Dar prieš savaitę kilus incidentui Austrijoje, kai po skiepo viena 49-erių seselė dėl sunkaus krešėjimo sutrikimo mirė, o kita, būdama 39-erių, atsidūrė ligoninėje išsivysčius plaučių embolijai, Lietuva tik trečiadienį paskelbė pristabdžiusi skiepijimą viena iš „AstraZeneca“ vakcinos serijų.
Tuo metu tokį sprendimą priėmė dar 5 (Latvija, Liuksemburgas, Estija, Graikija ir Austrija) Europos Sąjungos šalys. Ketvirtadienį laikinai dviem savaitėms stabdančios vakcinavimą pranešė ir Norvegijos, Danijos ir Islandijos institucijos.
„Darome pauzę skiepijant „AstraZeneca“ vakcina Norvegijoje“, – žurnalistams sakė Nacionalinio sveikatos instituto infekcijų prevencijos ir kontrolės direktorius Geiras Bukholmas.
Jis teigė, kad laukiama daugiau informacijos, kad būtų įsitikinta, ar yra ryšys tarp šios vakcinos ir kraujo krešulių susidarymo atvejo. Danijos sveikatos apsaugos tarnybos ketvirtadienį pranešė laikinai stabdančios šios vakcinos naudojimą, nes kai kuriems pacientams suleidus šio preparato kraujyje susidarė krešulių.
Be kita ko, Italija pranešė laikinai stabdanti skiepijimą viena „AstraZeneca“ vakcinų siuntą, tačiau ne ta pačia, dėl kurios tokį sprendimą priėmė minėtosios šalys.
Nauda didesnė nei galima žala
Visgi mūsų Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teigia nematanti pagrindo apskritai stabdyti skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina ir tai daugiau laiko politiniu sprendimu.
Kaip portalui aiškino sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio patarėja Aistė Šuksta, tiek anksčiau, tiek vėliau gautos vakcinos serijos yra naudojamos, o laikinai skiepijimas pristabdytas konkrečiai viena, gauta vasario 11 d.
„Kol kas ir Europos vaistų agentūra (EVA) pabrėžia, kad nekyla abejonių dėl vakcinos saugumo. Taip, šalutinių poveikių yra, tačiau vakcinos teikiama nauda yra kur kas didesnė, negu rizikos veiksniai. Nes jų yra daugybė, trombozė yra apskritai bendrai labai dažnai pasitaikantis reiškinys ir paprastai gyvenime, ne tik kalbant apie vakcinas.
Taigi pagrindo stabdyti vakcinavimą nėra ir šiuo metu trijų šalių priimtas sprendimas daugiau politinis. Be to, jos tą padarė laikinai dviem savaitėms, kol surinks daugiau duomenų“, – aiškino ji.
A. Šuksta pažymėjo, kad situacija stebima, renkami duomenys, tačiau šiandien mokslu ar faktais grįstų įrodymų, kad reikėtų stabdyti procesą, nėra.
„Mes pasitikime ekspertais, EVA, Valstybine vaistų kontrolės tarnyba (VVKT), stebime situaciją ir laukiame naujų rekomendacijų“, – sakė ministro patarėja.
VVKT taip pat patvirtino neketinanti siūlyti laikinai stabdyti skiepijimo „AstraZeneca“ vakcina.
„Ne, tarnyba neketina siūlyti ministerijai stabdyti vakcinavimo visa „AstraZeneca“ vakcina (...) dėl visos „AstraZeneca“ vakcinos nemanome, kad turi būti imamasi papildomų veiksmų“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė VVKT viršininkas Gytis Andrulionis.
Anot VVKT atstovės Rugilės Pilvinienės, kiekvienos šalies sprendimai yra individualūs ir jie yra gerbiami.
„Danams pasirodė, kad pas juos nutikęs mirties atvejis lyg ir prašosi tokio apsauginio sprendimo, apsaugančio visuomenę“, – žurnalistams sakė ji.
Premjerė ramino: didžioji dalis Jungtinės Karalystės paskiepyta šita vakcina
Premjerė Ingrida Šimonytė taip pat ramino gyventojus teigdama, kad nuogąstauti dėl „AstraZeneca“ vakcinų saugumo ji nemato jokio pagrindo, kadangi didžioji dalis Jungtinės Karalystės paskiepyta šita vakcina.
„Tikrai daug žmonių ir Lietuvoje yra ja paskiepyta. Žinau, kad būna kartais kažkokių pasamprotavimų, kad va šita vakcina kažkodėl blogesnė nei kitos dvi. Tačiau, manau, apie tai kalbėti pagrindo nėra, kadangi jos visos registruotos kaip saugios, ji tiesiog yra kitokia ir jos kitoks veikimo būdas. Tai daugiau ta klasikinė vakcina, kuri tiesiog kartais tokį ir atsaką sukelia labiau jauniems žmonėms, kurių organizmas labiau reaguoja į vakciną“, – trečiadienį Seime susirinkusiems žurnalistams prieš Seimo posėdį sakė ji.
