Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos frakcijos ir Seimo sveikatos reikalų komiteto narės Jurgitos Sejonienės iniciatyva įregistruotu laikinuoju įstatymu siekiama apsaugoti nepaprastųjų situacijų sąlygomis dirbančius medikus klinikinio neatsargumo atvejais.
Nors prieš metus įsigaliojęs žalos be kaltės modelis jau pakeitė situaciją ir siekiantiems kompensacijų pacientams nebereikia įrodinėti gydytojo kaltės, parlamentarės teigimu, medikai ir esant šiai sistemai nesijaučia visiškai saugūs. Anot jos, ši problema pandemijos metu tik paaštrėjusi.
„Man atrodo, tai yra visiškai natūralu, nes, visų pirma, ir pacientų yra labai daug, ir krūviai labai dideli. Medikai net priversti dirbti ne pagal savo specialybę. Dėl milžiniško krūvio kitą kartą yra labai sudėtinga visiems pacientams parodyti vienodą dėmesį ir pastangas. Tai jokiu būdu nereiškia, kad medikai nesistengia, jie daro viską, kas įmanoma, bet jei, pavyzdžiui, per vieną naktį vienoje reanimacijoje numiršta 6 pacientai, tai ar čia kažko nepadarė medikai, ar yra tokia situacija, kai jau fizikai kažko nebegali padaryti?“ – motyvus projektui atsirasti dėstė J. Sejonienė.
Kai kuriems jau tenka bylinėtis
Ji pabrėžė, jog ir žalos be kaltės sistema dar negarantuoja, kad medikas išvengs baudžiamosios bylos.
Anot Seimo narės, jau dabar yra tokių, kurie priversti bylinėtis dėl pandemijos metu įvykusių incidentų. Ji pažymėjo, kad tokie skundai susiję tiek su kovidinėmis, tiek kitomis sveikatos priežiūros paslaugomis.
„Žinau konkretų atvejį, kai pacientas kelis kartus kreipėsi į priėmimo skyrių ir nebuvo adekvačiai sureaguota, kaip žinia, ir planinės paslaugos, tyrimai buvo apriboti, taigi, neįvertinus būklės teko žmogui koją amputuoti“, – pasakojo J. Sejonienė.
Ji kartu priminė ir fiksuojamus perteklinių mirčių skaičius, mirčių namuose atvejus, kurie neįvertinami kaip susiję su COVID-19.
„Nuotolinės konsultacijos, nors tam tikrais atvejais yra labai naudingos, visgi taip yra ne visada. O juk, galima prisiminti, buvo situacijų, kai jos buvo skatinamos. Tačiau paciento būklę tokiu būdu įvertinti sudėtinga ir viso to pasekmės gali pasivyti tik po kurio laiko“, – aiškino Seimo narė.
Galiotų atbuline data
Kaip nurodoma įstatymo projekte, jam pritarus nuo baudžiamosios atsakomybės būtų atleisti asmens sveikatos priežiūros specialistai arba savanoriai, kurie teikė paslaugas ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino dėl COVID-19 ligos plitimo metu, jei dėl asmens neatsargios veikos, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo atimta žmogaus gyvybė, nesunkiai sutrikdyta sveikata, sunkiai sutrikdyta sveikata, žmogus paliktas be pagalbos, kai gresia pavojus jo gyvybei.
Teisinio persekiojimo asmenys išvengtų dirbant tam tikromis sąlygomis. Pavyzdžiui, jeigu paslaugos teikiamos be tinkamų ar optimalių medicinos priemonių (prietaisų), vaistų ir kitų paslaugoms teikti reikalingų priemonių.
Taip pat – jei medicinos personalo skaičiaus, poreikio ir darbo krūvio santykis neatitinka teisės aktuose nustatytų minimalių ir maksimalių dydžių, asmeniui teikiant paslaugas pasikeitė visa apimtis darbo funkcijų ir (ar) darbo pobūdžio ar jų dalis.
„Tai tikrai nereiškia, kad medikai vengia kažkokios atsakomybės. Yra išskiriama, kad įstatymas negalioja tokiais atvejais, jei yra didelis mediko aplaidumas, tyčinis neveikimas, sunkinančios aplinkybės – apsvaigimas nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų.
Bet turime suprasti, kad kaip įtemptai ir sudėtingai pastaruoju metu turėjo dirbti sveikatos priežiūros specialistai ir toks noras apsisaugoti yra natūralus. Juo labiau kad ir kitose šalyje esama tokių precedentų“, – dėstė J. Sejonienė.
Kaip nurodoma aiškinamajame įstatymo projekto rašte, asmens sveikatos priežiūros specialistų atsakomybės ribojimų iniciatyvos skirtingomis apimtimis keliamos ir/ar priimtos įvairiose Europos Sąjungos ir užsienio valstybėse: Belgijoje, Graikijoje, Italijoje, Jungtinėje karalystėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Pašnekovė pažymėjo, tokia tvarka galiotų visam ekstremaliosios padėties laikotarpiui ir atbuline data, jei buvo kažkoks įvykis, kuris, paciento manymu, įvyko dėl gydytojo kaltės.
