Savaitgalį sukaks 100 dienų, kai darbą pradėjo XIII-osios kadencijos Seimas. Apie tai, su kokiais iššūkiais susidūrė naujos kadencijos parlamentas ir kokie dar laukia ateityje, pokalbis laidoje „Dienos pjūvis“ su Seimo pirmininke V. Čmilyte-Nielsen.
Norėčiau pradėti nuo daugeliui aktualaus klausimo – karantino ribojimai. Trečiadienį Vyriausybė nusprendė nepriimti karantino pakeitimų, nors pirmadienį po ekstremalių situacijų komisijos posėdžio buvo kalbėta apie kai kuriuos atlaisvinimus, pavyzdžiui, judėjimo tarp žiedinių savivaldybių. Tai jau ne pirmas kartas, kai viešai kalbama apie atlaisvinimus, tačiau vėliau persigalvojama ir jie nepriimami. Ar, jūsų nuomone, valdžia ne per daug žada ir nesukelia per daug tuščių vilčių?
Aš manyčiau, kad visi suprantame, kad situacija yra pakankamai neapibrėžta, greitai kintanti, dėl to ir sprendimai kas dieną yra persvarstomi, koreguojami. Tiesą pasakius, žvelgiant į pastarųjų savaičių skaičius, jie yra pakankamai įkvepiantys, turėtų mus nuteikti visus optimistiškai.
Akivaizdu, kad kiekvieną savaitę imamasi vis naujų atlaisvinimų, tai aš manau, kad tik laiko klausimas, kartais kelių dienų ar savaičių, kada tų ilgai lauktų atlaisvinimų mes turėsime vis daugiau. O tai, kad einama pakankamai saugiu keliu, aš manau, yra pakankamai išmintinga.
O jūs pati pritariate judėjimo atlaisvinimams tarp žiedinių savivaldybių ir didžiųjų miestų?
Aš manyčiau, kad reikėtų palaipsniui tai daryti. Kaip ir, dabar kalbama, apie kultūros įstaigų kai kuriuos atlaisvinimus. Tai bus daroma artimiausiomis savaitėmis.
Kovo mėnesį Seimo nariai rinksis į pavasario sesiją, tai kaip planuojate organizuoti darbą: nuotoliniu būdu, mišriai ar gyvai?
Mišriai tikriausiai nepavyks. Tai, kaip dirbs Seimas pavasario sesijoje, priklausys pirmiausia nuo pandeminės situacijos, nuo skaičių, kuriuos turėsime tomis savaitėmis. O sprendimus dėl konkrečių Seimo posėdžių organizavimo tvarkos, ar tai būtų gyvas posėdis, ar nuotolinis, priima Seimo valdyba, atsižvelgdama į aplinkybes. Kas yra labai svarbu, tai, kad valdybos sprendimas turi būti motyvuotas. Sprendimas dirbti nuotoliu turi atsižvelgti į aplinkybes, kad sąlygos turi būti tokios, kad dirbti gyvai yra nesaugu.
Ar Seimo nariai jau techniškai pasiruošę? Nes kai vyko pirmieji nuotoliniai posėdžiai, tai iškildavo visokių trikdžių. Ar per šį laiką Seimo nariai pagilino savo technologines žinias?
Seimo nariai posėdžiauja nuotoliniu būdu, komitetai, komisijos dirba nuotoliniu būdu kasdien. O kalbant apie Seimo posėdžius, balsavimus, taip, kažkokių minimalių nesklandumų gal ir buvo, bet didesnių klaidų pavyko išvengti. Už tai aš esu dėkinga Seimo nariams, kurių didžioji dauguma noriai mokėsi to nuotolinio darbo, dalyvavo treniruotėse, simuliacijose. Ir, žinoma, Seimo IT specialistams, kurie per trumpą laiką padarė didelį darbą.
Jeigu kalbėtume apie kovą prasidedančią pavasario sesiją, kokie svarbiausi darbai numatomi?
Šiuo metu vykdau tokį ciklą susitikimų su komitetų pirmininkais, bendrauju su frakcijomis. Dar derinimo procesas, tačiau ne už ilgo visą pavasario darbų programą pristatysime. Tačiau jau dabar akivaizdu, kad bus kelios linijos, svarbios iniciatyvos. Tai iš Vyriausybės atnešami projektai, dalis jų bus nukreipta į pandemijos padarinių šalinimą. Taip pat bus nemažai iniciatyvų susijusių su didesniu pasitikėjimu žmonėmis, tai ir žmogaus teisių iniciatyvos.