Vyriausybės vadovė sakė, kad žmonės turi likti ramūs, skiepijama saugiomis vakcinomis. Seime pateikiant pavasario sesijos programą, I. Šimonytės apie „AstraZeneca“ vakciną teiravosi ir valstiečių frakcijos narys Robertas Šarknickas.
„Aš noriu paklausti dėl įvykio, kai buvo sustabdyta „AstraZeneca“ vakcina pati dėl kelių mirčių. Ar galėtumėte jūs pasakyti daug daugiau? Nes Lietuvos žmonės yra šiek tiek sunerimę, dalis žmonių skiepijosi. Kas vyksta, ar galėtumėte paaiškinti?“ – teiravosi R. Šarknickas.
„Jūs užduodamas klausimą žmones pats ir klaidinat. Todėl, kad buvo sustabdyta ne vakcina, o tik tai viena konkreti partija, apie kurią buvo gauta informacija. Tai ta partija taip, ji laikinai sustabdyta, kol mes gausime daugiau informacijos apie tai, ar yra kokių nors įtarimų, ar ją reikia išimti išvis iš skiepijimo, ar ją galima naudoti toliau“, – Seimo salėje kalbėjo I. Šimonytė.
Premjerė pripažino, kad yra pasitaikę įvykių, kai žmonės po skiepo mirė, tačiau nebuvo nė vieno atvejo Lietuvoje, kai žmogaus mirtis susieta su vakcinos šalutiniu poveikiu.
Lazda su dviem galais
Eksministro Aurelijaus Verygos nuomone, su „AstraZeneca“ vakcina jau tiek prisižaista lietuviškame kontekste, kad sudėtinga vertinti šią situaciją.
„Jau anksčiau ministerija, atsakingos institucijos tokių keistų žinučių buvo paleidę pradedant nuo to vyresnio amžiaus gyventojų skiepijimo, dabar – dėl stabdymo. Taigi čia tokia lazda su dviem galais. Viena vertus, yra farmakologinis budrumas, kad gali taip atsitikti, kad yra stebima situacija, esant tokiems klausimams normalioms sąlygoms tai turėtų įnešti daugiau pasitikėjimo. Tačiau mūsų sąlygos dabar nėra normalios“, – sakė Seimo narys.
Jo teigimu, jei laikino vakcinų stabdymo sprendimai daugiau politiniai, tai politikams už tai ir tenka atsakyti.
„Kai politikai pradeda lįsti į tokius dalykus, jie nelabai susigaudo, kiek tai gali atnešti nežinios ir nepasitikėjimo“, – pridūrė jis.
Be kita ko, A. Verygai pasirodė keista, kodėl pati „AstraZeneca“ dėl to nekomunikuoja: „Tai tikrai didelė kompanija. Ir kur čia šuo pakastas, negaliu pasakyti. Manau, visa tai įneš dar daugiau sumaišties ir mes tiesiog vėluosime su vakcinavimu.“
Įžvelgia komunikacijos klaidų
„Matau, kad viešojoje erdvėje pridaryta daugybė klaidų dėl šitos vakcinos. Pradedant pačia kompanija, kuri iš pradžių, mano įsitikinimu, elgėsi labai nuoširdžiai informuodama, kad nebuvo atlikti klinikiniai tyrimai su vyresniais žmonėmis, todėl rekomenduoja jaunesniems. Dabar ta žinia pagauta ir į ją neadekvačiai sureagavo kelių Europos Sąjungos šalių prezidentai“, – naujienų portalui tv3.lt komentavo konservatorius, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.
Pasak jo, viešojoje erdvėje esant daugybei informacijos apie vakcinos šalutinius poveikius, pati „AstraZeneca“ kompanija nededa daug pastangų įtikinti visuomenę, kad jų produktas yra saugus. Politikas svarstė, ar atskirų šalių valdžioms užteks pastangų pačioms įtikinti savo žmones šios vakcinos saugumu.
„Komunikacine prasme situacija nepalanki ir regionuose daugybė žmonių, kurie skambina man ir klausia, ką daryti“, – pasakojo A. Matulas.
Konservatorius siūlo, kad „AstraZeneca“ vakcinomis, kurių dozių atsisakė gyventojai, kuriems atėjo skiepijimosi eilė, leisti skiepytis visiems norintiems šalies gyventojams, nepriklausomai nuo jų amžiaus grupės.
