Daugėjant koronaviruso mutacijų su karantino režimu gali būti visko, bet siūlo nekelti panikos

Ketvirtadienį pranešus apie fiksuotas dar 13 britiškosios koronaviruso atmainos atvejų, bendras jų skaičius Lietuvoje perkopė 50. Specialistai nesiima vertinti, kiek plačiai ši atmaina šalyje jau galėtų būti išplitusi, tačiau neslepia nerimo, kad tai stabdys spartesnį karantino laisvinimą. Visgi dalis jų pabrėžia, kad visuomenėje nereikėtų sėti mutacijų baimės, nes jų saugantis prevencija lieka tokia pati. 

Kaip teigė virusologas, profesorius Saulius Čaplinskas, mokslininkams labai svarbu stebėti viruso genetinius pokyčius, tačiau plačiojoje visuomenėje tokios žinios neturėtų kelti panikos, mat prevencinės priemonės išlieka tokios pačios.

„Tos atmainos iš esmės nekeičia situacijos, jos tik kai kur ją gali pagilinti. Bet jei visas dėmesys bus nukreiptas į atmainų baimę, tai yra visiškai nepagrįsta“, – sakė jis.

Koronavirusas linkęs mutuoti

Užkrečiamųjų ligų specialistas pirmiausiai priminė, kad viruso pokyčiai – neišvengiamas evoliucijos procesas:

„Kai virusas peršoka rūšinį barjerą ir suranda naują šeimininką, kuriame jis gali išgyventi ir daugintis, toks naujas savybes įgijęs virusas ieško, kaip galėtų geriau prisitaikyti, kaip greičiau plisti iš vieno šeimininko į kitą. Taigi tos mutacijos, pasikeitimai, ypač peršokus rūšinį barjerą, yra įprastas procesas gamtoje ir virusų gyvenime.“

Šis pandemijos sukėlėjas yra RNR virusas, o šie virusai, kaip pažymėjo S. Čaplinskas, linkę labai greitai mutuoti.

„Ir kai naujo šeimininko ląstelės gamina viruso kopijas, paima kažkokias ląstelės dalis, taip atsiranda tam tikros klaidos. Todėl mokslininkams labai svarbu stebėti, kokios jos atsiranda. Pirma, svarbu išsiaiškinti, ar jos turės įtakos ligos plitimo greičiui. 

Logiška, kad mutavę virusai plis greičiau, nes jiems atsiradus jų paprasčiausiai daugiau prisidaugina ir palaipsniui jie galbūt pradeda vyrauti. Kitaip sakant, jei maratonas susideda iš atskirų atkarpų, tai tas, kuris laimi pirmąją, greičiau pasiekia startą ir turi šansų laimėti ilgą distanciją“, – lygino virusologas.

REKLAMA

Kitas jo įvardytas klausimas – ar mutavę štamai bus labiau patogeniški.

„Ar sukels sunkesnę ligą, ar daugiau žmonių mirs, ar skirsis gydymas? Trečias klausimas – vakcina, ar ji veiks, jei bus sukurta pagal vienus viruso variantus, o pokyčiai atsiras tose dalyse, į kurias nukreiptas vakcinos poveikis?“ – klausė jis.

Be to, jei skiepų efektyvumas bus mažesnis, gali vystytis atsparūs štamai ir jie sumažins galimybę suformuoti kolektyvinį imunitetą. Pasak S. Čaplinsko, tai gali būti susiję ir su tuo, kad jei plis daugiau tokių viruso štamų, gali atsirasti daug kitų sveikatos problemų.

Kol kas tik prognozės

Anot pašnekovo, faktas, kad mokslui visą šį procesą reikia stebėti ir atitinkamai koreguoti gydymą, vakcinas ar diagnostiką. 

„Tačiau realybėje eiliniam žmogui tai nieko nekeičia, nes plitimo keliai išlieka tie patys, kaip ir taikomos apsisaugojimo priemonės“, – pabrėžė jis.

Pasak S. Čaplinsko, kitas klausimas, kad jau dabar matoma, jog kai kurie štamai greičiau plinta. Taigi, tai reiškia, kad daugiau žmonių susirgs. 

„Taip pat kai kurie štamai, atrodo, kad sukelia sunkesnę eigą. Bet jei ir virusas greičiau plinta, greičiau susirgs daugiau žmonių ir atitinkamai padaugės apkrova sveikatos priežiūros įstaigoms, bus daugiau sergančių žmonių ir galbūt net daugiau mirštančių. Tačiau visa tai yra tik prognozės. 