Taip pat pavasario sesijoje ketiname ir kai kurių asmenybių klausimus spręsti, tai yra paskyrimai į vienas ar kitas pareigas. Tikrai darbų esame užsibrėžę nemažai. Pagrindinis akcentas, viena vertus, turėtų būti pandemijos padarinių suvaldymui, kitas dalykas, žinoma, teisės aktų kokybei, o ne kiekybei.
Kai kalbate apie iniciatyvas žmogaus teisių srityje, tai galbūt turite omenyje ir daug diskusijų keliantį partnerystės įteisinimą. Kokioje dabar jis yra padėtyje, kada galima tikėtis, kad jis būtų užregistruotas?
Darbo grupė baigė savo paruošiamąjį darbą ir projektas jau yra beveik parengtas, tačiau jis bus, visų pirma, derinimo stadijoje. Kaip jau minėjau, tokius didelius projektus, ypatingai žmogaus teisių srities projektus, būtina derinti su frakcijomis. Tą ketinu daryti ir pati. Manau, kad artimiausiu metu suderintas su frakcijomis projektas bus užregistruotas ir Seimo pavasario darbų programoje.
O kokios šio projekto dalys kelia daugiausiai diskusijų tarp koalicijos partnerių?
Tarp koalicijos partnerių ypatingai didelių diskusijų nekyla, čia galbūt reikėtų kalbėti, kad reikalingas platesnis palaikymas tokių iniciatyvų, bent jau norėtųsi, kad jis būtų čia Seime. Tokie žmogaus teisių klausimai, jie yra labai svarbūs didelei daliai žmonių. Diskusijos kyla dėl vienos ar kitos techninės nuostatos. Iš esmės, koalicijos susitarime esame įsirašę lyčiai neutralios partnerystės išsprendimą kaip vieną iš tų darbų, kuriuos darysime Seime. Tuo keliu ir einame.
Ar jaučiatės labiau užtikrinta dėl šio projekto nei 2017 m., kai teikėte partnerystę įteisinančias pataisas, tačiau jos po pateikimo buvo atmestos?
Tikrai taip, neabejotinai jaučiuosi kur kas labiau užtikrinta.
O projektą, kaip buvo kalbėta anksčiau, teiksite jūs?
Aš manyčiau, kad tai bus kelių frakcijų atstovų teikiamas projektas. Bet aš mielai jį pristatysiu kolegoms, atsakysiu į klausimus. Tačiau čia svarbų vaidmenį vaidins ir Žmogaus teisių komitetas, ir darbo grupėje dirbę Seimo nariai. Tai tikrai nebus vieno asmens projektas, kaip ir neturėtų būti.
Kai kalbėjote apie asmenybių skyrimą, tai viena iš pozicijų, į kurią pavasario sesijoje planuojama skirti kandidatą, yra Konstitucinis Teismas. Jūsų pateiktas kandidatas Vytautas Mizaras sukėlė daug diskusijų. Ar prieš pasirinkdama šį kandidatą tikėjotės tokios reakcijos?
Vytautas Mizaras yra Vilniaus universiteto dėstytojas, profesorius, teisininkas, kuris turi didžiulį įdirbį tiek teismuose, tiek akademinėje veikloje. Tiesą pasakius, aš labai apsidžiaugiau, kai jis priėmė sprendimą ir pasiūlymą kandidatuoti į Konstitucinį Teismą.
Aš tikiu, kad didžioji dauguma Seimo narių šią puikią kandidatūrą palaikys. O dėl diskusijų, kilusių visuomenėje, ar įvairių nuomonių, tai yra gerai, nes tam tokia procedūra ir yra numatyta, kad per tris mėnesius visuomenė, politikai, žiniasklaida susipažįsta su pateiktu kandidatu, užduoda visus klausimus, išnagrinėja ir tuomet Seime mes priimame sprendimą.
Bet ar jūs pati tikėjotės tokios gana audringos diskusijos? Prisiminkime, kai prieš tai buvo teikti kandidatai, jie tiek nebuvo aptarinėjami visuomenėje, kiek ponas Mizaras.
Aš negaliu pasakyti, ar tikėjausi, kad bus einama tokiu labai siauru aspektu. Tiesą pasakius, ne. Bet vėlgi pasikartosiu, man atrodo, kad tai yra neabejotinai puikus kandidatas, labai gerbiamas savo srities ekspertas ir aš tikiu, kad jis sulauks palaikymo Seime.
