Trečiadienį Seimas renkasi į pavasario sesiją. XIII-osios kadencijos parlamentui tai bus pirmoji pilna sesija, o joje nemažai įstatymų projektų. Valdantieji žadėjo, kad bandys prisukti teisėkūros konvejerį ir remsis ne įstatymų kiekybe, o kokybe.
Premjerė Ingrida Šimonytė tikino, kad didžiosios reformos laukia rudenį, tačiau ir pavasarį Seimo posėdžių salėje bus svarstomi daug diskusijų sukelsiantys projektai, tarp jų – partnerystės įteisinimas, lengvųjų narkotikų dekriminalizavimas, Konstitucinio Teismo teisėjo skyrimas, Tautinių mažumų įstatymas ir daugelis kitų.
Naujienų portalas tv3.lt pakalbino valdančiųjų – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), Liberalų sąjūdžio bei Laisvės partijos – frakcijų seniūnus apie prasidėjusią pavasario sesiją.
Konservatorių dėmesys – pandemijai ir komunizmo aukoms
„Pagrindinis iššūkis ir išbandymas, deja, išlieka pandemija ir viskas, kas su tuo susiję. Čia pagrindinis dėmesys ir Vyriausybės, ir mūsų kaip Seimo, kad visas pandemijos valdymo procesas vyktų kaip įmanoma sklandžiau“, – naujienų portalui tv3.lt teigė TS-LKD frakcijos seniūnė, Seimo vicepirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Konservatorė išskyrė vadinamąjį nuosavų išteklių plano ratifikavimą kaip vieną svarbiausių Seimo darbų artėjančioje sesijoje.
„Tai yra procedūra skirta tam, kad pateiktume savo matymą ir Europos Sąjungai, kad Europos Sąjunga galėtų pradėti skolinimosi procedūrą pinigų, kurie bus skirti įveikti popandeminius įvairius sunkumus. Aš manau, kad tai sulauks nemažai diskusijų ir Seime ir tai yra vienas iš svarbesnių dalykų, žiūrint ilgalaikėje perspektyvoje“, – sakė ji.
Tačiau, anot pašnekovės, TS-LKD teiks ir kitus, su pandemijos valdymu nesusijusius teisės aktus. Konservatoriai pavasario sesijoje planuoja teikti iniciatyvą dėl Komunizmo aukų muziejaus.
„Tarsi skamba taip paprastai, bet tai yra pakankamai didelė iniciatyva, kalbant apie mūsų atrodymą tarptautinėje erdvėje, kad tarptautiniai partneriai suprastų mūsų patyrimus, kad tai būtų galimybė būti atspariems informacinių kovų kontekstuose.
Tai būtų iniciatyva skirta ne tik vidaus poreikiams, bet kalbant ir apie tarptautinį dėmenį. Visi suprantame, kad nacizmas – pasmerktas, įvertintas, tačiau komunizmo ideologija dažnai šiandien traktuojama kaip kažkas egzotiško, įdomi mintis, kuri galbūt nebuvo iki galo tinkamai įgyvendinta. Tokiems pasvarstymams norėtųsi užkirsti kelią ir parodyti, kaip viskas buvo iš tikrųjų“, – kalbėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Didžiosios reformos kelsis į rudenį
„Daug derinomės, daug dirbome visi kartu, kad sudėliotume tą programą, kurią galėtume Seimui svarstyti pavasarį. <...> Ko šioje sesijoje nėra <...> – savaime suprantami dalykai, kad toms didelėms reformoms parengti mums reikės papildomo laiko. Manau, kad įstatymų projektai, susiję su daugeliu reformų, Seimą pradės pasiekti nuo rudens sesijos“, – prieš keltą savaičių, Vyriausybei tvirtinant ministrų kabineto pasiūlymus Seimui, kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, kad valdantieji šiuo metu yra priėmę sutarimą, kad didžioji dalis jėgų yra skiriama pandemijos valdymui.
„Savaime suprantama, kad ir visa visuomenė yra pavargusi, norėtų ir kitų temų, ir kitų sprendimų, tačiau gyvename tokiomis aplinkybėmis, kad nieko nepakeisi. Iš tikrųjų nesinori, kad kažkokios pertvarkos būtų skubotos, tam tikrai reikia diskusijų ir viduje, ir su koaliciniais partneriais, ir su visuomene. Užtat einame tokiu keliu, kad viskas palengva ir ta rudens sesija atrodys kiek kitaip“, – teigė Seimo vicepirmininkė.
Siūlys mažesnę amžiaus kartelę į Seimą
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas naujienų portalui tv3.lt teigė, kad vienas svarbiausių darbų sesijoje bus Konstitucijos pataisos, kuriomis bus siekiama leisti į Seimą kandidatuoti nuo 21 metų. Šiuo metu amžiaus cenzas siekia 25 metu. Pasak liberalo, pataisas teiks Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Esame kaip kokie krokodilai Europos Sąjungoje numatę aukščiausią galimą amžiaus barjerą – 25 metus. Šios pataisos sudarys galimybę jaunimui. Tikiuosi, kad šitoje sesijoje arba vėliausiai rudens sesijoje bus ir antrasis balsavimas, kaip reikalaujama dėl Konstitucijos, ir bus įteisinta tokia galimybė“, – kalbėjo E. Gentvilas.
Aistrų, anot liberalo, sukelti gali partnerystės įteisinimas ar lengvųjų narkotikų dekriminalizavimo klausimas, kuriam po pateikimo pritarta jau gruodžio mėnesį. Visgi diskusijų, pašnekovo nuomone, kels ir kiti sesijoje laukiantys darbai.