Valstybėms reikia tą stebėti ir būti pasiruošus tokiems scenarijams. Bet nemanau, kad reikia kelti dėl to paniką ir gąsdinti žmones, nes tai yra nepagrįsta“, – pažymėjo jis.

Stabdo didesnius karantino laisvinimus

VU Gyvybės mokslų centro profesorė, imunologė Aurelija Žvirblienė konstatavo, kad kol kas nerimas dėl plintančių viruso mutacijų neleidžia imtis didesnių karantino laisvinimų.

Tačiau ji kartu pažymėjo, kad viruso atmainas identifikuoti yra labai svarbu, nes, jei nežinoma, ar jų yra, galima turėti iškreiptai optimistinį vaizdą.

REKLAMA

„Tos šalys, kurios turi tų atmainų, jos ten pradeda dominuoti, nes plinta greičiau. Tokia viruso evoliucija. Bet jei matome paplitimą pagal geografines vietoves, o sekvenavimo tyrimų algoritmas ir sudarytas, kad mėginiai būtų parenkami taip, kad būtų atspindėta bendra Lietuvos geografinė padėtis, tai galima turėti realų vaizdą“, – sakė mokslininkė.

Ji pridūrė, kad šie tyrimai ypač pasitarnauja, kai atsiranda tokie atvejai, kai koronavirusu užsikrečia jau paskiepyti žmonės, kaip tai neseniai nutiko globos namuose.

„Šiuo atveju ėminiai jau yra atiduoti sekoskaitai. Nes labai svarbu žinoti, ar nėra tos rizikos, kad paskiepyti užsikrečia kita, labiau pakitusia atmaina. Taigi šie tyrimai leistų matyti situaciją atskiruose regionuose ir galbūt taikyti atskiras priemones“, – sakė A. Žvirblienė.

Tektų peržiūrėti scenarijus

Mokslininkė kartu atkreipė dėmesį, kad jei nutiktų taip, kad išplistų naujos atmainoms, tektų koreguoti ir karantino laisvinimo scenarijus.

„Tą akcentavo ir patys analitikai, kad jei užsileisim šias naujas atmainas, tai prognozes, scenarijus, kurie buvo įvardijami kaip optimistiniai ar pesimistiniai, reikės koreguoti“, – sakė pašnekovė.

Visgi A. Žvirblienė pažymėjo, kad dar nėra aiškių mokslinių įrodymų, kad naujos atmainos būtų pavojingesnės ir sukeltų sunkesnes komplikacijas, bet žinoma, kad virusas apie 1,5 karto plinta sparčiau. 

„Taip pat ir vakcinos nuo britiškosios atmainos, atrodo, kad veikia. Liūdniau būtų, jei paplistų mutacijos iš Pietų Afrikos ar Brazilijos. Bet kuriuo atveju artėja pavasaris, daugėja saulės ir tai gali prisidėti prie situacijos gerėjimo“, – pastebėjo imunologė.

Virusas pasikeitė jau 30 proc.

Pašnekovei antrindamas LSMU profesorius, gydytojas infektologas Alvydas Laiškonis pabrėžė, kad kito pasirinkimo, kaip išlaikyti griežtus suvaržymus, nėra.

„O kokia kita dabar galima priemonė nei izoliavimas? Jei Lietuvoje plinta britiškoji atmaina, sekvenavimas vyksta, kokios kitos priemonės imsimės, jei nebus karantino? Jei kažkiek atleisim, tai iškart turės efektą“, – sakė jis.

REKLAMA

Profesorius priminė, kad koronavirusas nuo 2004 m., kada buvo fiksuotas SARS protrūkis, jau yra pasikeitęs 30 proc. ir jis toliau mutuos.

Atvejų kritimas sustojo dėl atmainos plitimo?

S. Čaplinskas savo ruožtu pažymėjo, kad šiuo metu pagrindinis uždavinys – užkirsti du viruso plitimo kelius – vietinį ir įvežtinį. Ir tam turi būti taikomos skirtingos prevencinės priemonės.

„Nors virusas daugiausiai plinta šalies viduje, židiniais, nereiškia, kad nereikia stabdyti viruso ir jo štamų įvežimo iš kitų šalių. Šis uždavinys liks dar ilgam. O židiniai šalyje formuojasi tiek iš jau esamo, tiek įvežtinio viruso“, – aiškino S. Čaplinskas.

Todėl jis pažymėjo, kad nepaisant kiek tų mutacijų fiksuojama, svarbus bendras pandemijos valdymas. Kartu virusologas neatmetė, kad dabartinis naujų atvejų mažėjimo sustojimas gal būti susijęs su naujosios atmainos išplitimo, tačiau tai nekeičia atsako į virusą esmės. 

