Medikų teigimu, matomi ženklai atrodo grėsmingai: jauni gydytojai toliau kraunasi lagaminus, likusieji koncentruojasi didžiuosiuose miestuose, o daugiau nei pusė gydytojų – pensinio amžiaus. Negana to, pandemija situaciją tik paaštrino, tad po kurio laiko padėtis gali būti labai liūdna.
Štai bandydama gesinti „gaisrą“ dėl medikų stygiaus Akmenės rajono savivaldybė gydytojus vilioja itin solidžiomis sumomis – įsikūrimui su įsipareigojimu dirbti 5 metus siūlo net 60 tūkst. eurų.
Kaip pasakojo rajono meras Vitalijus Mitrofanovas, šiuo metu būtinai reikia kelių specialybių specialistų – mažiausiai 3 šeimos gydytojų ir kelių terapeutų. Tokios programos su didelėmis dotacijomis prireikė, nes mieste įsikūrus dar vienam privačiam pirminio lygio medicinos centrui polikliniką paliko net 5 gydytojai.
Nacionalinio lygio klausimas
Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) pirmininkė Auristida Gerliakienė pažymėjo, kad Akmenė – tik viena iš savivaldybių, susidurianti su ta pačia problema.
„Prisikviesti specialistus dirbti į regionus yra labai sunku ar visai neįmanoma. Ypač tai sudėtinga, jei negali pasiūlyti didelio atlyginimo ir tokių sąlygų atvažiuojančiam medikui. Pavyzdžiui, Alytuje ar Jiezne dirbančiam medikui yra siūloma 2,5 tūkst. eurų į rankas. Tai nėra labai bloga alga, tačiau nėra tokia patraukli, kaip šiuo atveju siūlomos sąlygos Akmenėje“, – kalbėjo ji.
Pašnekovė akcentavo, kad čia reikalingi sisteminiai sprendimai bendradarbiaujant Sveikatos apsaugos ministerijai, universitetams ir savivaldybėms.
„Nes kas dabar vyksta – viena savivaldybė bando prisivilioti siūlydama labai geras sąlygas, o kitos lieka nuskriaustos. Taip, situacija su kovidu labai sudėtinga ir sunku valdantiesiems kažkur kitur nukreipti dėmesį, bet kai taps lengviau, reiktų šį dalyką kuo greičiau spręsti. Juk tai ne vienos savivaldybės ar ministerijos, o nacionalinio lygio klausimas“, – sakė ji.
Uždelsto veikimo bomba
Medikų atstovė priminė, kad jau ilgą laiką ignoruojami juodu ant balto parašyti skaičiai – šiuo metu dauguma medikų yra pensinio amžiaus, tad norint išlaikyti jaunimą gali tekti krapštyti dar ne tokias sumas.
„Šiuo metu vyresnių nei 65 m. dirbančių gydytojų yra 13 504, o 35–64 m. amžiaus grupėje – tik 10 251. Taigi pensinio amžiaus medikų persvara šiandien yra didesnė. Tad jei ir toliau bus toks santykis, tų medikų labai greitai neteksime. O tada reikės ieškoti dar didesnių sumų siekiant juos prikviesti. Ir tą daryti ne tik regionuose, bet ir pagrindiniuose miestuose“, – įspėjo A. Gerliakienė.
Anot pašnekovės, ši problema – lyg mina, uždelsto veikimo bomba, kuri tiksi, o laikas eina ne mūsų naudai.
„Juo labiau čia nepadeda pačios visuomenės nuotaikas, stebint ir žiniasklaidoje pasirodančius įvairius mediko specialybę diskredituojančius straipsnius. Situacija yra labai prasta ir, manau, kad būtina keisti visuomenės požiūri į medikus, ypač šiuo metu, kai metus laiko jie gelbsti labai daug žmonių, gelbsti gyvybes, dirba be atvangos ir labai sudėtingomis sąlygomis. Norėtųsi, kad visuomenė į mediką žiūrėtų ne kaip į aptarnaujantį personalą“, – dėstė ji.
Skvernelio patarimas „važiuoti“ veikia
Kaip pažymėjo LMS pirmininkė, reikia labai stipriai keisti tiek darbo sąlygas, apmokėjimą, tiek valstybės tarnautojų požiūrį.
