Jau trečiadienį Vyriausybė ruošiasi priimti sprendimus dėl tam tikrų karantino laisvinimo priemonių ir detalaus plano, kaip galėtų atrodyti gyvenimas C scenarijuje.
Visgi virusologas, profesorius Saulius Čaplinskas teigia nesuprantantis, kaip šiuo metu priimant tokius sprendimus galima prisirišti tik prie dviejų kriterijų.
„Sergamumas 100 tūkst. gyventojų per dvi savaites ir išvis tas šuolis nuo 500 iki 100 yra kažkoks kosminis ir sunkiai pagrindžiamas. Lygiai taip pat kaip ir procentas pozityvių tyrimų rezultatų. Jeigu žmonės nebeis tirtis, tai ir nebus pozityvių tyrimų rezultatų. Bet nežiūrima į kitus kriterijus.
Pavyzdžiui, juk karantino pagrindinės priemonės buvo reikalingos dėl to, kad „neužlūžtų“ sveikatos priežiūros sistema. Ir štai į šiuos rodiklius, kurie yra labai teigiami, ir ačiū visiems medikams, visiems žmonėms, savanoriams, kad vis tik dabar yra užimta tik apie pusė kovidinių lovų, intensyvios terapijos skyriuose lygiai taip pat“, – tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ aiškino jis.
Profesorius atkreipė dėmesį, kad juk esama ir kitų ligonių, kitų ligų. Be kita ko, dėl tokio uždarymo žlunga žmonių verslai.
„Vieni dabar, sakykime atvirai, pelnosi šioje situacijoje, o kiti paprasčiausiai žlunga. Ir dabar išeitų, sakysime, tame pačiame „Akropolyje“, jeigu einame į „Maximą“, tai tarsi ten galima, o šalia esanti kad ir laikrodžių parduotuvė ar taisykla, tai ten jau nesaugu. Na, kažkaip sunkiai suvokiama“, – kalbėjo jis.
Dalis verslų jau seniai galėtų veikti
S. Čaplinskas pažymėjo, kad daug verslų jau galėjo ir anksčiau atverti duris.
„Reikia nustatyti aiškias saugumo sąlygas, būtinas saugumo sąlygas ir, kas jas gali išpildyti, tuos verslus atverti. Tai jeigu aišku, kad, sakysime, kokia nors kvepalų, suknelių parduotuvė, kirpykla gali užtikrinti tam tikrą atstumo laikymąsi, ventiliaciją, būtinai kaukių dėvėjimą, o dar geriau respiratorių, jeigu kas neturi, tai juos dalinti, tai kodėl neturėtų šitie verslai dirbti jau seniai, ne tik dabar?
Priešingu atveju, jeigu mes lauksime, kol susirgimų sumažės ir liks mažiau negu šimtas 100 tūkst. gyventojų per dvi savaites, tai gali būti, kad net vasarą mes nepasieksime tokio rodiklio“, – kalbėjo jis.
Visgi profesorius sutiko, kad atsidarymo scenarijų gali pakoreguoti naujos, britiškosios atmainos patvirtinimas šalyje.
„Greičiau plintanti atmaina, aišku, turi galimybes plisti greičiau. Viruso tokia priedermė, jis to siekia. Bet tada ir yra esmė užtikrinti galimybę, kad virusas neplistų bendradarbiaujant su žmonėmis.
O jeigu dabar tik penktadalis žmonių sutinka tirtis, tai reiškia tai, kas dabar yra siūloma, kas yra sakoma žmonėms, jau jie nebepriima. O čia labai rimtas signalas“, – pabrėžė S. Čaplinskas.
Portalas tv3.lt primena rašęs, kas laukia Lietuvos patvirtinus naująją britiškąją atmainą.
Apsaugoti silpniausius
Paklaustas, kaip galima būtų įsivaizduoti gyvenimą artimiausią pusmetį, pašnekovas buvo nusiteikęs pozityviai, bet kartu įspėjo, kad visgi įtampa taip greitai neatslūgs.
„Taip, tikrai viruso plitimas sulėtės. Viena vertus, taip nutiks dėl to, kad ateis šilti orai ir mes daugiau būsime lauke, ir dabar reiktų būti lauke, kai tokią gražią žiemą turime. Kita vertus, medikai vis daugiau žinos, kaip padėti žmonėms, o patys žmonės žinos, kaip apsisaugoti ir to laikysis.