Diskusijų kelia ir ponas Mizaras, ir partnerystės įteisinimas. Kartais šnekama, kad galbūt yra trinčių valdančiojoje koalicijoje. Ar yra nesutarimų? Ar čia tik dūmai, o ugnies nėra?
Kad ir dūmų aš nelabai matau. Vyksta diskusijos, natūralu, kad konservatorių ir liberalų nuomonės kai kuriais klausimais gali išsiskirti. Jokios bėdos čia nematau, mes tikrai konstruktyviai dirbame, diskutuojame ir šis darbas vyksta taip, kaip ir turėtų būti. Aš kol kas mūsų bendru veikimu koalicijoje esu tikrai patenkinta.
Viešojoje erdvėje pasirodė Mišrios grupės atstovo Remigijaus Žemaitaičio pasisakymai, kad jis suskaičiuoja bent penkis valdančiosios koalicijos narius, kurie yra nepatenkinti ir galbūt galėtų palikti koaliciją. Tarp jo paminėtų yra ir Liberalų sąjūdžio atstovas. Ar jūs žinote apie kokius Seimo narius kalbama ir kodėl jie galbūt būtų nepatenkinti buvimu valdančiojoje koalicijoje?
Remigijaus Žemaitaičio pareiškimus kartais būna sudėtinga komentuoti, nes ne visi jie būna paremti faktais. Aš galbūt atvirkščiai sakyčiau, nenustebčiau, jei pavasario sesijoje iš opozicijos prie pozicijos prisijungtų vienas kitas Seimo narys, todėl, manau, kad anksti dar kalbėti apie naująją frakciją, apie kurią tiek daug ir taip seniai jau šneka Remigijus Žemaitaitis.
Kai sakote, kad prisijungs prie koalicijos, tai vyksta kažkokie pokalbiai?
Aš nenorėčiau daugiau komentuoti šito.
O jei grįžtume prie pono Žemaitaičio buriamos frakcijos, jūsų nuomone, ji būtų palankesnė valdantiesiems ar tai būtų labiau opozicinė jėga?
Vėlgi labai sunku kalbėti apie tą hipotetinę frakciją, apie kurią kol kas aš girdėjau tik tokius pareiškimus, kuriuos visi girdėjome. Sunku pasakyti, ar tai būtų konstruktyvi opoziciją, ar destruktyvi opozicija, kokia būtų šios frakcijos vertybinė ašis.
Praėjusią savaitę opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga paskelbė savo šešėlinės Vyriausybės sudėtį ir programą. Šioje laidoje kalbėjęs Ramūnas Karbauskis sakė, kad jie ateina ne kritikuoti, ne kaišioti pagalių į ratus, o padėti. Jūs tikite, kad šešėlinė Vyriausybė ties pagalbos ranką tikrajai Vyriausybei?
Konstruktyvūs patarimai ar konstruktyvi kritika iš šešėlinės Vyriausybės yra tikrai geras dalykas. Aš tikrai linkėčiau opozicijai būti vieningesnei ir pavasario sesijoje išsirinkti opozicijos lyderį. Tai irgi yra svarbus parlamentinės opozicijos įrankis. Iš tiesų, apmaudu, kad jiems dėl šito kol kas susitarti nepavyksta. Manau, kad bet kokia konstruktyvi opozicija yra tik tai pliusas pozicijai.
Praėjusioje kadencijoje, kai jūs buvote opozicijoje, taip pat nepavyko ilgą laiką pasiekti susitarimo, išsirinkti opozicijos lyderio. Kodėl, jūsų nuomone, dabar socialdemokratams, valstiečiams ir darbiečiams nepavyksta rasti to konsensuso?
Tai yra nemažai skirčių, ir ideologinių, ir idėjinių, dėl kurių kol kas nepavyksta sutarti. Bet tomis pirmosiomis šio Seimo darbo savaitėmis buvę pareiškimai, kad tuoj tuoj bus susitarta, akivaizdžiai buvo per daug ankstyvi. Matyt, tie derinimo procesai yra užstrigę.
Kaip pasikeitė Seimo darbas, kai iš jo pasitraukė Ramūnas Karbauskis? Ar atsirado daugiau vienybės, ar tame kasdieniniame darbe didelio skirtumo nėra?
Man tikrai darbui Ramūno Karbauskio Seime buvimas niekaip netrukdė. Man atrodo, pirmieji tokie emociniai pabangavimai labai greitai susigulėjo ir atmosfera pirmaisiais mėnesiais yra normali, darbinga, konstruktyvi. Nesiečiau to su viena ar kita asmenybe.