„Tautinių mažumų įstatymas jau matau, kad dabar kelia. Manau, kad reikia rasti apibrėžimus, „tautinės mažumos“, „tautinės bendrijos“, suderinti su tarptautine konvencija ir tikiuosi, kad nors aistrų bus, rezultatas irgi bus“, – vylėsi E. Gentvilas.
Diskusijų sukelti gali ir personalijų klausimai. Seimas pavasario sesijoje svarstys Lygių galimybių kontrolieriaus vadovo klausimą bei Vytauto Mizaro kandidatūrą į Konstitucinį Teismą. Pastaroji personalija dar gerokai prieš parlamento darbų pradžią sukėlė diskusijų bangą tiek visuomenėje, tiek tarp koalicijos partnerių.
„Personalijos dažnai sukelia kibirkščių, bet dažniausiai baigiasi skyrimu“, – tvirtino E. Gentvilas.
Laisvės partija koncentruosis į žmogaus teisių klausimus
Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė naujienų portalui tv3.lt teigė, kad jos vadovaujamos frakcijos pagrindiniai akcentai pavasario sesijoje bus su žmogaus teisėmis susiję įstatymo projektai: jau minėtas partnerystės įteisinimas, lengvųjų narkotikų dekriminalizavimas.
I. Pakarklytės tikinimu, Laisvės frakcija inicijuos ir projektus, nukreiptus į neapykantos kalbą bei patyčias, kad už šiuos pažeidimus būtų taikoma ne tik baudžiamoji, bet ir administracinė atsakomybė.
„Svarbu neapykantos kalbos, patyčių temai skirti didesnį dėmesį, nes socialinėje medijoje ji tampa vis aktualesnė“, – sakė Laisvės frakcijos seniūnė.
Šiam projektui užregistruoti, anot politikės, šiuo metu renkami parašai. Tarp kitų Laisvės frakcijai svarbių darbų pavasario sesijoje, I. Pakarklytė paminėjo asmenvardžių rašybos klausimą, kurį planuojama teikti artėjant link vasaros, bei Seimo nutarimą dėl referendumo dėl dvigubos pilietybės.
Partnerystei – atskiras įstatymas
„Laisvės partija partnerystę siūlys reglamentuoti atskiruoju įstatymu ir tokiu būdu siekti platesnio sutarimo Seime!“ – taip antradienį feisbuke paskelbė Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.
Pasak I. Pakarklytės, ieškota tokio varianto, kuris sulauktų didesnio palaikymo Seime, tad pasirinkta partnerystę įteisinti atskiru įstatymu, o ne Civilinio kodekso pataisomis.
„Be abejo, neiškreipiant bendrai partnerystės esmės. Aišku, tai yra turtiniai bei teisiniai santykiai, bet tai yra ir simbolika, dviejų žmonių meilės ir įsipareigojimų vienas kitam įteisinimas. Toks buvo rastas kompromisinis variantas koalicijoje ir jos sudarytoje darbo grupėje, kad galbūt tas atskiras įstatymas didesnei grupei Seimo narių atrodys priimtinas“, – kalbėjo politikė.
Jos teigimu, Partnerystės įstatymas bus registruojamas netrukus, o pateikimas planuojamas iki vasaros.
Sulaukė Širinskienės kirčių
„Laisviečiai tris pastaruosius mėnesius taip buvo užsiėmę kanapėm, Stambulu ir partnerystėm bei Tik-Tok'u, kad įstatymų projektams parengti laiko tiesiog nebeliko - iš suplanuotų projektų pavasario sesijai Seime, tik vienas registruotas. O kažkas pasakojo prieš rinkimus, kad švietimas bus prioritetas – to net iš neregistruotų projektų pavadinimų nesimato“, – Laisvės partiją socialiniuose tinkluose kritikavo valstiečių frakcijos narė Agnė Širinskienė.
Pasak I. Pakarklytės, į kiekvieną klausimą Laisvės frakcija žiūri atsakingai ir iš komunikacinės pusės.
„Kai užregistruoji, iškart tą temą ir vystai. Tai nereiškia, kad tie projektai neparuošti, bet tas užregistravimas apskritai yra techninis momentas. <...> Kitas dalykas, į ką galima atkreipti dėmesį, kad mes esame nauja frakcija. <...> Vadinasi, mes neturime ir nenorime turėti kažkokių senų iš po lapų ištrauktų projektų, ką valstiečiai galbūt iš seniai turi pasidėję ir ištraukę“, – teigė ji.
Nors daug aistrų visuomenėje sukėlęs Stambulo konvencijos klausimas nukeltas į rudens sesiją, partnerystės įteisinimas, Tautinių mažumų įstatymas, lengvųjų narkotikų klausimo svarstymas tikrai sukels diskusijų vajų Seimo salėje. Seimo vicepirmininkė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė visgi tikisi, kad tai nesukliudys sklandžiam Seimo darbui.
„Aš labiausiai norėčiau, kad Seimo nariai rastų savyje jėgų žiūrėti į klausimus kaip į pagalbą visiems Lietuvos žmonėms, neskirstant jų į jokius įsitikinimus, pasirinkimus ar kitus dalykus. Tos diskusijos, kurios bus, tikiuosi bus pagarbios ir įsiklausant į esmę, o ne bandant klijuoti kokią nors etiketę, ką matome, deja, viešojoje erdvėje dėl vienokių ar kitokių temų“, – kalbėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Per pavasario sesiją nuo kovo 10 dienos iki birželio 30 dienos planuojama surengti 50 Seimo posėdžių. Parlamentas kasmet renkasi į dvi eilines pavasario ir rudens sesijas. Pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną ir baigiasi birželio 30 dieną. Rudens sesija prasideda rugsėjo 10 dieną ir baigiasi gruodžio 23 dieną.