„Dar prieš kelis metus premjero Sauliaus Skvernelio rezidentams mesta replika „važiuokite“ puikiai suveikė. Dabar rezidentų emigracija į užsienį ieškant gerų darbo sąlygų puikiai veikia ir, nežinau, kaip tą srautą reikės sustabdyti ir ką gali pasiūlyti Lietuvos politikai, kad jauni žmonės grįžtų arba nustotų emigruoti“, – pabrėžė A. Gerliakienė.
Ji pridūrė, jog abejojanti, ar įmanoma užkamšyti kažkokias skyles imigruojančiais iš kitų valstybių – Ukrainos ar Baltarusijos – žmonėmis. LMS atstovė pažymėjo, kad medikus taip lengva įdarbinti kaip statybininkus nebus, nes tam trukdo ir kalbos barjeras: „Lietuvių kalba nėra taip greitai išmokstama, tad imigracija nėra sprendimas.“
Anot pašnekovės, stebint tai, kad didelė dalis grįžusių emigrantų įsikuria ne pagrindiniuose miestuose, o renkasi regionus, tai rodo, kad žmonės mato galimybes ten realizuotis.
„Taigi, akivaizdu, kad reikia galvoti apie patogios gyventi infrastruktūros kūrimą, pačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų kūrimą ir plėtimą, artinimą prie žmogaus“, – sakė ji.
COVID-19 krizė parodė svarbą
Antrindamas kolegei Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos pirmininkas, Pakruojo ligoninės vadovas Vygantas Sudaris pabrėžė, kad Lietuva yra ne vien Vilnius ir Kaunas, bet ir miesteliai, kaimeliai.
„Čia žmonės gimsta, auga, gyvena, jiems paslaugų reikia kaip ir didmiesčių gyventojams“, – sakė jis.
Pasak pašnekovo, juo labiau regionų svarbą parodė pandemija: „Be įstaigų rajonuose vadinamosios motininės ligoninės nebūtų susitvarkiusios su pacientų srautais. Tam nebuvo jokių šansų. Reikia to nepamiršti, kad nebūtų taip, kad mūsų reikia tada, kada yra blogai, o kai pasidaro gerai, tada jau liekame paraštėse.“
O milžiniški netolygumai tarp didžiųjų miestų ir regionų akivaizdūs. Štai 1 tūkst. gyventojų Kauno apskrityje tenka 6,9 gydytojo, Vilniaus – 5,5, tuo metu Telšių apskrityje – 2,2, Šiaulių – 2,6, Utenos – 2,9.
„Vilniaus ir Kauno regionai visada atrodo geriau, nes tai yra medikų kalvės. Bet Šiaulių, Panevėžio zonose yra gerokai prastesni skaičiai. Negana to, medikų skaičius Lietuvoje nedidėja. Jų kaip tik sumažėjo dėl papildomų mirčių, susijusių su COVID-19“, – konstatavo V. Sudaris.
Įteikė raštą ministerijai
Pašnekovo pastebėjimu, medikų kiekis gali padidėti nebent tik specialistams baigus rezidentūrą, medikams grįžus iš užsienio arba įvykus vidiniam persiskirstymui.
„Deja, kad būtų kokie ženklūs pokyčiai, to nėra ir niekas nesitiki, kad bus. Dėl to ir mano vadovaujama asociacija kreipėsi į ministeriją su raštu dėl poreikio didinti rezidentūros vietų skaičių, ypač skubios medicinos pagalbos gydytojų, kitų specialybių, kad jie būtų finansuojami iš valstybės ir galėtume paruošti medikų, kurie galėtų dirbti Lietuvoje“, – kalbėjo V. Sudaris.
Jo pastebėjimu, perteklines įtampas kelia ir dalis įstatymų.
„Yra reikalavimai, privalomos sąlygos, ką – tam tikrus kiekius ir lygius specialistų – privalome turėti norėdami vykdyti veiklą. Jei vieno pritrūksta, gali tekti uždaryti visą veiklą.
Pavyzdžiui, sakykime, yra reikalavimas kiaurą parą turėti gydytoją endoskopuotoją, nesvarbu, kad įstaigoje net nėra chirurginio skyriaus. Logiškai to net nereikėtų, bet toks įstatymas, nes jei yra problema, vis tiek vežame į kitą įstaigą ir vėl iš naujo darome procedūrą. Šį tą pakeitus jau būtų galima sumažinti dalį įtampų“, – sakė ligoninės vadovas.
Portalas tv3.lt primena rašęs, kad rajonuose verkiant trūkstant gydytojų savivaldybės siūlančios išskirtines sąlygas.