R. Karbauskis teigė, kad valdantieji pirmosiomis Seimo darbo savaitėmis rodė didelę nepagarbą tiek opozicijai, tiek didžiausiai opozicinei frakcijai – valstiečiams. Juk neskyrėte valstiečių norimos kandidatės į Seimo vicepirmininkus, nedavėte norimų komitetų pirmininkų postų. Jeigu pažiūrėtume atgal, gal tikrai kiek persistengėte?
Žvelgiant į Seimo valdybos sudėtį, kurioje yra visų opozicinių frakcijų atstovai, galėtume sakyti, kad opozicija niekada nebuvo taip gerbiama, kiek šiame Seime, niekada neturėjo tiek galimybių reikštis.
Tiesą pasakius, Seimo valdyboje ir daugelyje kitų formatų su opozicijos atstovais pavyksta rasti bendrą kalbą ir visiškai konstruktyviai diskutuoti. Aš manau, kad tie pareiškimai apie skriaudą opozicijai buvo tokių emocijų sukelti ir tikrai labai ankstyvi. Šiandien pagrindo realaus tam nėra.
Bet jūs, kaip Seimo vadovė, turite sau paaiškinimą, kodėl tokios dvi ryškios figūros, kaip R. Karbauskis ir Antanas Guoga, nusprendė, neprabėgus net 100 dienų, palikti Seimą?
Man rodos, tai parodo tam tikrą nepagarbą rinkėjų valiai ir savo žodžio nesilaikymą. Deja, tarp 141 Seimo nario, vienas kitas atsiranda ir tokį požiūrį turintis.
Kai kalbėjomės vasarą, sakėte, kad partija jums yra kaip penktas vaikas. Kai tapote Seimo pirmininke, ar Seimas jums tapo kaip šeštas vaikas, ar partiją kiek nuskriaudėte ir jos vietą užėmė Seimas?
Matyt, turiu konstatuoti, kad partija šiek tiek galbūt ir nuskriausta, nes beveik visą dėmesį skiriu Seimui. Tai yra daug darbo, daug dėmesio, daug laiko reikalaujančios pareigos, kurias stengiuosi vykdyti atsakingai.
Jūsų frakcijoje yra ir praėjusios kadencijos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, ar jis davė jums kažkokių patarimų, kaip reikėtų suvaldyti parlamentą?
Mes nekalbame apie parlamento suvaldymą ir, manau, kad ne Seimo pirmininko darbas yra valdyti. Man labai patiko buvusios Seimo pirmininkės Irenos Degutienės patirtis ar pamokymai apie tai, kad Seimo pirmininko viena iš pagrindinių funkcijų yra rasti bendrą kalbą su įvairių politinių frakcijų atstovais. Tai yra ir derinimo darbas, ir planavimo, ir truputį ilgalaikio strategavimo darbas. Man jis atrodo artimas.
Svarstyta, kad Seimo pirmininko pozicija pastarosiomis kadencijomis buvo praradusi šiek tiek tą prestižą. Jūsų nuomone, ar jums pavyksta tą prestižą antrajam postui valstybėje grąžinti?
Aš manau, kad yra anksti vertinti ir ne aš pati turėčiau vertinti savo pasiekimus šiame poste.
Sekmadienį sukanka šimtas dienų nuo jūsų priesaikos. Kas jums buvo sunkiausia per šį laiką?
Sunkiausia buvo pradėti dirbti Seimui pačiomis atšiauriausiomis pandemijos sąlygomis. Pradžia darbo tiek Seimui, tiek Vyriausybei tikrai nebuvo lengva. Aš džiaugiuosi, kad artėjant pavasariui, mažėjant susirgimų skaičiui mes, atrodo, pereiname į šviesesnį etapą ir to mums visiems linkiu.
Bet kaip pasikeitė jūsų asmeninis gyvenimas? Kaip jūsų šeima priėmė tą faktą, kad mama ir žmona tapo antru svarbiausiu pareigūnu valstybėje? Juk ir apsauga, ir švyturėliai... Kiek tai pakeitė jūsų rutiną?
Rutina šiek tiek pasikeitė. Deja, šeimą matau rečiau nei prieš tai. Bet taip pat ta nauja situacija privertė imtis ir pokyčių, tikiuosi, kad dar šiais metais su šeima pervažiuosime gyventi į Vilnių ir tas gyvenimas bus labiau subalansuotas ir harmoningesnis.
Dėkoju už pokalbį.