„Ar reikėtų prievarta brukti tą vakciną žmonėms, jei pasipriešinimas tik auga. Galbūt būtų galima neatsisakyti tos vakcinos, bet ją pasiūlyti visiems žmonėms, kurie laukia skiepijimo“, – svarstė A. Matulas.
Ar Lietuvai apskritai reikėtų atsisakyti šio gamintojo vakcino, A. Matulas teigė nežinantis, tai turi nuspręsti vakcinų specialistai. Pats politikas tiki „AstraZeneca“ vakcinos saugumu. „Aš esu pasiruošęs viešai pasiskiepyti ja“, – tikino A. Matulas.
Siūlo skiepyti visus norinčius
Paklausta, ar Lietuvai vertėjo sekti šiaurės kaimynių pavyzdžiu ir laikinai visiškai sustabdyti skiepijimą minėtąja vakcina, Seimo sveikatos reikalų komiteto narė, buvusi sveikatos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė teigė, kad čia būtina ekspertų išvada.
„Kad ta partija, kuri neatitiko reikalavimų, buvo sustabdyta, tai yra teisingas sprendimas. O kaip matėme iš Danijos ir Norvegijos pranešimų, ta pozicija laikinai stabdyti skiepijimą grindžiama tuo, kad nebuvo atlikti tyrimai, kaip preparatas daro įtaką kraujo krešėjimui.
Tai, aišku, gali sukelti nepageidaujamų šalutinių reakcijų ir ne tik komplikacijų – tiems asmenims, kurių kraujo krešėjimas yra didesnis, gali būti ir blogų išeičių. Bet čia nuomonę turi pareikšti ekspertai“, – sakė parlamentarė.
Ji taip pat palaikė idėją, kad leisti pasiskiepyti „AstraZeneca“ vakcina reikėtų visiems norintiems, mat jos turime daug.
„Ypač vyresnių klasių mokinių pedagogai nori grįžti į darbą ir skiepytųsi, yra onkologinių ligonių nusiskundimų, kuriems jokia informacija nepateikta ir nepradėti vakcinuoti. Manau, kad labai skubiai reikėtų dėl to apsispręsti. Tad operacijų vadovas turėtų priimti sprendimą, kuris užtikrintų ir žmonių saugumą su pačiu skiepu ir, jei juo tikrai galima skiepyti, kad ir toliau būtų tęsiama vakcinacija“, – pridūrė ji.
Krešėjimo sutrikimai vyksta nepriklausomai nuo vakcinos
VU prodekanas, šeimos gydytojas prof. Vytautas Kasiulevičius savo socialinio tinklo paskyroje taip pat dalinosi pasvarstymais po šių atvejų ir priminė, kad trombozė vienodai gali nutikti tiek žmogų paskiepijus, tiek to nepadarius.
„Plaučių embolija per metus įvyksta maždaug 1–2 žmonėms iš 1000. Tai iš milijono vidutiniškai būtų 1000–2000 atvejų per metus. Visgi tromboembolijų dažnis susijęs ir su amžiumi. JAV tyrimas rodo, kad plaučių embolijos dažnis > 80 metų amžiaus grupėje – 5,12; 70–79 metų amžiaus grupėje – 3,31 ir 60–69 metų amžiaus grupėje – 2,13 atvejo iš 1000 asmenų per metus.
Taigi perskaičiavus kiekvienam milijonui žmonių, aukščiau minėtose amžiaus grupėse virš 60 ir daugiau metų, mes vis tiek tikimės atitinkamai 427, 275 ir 177 plaučių embolijos epizodų per mėnesį. Minėtos plaučių embolijos vis tiek įvyks nepriklausomai nuo to, ar šie žmonės bus ar nebus skiepijami. Tuo tarpu kas mėnesį įvykstančių giliųjų venų trombozės atvejų skaičių tektų dauginti dar iš 2 ar net 3“, – dėstė jis.
Trečiadienį Europos vaistų agentūra (EVA), remdamasi preliminariu tyrimu, nurodė, kad minima „AstraZeneca“ vakcinos partija veikiausiai nėra susijusi su slaugytojos mirtimi Austrijoje.
EVA duomenimis, iki kovo 9 dienos Europos ekonominėje erdvėje (EEE) pranešta apie 22 atvejus, kai paskiepytiems asmenims susidarė kraujo krešulių.
Sprendimas sustabdyti skiepijimą šia vakcina bus vėl vertinamas po dviejų savaičių.
Statistikos departamento duomenimis, pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze praėjusią parą paskiepyti 417 žmonių, antra – 674 žmonės. Iš viso šalyje pirmąja doze paskiepyta 241 tūkst. 746 žmonės, abiem dozėmis – 91 tūkst. 546 asmenys.
