši, jau nebeturėsime.“
Lieka klausimų dėl imuniteto
Visgi profesorė sutiko, kad dar daug neaiškumų išlieka dėl imuniteto tiek persirgus COVID-19, tiek pasiskiepijus ilgalaikiškumo.
„Čia mes dar visko nežinome, kiek žmonių gali būti viruso platintojai, kiek skirsis imunitetas tų žmonių, kurie prasirgo ir kurie buvo paskiepyti. Dabar girdimi atvejai, kai globos namuose susirgo paskiepyti žmonės, tikrai kelia daug klausimų – ar su vakcinomis kas nebuvo gerai, ar kitos priežastys. Taip, kažkoks procentas ir vakcinų efektyvumo geriausiu atvejų yra 95 proc., bet dar tikrai reikėtų aiškintis, kaip tai nutiko“, – pažymėjo A. Žvirblienė.
Nors tyrimai patvirtina po vakcinacijos susidarantį imunitetą, vis dėlto kol kas dar nėra atsakymo, kuriam laikui vakcinos suteiks apsaugą.
„Viena aišku, kad pakartotinių užsikrėtimų pasiskiepijus išties yra labai mažai, kaip ir sunkių COVID-19 ligos atvejų. Turimi duomenys, kad paskiepyti darbuotojai neužsikrėtė ir nesusirgo, matyt, tai buvo jaunesni, darbingo amžiaus žmonės, jiems susiformavo stiprus imunitetas. Tuo metu vyresnių, ligotų žmonių imuninė sistema blogiau atsakė į vakciną. Taip ir būna, kas senstant imuninė sistema blogiau veikia. Bet vis dėlto gera žinia ta, kad tie žmonės sirgo lengva arba besimptome infekcija, vadinasi, vakcina apsaugojo nuo sunkių komplikacijų.
Reikia suprasti, kad jeigu kažkokio rutininio testavimo metu virusas ir aptinkamas, bet žmogus nejaučia simptomų arba neužkrečia kitų, tai čia ir nėra didelė problema. Svarbiausia, kad rizikos grupės būtų apsaugotos, vyresni sergantieji“, – sakė ji.
Reikės skiepytis kasmet?
Savo ruožtu užkrečiamųjų ligų specialistas, profesorius Saulius Čaplinskas atkreipė dėmesį, kad paskiepyti žmonės ne tik mažiau serga, bet ir mažiau išskiria viruso, taigi, yra mažiau užkrečiami.
„Reiškia, ne tik bus mažiau sergančių, ne tik bus mažiau aprauta sveikatos apsaugos sistema, bet ir mažės užsikrėtimo atvejų. Aišku, kad tokie žmonės gali dar kartą užsikrėsti, nešioti virusą, bet turint antikūnų viruso išskirs mažiau. Aišku, atsiranda atmainos, kuriomis užsikrėtęs žmogus išskiria daugiau viruso . Tačiau nepaisant naujų atmainų, prevencijos priemonės ir veiksmai, kurių reikia imtis, yra tie patys“, – pabrėžė jis.
Paklausta, ar realu, kad nuo koronaviruso teks skiepytis kasmet kaip ir nuo gripo, A. Žvirblienė teigė, kad kol kas tai yra per ankstyvas klausimas.
„Jei taip ir atsitiks, gali tekti palaukti, kol bus sukurta vakcina prieš naujus viruso variantus. Gamintojai apie tai kaip tik galvoja. Taip, jau buvome įpratę, kad gripo vakcinos kuriamos kasmet, bet skirtumas tas, kad gripo virusas labai stipriai pakinta, koronavirusas tuo metu taip intensyviai nekinta. Taigi, tikėtina, gal ta vakcina apsaugos ilgesnį laiką“, – svarstė imunologė.
Siūlo pratintis prie naujų elgesio taisyklių
S. Čaplinskas konstatavo, kad pandemija jau paliko visokeriopą žymę visose gyvenimo srityse, tad daug kas neišvengiamai keisis ir teks įprasti prie naujų elgesio normų.
„Reikia suprasti, kad COVID-19 savaime neišnyks, su virusu reikės išmokti gyventi maksimaliai saugiai nežlugdant ekonomikos, socialinio gyvenimo ir medicinos“, – pastebėjo jis.