Tai tikėtina, kad mes turėsime mažiau sunkių ligonių ir žmonių netekčių. Na, ir vis tiktai atėjus kitam rudeniui, deja, vargu, ar bus susiformavęs toks didelis sluoksnis žmonių, turinčių kolektyvinį imunitetą. Taip kad tas viruso plitimo pakilimas tikėtina vėl bus“, – įspėjo specialistas.
S. Čaplinsko teigimu, reikia susitaikyti, kad gyvename naujoje realybėje ir pirmiausia reiktų pasistengti apsaugoti labiausiai pažeidžiamus žmones – senjorus ir turinčius sunkių lėtinių ligų:
„Tam reikia, kad žmonės nebijotų, norėtų ir patys aktyviai tirtųsi, tą darytų prevenciniais tikslais, kad žinotų, ar yra pavojingas savo brangiausiems žmonėms.
O tas pavojaus periodas, viruso platinimo periodas iš principo trunka tik apie 10–14 dienų. Tai šioje vietoje, kai mes kalbame apie savo gyvenimo suvaržymus, reiktų kalbėti ne apie visuotinį suvaržymą, visuotinį karantiną, o kad tie žmonės, kurie galimai užsikrėtė, šitą žinotų ir tiktai jie gali sustabdyti viruso plitimą. Ne valstybė, ne ekspertai kažkokie, galų gale netgi ne medikai.“
Virusas niekur nedings
Anot S. Čaplinsko, galima būtų prognozuoti, kad mažiausiai dvejus metus turėsime pakankamai sudėtingą, banguojančią situaciją. Nors vėliau virusas turėtų tapti tarsi sezoninis ir cirkuliuoti sezoniškai, jis bet niekur nedings.
Tokias išvadas specialistas daro remdamasis kitų paskutinį šimtmetį buvusių gripo pandemijų analogija.
„Tikėtina, kad tokios prognozės yra. Reikės mažiausiai poros metų laiko, kad susiformuotų pakankamai didelė dalis žmonių, turinčių kolektyvinį imunitetą. Nes tie, kurie pasiskiepijo metų pradžioje, tai metų gale, ko gero, jau jų imunitetas gali būti išblėsęs.
Gali būti taip, kad netgi du kartus per metus gali tekti skiepytis nuo koronaviruso. Kuo daugiau bus žmonių, kurie arba persirgo, arba buvo pasiskiepiję vieną, du ar tris kartus, tai pirmiausia jau tie žmonės tikėtina nesirgs sunkiai ir nemirs ir tikėtina, kad jie lėčiau platins virusą kitiems“, – sakė jis.
Kviečiame žiūrėti visą pokalbį:
Kokie laisvinimai laukia?
Lietuva pagal užsikrėtimų koronavirusu rodiklius įžengė į karantino C scenarijų, kuris leidžia šiek tiek atlaisvinti ribojimus. Valdžia trečiadienį spręs dėl parduotuvių ir grožio salonų atvėrimo, o žiemos pramogų gerbėjai jau gali mėgautis jomis lauko slidinėjimo trasose, kurių veiklą Vyriausybė leido atnaujinti šią savaitę.
Ekspertai tikina, jei užsikrėtimų kreivė ir toliau smigs žemyn panašiu greičiu, į dar laisvesnį scenarijų galime įžengti jau po mėnesio, nors daug nerimo kelia šalyje išplisti galinti britiškoji viruso atmaina.
„Žmonių pastangomis mes įžengėme į scenarijų C. Tai reiškia, kad atsiveria galimybės, nors ir ne pačios plačiausios, bet galimybės peržiūrėti mūsų tolimesnius veiksmus, suteikti mūsų gyvenimui naujų spalvų“, – socialiniuose tinkluose šeštadienį rašė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Sausio 30 dieną sergamumas šalyje siekė 467 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų. Pagal ekspertų Vyriausybei teiktą rekomendaciją, karantino ribojimų C scenarijų galima būtų taikyti, kai skaičius viršija 100 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų.
Vyriausybės sudaryta ekspertų taryba sausio pradžioje išplatino rekomendacijas, kaip būtų galima palaipsniui laisvinti karantiną, atsižvelgus į sergamumą šalyje.