Medikai per daug atsipalaiduos?
Visgi parlamentarės kolega Antanas Matulas kiek atsargiau vertino tokius užmojus. Parlamentaras teigė, kad būtų linkęs dėl įstatymo diskutuoti, bet įžvelgė ir rizikų.
„Manau, kad gal kiek buvo paskubėta, nes kai jau yra priimtas pacientų žalos be kaltės modelis, tai jau dabar medikai praktiškai neturi jokios baudžiamosios atsakomybės, nes pacientas įrodo žalą, bet nebereikia įrodinėti kaltės. Aišku, gal kai kurie įstaigų vadovai perlenkdami lazdą rašo kokius papeikimus.
Visgi abejoju, kad taip staiga išdiskutavus būtų galima priimti tokį įstatymą ir atleisti medikus nuo atsakomybės. Tenka bendrauti su kai kurių įstaigų vadovais, tai jie irgi išsako tam tikrus nuogąstavimus, ar ne per anksti tai yra daroma, nes pastebima, kad ir esant žalos be kaltės modeliui kai kuris personalas pradėjo dirbti šiek tiek labiau atsipalaidavęs“, – pastebėjo jis.
Pandemijos sąlygomis dirba ne vien medikai
A. Matulo manymu, galbūt vertėtų tobulinti jau dabar egzistuojantį įstatymą, kuris, nors ir dar ne be trūkumų, bet labai palengvino situaciją.
„Kitu atveju tai vėl atrodytų kraštutinumas – darbas be jokios atsakomybės. Sunku įsivaizduoti, kaip tokiu atveju reikėtų paaiškinti pacientui – vos ne dirbsiu kaip noriu, ateisiu neateisiu, jau dabar pacientams prisireikia laukti kelias valandas priėmime, nes gydytojai tiesiog neateina.
Taip, dauguma medikų dirba pasišventę, bet visokių atvejų būna, kuri ir naktį gydytojas nenori keltis, kai atvyksta skubus ligonis ar puola moralizuoti, kad atvyko ne laiku, kreipėsi savaitgalį, o ne kitą dieną ir panašiai. Kas garantuos, kad tokių nebus? Taigi klausimas, ar toks įstatymas nepablogins situacijos? Labai abejoju“, – pastebėjo parlamentaras.
Jis pridūrė, kad pandemija ar ne pandemija, bet jau dabar patiriama daugiau nuostolių ne dėl pačios pandemijos, o jos pasekmių.
„Vertinant perteklines mirtis jau išsiskiriame ir kitų šalių kontekste. Aišku, negali dėl to apkaltinti medikų, ir pacientai patys vėluoja kreiptis, bet pasitaiko visokių atvejų. Žalos be kaltės modelis kaip ir apgina dabar, o nuėmus visiškai atsakomybę pacientui būtų sunku paaiškinti, kaip jį apginti, jei atsiras vienas kitas medikas, kuris aplaidžiai, netinkamai, ne laiku suteiks tą pagalbą.
Be kita ko, daug kas dirba pandemijos sąlygomis – ir mokytojai, ir lakūnai, ir kitų profesijų atstovai, tai kodėl tada reikia kažką išskirti?“ – svarstė jis.
Pacientų interesas – atlyginama žala
Pagalbos onkologiniams pacientams asociacijos (POLA) pirmininkė Neringa Čiakienė teigė įdėmiai su minimu projektu nėra susipažinusi, tačiau pabrėžė, kad pacientams bet kuriuo atveju svarbiausia ne kaip nors apjuodinti mediką, o gauti žalos atlyginimą.
„Kiek žinau, ir dabartinis žalos be kaltės modelis turėtų visas nuostatas užtikrinti. Nes kuriamo naujo modelio esmė ir buvo užtikrinti, kad pacientui būtų lengviau gauti moralinę kompensaciją. Be abejo, suprantant, kad teikiant bet kokias medicinines paslaugas klaidų tikimybė išlieka ir atsakomybė negali būti užkeliama ant pavienio asmens. Vietoj to turi būti investuojama į sistemos tobulinimus, kad tų klaidų būtų išvengta“, – kalbėjo ji.
Pašnekovė priminė, kad anksčiau, iki žalos be kaltės modelio įsigaliojimo, kompensaciją gauti būdavo praktiškai neįmanoma.
„Taigi iš pacientų perspektyvos jiems aktualiausias klausimas – kad pats procesas būtų palankus. O koks baudžiamasis procesas jiems tikrai mažai rūpi, kad nuo to būtų blogai pačiam medikui. Tai nėra paciento interesas. Nes visi supranta, kad neklysta tik tas, kas nedirba“, – sakė POLA atstovė.