Kaip pažymėjo S. Čaplinskas, per metus, kada gyvename su pandemija, daug dalykų jau įsisavinta, tačiau laukia ir naujos taisyklės.
„Akivaizdu, kad žmogus nebesijaus marginalas, jei dėvės medicininę kaukę, kai manys, kad tai yra reikalinga. O ją reikės dėvėti ypač šaltuoju metų laikotarpiu, būnant patalpose, kur yra daug žmonių. Tai jau taps nauja norma. Lygiai taip pat nauja norma gali tapti ir tai, kad jei bus pranešta, kad oras yra labai užterštas, tada ir lauke nebebus gėda užsidėti kaukę. Analogija kalbant ir apie rankų, paviršių higienos įpročius“, – sakė jis.
Anot profesoriaus, reikia, kad susiformuotų naujas gyvenimo stilius, bet tai veiks, tik jei taisykles pats žmogus priims ir supras.
„Kas yra tas naujas gyvenimo stilius? Jei blogai jautiesi, karščiuoji, įtari bet kokią infekcinę ligą, turi likti namuose, vaikai taip pat turi likti namuose. Visiškai normali nauja norma gali būti, kad įeinant į patalpą, įstaigą, kur būriuojasi daug žmonių, būtų matuojama temperatūra, stovėtų tam skirti detektoriai. Sveikatos priežiūros įstaigos pagal tai vėlgi galėtų atskyrinėti srautus.
Be to, galbūt žinant dalies darbuotojų didesnį atsparumą virusui, jei jie turi natūraliu ar skiepų būdu įgytą imunitetą, yra pasitikrinę, su tinkamomis apsaugos priemonėmis, patalpose išlaikant atstumus, nurodant, kokia yra ventiliacija ir kas kiek laiko pasikeičia oras, kokia temperatūra, oro drėgnumas, jau šiandien galėtų būti leista dirbti restoranams ir kitoms įstaigoms, nes tai būtų pakankamai saugu“, – atkreipė dėmesį S. Čaplinskas.
Karantinas jau savo padarė
Pašnekovas kartu pažymėjo, kad kiek sėkmingai ta „nauja realybė“ įsitvirtins, labai priklauso nuo komunikacijos.
„Pandemiją valdančios institucijos iki šiol neišmoko komunikuoti, kad žmonės priimtų tą naują realybę ir elgtųsi taip, o ne kitaip. Visgi dar reikia mokytis socialinio marketingo principus taikyti visuomenės sveikatos srityje. Kadangi Lietuvoje kryptingai buvo sugriauta visuomenės sveikatos specializuotų pavaldžių ministerijai įstaigų infrastruktūra ir veikla, tai akivaizdžiai jau atsiliepia ir toliau atsileps pandemijos valdymui“, – pastebėjo profesorius.
S. Čaplinskas, vertindamas dabartinę situaciją teigė, kad bėda šiuo metu yra ta, kad buvo susikoncentruota į porą rodiklių – kiek žmonių užsikrečia, kiek yra naujų testų, tačiau problema, jo teigimu, visiškai nematoma plačiau.
„Kaip ir buvo policinis mąstymas valdyme, taip ir liko. Vien draudimai, kontrolės priemonės ir į reaktyvų ligonių gydymą nukreiptos veiklos. Čia gelbės tik vienas dalykas – kuo toliau, tuo daugiau žmonių bus paskiepyti, taigi nebus daug sergančių sunkia klinikine forma. Kitaip sakant, tam, kam buvo skirtas karantinas – kad būtų išvengta sveikatos įstaigų kolapso, šis tikslas jau dabar yra pasiektas.
Reikia manyti, kad jis bus išlaikytas, bet labai didele – ir kitų žmonių sveikatos problemų, ir netekčių sąskaita. Matome, kad išaugęs perteklinis mirštamumas, kyla labai daug psichologinių, socialinių, ekonominių, nekalbant apie bankrutavusius verslus. Jau dabar tai gula ant žmonių pečių ir guls ant ateities ekonomikos“, – dėstė specialistas.
