Vyriausybės surengtoje viešojoje konsultacijoje švietimo klausimais švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė išreiškė nerimą dėl tyrimo, kurį 2018 m. atliko Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), rezultatų.
„Matome statistiką, kad mūsų mokytojai, mokyklų vadovai – vieni vyriausių edukologų kontekste. Vakar perverčiau tyrimus, toks gąsdinantis tyrimas – beveik 30 proc. vyresnių nei 50 metų mokytojų teigia, kad per artimiausius 5 metus nori palikti mokytojo darbą. Tai problema, kurią mes norime spręsti“, – kalbėjo J. Šiugždinienė.
Taip pat, kaip pažymėjo ministrė, dėl augančio pedagogų amžiaus vidurkio, reikia galvoti, kaip atnaujinti šią bendruomenę.
„Per ateinančius 10 metų net 7 iš 9 pedagogų turės pasikeisti“, – nurodė J. Šiugždinienė.
Minėtame tyrime nurodoma, kad Lietuvos pedagogų amžiaus vidurkis, kuris yra 50 metų, yra didesnis nei kitų tyrime dalyvavusių EBPO šalių (44 metai). Be to, 57 proc. mokytojų Lietuvoje yra 50 metų ir vyresni (EBPO vidurkis – 34 proc.).
Bijo karantino, pasigenda dėmesio atlyginimams
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas stebisi, girdėdamas europinio tyrimo rezultatus.
„Aš ir pats nustebau, kas čia per skaičiai. Ar čia tiktai, kaip sakyti, bandoma prisidengti, kad artimiausiu metu bus dar blogiau, negu dabar yra, ir kažkaip pagrįsti tuos projektus, tuos pinigus, kur [ministerija] planuoja. Į šitą klausimą aš pats sau neatsakiau“, – tv3.lt kalbėjo E. Milešinas.
Vis dėlto profsąjungos pirmininkas pripažįsta, kad karantino metu girdėti pedagogų kalbų norint pakeisti darbą, tačiau šis reiškinys nėra masinis.
„Kad tokių kalbų yra, tai tikrai. Nes pagal kolektyvinę sutartį pas mus yra numatytas tas pats išeitinių išmokų fondas. Ir jau nuo metų pradžios mes, kaip profesinė sąjunga, susilaukėme skambučių, ar tikrai šiemet bus galima pasinaudoti tomis išeitinėmis, kada bus galima pasinaudoti. Tai, kad tokių pamąstymų yra – tai tikrai.
Bet, kokia apimtis, negaliu pasakyti. Manau, kad tai vyksta stabiliai, kaip ir kiekvienais metais. Nes tas išeitinių išmokų fondas, jau šiemet bus ketvirti, berods, metai, tai panašiai kiekvienais metais apie 1000 pedagogų pasinaudoja tuo fondu“, – sakė E. Milešinas.
Būtent karantinas, o tiksliau, su juo užklupęs nežinios jausmas, pedagogams šiuo metu ir kelia didžiausią nerimą, ir galbūt skatina keisti karjeros kryptį.
„Šiuo metu tai, manau, kad, kaip ir kiekvienam darbuotojui, tai yra ta karantininė situacija ir neaiškumas, kaip čia viskas vyks toliau, ar mokslo metus užbaigsime tuo nuotoliniu būdu. Pagrindinis dalykas – artimiausia ateitis“, – kalbėjo E. Milešinas.
Be to, pedagogai pasigenda Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos dėmesio savo problemoms, ypač atlygio klausimui.
„Dabar daugiau skiriamas dėmesys ministerijos su švietimo pagalbos specialistų reikalais. O kur ministerijos buvo žadėti etatinio kažkokie pakeitimai ar dar kažkas, atsidėjo viskas kol kas neribotam laikotarpiui. Tai neaišku“, – nuogąstavo E. Milešinas.
Mokytojai viliasi iš ministerijos sulaukti finansinės injekcijos atlyginimams kelti, bet jų nuotaikos niūrios.
„Čia tas pats bus, kaip ir pernai, kai pakeitimai buvo kosmetiniai visiškai, kurie labai didelės įtakos nepadarė“, – pridūrė E. Milešinas.
Tikslai – motyvacija ir didesnis atlygis
Bandydama spręsti minėtas problemas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kelia sau tikslą užtikrinti, kad pedagogai savo darbo vietoje jaustųsi tvirtai ir emociškai, ir finansiškai. Vyriausybės surengtoje konsultacijoje J. Šiugždinienė įvardino porą esminių ministerijos tikslų, susijusių su mokytojais. Vienas jų – projektas motyvuoti mokytojus.
„Galvoju, kad be stipraus ir laisvo mokytojo, kuris pasitikėtų savimi ir kuriuo mes pasitikėtume, niekada nebus savimi pasitikinčio mokinio. Mokytojo laisvė ir kompetencija, ir tai, kad jis gerai jaučiasi mokykloje, yra būtina sąlyga, kad būtų pastebėtas kiekvienas vaikas“, – pažymėjo J. Šiugždinienė.
Taip pat ministrė pažymėjo, kad „labai svarbu atlygio artėjimas prie europinio vidurkio“, todėl ŠMSM išsikėlė tikslą, kad iki 2024 metų vidutinis mokytojo uždarbis siektų 130 proc. šalies vidutinio uždarbio (VDU).
Šiuo metu VDU Lietuvoje siekia 967,3 eurus „į rankas“, vadinasi, vidutinis mokytojo atlygis turėtų siekti bent 1257,49 eurus.
Tačiau Seimo Švietimo ir mokslo reikalų komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas akcentuoja, kad mokytojo atlyginimą derėtų lyginti ne su bendru šalies VDU, o su VDU darbuotojų, kuriems privalomas aukštasis išsilavinimas.
„Ne kartą esu sakęs, kad mokytojo darbo užmokestį reikia pradėti matuoti ne pagal VDU, o nuo VDU, turinčių aukštąjį išsilavinimą. T. y. nuo tų darbo vietų, kurios reikalauja aukštojo išsilavinimo.
Nes mokytojas nekonkuruoja su pardavėju, vairuotoju ar su kažkokiu nekvalifikuotu žmogumi. Jis konkuruoja darbo rinkoje su aukštąjį mokslą turinčiais asmenimis ir ten nueina iš mokyklos į tas darbo vietas“, – konsultacijoje kalbėjo A. Žukauskas.
Bendrojo ugdymo įstaigose dirba beveik 30 tūkstančių pedagogų.