„Akivaizdu, kad dabartinės taikomos priemonės išsisėmė ir tai nebeduoda norimo efekto. Taigi atitinkamai reikėtų modifikuoti ir atsaką. Į tą silpnąją vietą, kuri atsiliepia viruso plitimui, ten reikėtų ir koncentruotis. Nes kas svarbiau – ar sekti, kokie štamai cirkuliuoja, ar svarbiau, kad žmonės suprastų, kodėl reikia tirtis ir tą darytų? 

Kitas dalykas, ištirti žmogų nėra tikslas savaime, svarbu, kad jis žinotų, kaip toliau elgtis, kad toliau virusas neplistų. Taip pat kitą kartą jis žino, kaip elgtis, bet ar turi galimybes, jei, pavyzdžiui, reikia izoliuotis? Tad reikia tam sudaryti sąlygas. Tai jei kažkurioje vietoje grandis yra silpna, tai ir visa grandinė bus silpna“, – pastebėjo jis.

Pradeda atrankinius tyrimus dėl pavojingesnių atmainų

Portalas tv3.lt primena, kad ketvirtadienį Lietuvoje nustatyta dar 13 naujų iš Jungtinės Karalystės kilusio (B.1.1.7) viruso linijos atvejų, antradienį skelbta apie 25 naujus atvejus. Apie tai pranešė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL), koordinuojanti koronaviruso sekoskaitos tyrimus Lietuvoje.

REKLAMA

Taip pat Santaros klinikos trečiadienį pranešė, kad pradedami laboratorijoje naujai nustatytų atvejų SARS-CoV-2 viruso atmainų B.1.351 (pirmiausia nustatyta Pietų Afrikos Respublikoje) bei P.1 (vadinamos braziliškąja) atrankiniai tyrimai.

Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovas, gydytojas hematologas prof. Laimonas Griškevičius sako, kad jie padės operatyviai nustatyti ir naujas pasaulyje didžiausią susirūpinimą keliančių koronaviruso atmainas.

Molekulinės medicinos laboratorijos vadovas, medicinos biologas dr. Mindaugas Stoškus pažymi, kad šiuo metu Lietuvoje vykdomi SARS-CoV-2 genomo tyrimai atliekami atsitiktiniu būdu atrenkant teigiamų šios ligos atvejų mėginius iš visos Lietuvos. Todėl išlieka tikimybė, kad pavojingieji variantai gali ilgą laiką išlikti neaptikti.

Susirūpinimą keliančios viruso atmainos pasižymi bendromis mutacijomis SARS-CoV-2 viruso genome, todėl Santaros klinikose buvo sukurtas ir šiuo metu diegiamas PGR grįstas metodas, kuris gali aptikti būtent susirūpinimą keliančių atmainų specifines mutacijas. Aptikus susirūpinimą keliančias mutacijas, tokie mėginiai bus tiriami genomo sekoskaitos būdu, siekiant patvirtinti koronaviruso atmainą”, – pasakoja M. Stoškus.  


Rašyti komentarą...
A
As
2021-03-05 08:46:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
Pasirinkot labai netikusi varianta laikyti visus zmones areste,lageryje,naikinimo rezime su tuo tipo mutavusiu virusu.Jus gi to tipo kovido nesat pajegus nustatyti,tik pagal simptomus(o tuo naudodamiesi,visiem is eiles ji pripaisot,nes kitu ligu neber.)svaigstat apie mutavusi.Visur kisat profesoriu pavadinimus,jau tas pavadinimas reiskia keiksmazodi,o pridetas prie konkretaus zmogaus ivardija ji kaip nusikalteli.Nebeturit sansu,zmones nebetyles,nebesileis zudomi,naikinami.Tokia jusu informacija tik artina jusu lansbergini-simonytini gala.
Atsakyti
-6

e
eh
2021-03-05 08:53:04
Pranešti apie netinkamą komentarą
TAS PATS PER TA PATI TAI ATLEIDZIA TAI VEL UZDARO .LAI MOKINASI IS TEXSASO . BALVONAI
Atsakyti
-1

S
SAN
2021-03-05 07:34:53
Pranešti apie netinkamą komentarą
Juokinga tai kad pasirodo žinodami jog tokio tipo virusai greit mutuoja ėmėsi kurti vakciną kuri elementariai bus nebeveiksminga, nes patys sako virusas greit mutuoja.Tad į visus tokio tipo informacinius pranešimus reikia reaguoti kaip į priešo dezinformacinę propogandą karo meto sąlygomis. Žodžiu visiškai nereguoti, neskaityti ir ignoruoti.
Atsakyti
-4

SKAITYTI KOMENTARUS (13)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų